Kauno apygardos teismo nutartis

2014-03-28 · Civilinė byla Nr. 2A-131-390/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-28
Bylos Nr.
2A-131-390/2014
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-04448-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
Atsakovas
V. G.
Ieškovas
Šešupės žemės ūkio bendrovės
Civilinė byla Nr. 2A-131-390/2014Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04448-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 50.5.; 35.3.6.; 35.5.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 28d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. G. gamybinės įmonės ir V. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-943-399/2013 pagal ieškovės Šešupės žemės ūkio bendrovės ieškinį atsakovams V. G. gamybinei įmonei ir V. G. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo,

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Šešupės žemės ūkio bendrovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės ir subsidiariai iš atsakovo 8 153,07 Lt skolos ir 2 572,38 Lt delspinigių, 7,75 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; nutraukti 2005-09-15 tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą patalpų nuomos sutartį; iškeldinti atsakovę V. G. gamybinę įmonę iš 385 m² bendro ploto negyvenamųjų laisvalaikio salės patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodoma, kad 2005-09-15 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis, pagal kurią ieškovė išnuomavo atsakovei 385 m² bendro ploto negyvenamąsias laisvalaikio salės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) už 200 Lt per mėnesį nuomos mokestį. Taip pat ieškovė suteikė teisę atsakovei naudotis tualetais už 25 Lt mokestį per mėnesį. Atsakovė iki ieškinio teismui parengimo dienos nėra sumokėjusi ieškovei 8 153,07 Lt skolos. Pagal sutarties 1.3. p. nuomos terminas prasitęsė iki 2015 m. spalio 6 d. Atsakovės mokėjimo prievolių įvykdymo terminas buvo numatytas sutarties 3.1. p. bei PVM sąskaitose faktūrose. Delspinigiai už laiku neapmokėtas sumas yra numatyti sutarties 4.1 punkte ir sudaro 0,2 proc. už kiekvieną pradelstą dieną. Iš viso atsakovė privalo sumokėti ieškovei ne tik skolą, bet ir 2 572,38 Lt palūkanų už laiku neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad nuomininkas nuomos mokesčio nemoka daugiau kaip 2 metus, į raginimus nereaguoja, kas reiškia, kad ieškovė iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš nuomos sutarties ir sudaro pagrindą vienašališkai nutraukti nuomos sutartį pagal CK 6.497str. 1 d. 3 p. bei CK 6.217 str. Todėl ieškovė prašo iškeldinti atsakovę V. G. įmonę iš ginčo patalpų ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovė prašo subsidiariai priteisti atitinkamas sumas iš atsakovo V. G..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė iš atsakovės, o šiai neturint pakankamai turto pareikštų reikalavimų tenkinimui, subsidiariai ir iš atsakovo įmonės savininko 8 153,07 Lt skolą, 2 572,38 Lt delspinigius, 7,75 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012-11-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; nutraukė nuomos sutartį; iškeldino atsakovę su visu priklausančiu turtu iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių, administraciniame pastate, unikalus Nr. 5196-7014-2017, (duomenys neskelbtini) esančių 375 m² bendrojo ploto negyvenamųjų laisvalaikio salės patalpų; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovės ir atsakovo 3 453 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 42,28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodoma, kad ieškovė 2012-08-29 siuntė atsakovams pretenziją dėl skolos padengimo, tačiau ieškovė nustatytu terminu, t. y. iki 2012-09-12, atsakovai įsiskolinimo nesumokėjo, tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Nutraukiama 2005-09-15 tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta patalpų nuomos sutartis. Iškeldintina atsakovė su visu priklausančiu turtu iš administraciniame pastate, unikalus Nr. 5196-7014-2017, (duomenys neskelbtini), esančių 375 m² bendrojo ploto negyvenamųjų laisvalaikio salės patalpų. Atsakovė pateikė sąskaitas faktūras, iš kurių tik vienoje Nr. 061570 2013-04-04 yra nurodyta, kad pirkėjas yra Šešupės ŽŪB bei, kad pirkta medžiagos pastato remontui pagal nuomos sutartį. Šios sąskaitos faktūros ieškovė nepripažino, o atsakovai nepateikė įrodymų, kad dėl šios sąskaitos medžiagų kiekio buvo suderinta su ieškove nuomos sutarties 2.2.3 p. nustatyta tvarka ir teismas šia PVM sąskaita faktūra nesivadovauja kaip tinkamu (pagrįstu) įrodymu, kad buvo mokamas nuomos mokestis, tuo pačiu teismas nenustatė, kad yra pagrindas šią sumą įskaičiuoti į nuomos mokestį. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad buvo ieškovės sutikimai atlikti kitus patalpų pagerinimus ar jas remontuoti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Apeliaciniu skundu atsakovai V. G. gamybinė įmonė ir V. G. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

teismas nesiaiškino ir neįvertino tai, kad PVM sąskaitos faktūros nėra atsakovės pasirašytos ir ar jas atsakovė buvo gavusi ir kodėl ieškovė taip ilgai laukė (laikė 17 mėn.), ir nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo ir 2005-09-15 nuomos sutartis nutraukimo dėl atsakovės kaltės bei neinformavo atsakovės (pretenzija atsakovei pateikta tik 2012-08-29, o ieškinys teismui pateiktas 2012-11-02);

atsakovė rašytinio įspėjimo negavo. Šių aplinkybių teismas nesiaiškino ir vienareikšmiškai minėtą patalpų nuomos sutartį tarp atsakovės ir ieškovės nutraukė;

atsakovai sutinka, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašyta nuomos sutartis, tačiau pasirašant sutartį su pirmininku S. A. J. buvo sutarta, kad atsakovė atliks nuomojamų patalpų remontą, nes šios patalpos buvo netinkamos jas naudoti pagal paskirtį, t. y. buvo netinkamos naudoti komercijos tikslams įvairiems renginiams rengti. Todėl buvo gautas iš ieškovės žodinis sutikimas patalpas remontuoti iš atsakovės lėšų, kurios buvo įskaitomos į nuomos mokestį (sutarties 2.2.3 punktas);

atsakovė atliko nuomojamų patalpų vidaus iš išorės sienų paruošimo ir dažymo darbus, buvo renovuota elektros instaliacija bei šildymo ir santechnikos sistemos, pakeistas pečius. Dalį atliktų nuomojamos patalpų remonto darbų ieškovė pripažino;

kadangi bendrovės pirmininkas pasikeitė, tai pateiktą bendrovei sąskaitą už nupirktas statybines medžiagas, jis atsisakė priimti ir ją padengti. Šių aplinkybių teismas nesiaiškino ir į teismo posėdį nekvietė nei buvusios pirmininko S. A. J. bei kitų šias aplinkybes žinančių asmenų, kurie nurodyti 2013-01-28 pareiškime;

kad darbai buvo atlikti, patvirtinimui pateiktos foto nuotraukos kompaktiniame diskelyje. Šios nuotraukos patvirtina, kad nuomojamose patalpose buvo atlikti remonto darbai ir didesne apimtimi, kaip nurodo ieškovė;

nors ant teismo šaukimų ir buvo parašyta atsakovo pavardė bei parašas, tačiau teismas nesiaiškino ar atsakovai buvo tinkamai informuoti apie parengiamąjį teismo posėdį. Apie pirmąjį parengiamąjį posėdį, kuris įvyko 2013-06-06 atsakovas nežinojo, nes apie tai nepasakė sūnus, kuris pasirašė ant šaukimo. Apie antrąjį parengiamąjį posėdį taip pat atsakovai nebuvo informuoti tinkamai, nes taip pat tikėtina, kad ant šaukimų pasirašė sūnus;

teismas tą pačią dieną, t. y. 2013-06-13 iš parengiamojo teismo posėdžio perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės, pažeidžiant C P K 234 straipsnio nuostatas. Kad byla bus nagrinėjama teismo posėdyje atsakovai nežinojo, teismas taip pat nekvietė apklausti ir atsakovų liudytojų. Todėl byla buvo išnagrinėta ne pilnai, nevisapusiškai, pažeidžiant teises teikti įrodymus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Šešupės žemės ūkio bendrovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

ieškovė 2012-08-09 siuntė atsakovams pretenziją dėl skolos padengimo, kurioje nurodė, jog nepadengus įsiskolinimo iki nurodytos datos, ieškovė bus priversta kreiptis į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą bei skolos priteisimo ir priverstinio jos išieškojimo, tačiau ieškovės nustatytu terminu, t. y. iki 2012-09-12 atsakovai įsiskolinimo nesumokėjo, į pretenziją nereagavo. Kvitas apie pretenzijos išsiuntimą atsakovei paštu yra pateiktas byloje;

Atsiliepimas

atsakovai be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimų į ieškinį, nors apie pateiktą ieškinį buvo tinkamai informuoti. Atsakovai taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jie dėl svarbių priežasčių nepateikė atsiliepimų j ieškinį. Šiuo pagrindu buvo priimtas sprendimas už akių;

atsakovų nedalyvavimas teismo posėdžiuose buvo sąlygotas ne svarbių priežasčių, o siekio nesąžiningai vilkinti teismo procesą, taip nukeliant priverstinio išieškojimo procedūras. Dėl šios priežasties teismo sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o apeliacinis skundas atmestinas;

ieškovė neprieštarauja ir neginčija, kad atsakovė atliko tam tikrus darbus, tačiau pažymi, kad visi šalių suderinti patalpų pagerinimai buvo įskaityti į nuomos mokestį arba už padarytus remonto darbus ir įsigytas prekes remonto darbams atlikti su atsakove buvo tinkamai atsiskaityta. Atsakovė su ieškove 2007 m. buvo sutarusi, jog atsakovė atliks tam tikrus remonto darbus (t. y. ne patalpose), pavyzdžiui, buvo sudėtos trinkelės prie pastato, sumontuota dezomato konstrukcija, buvo atliktas kitų patalpų, t. y. ne ginčo patalpų, remontas bei už šiuos atliktus darbus atsiskaityta. Kas liečia konkrečiai nuomojamas patalpas, tai jose ieškovės leidimu buvo pakeistas katilas (pečius), įsigytas siurblys bei sumontuoti / pakeisti elektros energijos skaitliukai. Šios išlaidos visiškai kompensuotos atsakovei. Ieškovė pakartotinai nurodo, kad galutinė ir prašoma priteisti skola susidarė pagal ieškinyje nurodytas sąskaitas-faktūras, kurių atsakovas neapmokėjo;

didesnės dalies PVM sąskaitų-faktūrų, kurios yra pateiktos byloje, atsakovė net nebuvo pateikusi ieškovei. Tik po bylos iškėlimo teisme dienos ieškovei buvo pateiktos atsakovės sąskaitos faktūros už 2008 m.. Tai dar kartą patvirtina, kad atsakovė veikė savo rizika, pritaikydama patalpas savo poreikiams, negavusi ieškovės sutikimo;

byloje pateikti kvitai ir sąskaitos, kurias pateikė atsakovė, nepatvirtina išlaidų pagerinimo darbams apmokėti, kadangi neaišku kokiu tikslu ir kokiems darbams atlikti nurodyti daiktai buvo įsigyti. Atsakovė prašo kompensacijos ir už tai, kas negali būti priskirta prie išlaidų pagerinimui, pvz., klijai, kabeliai ir kt. Be to, atsakovė yra gamybinė įmonė, t. y. teikia statybos ir gamybos darbus Marijampolėje. Įsigyti daiktai bei priemonės galėjo būti panaudotos ne ginčo patalpų remontui, o kitiems tikslams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

C P K 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (C P K 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra C P K 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, o nagrinėjamu atveju ir apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad byla buvo išnagrinėta pažeidžiant C P K 234 straipsnį, apie teismo posėdį nebuvo pranešta apeliantams, kai tuo tarpu pagal paminėtą teisės normą apie teismo posėdį turėjo būti pranešta visiems byloje dalyvaujantiems asmenims.

C P K 225 straipsnio 7 punktas nustato, kad gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, teismas nustato parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką ir praneša apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodydamas neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmes, arba nustato, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, arba manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, priima šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Taigi, įstatymas nustato, kad teismas, po atsiliepimų gavimo ar termino jiems pateikti pasibaigimo, gali vykdyti pasirengimą bylos nagrinėjimui (parengiamojo posėdžio ar paruošiamųjų dokumentų būdu) arba, jei mano, kad bylos nagrinėjimui iš esmės jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia, nes bylą iš esmės galima išnagrinėti, gali skirti teismo posėdį be likusios pasirengimo stadijos dalies. Parengiamasis teismo posėdis skiriamas tuo atveju, jei teismas mato, jog byloje galima sudaryti taikos sutartį arba jeigu įstatymai įpareigoja teismą imtis priemonių šalims sutaikyti, arba jeigu tokiu būdu bus geriau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą teisme (C P K 228 straipsnio 1 dalis).

Pagal bendrąją taisyklę ( C P K 232 straipsnis ) manydamas, kad byla parengta nagrinėti iš esmės, teismas priima nutartį skirti ją nagrinėti teismo posėdyje, kurioje nurodomas teismo posėdžio laikas ir vieta, taip pat pavedimas išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims. Kai pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme vyksta parengiamajame teismo posėdyje, teismas, nepavykus sudaryti šalių taikos sutarties, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomones ir parengęs bylą nagrinėti teisme, paskiria bylos nagrinėjimo vietą, laiką ir apie tai praneša dalyvaujantiems byloje asmenims ( C P K 231 straipsnio 4 dalis). C P K 231 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas C P K 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Tam, kad teismas galėtų pasinaudoti C P K 231 straipsnyje 5 dalyje įtvirtintu perėjimo be rašytinės nutarties prie žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės institutu, turi būti įstatymo reikalaujamos sąlygos. Tačiau, kolegijos nuomone, ši teismo teisė negali būti realizuota tuomet, kai apie teismo posėdį nėra pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims ( C P K 234 straipsnis ). Be kita ko, aiškindamas žodinio bylos nagrinėjimo pradėjimo iš karto po parengiamojo teismo posėdžio įgyvendinimo galimybes, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio (nepriimdamas nutarties) ir priimti teismo sprendimą tik tuomet, kai parengiamajame teismo posėdyje dalyvauja visi dalyvaujantys byloje asmenys ar jų atstovai. Priešingu atveju teismas turi priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje ir informuoti dalyvaujančius byloje asmenis apie būsimo teismo posėdžio laiką ir vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2005).

Nagrinėjamos bylos duomenimis Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013m. balandžio 15d. nutartimi panaikino teismo priimtą 2013m. sausio 7d. sprendimą už akių, atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą ir paskyrė bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2012m. gegužės 15d. 14 val. Paskirtas parengiamasis teismo posėdis dėl teisėjos laikino nedarbingumo buvo perkeltas į 2012m. birželio 6d. 14 val. ir apie tai buvo pranešta šalims ir jų atstovams. Iš 2012m. birželio 6d. parengiamojo teismo posėdžio protokolo ( t 2., b. l. 111) matyti, kad netenkinus ieškovo atstovo prašymo priimti sprendimą už akių, posėdis buvo atidėtas, pripažintas atsakovų dalyvavimas privalomu teismo posėdyje ir paskirtas kitas 2012m. birželio 13d. 10 val. parengiamasis teismo posėdis. Atsakovams buvo pranešta apie šio parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką ( t 2., b. l. 114, 115). Į parengiamąjį teismo posėdį atsakovai neatvyko, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovams buvo praneštos neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmės. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą parengiamajame teismo posėdyje nutaręs, jog bylą galima iš esmės nagrinėti nedalyvaujant atsakovams ir teismas nepriėmė C P K 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Pažymėtina, kad teismas dar buvo nutaręs pripažinti teismo posėdyje atsakovų dalyvavimą būtinu, tačiau dėl neaiškių priežasčių savo poziciją pakeitė ir jokios nutarties dėl tokios nuomonės pakeitimo nepriėmė. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į aptartų teisės normų reglamentavimą ir nustatytas byloje aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remdamasis C P K 231 straipsnio 5 dalimi bylą išnagrinėjo iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas C P K 232 straipsnyje numatytos nutarties ir neinformuodamas atsakovų apie teismo posėdžio laiką ir vietą, o taip pat – bet kuriuo atveju – pažeidė C P K 225 straipsnio 7 punkto nuostatas, nes neinformavo atsakovų apie neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį pasekmes. Tokią teisminę praktiką, aiškindamas procesinės teisės normas taiko ir Lietuvos apeliacinis teismas ( Lietuvos apeliacinio teismo 2014m. sausio 6d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-158/2014 ). Aptartų aplinkybių kontekste pastebėtina ir tai, kad teismui nusprendus bylą nagrinėti teismo posėdyje iš karto po parengiamojo teismo posėdžio buvo pažeistos ir apeliantų kitos procesinės teisės, įgalinančios ginti savo poziciją ir siekti teisingo teismo sprendimo, t. y. dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus, pateikti prašymus, duoti paaiškinimus, teikti argumentus ir kt. ( C P K 42 straipsnio 1 dalis).

Remdamasi aukščiau išdėstyta motyvacija, teisėjų kolegija konstatuoja absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą ( C P K 329 straipsnio 3 dalies 1 puntas). Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( C P K 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas), dėl ko kiti apeliacinio skundo argumentai nėra analizuojami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos C P K 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kolegija,

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

.

Kolegijos teisėjai Algimantas KukalisRūta PalubinskaitėArvydas Žibas