Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-10-25 · Civilinė byla Nr. e2S-2755-431/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-25
Bylos Nr.
e2S-2755-431/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17736-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Ieškovas
R. I., J. V. Vilniaus
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2755-431/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17736-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.4; (S) 3.1.18.3; 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. I., R. I. ir J. V. Vilniaus radijo studijos ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl nekilnojamojo daikto pripažinimo antraeiliu (priklausiniu), trečiasis asmuo byloje – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartimi tenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovei priklausantį ūkinį pastatą, uždrausdamas jį perleisti tretiesiems asmenims, įpareigojo VĮ „Registrų centras“ nedelsiant sustabdyti visas viešo aukciono Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo procedūras. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2335-431/2018 minėtą nutartį paliko nepakeistą.

2. Atsakovė prašė užtikrinti jos nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimą ir įpareigoti ieškovus pateikti 65 188,75 Eur nuostolių, atsirasiančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nurodė, jog už paskelbimą apie parduodamą turtą informacinių technologijų priemonėmis interneto svetainėje www.evarzytines.lt VĮ „Registrų centas“ sumokėjo 52,77 Eur. Bylai pasibaigus ir pakartotinai skelbiant apie parduodamą turtą, tokią pat sumą teks sumokėti iš naujo. Už varžytynėse parduodamo turto įvertinimą atsakovė UAB „Apus Turtas“ sumokėjo 84,98 Eur. Jeigu byla būtų nagrinėjama daugiau nei dvejus metus, turto vertinimą reiktų atlikti iš naujo.

3. Pradinė turto pardavimo kaina buvo 65 051 Eur. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė prarado du pirkėjus, kurie buvo užsiregistravę aukcione. Todėl atsakovės nuostolius kartu su patirtomis išlaidomis ir negautomis pajamomis sudaro iš viso 65 188,75 Eur. Ieškovai negalės atlyginti tokio dydžio nuostolių, nes jie neturi turto. Ieškovai taikos sutartimi siūlė atsakovei atsisakyti sandėliuko už 1 500 Eur. Toks pasiūlymas leidžia įvertinti ieškovų finansines galimybes. Pagal viešai prieinamus duomenis ieškovai nevykdo jokios pelningos veiklos ir tai leidžia abejoti ieškovų galimybe atlyginti atsakovės patirtus nuostolius.

Šalies argumentai

4. Ieškovai nesutiko su prašymu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog atšauktame aukcione kartu su ūkiniu pastatu (sandėliuku) parduodamas žemės sklypas, kuris nėra šios bylos dalykas ir atsakovei nepriklauso. Atšauktame aukcione šio sklypo pradinė pardavimo kaina sudarė 63 981 Eur, tuo tarpu sandėliuko pradinė pardavimo kaina siekė tik 1 070 Eur. Be to, sandėliuko pradinė pardavimo kaina negali būti laikoma atsakovės patirtais nuostoliais, nes ieškinį atmetus, atsakovė galėtų organizuoti naują aukcioną ir jame sandėliuką parduoti. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad tokiame naujame aukcione nustatyta sandėliuko pradinė pardavimo kaina būtų mažesnė, nei buvusi atšauktame aukcione. Nepriklausomai nuo to, ar laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos toliau, ar jos būtų panaikintos, atsakovė bet kuriuo atveju už naujo sandėliuko aukciono paskelbimą VĮ „Registrų centras“ turėtų pakartotinai sumokėti aukciono paskelbimo kainą.

5. Atsakovė nepaaiškino, kodėl naujame aukcione nebegalės vadovautis jau atlikto turto vertinimo duomenimis. Aukcione, nustatant parduodamo turto pradinę pardavimo kainą, yra vadovaujamasi 2-3 metų senumo turto vertinimo rezultatais ir tokie rezultatai nėra laikomi pasenusiais ar nebeaktualiais. Taigi manytina, kad ir šiuo atveju atsakovei ateityje nebus būtinybės užsakinėti naują turto vertinimą. Be to, atsakovė 84,98 Eur sumokėjo ne tik už sandėliuko vertinimą, tačiau taip pat ir už atsakovei nepriklausančio VĮ „Turto bankas“ valdomo žemės sklypo, kuris nėra šios bylos dalykas, vertinimą. Už atsakovei nepriklausančio žemės sklypo vertinimą atsakovės sumokėta kainos dalis negali būti laikoma dėl šios bylos patirtais nuostoliais, kadangi atsakovė neturi prievolės apmokėti svetimo turto vertinimo paslaugų. Tokio dydžio nuostolių suma yra objektyviai nedidelė ir trys ieškovai yra pajėgūs tokią sumą atsakovei kompensuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo netenkino.

7. Teismas nustatė, jog byloje esantys duomenys ir atsakovės nurodyti argumentai nepatvirtina, jog varžytynėse, kurios buvo nutrauktos pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nustatyta turto kaina (65 051 Eur) gali būti laikoma realiais atsakovės nuotoliais. Ieškinį atmetus, ieškovei liks turtas ir ji galės jį parduoti, gaudama pajamų. Byloje nėra įrodymų, kad turto vertė dėl jo ypatybių stipriai pasikeistų ar turto visai neliktų, todėl teismas pripažino, kad atsakovė neįrodė, jog šio turto nebegalės parduoti už tokią pat sumą. Taip pat atsakovė nepagrįstai galimais nuostoliais laiko visą aukcione parduodamo turto kainą, nors ginčo dalyku byloje yra tik sandėliukas. Atsakovė nepagrindė ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad tokiame naujame aukcione nustatyta sandėliuko pradinė pardavimo kaina būtų mažesnė, nei buvusi atšauktame aukcione.

8. Išlaidos, susijusios su paskelbimu apie turto pardavimą ir turto vertinimu, sudaro 137,75 Eur. Net ir tuo atveju, jei bylos nagrinėjimas užsitęstų ilgiau nei dvejus metus ir dėl to atsakovei tektų iš naujo atlikti turto vertinimą bei skelbti apie varžytynes (papildomai neanalizuojant, ar šios išlaidos yra būtinos ir laikytinos atsakovės nuostoliais), byloje nėra duomenų, kad šios sumos išsiieškojimas iš ieškovų, atsižvelgiant į jos dydį ir ieškovų skaičių, būtų apsunkintas. Todėl teismas netenkino prašymo dėl galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo. Teismas atsakovei išaiškino, kad teismo atsisakymas užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą neužkerta kelio atsakovei ateityje bendra tvarka pareikšti ieškinį dėl nuostolių, atsiradusių dėl ieškovų prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo iš esmės vien tik dėl to, jog atsakovė nepagrindė ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad naujame aukcione nustatyta sandėliuko pradinė pardavimo kaina būtų mažesnė, nei buvusi atšauktame aukcione. Atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuris dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jau patyrė konkretaus dydžio faktinių nuostolių tiek išlaidų, tiek negautų pajamų prasme, tai yra sumokėjo su aukciono organizavimu bei vykdymu susijusius mokesčius bei negavo pajamų į savivaldybės biudžetą, kuris yra griežtai planuojamas. Šie nuostoliai yra neabejotinai dideli, o ieškovai, neturėdami tokio dydžio lėšų, gali vengti juos atlyginti. Teismas šių aplinkybių visiškai nevertino. Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšos, kaip viešieji finansai, yra planuojamos iš anksto – tai yra daroma, siekiant užtikrinti sklandų bei efektyvų viešųjų paslaugų teikimą miesto gyventojams.

9.2. Biudžeto planavimo, rengimo, tvirtinimo procedūros yra griežtai reglamentuotos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 patvirtintose Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse (toliau - Taisyklės), Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 patvirtintoje Strateginio planavimo metodikoje, kiekvienų metų pradžioje Vyriausybės nutarimu tvirtinamame ateinančių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo plane ir kituose teisės aktuose. Pagal Taisyklių 25 ir 26 punktus savivaldybės administracija, vadovaudamasi patvirtintu savivaldybės biudžetu, pajamų paskirstymu ketvirčiais, programų sąmatomis pagal administracijos direktoriaus nustatytas formas, sudaro metų ketvirčiais paskirstytą savivaldybės biudžeto pajamų ir programų finansavimo planą (išlaidų sąrašą) pagal asignavimų valdytojus, programas ir išlaidų ekonominę klasifikaciją. Jį tvirtina savivaldybės administracijos direktorius, tuo tarpu savivaldybės taryba, tvirtindama savivaldybės biudžeto pajamas, lėšas iš valstybės biudžeto numato pagal Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą (Vilniaus miesto savivaldybės 2018 metų biudžetas buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 1-1357).

9.3. Tokia situacija, kai einamaisiais biudžetiniais metais iš turto pardavimo suplanuotos gauti lėšos nebegali būti ne tik gaunamos, tačiau ir apskritai planuojamos neapibrėžtą laiką vien dėl akivaizdžiai nepagrįstų fizinių asmenų interesų, vienareikšmiškai prieštarauja teisėto finansų valdymo principams bei viešajam interesui. Einamaisiais biudžetiniais metais negauta didesnė negu 65 000 Eur suma viešąsias funkcijas vykdančiam subjektui yra itin reikšminga ir reikalinga griežtai planuojamame biudžete. Todėl šios sumos negavimą einamaisiais biudžetiniais metais atsakovė laiko nuostoliu, kuris nėra mažas, ir kuris atsirado būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Tačiau teismas šios aplinkybės visiškai nevertino.

9.4. Palikus galioti skundžiamą teismo nutartį, bus ne tik pažeista ieškovų bei atsakovės interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyra, tačiau bus pateisinti ir savivaldybės biudžeto plano einamaisiais biudžetiniais metais ribojimai. Neužtikrinus nuostolių, po šios bylos išnagrinėjimo atsakovė turėtų pradėti naujus teisminius ginčus ir siekti nuostolių atlyginimo, kurio savivaldybė galėtų tikėtis sulaukti tik dar po kelerius metus paprastai trunkančių ginčų nagrinėjimo teismuose. Kadangi savivaldybė, kaip viešąsias paslaugas teikiantis viešojo administravimo subjektas, savo biudžetą privalomai planuoja iš anksto, siekdama užtikrinti sklandų, efektyvų ir nepertraukiamą viešųjų paslaugų miesto gyventojams teikimą, akivaizdu, kad tokia situacija savivaldybės biudžetui yra ne tik nuostolinga, tačiau ir pavojinga, kadangi gali sutrikdyti viešųjų paslaugų teikimą.

Atsiliepimas

10. Ieškovai R. I., R. I. ir J. V. Vilniaus radijo studija atsiliepimu į atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pagal teismų praktiką būtent atsakovė privalo pateikti įrodymus, kad dėl šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji gali patirti nuostolius, kurių išieškojimas iš ieškovų būtų apsunkintas. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovė tokių įrodymų nepateikė. Atskirajame skunde atsakovė iš esmės tik pakartojo deklaratyvius teiginius apie tariamą sandėliuko arešto poveikį savivaldybės biudžetui ir iš to kylantį viešąjį interesą, tačiau nepateikė jokių naujų argumentų, kurie patvirtintų galimų nuostolių atsiradimo galimybę ir tokių nuostolių dydį.

Atsiliepimas

10.2. Atsakovė sąmoningai klaidina teismą, nurodydama, kad atšaukus sandėliuko aukcioną, atsakovė patyrė mažiausiai 65 051 Eur nuostolių. Teismas teisingai nurodė, jog atšauktame aukcione kartu su sandėliuku parduodamas žemės sklypas ne tik nėra šios bylos dalykas, tačiau atsakovei netgi nepriklauso – žemės sklypas yra valstybės nuosavybė, valdoma VĮ „Turto bankas“. Atšauktame aukcione šio sklypo pradinė pardavimo kaina sudarė 63 981 Eur, tuo tarpu ginčo sandėliuko pradinė pardavimo kaina siekė tik 1 070 Eur. Tai reiškia, kad teismui šioje byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, įvykus aukcionui ir turtą pardavus už jo pradinę kainą, atsakovė būtų gavusi ne 65 051 Eur, bet tik 1 070 Eur pajamų, o likusi suma tektų sklypo valdytojui VĮ „Turto bankas“.

10.3. Sandėliuko pradinė pardavimo atšauktame aukcione kaina negali būti laikoma atsakovės patirtais nuostoliais dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Tuo atveju, jeigu ieškinys būtų atmestas, atsakovė galėtų organizuoti naują aukcioną ir jame sandėliuką parduoti. Atsakovė nepagrindė ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad tokiame naujame aukcione nustatyta sandėliuko pradinė pardavimo kaina būtų mažesnė, nei buvusi atšauktame aukcione. Net sandėliukui per bylos nagrinėjimo laikotarpį nuvertėjus, dėl nuvertėjimo atsakovės patirti nuostoliai sudarytų tik dalį pradinės sandėliuko pardavimo kainos ir būtų nedideli. Todėl atsakovė turėtų realią galimybę tokio dydžio nuostolius, esant pagrindui, prisiteisti ir išsiieškoti iš trijų ieškinį pareiškusių ieškovų. Ieškovams priklauso trys butai, kurių vidutinė rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis yra 173 620 Eur. Todėl ieškovai būtų pajėgūs atlyginti atsakovei ir 65 188,75 Eur nuostolius, jeigu būtų galima pripažinti juos pagrįstais.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta įpareigoti ieškovus užtikrinti galimus atsakovės nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 146 straipsnio 1 dalį šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

13. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą. CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma tokių sąlygų visuma: pirma, realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas, antra, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, trečia, tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1149-178/2017). Galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas pirmiau nurodytas sąlygas turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 178 straipsnis).

14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (iš pat pradžių) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-871-186/2015; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1173-180/2017). Teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012, 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-121/2014; 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-753-178/2017).

15. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartimi areštavo atsakovei priklausantį ūkinį pastatą, uždrausdamas jį perleisti tretiesiems asmenims, ir įpareigojo VĮ „Registrų centras“ sustabdyti visas viešo aukciono, kuriame parduodamas atsakovei priklausantis ūkinis pastatas kartu su valstybei priklausančiu žemės sklypu, vykdymo procedūras. Atsakovė teigia, jog dėl viešo aukciono procedūrų sustabdymo ji patyrė 65 188,75 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 65 051 Eur negautų turto pardavimo pajamų, kadangi paskelbtame aukcione registravosi du pirkėjai, ir 137,75 Eur, sumokėtų už aukciono paskelbimą ir parduodamo turto vertinimą.

16. Pirmos instancijos teismas detaliai vertino byloje esančius duomenis apie galimą atsakovės nurodomų nuostolių realumą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bei ieškovų pajėgumą šiuos nuostolių atlyginti, jeigu jų ieškinys būtų atmestas. Atskirajame skunde atsakovė nenurodo jokių aplinkybių bei nepateikia jokių duomenų, galinčių paneigti skundžiamos nutarties motyvus dėl atsakovės 65 188,75 Eur dydžio nuostolių pagrįstumo. Tačiau atsakovė teigia, jog teismas neatsižvelgė į jos nurodytą aplinkybę, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, jos biudžetas yra griežtai planuojamas ir einamaisiais biudžetiniais metais negauta didesnė negu 65 000 Eur suma viešąsias funkcijas vykdančiam subjektui yra itin reikšminga, todėl jos negavimas turi būti pripažintas nuostoliais.

17. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atsakove, jog jos pajamos bei išlaidos, atsižvelgiant į jos vykdomas viešąsias funkcijas, yra griežtai planuojamos ir numatomos iš anksto. Vilniaus miesto savivaldybės 2018 metų biudžetas buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 1-1357. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 1-1674 minėtas sprendimas dėl 2018 m. savivaldybės biudžeto tvirtinimo buvo pakeistas, jame buvo numatytos ir patvirtintos didesnės pajamų, asignavimų, tame tarpe ir asignavimų iš pajamų už parduotus valstybinės žemės sklypus sumos, negu 2018 metų pradžioje.

18. Pažymėtina, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis sustabdyto aukciono pabaiga buvo numatyta 2018 m. birželio 14 d., o pačios laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos 2018 m. birželio 12 d., tai yra dar iki sprendimo dėl 2018 m. Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto pakeitimo priėmimo. Todėl atsakovė turėjo galimybę persvarstyti biudžetą, atsižvelgdama į tai, kad numatytos 65 051 Eur turto pardavimo lėšos per 2018 m. gali būti negautos. Atsakovė nepateikė jokių argumentų bei juos patvirtinančių duomenų, kaip 65 051 Eur lėšų negavimas per 2018 m. gali įtakoti 2019 m. biudžeto formavimą bei lemti realius tokio pat dydžio ar panašius nuostolius ateityje.

19. Atsakovė atskirajame skunde nenurodė, kokiai sričiai bei kokia apimtimi 65 051 Eur suma yra būtina iki 2018 m. pabaigos, taip pat nepagrindė, kad šios sumos negavimas per 2018 m. lemtų didesnes išlaidas tam tikroms numatytoms funkcijoms atlikti ar projektams įgyvendinti, jog jų nebūtų galima kompensuoti 2019 m. ar vėlesnių metų biudžete, kai byloje būtų priimtas galutinis teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

20. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė