Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 810 atstovams advokatui Dariui Katauskui ir E. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 810 ieškinį atsakovei N. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas ieškovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 810 ieškinys atsakovei N. B. dėl skolos priteisimo. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė iki 2015-12-31 yra įsiskolinusi ieškovui 724,24 Eur. Skola susidarė, kadangi atsakovė daug metų nemoka ieškovui kaupimo lėšų. Atsakovė buvo įspėta apie tai, kad turi prievolę mokėti ieškovui kaupimo lėšų, tačiau visus ieškovo pranešimus atsakovė ignoruoja. Atsakovė valdo 154 kv.m. butą ir proporcingi turimam plotui turi mokėti kaupimo lėšas. Kaupimo dydis buvo numatytas 2006-04-11 bendrijos narių visuotinio susirinkimo, kuriame dalyvavo ir atsakovės vyras A. B., metu. Teismo prašo iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 724,24 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidas.

Teisme gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad atsakovė turi nuosavybės teise butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir jai kyla pareiga mokėti reikalaujamas įmokas. Nėra pateikta įrodymų, kad pareiga mokėti kaupiamąsias įmokas buvo nustatyta bendrijos, nėra tikslaus skolos skaičiavimo laikotarpio. Ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių ieškinio pagrindo buvimą. Atsakovės nuomone, kaupiamųjų lėšų periodiškumas lemia tai, kad jos turėtų būti laikomos periodinėmis išmokomis CK 1.125 straipsnio 9 dalies prasme, todėl šiuo atveju yra suėjęs ieškinio 5 metų senaties terminas ir atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškovas savo dokumentuose nustatė, kad palėpių savininkai turi pasirinkti būdą dėl stogo remonto, t.y. remontuoja stogą patys ir nemoka įmokų į kaupimo fondą arba remonto darbus atlieka bendrija ir mokamos įmokos į kaupimo fondą. Ieškovas nevykdo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbų, todėl atsakovė pati savo lėšomis atliko stogo remonto darbus, kurių vertė didesnė nei ieškovo reikalaujama priteisti suma. Pažymėjo, kad atsakovės sutuoktinis ne kartą kreipėsi į ieškovą dėl kaupiamųjų įmokų, tačiau jokio atsakymo iš ieškovo negavo. Teismo prašo ieškinį atmesti, priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2001-11-21 buvo įregistruota Daugiabučio namo savininkų bendrija Nr. 810 (b.l. 102). Atsakovė nuosavybės teise valdo 153,69 kv.m. bendro ploto butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 97), atsakovė yra Daugiabučio namo savininkų bendrija Nr. 810 narė. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2006-04-11 Daugiabučio namo savininkų bendrija Nr. 810 narių visuotinio ataskaitinio susirinkimo metu buvo nustatytas kaupimo lėšų dydis (b.l. 2, 5-7), t.y. minėto susirinkimo metu kaupimo įmokos buvo padidintos iki 0,2 Lt/kv.m. ne šildymo sezono metu. Ieškovo teigimu, atsakovė iki 2015-12-31 yra įsiskolinusi ieškovui 724,24 Eur (b.l. 8-13). Skola susidarė, kadangi atsakovė daug metų nemoka ieškovui kaupimo lėšų. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu nurodė, kad ieškovas nevykdo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbų, todėl atsakovė pati savo lėšomis atliko stogo remonto darbus, kurių vertė didesnė nei ieškovo reikalaujama priteisti suma, o savininkai, kurie remontuoja stogą patys įmokų į kaupimo fondą nemoka.

Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo, atsakovei atsisakius mokėti kaupiamąsias lėšas.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis, 4.82 straipsnio, 3 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublik?s daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas) 21 straipsnio 3 dalis numato, kad Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo: 1) tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus; 2) teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; 3) vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo. Sprendžiant gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl įstatyminių pareigų vykdymo priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios - bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. Byloje nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad prašomos priteisti kaupiamosios įmokos būtų naudojamos ne bendram turtui išlaikyti nėra.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. DNSBĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Byloje nagrinėjamu atveju, atsakovės nuomone, ji neturi įstatyminės pareigos mokėti kaupiamąsias lėšas bendro naudojimo patalpų išlaikymui, kadangi palėpių savininkai pasirinko būdą dėl stogo remonto, t.y. remontuoja stogą patys ir nemoka įmokų į kaupimo fondą. Aplinkybei, kad atsakovė, jos manymu, yra atleista nuo įstatyminės pareigos vykdymo pagrįsti pateikė 2002-03-06 810-osios DNSB narių posėdžio protokolą ir protokolo nutarimą, kuriame pripažinta, kad N. B. atlikti stogo darbai yra namo stogo renovacija (rekonstrukcija), darbai yra ¼ dalis viso stogo ploto, remiantis tuo, N. B. nebus skaičiuojamos kaupimo lėšos. N. B. savo lėšomis įsipareigoja prižiūrėti ir atlikti einamuosius stogo remonto darbus kaip tai reglamentuoja 810-osios DNSB įstatai ir kiti LR norminiai aktai, įstatymai (b.l. 45, 92).

Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas vertindamas minimą įrodymą dėl 2002-03-06 vykusio bendrijos narių susirinkimo, pažymi, kad visas bendrijos susirinkimo protokolas buvo pateiktas tik teismui pareikalavus, o kartu su atsiliepimu buvo pateiktas Protokolo nutarimas, pasirašytas atsakovės sutuoktinio (b.l. 45). Lyginant 2002-03-06 810-osios DNSB narių protokolą ir Protokolo nutarimą, akivaizdus jų rašymo stiliaus, minčių dėstymo, motyvuotumo, aplinkybių detalizavimo nevientisumas, kas būtų iš esmės tapatūs, jeigu Protokolo nutarimas ir pats protokolas būtų rašomi tuo pačiu metu – 2002 metais. Svarbu ir tai, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Edvardas Steckis pasisakė, jog protokolo originalas jam pateiktas nebuvo, tvirtino neoriginalaus dokumento kopiją. Į bylą pateikti A. B. 2011-03-01 ir 2015-04-04 prašymai bendrijai, kuriuose nurodoma, kad pateikiama protokolo nutarimo kopija (b.l. 41,43). Abejuose prašymuose minima protokolo nutarimo kopija, o ne bendrijos susirinkimo posėdžio protokolas, kuris pateiktas tik teisminio nagrinėjimo metu, iškilus abejonėms dėl susirinkimo įvykimo. Kadangi į bylą pateiktas 2002-03-06 Protokolo nutarimas (b.l. 45) iš esmės neatitinka bendrijos susirinkimo protokolui keliamų reikalavimų (nėra darbotvarkės, pirmininkaujančio, sekretoriaujančio, balsavimo rezultatų, dalyvių sąrašo, parašų ir kt.), pasirašytas tik tuo metu buvusio pirmininko A. B., jis negali būti laikomas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu bendrijos susirinkimo vykimą ir tai, kad buvo priimtas sprendimas atleisti atsakovę nuo kaupimo lėšų mokėjimo. Teismas pagal vidinį savo įsitikinimą ir vertindamas tikimybių pusiausvyros principu, laiko, jog į pateiktas 2002-03-06 bendrijos protokolas yra nepatikimas įrodymas. Labiau tikėtina, kad 2002-03-06 bendrijos protokolas buvo surašytas šios bylos teisminio nagrinėjimo metu, o ne dokumentas, kuriame užfiksuotas realiai įvykęs bendrijos narių susirinkimas (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teismas atsakovės pateiktu bendrijos 2002-03-06 susirinkimo protokolu ir Protokolo nutarimu nesivadovauja.

Vadovaujantis Bendrijos įstatų 30.5 punktu, bendrijos narys privalo atsiskaityti nustatyta tvarka už teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nustatytas įmokas (b.l. 71). Pagal į bylą pateiktą 2002-12-09 Daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 810 susirinkimo protokolą nutarta patikslinti, kad kaupiamo lėšas nutarta rinkti bendrijos visuotiniame susirinkime (20 ct/ kv.m.), 2006-04-11 Daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 810 susirinkimo protokolą buvo nutarta kaupimo įmokas padidinti iki 0,2 Lt/kv.m. ne šildymo sezono metu (b.l.6,87). Ieškovas pateikė skolos paskaičiavimo lentelę, kuriame paskaičiuotas 724,24 Eur įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2005 metų gegužės mėnesio iki 2015 metų spalio mėnesio imtinai (b.l.8-13). Kadangi nėra pagrindo atsakovės atleisti nuo įstatyminės pareigos vykdymo, skola priteistina. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį.

Dėl senaties.

Civilinių teisių gynyba nėra absoliuti ir gali būti ribojama įstatymu. Vienas ribojimų – ieškinio senatis, Civilinio kodekso 1.124 straipsnyje apibrėžta kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo teises pareikšdamas ieškinį. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė pažeistos teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (apsauginė senaties termino funkcija) Ieškinio senaties terminą teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 9 dalimi, atsakovė prašo taikyti sutrumpintą 5 metų ieškinio senaties terminą. Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties taikymo reikalavimams dėl periodinių įmokų, išmokų priteisimo pasisako, kad bendrieji kokybiniai požymiai, sujungiantys reikalavimus į tą pačią rūšį ir kartu išskiriantys iš civilinių teisinių reikalavimų visumos, yra ne materialinių santykių prigimtis ar skolininko prievolei apibūdinti vartojamas terminas (išmoka, įmoka, mokestis), o tai, kad reikalavimas (kaip ir palūkanų išieškojimo atveju) pagal savo prigimtį nukreiptas į periodiškai pasikartojantį prievolės vykdymą. Nustatydamas sutrumpintą ieškinio senaties terminą periodinio pobūdžio išmokoms (įmokoms, mokesčiams), įstatymų leidėjas siekė užkirsti kelią susikaupti skoloms, kurias skolininkas turi dengti iš einamųjų pajamų, išvengti beviltiškų skolų atsiradimo ir neigiamo skolų susikaupimo poveikio tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesams. Periodinės išmokos (įmokos, mokesčiai) dėl savo dydžio paprastai gali būti mokamos iš skolininko einamųjų pajamų ir daro mažesnę įtaką jo finansinei padėčiai ir ūkinei veiklai negu vienkartinės didelės sumos, atitinkamai kreditoriui tenka mažesnė rizika, kad skolininkas neįvykdys prievolės dėl nemokumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011). Nors minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta civilinėje byloje dėl skirtingų materialinių teisinių santykių, tačiau teisės aiškinimo taisyklė yra aktuali šiai bylai ir išaiškinimas dėl ieškinio senaties taikymo, kai reiškiamas reikalavimas priteisti periodines įmokas, taikytinas, laikant, jog šioje byloje taikytinas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas, kai reiškiamas reikalavimas priteisti periodiškai mokamas kaupiamąsias įmokas.

Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Kita vertus, tol, kol asmens teisė nepažeista, t. y. iki teisės pažeidimo, ieškinio senaties termino eiga apskritai negali prasidėti. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo laiką (objektyvųjį momentą), kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo, nes asmens nerūpestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymo (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, šioje byloje tiek objektyvus, tiek subjektyvus sužinojimo apie teisės pažeidimą momentas sutampa, kadangi bendrija, vykdydama įstatyminę pareigą, žinojo tai, kad atsakovė įmokas moka savo pasirinkimu (to teismo posėdžio metu neneigė ir ieškovo atstovai) ir negalėjo nežinoti apie teisės pažeidimą, kadangi kaupiamosios lėšos apskaitomos bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentuose, o, pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui, pervedamos į specialią sąskaitą. Taigi, ieškinio senaties pradžia - 2002-12-09, bendrijai priėmus sprendimą rinkti kaupiamas lėšas. Atsakovei nevykdžius įstatyminės ir bendrijos įstatuose numatytos bei susirinkimo sprendimais nustatytos pareigos mokėti kaupiamąsias lėšas, ieškovo reikalavimas priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2005 metų gegužės mėnesio iki 2015 metų spalio mėnesio imtinai tenkintinas iš dalies, priteisiant įsiskolinimą už 5 metų laikotarpį, skaičiuojant nuo 2011 metų lapkričio mėnesio iki 2015 metų spalio mėnesio imtinai, kas sudaro 645,70 Eur (b.l.8-13). Pažymėtina, jog ieškovo paskaičiuotų įmokų dydžio atsakovė neginčijo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovui iš atsakovės priteisiama 645,70 Eur skolos.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 600,00 Eur atstovavimo išlaidos (b.l. 58,59,121,122). Atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos atstovavimo išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl jos negali būti priteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal ieškovės pateiktą atstovavimo išlaidų pagrindimą ieškovė sumokėjo 2 kartus po 300,00 Eur už tas pačias advokato teiktas paslaugas, t.y. ieškinio surašymą, konsultacijas ir atstovavimą teisme. Ieškovo pakartotinį mokėjimą už tas pačias advokato paslaugas teismas pripažįsta nepagrįstu išlaidavimu ir laiko, jog nėra teisinio pagrindo atlyginti visas faktiškai ieškovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (Teisės aktų registras, 2015, Nr. 2015-03968) rekomendacijose nustatytus dydžius, parengtų procesinių dokumentų kiekį (ieškinys), teismo posėdžių skaičių (4 posėdžiai, bendra trukmė – 2 val. 33 min.), byloje keliamus reikalavimus, ir vadovaujantis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, teismas ieškovo patirtas 300,00 Eur išlaidas advokato pagalbai laiko pagrįstomis. Patenkinus 89,15 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 267,45 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 str. 1 d.).

Iš atsakovės valstybės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas atleistas, t.y. 19,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Grąžinti ieškovui 21,72 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas, išaiškinant, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija teismo sprendimo pagrindu CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Kadangi iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (2,78 Eur), yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 382 str. ,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 810, j.a.k. 125794523, naudai 645,70 Eur (šeši šimtai keturiasdešimt penki Eur 70 Eur ct) skolos ir 267,45 Eur (du šimtai šešiasdešimt septyni Eur 45 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 19,00 Eur (devyniolika Eur) žyminio mokesčio, kuris yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovui Daugiabučio namo savininkų bendrijai Nr. 810, j.a.k. 125794523, 21,72 (dvidešimt vienas Eur 72 ct) Eur žyminio mokesčio, išaiškinant, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija teismo sprendimo pagrindu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.