- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-11
- Bylos Nr.
- 2A-2612-392/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02822-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- N. B.
- Ieškovas
- Daugiabučio namo savininkų bendrijos
- Kategorijos
- 2.3.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-22 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8845-430/2016 pagal ieškovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 810 ieškinį atsakovei N. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Daugiabučio namo savininkų bendrija Nr. 810 pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės N. B. 724,24 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė valdo 154 kv.m. butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir proporcingi turimam buto plotui turi mokėti ieškovui kaupimo lėšas, kurių jau daug metų nemoka. Atsakovė buvo įspėta apie tai, kad turi prievolę mokėti ieškovui kaupimo lėšas, tačiau ieškovo pranešimus ignoruoja. Kaupimo lėšų dydis buvo numatytas 2006-04-11 atsakovo narių visuotinio susirinkimo, kuriame dalyvavo ir atsakovės vyras A. B., metu (b. l. 1-2).
Atsakovė N. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovė turi nuosavybės teise butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir kad jai kyla pareiga mokėti kaupimo įmokas. Šios įmokos turėtų būti laikomos periodinėmis išmokomis CK 1.125 straipsnio 9 dalies prasme, todėl šiuo atveju yra suėjęs 5 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas savo dokumentuose nustatė, kad palėpių savininkai turi pasirinkti būdą dėl stogo remonto, t. y. remontuoja stogą patys ir nemoka įmokų į kaupimo fondą arba remonto darbus atlieka bendrija ir mokamos įmokos į kaupimo fondą. Ieškovas nevykdė gyvenamojo namo A.Vienuolio g. 14 stogo remonto darbų, todėl atsakovė pati savo lėšomis atliko stogo remonto darbus, kurių vertė didesnė nei ieškovo reikalaujama priteisti suma (b.l. 20-25).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-22 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui Daugiabučio namo savininkų bendrijai Nr. 810 iš atsakovės N. B. 645,70 Eur skolą ir 267,45 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė laiko, jog ji neturi pareigos mokėti kaupiamąsias lėšas bendro naudojimo patalpų išlaikymui, nes palėpių savininkai pasirinko būdą dėl stogo remonto, t. y. remontuoja stogą patys ir nemoka įmokų į kaupimo fondą. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė pateikė 2002-03-06 810-osios DNSB narių posėdžio protokolą ir protokolo nutarimą, kuriame pripažinta, kad atsakovės atlikti stogo darbai yra namo stogo renovacija (rekonstrukcija), darbai yra ¼ dalis viso stogo ploto, remiantis tuo, atsakovei nebus skaičiuojamos kaupimo lėšos. Atsakovė savo lėšomis įsipareigoja prižiūrėti ir atlikti einamuosius stogo remonto darbus kaip tai reglamentuoja 810-osios DNSB įstatai ir kiti LR norminiai aktai, įstatymai (b.l. 45, 92). Teismas pažymėjo, kad visas 2002-03-06 bendrijos susirinkimo protokolas buvo pateiktas tik teismui pareikalavus, o kartu su atsiliepimu buvo pateiktas protokolo nutarimas, pasirašytas atsakovės sutuoktinio (b.l. 45). Teismo vertinimu, lyginant 2002-03-06 810-osios DNSB narių protokolą ir protokolo nutarimą matyti akivaizdus jų rašymo stiliaus, minčių dėstymo, motyvuotumo, aplinkybių detalizavimo nevientisumas, ko nebūtų, jeigu protokolo nutarimas ir pats protokolas būtų rašomi tuo pačiu metu – 2002 metais. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas E. S. pasisakė, kad protokolo originalas jam pateiktas nebuvo, tvirtino neoriginalaus dokumento kopiją. Į bylą pateikti A. B. 2011-03-01 ir 2015-04-04 prašymai bendrijai, kuriuose nurodoma, kad pateikiama protokolo nutarimo kopija (b.l. 41,43). Abejuose prašymuose minima protokolo nutarimo kopija, o ne bendrijos susirinkimo posėdžio protokolas, kuris pateiktas tik teisminio nagrinėjimo metu, iškilus abejonėms dėl susirinkimo įvykimo. Kadangi į bylą pateiktas 2002-03-06 protokolo nutarimas (b.l. 45) iš esmės neatitinka bendrijos susirinkimo protokolui keliamų reikalavimų (nėra darbotvarkės, pirmininkaujančio, sekretoriaujančio, balsavimo rezultatų, dalyvių sąrašo, parašų ir kt.), pasirašytas tik tuo metu buvusio pirmininko A. B., teismo vertinimu, jis negali būti laikomas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu bendrijos susirinkimo vykimą ir tai, kad buvo priimtas sprendimas atleisti atsakovę nuo kaupimo lėšų mokėjimo. Labiau tikėtina, kad 2002-03-06 bendrijos protokolas buvo surašytas šios bylos teisminio nagrinėjimo metu ir tai ne dokumentas, kuriame užfiksuotas realiai įvykęs bendrijos narių susirinkimas (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teismas atsakovės pateiktu bendrijos 2002-03-06 susirinkimo protokolu ir protokolo nutarimu nesivadovavo. Teismas taip pat nustatė, kad, vadovaujantis Daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 810 įstatų 30.5 punktu, bendrijos narys privalo atsiskaityti nustatyta tvarka už teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nustatytas įmokas (b.l. 71). Į bylą pateiktu 2002-12-09 daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 810 susirinkimo protokolu nutarta patikslinti, kad kaupimo įmokas nutarta rinkti bendrijos visuotiniame susirinkime (20 ct/kv.m.), 2006-04-11 daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 810 susirinkimo protokolu nutarta kaupimo įmokas padidinti iki 0,2 Lt/kv.m. ne šildymo sezono metu (b.l. 6, 87). Ieškovas pateikė skolos paskaičiavimo lentelę, kurioje paskaičiuotas 724,24 Eur įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2005 m. gegužės mėn. iki 2015 m. spalio mėn. imtinai (b.l. 8-13). Teismas, nenustatęs pagrindo atsakovės atleisti nuo įstatyminės pareigos vykdymo, darė išvadą, kad ieškovo reikalaujama skola priteistina. Teismas taip pat nustatė, kad vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 9 dalimi, atsakovė prašo taikyti sutrumpintą 5 metų ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo 2002-12-09, Daugiabučio namo savininkų bendrijai Nr. 810 priėmus sprendimą rinkti kaupiamas lėšas. Atsakovei nevykdžius įstatyminės ir bendrijos įstatuose numatytos bei susirinkimo sprendimais nustatytos pareigos mokėti kaupiamąsias lėšas, ieškovo reikalavimą priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2005 m. gegužės mėn. iki 2015 m. spalio mėn. imtinai teismas tenkino iš dalies, priteisdamas įsiskolinimą už 5 metų laikotarpį, skaičiuojant nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. spalio mėn. imtinai, kas sudaro 645,70 Eur. Teismas pažymėjo, kad ieškovo paskaičiuotų įmokų dydžio atsakovė neginčijo (b.l. 141-145).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė N. B. teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 810 ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad 2006-04-11 daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 810 narių visuotinio ataskaitinio susirinkimo protokole nurodoma kaupimo įmokas padidinti iki 0,2 Lt/kv.m ne šildymo sezono metu. Įrodymų, koks kaupimo įmokų dydis buvo šildymo sezono metu, byloje nėra. Daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 810 įstatai numato, kad bendrijos posėdžiai organizuojami ir sprendimai priimami pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą. Daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 810 valdybos posėdžio 2002-12-19 protokolo surašymo metu galiojusi šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalis numatė, kad bendrijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 valdybos narių. Šio reikalavimo nesilaikyta, nes protokole nurodoma, kad dalyvauja 7 asmenys, tačiau pasirašė ant protokolo tik 5 asmenys. Protokole taip pat matyti, kad sprendžiami su valdybos nariu B. susiję klausimai, tačiau jis nedalyvavo posėdyje. Be to, valdyba neturi kompetencijos nustatyti kaupimo lėšų rinkimą, nes tai visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencija (bendrijos įstatų 41.5 punktas). Daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 810 valdybos posėdžio 2002-12-19 protokolas prieštarauja 2006-04-11 daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 810 narių visuotinio ataskaitinio susirinkimo protokole nurodomai informacijai: 1) nenurodo apie kaupimo lėšų dydžio išskyrimą šildymo ir nešildymo sezono metu; 2) net laikant, kad egzistavo nenurodomas (nenurodyta visuotinio susirinkimo data, numeris) ir nepateikiamas į bylą visuotinio susirinkimo protokolas, kuris neva buvo tikslinamas neturinčio tam teisės organo (valdybos), niekaip negalima suprasti, kodėl buvo reikalinga 2006-04-11 visuotiniame susirinkime padidinti kaupiamąsias įmokas iki 0,2 Lt/kv.m, kai valdybos posėdžio 2002-12-19 protokole nurodoma, kad kaupimo lėšų dydis 20ct/m² (kas yra lygu 0,2 Lt/kv.m). Tai rodo, kad valdybos posėdžio 2002-12-19 protokolas yra nepatikimas ir tikėtina buvo surašytas bylos nagrinėjimo metu siekiant pateisinti ieškinio reikalavimus. Atsakovė taip pat nurodo, kad pateikė įrodymus, jog pati atliko gyvenamojo namo stogo remonto darbus, kurių neatliko ieškovas, ir turėjo tam išlaidų, kurios turėjo būti daromos iš kaupiamųjų lėšų, tačiau nebuvo. Atsakovės savo lėšomis atliktų gyvenamojo namo stogo remonto darbų vertė didesnė negu ieškovo reikalaujama priteisti suma. Atsakovė taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nesuabejojo ieškovo pateiktu 2006-04-11 daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 810 narių visuotinio ataskaitinio susirinkimo protokolu, nors iš įrodymų viseto matyti, kad: a) nebuvo 2006-04-11 visuotinio narių susirinkimo kvorumo (iš balsavimo rezultatų matyti, kad balsavusių skaičius tik 21 asmuo, kas nėra 1/2 nuo 51 nario); b) protokolas neturi registracijos numerio; c) nurodomi kaip išrinkti valdybos nariai nėra įregistruoti juridinių asmenų registre (2016-04-08 juridinių asmenų registro išrašas pateiktas atsakovės atstovo); d) nėra pridėta 2006-04-11 posėdyje dalyvavusių asmenų sąrašo; e) 2006-04-11 visuotinio narių susirinkimo protokolas logiškai nedera su 2002-12-19 valdybos posėdžio protokolu; f) 2006-04-11 visuotinio narių susirinkimo protokolas logiškai nedera su 2015-04-22 valdybos posėdžio protokolu, kuriame nurodyta, kad dalyvauja valdybos narys G. V., tačiau ji buvo išrinkta 2002-04-03 susirinkime, o pagal ieškovės pateiktą 2006-04-11 visuotinio susirinkimo protokolą valdybos narė G. V. nėra išrinkta, tačiau balsuoja ir pasirašo 2015-04-22 valdybos posėdyje. Atsakovė mano, kad teismas turėjo pripažinti kaip įrodymus nepatikimais: 1) 2002-03-25 daugiabučio namo savininkų susirinkimo protokolą, nes tai nėra daugiabučio namo bendrijos susirinkimo protokolas, kadangi tuo metu galiojęs įstatymas nenumatė ir dabar nenumato savininkams teisės priimti sprendimus dėl bendrijos, bendrija yra savarankiškas juridinis asmuo, kurios organai nustatyta tvarka turi teisę priimti sprendimus, be to, bet kuriuo atveju susirinkimas neteisėtas nesant kvorumo ir viršijus jo kompetencijos ribas; 2) 2002-12-19 daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 810 valdybos protokolą, kadangi bendrijos įstatai numato, kad bendrijos posėdžiai organizuojami ir sprendimai priimami pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą, tuo metu galiojusio šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalis numatė, kad bendrijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 valdybos narių, o to nebuvo. Protokole taip pat matyti, kad sprendžiami su valdybos nariu A. B. susiję klausimai, tačiau jis nedalyvauja posėdyje. Be to, ne valdybos kompetencijoje nustatyti kaupimo lėšų rinkimą, tai visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetenciją (bendrijos įstatų 41.5 punktas), o visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo, kuriame tai būtų nuspręsta, nėra; 3) 2015-04-22 daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 810 protokolą, kuriame nurodyta, kad dalyvauja valdybos narys G. V., tačiau ji buvo išrinkta 2002-04-03 susirinkime, o pagal ieškovės pateiktą 2006-04-11 valdybos susirinkimo protokolą valdybos nare G. V. nėra išrinkta, tačiau balsuoja ir pasirašo 2015-04-22 valdybos posėdyje; 4) minėtą 2006-04-11 visuotinio narių susirinkimo protokolą dėl aukščiau nurodomų motyvų; 5) ieškovo pateiktą įsiskolinimų paskaičiavimą, kuris nėra paremtas mokestiniais pranešimais, ieškovo patvirtintais tarifais ar tinkamais nedviprasmiškais dokumentais. Šis įsiskolinimo paskaičiavimas yra pasirašytas tik asmens nurodomo kaip bendrijos buhalterė ir neturi jokios juridinės galios. Atsakovė taip pat nesutinka su teismo sprendime nurodoma aplinkybe, kad ieškovo paskaičiuotų įmokų dydžio ji neginčijo, kadangi atsakovės prieštaravimai išdėstyti atsakovės atsiliepime į ieškinį. Atsakovė pažymi, kad teismas, taikydamas ieškinio senatį, nepagrįstai skaičiavo kaupiamų lėšų sumas už 2011 m. lapkričio mėn. - 2015 m. spalio mėn. laikotarpius imtinai. Matematiškai paskaičiavus ieškovo lentelėje nurodomas sumas nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. spalio mėn. imtinai, matyti, kad susidaro 1475,76 Lt suma, kuri yra lygi 427,40 Eur (2011 m. – 61,48 Lt, 2012 m. – 368,88 Lt, 2013 m. – 368,88 Lt, 2014 m. – 368,88 Lt, 2015 m. – 89,1 Eur (307,64 Lt). Taikant ieškinio senatį net ir skaičiuojant 2011 m. lapkričio mėn. - 2015 m. spalio mėn. laikotarpiais ieškovo nurodomų įsiskolinimo paskaičiavime visų priskaitytų mokėti sumų ir sumokėtų sumų skirtumą (pagal lentelę priskaityta 4499,97 Lt, mokėta 2865,43 Lt), šis būtų 1634,54 Lt (473,40 Eur), kas nėra net panašu į teismo sprendimu priteistą sumą (b.l. 149-157).
Ieškovas Daugiabučio namo savininkų bendrija Nr. 810 atsiliepimo į atsakovės N. B. apeliacinį skunda nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovės N. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovei N. B. nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. 1096-1000-4012:0059, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 97-98). Gyvenamąjį namą, kuriame yra šis butas, administruoja ieškovas Daugiabučio namo savininkų bendrija Nr. 810 (b.l. 102-105). Ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašė priteisti iš atsakovės 724,24 Eur kaupiamųjų lėšų skolą (b.l. 1-2). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir, pritaikęs ieškinio senaties terminą, priteisė ieškovui iš atsakovės 645,70 Eur kaupiamųjų lėšų skolą (b.l. 141-145).
Atsakovė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas nepateikė į bylą tinkamų ir pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės pareigą su mokėti ieškovui kaupiamąsias lėšas, be to, atsakovė vietoje ieškovo atliko gyvenamojo namo stogo remonto darbus, kurių vertė didesnė nei ieškovo reikalaujama kaupiamųjų lėšų skola.
Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
CK 4.82 straipsnio 3 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 4.82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-7-515/2009).
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teisminę praktiką, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės, kaip buto, esančio daugiabučiame gyvenamajame name, savininkės, pareiga dalyvauti išlaikant šį gyvenamąjį namą, tame tarpe ir mokėti kaupiamąsias lėšas, kyla iš įstatymo, o šios pareigos negali paneigti atsakovės nurodomos aplinkybės, jog į bylą nepateiktas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl kaupiamųjų lėšų rinkimo ar kad atsakovė pati atliko gyvenamojo namo stogo remonto darbus. Atsakovė turi teisę, siekdama pastarųjų išlaidų kompensavimo, inicijuoti naują civilinę bylą ieškovo atžvilgiu, kurioje turėtų būti įrodyta, jog gyvenamojo namo stogo remonto darbai buvo privalomi ir būtini, o ieškovas vengė juos atlikti.
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus – 2002-12-19 Daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 810 valdybos posėdžio protokolą ir 2006-04-11 Daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 810 narių visuotinio ataskaitinio susirinkimo protokolą (b.l. 5-7, 86-88) – daro išvadą, kad daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai priėmė sprendimą rinkti kaupiamąsias lėšas po 0,20 Lt/kv.m, nors jis į bylą nepateiktas. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad iki šiol įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyti nurodyti 2002-12-19 ir 2006-04-11 Daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 810 dokumentai, kurie yra galiojantys ir privalomi, nors ir nevisiškai atitinka bendrijos įstatų ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo keliamus reikalavimus. Tokia išvada daroma atsižvelgiant ir į tai, kad kiti daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai, išskyrus atsakovė, neginčija savo pareigos mokėti ieškovui kaupiamąsias lėšas (b.l. 131-136). Be to, byloje esantys 2011-03-01 ir 2015-04-07 atsakovės sutuoktinio A. B. raštai patvirtina, kad jam buvo žinoma apie renkamas kaupiamąsias lėšas (b.l. 41-43).
Iš byloje esančio įsiskolinimų paskaičiavimo matyti, kad ieškovas kiekvieną mėnesį priskaičiuodavo atsakovei 30,74 Lt, vėliau 8,91 Eur mokėtiną kaupiamųjų lėšų sumą už atsakovei nuosavybės teise priklausantį 153,69 kv.m bendro ploto butą, kas atitinka 0,20 Lt už 1 kv.m (b.l. 8-12). Taigi, ieškovas, apskaičiuodamas atsakovei mokėtinas kaupiamąsias lėšas, laikėsi daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų daugumos sprendimo. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kad ieškovas turėjo taikyti jai mažesnį nei 0,20 Lt už 1 kv.m kaupiamųjų lėšų įkainį.
Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nurodė klaidingą kaupiamųjų lėšų sumą, kuri priteistina ieškovui iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. spalio mėn. imtinai priteisė ieškovui iš atsakovės 645,70 Eur kaupiamųjų lėšų. Tačiau pagal ieškovo pateiktą įsiskolinimų paskaičiavimą už nurodytą laikotarpį galėjo būti priteista tik 427,41 Eur kaupiamųjų lėšų (b.l. 8-13). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant ieškovui iš atsakovės priteistą 645,70 Eur kaupiamųjų lėšų sumą iki 427,41 Eur, (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo pačiu perskirstomos ieškovui iš atsakovės pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 300 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai (b.l. 58-59). Ieškovo pradinis ieškinio reikalavimas, kuriuo buvo prašoma priteisti iš atsakovės 724,24 Eur kaupiamųjų lėšų skolą, patenkintas iš dalies, priteisiant 427,41 Eur, t. y. patenkinta 59 proc. ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidų dalyje keistinas, sumažinant ieškovui iš atsakovės priteistą 267,45 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą iki 177 Eur (CPK 93 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Už apeliacinio skundo surašymą atsakovė advokatui sumokėjo 200 eurų, taip pat ji sumokėjo 17 eurų žyminio mokesčio. Kadangi jos skundas tenkintas 1/3 atsakovei priteistini 72,33 eurai bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų atskirai nepasisakytina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-22 sprendimą pakeisti.
Ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies antrąją pastraipą išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovės N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 810, j.a.k. 125794523, naudai 427 Eur 41 ct skolos ir 177 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.“
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš Daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 810 72 Eur 33 ct bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų N. B..
N. B. priteistą 72 Eur 33 ct bylinėjimosi išlaidų sumą įskaityti į 177 Eur bylinėjimosi išlaidų priteistų Daugiabučio namo savininkų bendrijai Nr. 810 sumažinant ją iki 104 Eur 67 ct.