Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), teistas 2019-08-21 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje;

G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2022-07-08 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1, 4 dalis, laisvės apribojimu 4 mėnesiams, bausmę atlikęs, 2) 2023-06-15 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 60 parų areštu, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 7 punktais, 6 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, paskirta intensyvi priežiūra, įpareigojant nuo 22 iki 6 val. būti ne toliau kaip 100 m atstumu nuo savo gyvenamosios vietos, jei tai nesusiję su darbu, paskirti įpareigojimai per visą bausmės laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamieji A. J. ir G. R., veikdami sunkinančiomis aplinkybėmis - bendrininkų grupėje, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, nukentėjusiojo M. Š. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t. y. G. R. rankomis pastūmė nukentėjusįjį M. Š., dėl ko nukentėjusysis griuvo, po ko G. R. ir A. J. spyrė nugriuvusiam nukentėjusiajam po vieną kartą į kūną, nukentėjusiajam M. Š. atsistojus ir nuėjus, pasivijo jį ir tęsdami nusikalstamą veiką, G. R. vėl jį rankomis pastūmė, po ko nukentėjusiajam nugriuvus, bendrais veiksmais spyrė ne mažiau du kartus bei sudavė rankomis ne mažiau penkis smūgius į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam M. Š. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jo santykiai su nukentėjusiuoju M. Š. blogi, konfliktai tarp jų kyla dėl jo netinkamo elgesio su savo drauge, kuri yra jo draugės sesuo. M. Š. draugė – neįgali, M. Š. ją skriaudžia, todėl jis bando neįgalią savo draugės seserį apginti, M. Š. ne kartą yra grasinęs jam ir jo draugei susidorojimu. 2023 m. sausio mėnesį, vėlai vakare jis su kaimynu G. R. rūkė lauke. Pamatęs ateinantį M. Š., suprato, kad šis eina pas jį. Matė, kad M. Š. rankoje turi peilį, prisiminė jo grasinimus. Jis šūktelėjo M. Š., kviesdamas jį pasikalbėti. M. Š. apsisuko ir ėmė sparčiu žingsniu eiti nuo jų, po to bėgti ir šaukti. Jis suprato, kad M. Š. šalinasi jo, todėl ėmė vytis jį. Ketinimų jį sumušti neturėjo, norėjo su juo pasikalbėti. M. Š. bėgo nuo jų šaukdamas, klykdamas. Jį prisivijo G. R., jis atsiliko, nes buvo su šlepetėmis, kurios bėgant nuo kojų nukrito. Kai pribėgo, M. Š. jau gulėjo ant žemės. Jis nematė, ar M. Š. sudavė G. R.. M. Š. atsistojo ir vėl ėmė bėgti. Jis prisivijo jį ir pastūmė rankomis, M. Š. griuvo ant žemės. Kai prie jo pasilenkė, jis gulėjo ant nugaros. Gulinčiam M. Š. jis du kartus kumščiu sudavė į krūtinę. Ką sakė M. Š., suduodamas, neprisimena. Kadangi įvykis buvo seniai, jis ne visas įvykio aplinkybes gerai prisimena. Jo įsitikinimu, įspirti M. Š. jis negalėjo, nes buvo su šlepetėmis, pripažįsta, kad sudavė kelis smūgius, kur tiksliai, nurodyti negali.

Kaltinamasis G. R. kaltu prisipažino iš dalies, paaiškino, kad prisipažįsta sudavęs ne daugiau kaip tris smūgius kumščiu M. Š. į krūtinę. Jis turi sveikatos, atminties sutrikimų, todėl įvykio aplinkybių gerai neprisimena, tačiau gerai žino, kad jis M. Š. nespardė. Jis piktuoju su M. Š., nes M. Š. kitų žmonių akivaizdoje jį įžeidinėjo, nepagarbiai kalbėdamas apie jo vaiką. Jis pripažįsta, kad jo veiksmai M. Š. atžvilgiu buvo neteisėti, tačiau nemanė, kad M. Š. apsiskųs policijai. Jis išėjo į lauką parūkyti, susitiko rūkanti A. J.. Pamatė ateinantį M. Š. su peiliu rankoje. Kai suprato, kad M. Š. bėga nuo jų, ėmė jį vytis. Jis prisivijo M. Š., pastūmė, M. Š. nugriuvo. Gulinčiam ant nugaros M. Š. jis du-tris kartus rankos kumščiu sudavė į krūtinę. Jis pripažįsta, kad norėjo atkeršyti M. Š. dėl jo negražių kalbų apie jį ir jo vaiką, bet ar įvardijo tai suduodamas smūgius M. Š., negali pasakyti. Kas buvo toliau, neprisimena.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė sukėlus fizinį skausmą nukentėjusiajam įrodyta.

Nukentėjusysis M. Š. parodė, kad (duomenys neskelbtini)jį užpuolė A. J. ir G. R., pargriovė jį ant žemės ir sudavė smūgius. Iki to įvykio jo ir kaltinamųjų santykiai buvo konfliktiški. Tą naktį jis ėjo pas savo draugę K. A.. Jį pamatę abu kaltinamieji pribėgo prie jo, kažkuris iš jų jį pastūmė, jis nugriuvo, jie sudavė jam smūgius. Kai jis atsikėlė ir ėmė bėgti, jie vėl jį pasivijo, pastūmė, jis nugriuvo ant asfalto, gulinčiam ant šono kaltinamieji sudavė smūgius. Jis neprisimena, kuris iš kaltinamųjų jį pargriovė, kiek kuris sudavė smūgių ir kiek kartų jam įspyrė. Tą pačią naktį jis išsikvietė policijos pareigūnus ir tiksliai papasakojo, kas įvyko. Kadangi nuo įvykio praėjo nemažai laiko, jis tiksliai neprisimena, kas tą naktį įvykio. Nuo kaltinamųjų suduotų smūgių jam nebuvo padaryti jokie sužalojimai, skausmą jis jautė momentinį, pirmą kartą griūdamas ant šaligatvio trinkelių, antrą kartą ant asfalto nestipriai užsigavo.

Iš telefoninių pranešimų informacijos, esančios policijos duomenų bazėje (b. l. 9), matyti, kad (duomenys neskelbtini)bendrajam pagalbos centrui paskambinęs M. Š. pranešė, kad jį užpuolė du pažįstami asmenys, sumušė, mušė rankomis ir spardė kojomis.

Nukentėjusysis M. Š. (duomenys neskelbtini)protokole-pareiškime (b. l. 5-8), pateiktame Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatui, nurodė, kad (duomenys neskelbtini)esančiame daugiabučio namo kieme, suduodami po tris smūgius kojomis bei po penkis smūgius rankomis, jį sumušė iš matymo pažįstami G. R. ir A. J., dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Įvykio metu jokių pašalinių asmenų nebuvo, viešoji tvarka bei rimtis daugiabučio namo gyventojams bei kitiems asmenims nebuvo sutrikdyta. Įvykio metu jis jokios turtinės žalos nepatyrė, civilinio ieškinio nereiškia, pas teismo medicinos ekspertus nevyks, kadangi jokių akivaizdžių sužalojimų nei ant jo kūno, nei veide nėra, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, jam fizinį skausmą sukėlusius G. R. ir A. J. nubausti įstatymo nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu, iš karto po įvykio, (duomenys neskelbtini)nukentėjusysis M. Š. apklausos metu parodė, kad A. J. ir G. R. pribėgus prie jo, jį rankomis pastūmė G. R.. Nuo tokio pastarojo pastūmimo nugriuvo ant šaligatvio. Jį gulintį ant šaligatvio tiek G. R., tiek A. J. pradėjo spardyti kojomis, spyrė į kūną, tąkart galėjo suduoti po vieną smūgį kojomis kiekvienas. Kažkuriuo momentu jis atsistojo ir ėjo namo, jam einant link automobilių stovėjimo aikštelės, A. J. ir G. R. jį pasivijo. G. R. jį vėl pastūmė, ko pasekoje jis, neišlaikęs pusiausvyros, nugriuvo. Jam nugriuvus abu asmenys vėl pradėjo jį mušti. Tąkart kiekvienas sudavė apie du smūgius kojomis ir po penkis smūgius rankomis į įvairias kūno vietas. Po šių smūgių jį mušti nustojo, jis atsistojo nuo daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelės grindinio. A. J. jam pasakė, jog jis sumuštas dėl to, jog neva kažkam kažką yra paskundęs. G. R. pritarė, pridūrė daugiau nesirodyti šiame daugiabučio namo kieme, nes kitaip bus užmuštas.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (b. l. 9-12), įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto nuotraukų (b. l. 17-22) matyti, kad po M. Š. telefoninio pranešimo į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo kiemą – vyko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūnai, kurie įvykio vietos apžiūros metu reikšmingų tyrimui duomenų neužfiksavo, alkotesteriu nukentėjusiajam M. Š. nustatytas 0,10 promilių neblaivumas.

Asmens apžiūros protokole ir fotonuotraukose (b. l. 80-88) užfiksuota nukentėjusiojo M. Š. neuždengtų darbužiais kūno vietų apžiūra – apžiūros metu matomas paraudimas galvoje, žemiau kairės ausies.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamieji A. J. ir G. R., veikdami bendrai, tyčia sumušė nukentėjusįjį M. Š. – du kartus pastumdami nukentėjusįjį, pargriovė jį ant žemės, nugriuvusiam spyrė ir sudavė smūgius rankomis į įvairias kūno vietas. Tokie tyčiniai kaltinamųjų veiksmai nebejotinai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Abejonių nekyla, kad nukentėjusysis, nugriūdamas ir kūnu atsitrenkdamas į kietą dangą, jautė skausmą, kaltinamųjų suduoti smūgiai, nors ir nestiprūs, nes sužalojimai nepadaryti, sukėlė jam neigiamą fizinį pojūtį – skausmą suduotų smūgių vietose. Veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimui nėra svarbus suduotų smūgių skaičius, svarbu poveikio nukentėjusiajam pasekmės – skausmo sukėlimas. Nei kaltinamieji, nei nukentėjusysis teisme negalėjo tiksliai nurodyti suduotų smūgių skaičiaus, ikiteisminio tyrimo metu tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiojo parodymai keitėsi, todėl nustatyti tikslaus nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus nėra galimybės. Iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusysis M. Š. nurodė, kad abu kaltinamieji, pirmą kartą jį pargriovus, įspyrė, antrą kartą nugriuvus – abu spyrė ir sudavė smūgius rankomis. Teisme nukentėjusysis patvirtino, kad jis geriausiai įvykio aplinkybes prisiminė iš karto po įvykio, jo pirmieji parodymai tiksliausi. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai inkriminuoti smūgiai – kaltinamieji įspyrė tik po vieną kartą nukentėjusiajam nugriuvus pirmą kartą, sudavė ir įspyrė bendrai tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau du kartus įspyrė ir ne mažiau penkis kartus sudavė rankomis. Aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad kaltinamieji neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu padarė, siekdami jį sulaikyti nuo neteisėtų veiksmų, nes kaltinamųjų tvirtinimu, nukentėjusysis turėjęs peilį, nenustatyta. Priešingai, iš kaltinamųjų paaiškinimų matyti, kad kaltinamieji vijosi bėgantį ir mėginantį išvengti neigiamų pasekmių M. Š., pargriovę ant žemės, sudavė jam smūgius. Kaltinamųjų veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 25 straipsnio 2 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika – nesunkus nusikaltimas, nukentėjusiajam sveikatos sužalojimas nepadarytas, padaryta neteisėta veika nukentėjusiajam ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukėlė, sukeltas fizinis skausmas buvo trumpalaikis, kas rodo nedidelį kaltinamųjų veikos pavojingumo laipsnį.

Kaltinamasis A. J. buvo teistas 2019 m. už apysunkį nusikaltimą nuosavybei (BK 178 straipsnio 2 dalis), kurį jis padarė būdamas nepilnamečiu, ši aplinkybė nesunkina jo atsakomybės, tačiau rodo, kad jis išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, paskirta bausme jos tikslai nepasiekti, todėl jam skirtina vidutinio griežtumo bausmė, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo ir kaltinamąjį A. J. charakterizuojančių aplinkybių visumą, yra pagrindo manyti, kad jam paskyrus vidutinio griežtumo laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojimus, kurie darytų teigiamą poveikį kaltinamajam, sulaikytų jį nuo neteisėtų veikų darymo, bausmės tikslai bus pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kad A. J. padarė smurtinį nusikaltimą, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jam skirtina vidutinės trukmės laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Kadangi padarytas nesunkus nusikaltimas, būdamas pilnamečiu teisimas pirmą kartą, todėl intensyvi priežiūra jam neskirtina.

Kaltinamasis R. R. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimus nuosavybei, 2023 m. birželio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas taip pat už svetimo turto vagystę, padarytą 2022 m. gruodžio 30 d.. Visuma šių aplinkybių rodo, kad G. R. linkęs nusikalsti, išvadų nedaro, todėl jam skirtina griežtesnė nei vidutinė bausmė, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje, - vidutinės trukmės areštas, skirtinas už nusikaltimo padarymą (BK 49 straipsnio 3 dalis). Kadangi nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, padaryta prieš priimant 2023 m. birželio 15 d. nuosprendį, todėl bausmė, paskirta šiuo nuosprendžiu, bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 63 straipsnio nuostatas (BK 63 straipsnio 9 dalis). Kadangi padaryta neteisėta veika – nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis G. R. jauno amžiaus, todėl yra pagrindo manyti, kad atidėjus arešto bausmės vykdymą ir paskyrus įpareigojimus, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Kadangi paskirtoji bausmė bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu, todėl skirtinas ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtas įpareigojimas atlyginti žalą.

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti – paliktini galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu įpareigoti A. J. dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 60 (šešiasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, galutinę bausmę paskirti areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7 punktais, 6 dalimi, atidėti paskirtos bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant nuo 22 iki 6 val. būti ne toliau kaip 100 m atstumu nuo savo gyvenamosios vietos, jei tai nesusiję su darbu, paskiriant įpareigojimus per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atlyginti nukentėjusiajam A. N. padarytą turtinę žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.