Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Žanetos Žalėnaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, neteistas;

kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d., 187 str. 3 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą žmogui ir sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

2024-05-15, apie 20 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto su R. N. metu, sugriebęs pastarąją už kaklo ją smaugė, po ko, ją tampė už plaukų ir tokiu būdu smurtaudamas sukėlė R. N. fizinį skausmą; iš pastarosios rankų atėmė ir tyčia metė į sieną jai priklausantį telefoną „Huawei P30 Pro“ (200 Eur vertės), kuris atsitrenkęs į sieną sudužo, bei apgadino sieną (padaryta 100 Eur žąla), taip sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.

Tokiais savo veiksmais R. R. įvykdė BK 140 str. 1 d., 187 str. 3 d. numatytas nusikalstamas veikas.

2024-07-09 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis R. R. parodė, kad lietuvių kalbą supranta, parodymus duos lietuvių kalba. Psichiatrijos ligoninėje gydytas nebuvo, priklausomybės ligų įstaigoje gydytas nebuvo. Jie su R. N. yra susiję artimais ryšiais, nes turi mažametį vaiką, sūnų J. R., kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Sūnus gyvena su mama – R. N., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o jis gyvena atskirai, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Su R. N. jie gyvena atskirai ir niekada bendro ūkio nevedė. Prie sūnaus išlaikymo jis tiesiogiai neprisidėjo ir R. materialinės pagalbos neteikė, tačiau jis R. bute darė remontą. Minėtas butas (duomenys neskelbtini), priklausė R., ar jos (duomenys neskelbtini), tiksliai pasakyti negali. Šeiminių santykių su R. jie nevedė, jis atvažiuodavo, aplankydavo sūnų, darydavo remontą, tačiau jų santykių pavadinti šeiminiais ar partneryste negali. Tiesiog turi bendrą vaiką ir tiek. Santykiai su R. yra komplikuoti, nes ji labai nervingas žmogus, ji labai priekabi, dėl to tarp jų kyla konfliktai. 2024-05-15, apie 19-19.30 val., jis atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pas R. Jam pradėjus tvarkyti spintelę, ji pradėjo jam priekaištauti, kad jis per vėlai atvažiavo, bei telefonu pradėjo įrašinėti jų pokalbį. Jis paprašė jos išjungti, ji nesutiko ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis pabandė atimti telefoną, ji nenorėjo atiduoti, todėl jis su alkūne apkabino jos galvą ir prispaudė po pažastimi, ji pradėjo muistytis, rėkti ir jis nenorėdamas sukelti jai fizinio skausmą – ją paleido. Ji bandė išbėgti iš buto ir jis bandė ją sulaikyti, ir norėjo sugriebti už drabužių, bet gavosi taip, kad sugriebė už plaukų ir patempė. Kuriuo tiksliai metu jam pavyko atimti jos telefoną, jis neatsimena, tačiau atsimena, kad atėmė jo telefoną ir metė jį į sieną. Ar telefoną sugadino pasakyti negali. Svarbu pažymėti, kad tyčinio fizinio skausmo sukelti jis jai nesiekė, tačiau supranta, kad savo veiksmais galėjo ją suvaržyti ir sukelti stresą bei išgąsdinti. Po to jis uždarė buto duris bei paprašė jos nusiraminti, pasakė, kad susirenka savo įrankius ir kitus daiktus kurie buvo likę jos bute (su darbu susiję daiktai, asmeninių daiktų nebuvo) ir išvažiuoja namo. Jis susidėjo juos į automobilį ir išvažiavo namo adresu (duomenys neskelbtini). Dėl visos šios situacijos gailisi, tačiau kaip ir minėjo anksčiau nusikaltimo padarymu neprisipažįsta, nes mano supratimu fizinio skausmo jai nesukėlė (el. b. l. 80–82).

2024-10-24 ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis R. R. parodė, kad visas įvykio aplinkybes yra papasakojęs pirmosios apklausos metu, taip pat ir dėl to, kad metė jos telefoną į sieną, taip sugadindamas telefoną ir sieną. Visas pranešime apie įtarimą nurodytas aplinkybes pripažįsta pilnai ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Taip pat nori paaiškinti, kad su R. N. kartu niekada negyvenome ir bendro ūkio nevedėme. Taip jau atsitiko, kad dėl atsitiktinių lytinių santykių, R. pastojo ir jiems gimė vaikas, tačiau kaip ir minėjo, kartu jie niekada negyveno, bendros ateities ir vaiko neplanavo, bendro ūkio niekada nevedė. Partnerytės ar kažkokio kitokio gilesnio emocinio ryšio tarp jų nebuvo. Nori pasakyti, kad supranta, kad savo veiksmai galėjo R. N. sukelti fizinį skausmą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Taip pat dėl sugadinto telefono ir sienos padarytą žalą ketina atlyginti iki 2024-10-31 (el. b. l. 114–116).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. R. prisipažinimo, jo kaltę ir nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

2024-05-16 ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios R. N. parodymai, kad 2023-05-15, apie 20 val., adresu (duomenys neskelbtini), pas ją į butą atėjo draugas R. R., kuris pradėjo be jokios priežasties konfliktuoti su ja. Žodinio konflikto metu, jos draugas R. R., su kuriuo bendro ūkio nevedė, bet turi bendrą vaiką – J. R., gim. (duomenys neskelbtini), svetainėje pradėjo ją smaugti (ar abiem rankom smaugė neprisimena), taip pat su ranka laikė už plaukų (su kuria ranka nepastebėjo), kad nepajudėtų, ko pasėkoje, patyrė fizinį skausmą. Kambaryje tuo metu lopšyje miegojo jų bendras kūdikis. R. R. susirinkęs daiktus išėjo iš buto ir paliko ją su kūdikiu. Dėl didelio susijaudinimo ir nežinojimo ką daryti, policijos ir greitosios medicinos pagalbos nekvietė. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl R. R. veiksmų, kadangi pajuto fizinį skausmą ir bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės (el. b. l. 1–7).

2024-05-16 ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustos nukentėjusiosios R. N. parodymai, kad kaip ir yra minėjusi anksčiau jos su R. R. bendro ūkio niekada nevedė, kartu negyveno ir jokie šeiminiai – artimos aplinkos santykiai jų nesiejo, tačiau taip jau atsitiko, kad turi bendrą vaiką. Iki įvykio 2024-05-15 R. jos bute tiesiog darė remontą. Visas nusikaltimo padarymo aplinkybes yra papasakojusi pirmosios apklausos metu, todėl prašo vadovautis pirmosios apklausos metu duotais parodymais. Taip pat nori paaiškinti, kad po šio įvykio Į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė. Taip pat nesikreipė ir į savo šeimos gydytoją. Nedarbingumo pažymėjimas jai išduotas nebuvo. Kiek prisimena lygtai buvo atvykusi greitoji medicininė pagalba, ją apžiūrėjo, tačiau į ligoninę nevežė, nes sužalojimas buvo nežymus, tik įbrėžimas ant kaklo. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jai išaiškinta. Ji norėtų pareikšti civilinį ieškinį, nes R. savo veiksmais ne tik jai sukėlė fizinį skausmą, tačiau ir sugadino jos sesei J. N. nuosavybes teise priklausantį turtą – buto sieną, t. y. konflikto metu, jis metė jai priklausantį telefoną „Huawei P30 pro“, kurio vertė 200 Eur, į sieną ir sienos apdailoje atsirado skylė, kurios remontas kainavo 100 Eur. Tokiu būdų jis sugadino jos telefoną ir buto sieną. Kadangi buto sieną tvarkė iš savo lėšų, todėl turtinę žalą patyrė ji, todėl ir prašo civiline ieškove pripažinti ją, nes dėl tyčinių R. veiksmų patyrė 300 Eur turtinę žalą. Susitaikyti su R. nesutinka (el. b. l. 94–96).

2024-05-16 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo fiksuota ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėta įvykio vieta. Butas adresu (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, dviejų kambarių. Užėjus į butą kairėje yra svetainė kartu su virtuve. Priešais įėjimą yra tualetas, o kairėje pusėje yra miegamasis. Bendra tvarka pažeista, daiktai išmėtyti po visą butą, kraujo dėmių nesimato. Svetainėje, kur vyko konfliktas prie sienos stovi kampas, stalas prie lango, vaiko lovytė šalia miegamojo kampo, po visą butą išmėtyti drabužiai, buitiniai daiktai. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Tyrimui reikšmingų objektų ir pėdsakų nerasta, bei nepaimta (el. b. l. 1–7).

2024-09-23 R. N. pateiktas civilinis ieškinys, kuriame prašoma priteisti 300 Eur turtinės žalos iš kaltinamojo R. R. (el. b. l. 101).

2024-11-04 R. R. pateikta bankinio pavedimo kopija, kurioje nurodyta, kad R. N. pervesta 300 Eur. suma (už sugadintus daiktus), t. y. R. N. civilinis ieškinys atlygintas (el. b. l. 117).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 str. 2 d. nustatyta, jog tas, kas šio str. 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

BK 187 str. 3 d. nustatyta, jog tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

BK 190 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 50 Eur, kuris pagal Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 str. 2 d. yra lygus BK nurodytam MGL.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo specifiką, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis gali būti ir tais atvejais, kai kelios nusikalstamos veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-507/2015, 2K-83-942/2018, Nr. 2A-7-4-699/2015). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra jungiami bendro kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus BK specialiosios dalies straipsnius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-345-507/2015, 2K-83-942/2018). Tai reiškia, kad išsamus bendrą veiką sudarančių faktų teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau, nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, o kiekviena jų turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-98-628/2022).

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 38 str. nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Konstitucinio Teismo jurisprudencija išaiškinta, kad bendras gyvenimas nesudarius santuokos atitinka šeimos sampratą, jei jis grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas; konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas (Konstitucinio teismo 2011-09-28 nutarimas). Sprendžiant dėl partnerystės (bendro gyvenimo kartu neįregistravus santuokos) fakto, atsižvelgiama į aplinkybių, rodančių kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, visumą. Nustatant, ar santuokos neįregistravusių asmenų santykiai laikomi šeimos narių santykiais, paprastai atsižvelgiama į šių asmenų tarpusavio atsakomybės supratimą, savanoriškus abipusius įsipareigojimus (atitinkamų pareigų prisiėmimą vieno kitam), emocinį prieraišumą ir panašius tarpusavio ryšius (pagarbą, pagalbą, supratimą ir kt.), kaltininko požiūrį į kartu su juo gyvenantį asmenį ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2010, 2K-327/2013, 2K-487/2013, 2K-301-139/2016, 2K-31-489/2022 ir kt.). Vertinant konkrečių asmenų santykių turinį ir sprendžiant dėl šeimos santykių fakto, svarbios tokios aplinkybės, kurios liudija apie pačių asmenų požiūrį į bendrą gyvenimą, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, o vien faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-6/2012, 2K-487/2013, 2K-525/2013).

Šios teisės aiškinimo taisyklės reikšmingos ir nagrinėjamu atveju vertinant bei tinkamai kvalifikuojant kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais – kaltinamojo ir nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai, 2024-05-16 įvykio vietos apžiūros protokolas – patvirtina, kad R. R. 2024-05-15, apie 20 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto su R. N. metu sugriebęs pastarąją už kaklo smaugė, po ko tampė už plaukų ir tokiu būdu smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą. Be to, R. R. konflikto metu išplėšė iš nukentėjusiosios rankų ir tyčia metė į sieną jai priklausantį telefoną „Huawei P30 Pro“ (200 Eur vertės), kuris atsitrenkęs į sieną sudužo ir apgadino sieną (padaryta 100 Eur žala). Tokiu būdų R. R. tyčia sugadino R. N. priklausantį 300 Eur, t. y. nedidelės vertės, turtą.

Taigi, aptarti įrodymai patvirtina ir nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog kilusio konflikto metu kaltinamasis smurtiniais veiksmais sukėlė R. N. skausmą, apgadino jos turtą – telefoną, kambario sieną. Pažymėtina, kad kaltinamasis R. R. dar ikiteisminio tyrimo metu atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, sumokėdamas 300 Eur, taigi dėl padarytos žalos dydžio ginčo taipogi nėra.

Įvertinus nukentėjusiajai padarytos žalos dydį, darytina išvada, kad R. R. pareikštuose kaltinimuose jo veiksmai, kuriais buvo apgadintas nukentėjusiajai priklausantis turtas, pagrįstai bei tinkamai kvalifikuoti kaip BK 187 str. 3 d. numatytas baudžiamasis nusižengimas

Kita vertus ikiteisminio tyrimo metu R. R. patvirtino, kad su nukentėjusiąja niekada kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, prie judviejų su nukentėjusiąja turimo sūnaus išlaikymo tiesiogiai neprisidėjo, materialinės pagalbos neteikė, tačiau jos bute darė remontą; judviejų su nukentėjusiąja santykių šeimyniniais, ar partnerystės, nelaiko. Tokius kaltinamojo paaiškinimus patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai, kad jiedu kartu negyveno, bendro ūkio niekada nevedė ir jokie šeiminiai – artimos aplinkos santykiai jų nesiejo, tačiau taip jau atsitiko, kad turi bendrą vaiką. Taigi, tiek nukentėjusioji tiek kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad jie kartu niekada negyveno, bendro ūkio nevedė ir nėra sugyventiniai, o juos iš esmės sieja tik bendras vaikas.

Teismo vertinimu akivaizdu, jog vien tik bendro vaiko turėjimas, rūpinimasis vaiku, šio vaiko tėvų nedaro šeimos nariais. Kaip minėta aptartoje teisminėje praktikoje, šeimos narius sieja tarpusavio atsakomybės supratimas, savanoriški abipusiai įsipareigojimai (atitinkamų pareigų prisiėmimą vieno kitam), emocinis prieraišumas. Byloje esančiais įrodymai tokių aplinkybių nenustatyta. Taip pat nenustatyta ir esminė BPK 38 str. numatyta ir šeimos narius siejanti aplinkybė – bendras gyvenimas.

Remdamasis aptartais motyvais teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. R. veiksmuose nėra visų BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių, nes skausmas sukeltas ne šeimos nariui, kaltinimai pagal šio straipsnio 2 d. pareikšti nepagrįstai, o jo padaryta veika – tyčinis smurtiniais veiksmais skausmo sukėlimas nukentėjusiajai – kvalifikuotina kaip BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas.

Skirdamas kaltinamajam R. R. bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmių skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnius, kaltės formas, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. R. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą bei vieną baudžiamąjį nusižengimą. Nusikalstamos veikos tyčinės, baigtos.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi ir ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.). R. R. atlygino nukentėjusiajai sukeltą turtinę žalą ir šia aplinkybė BK 187 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos atveju taipogi švelnina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Kitų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. R. – neteistas, per pastaruosius 3 metus 3 kartus baustas administracine tvarka už nešiurkščius administracinius nusižengimus, baudos sumokėtos (el. b. l. 127–130), vykdantis individualią veiklą (el. b. l. 124–126).

Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant R. R. už BK 140 str. 1 d. įvykdytą nusikaltimą, sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio terminas yra trumpesnis negu įstatyme numatytas vidutinis, t. y. 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, o už BK 187 str. 3 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą – 5 mėnesių laisvės apribojimą, kartu nustatant BK 48 str. 4 d. 4 p., 6 d. numatytus įpareigojimus: 1) visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23.30 val. iki 5 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

R. R. kilusios konfliktinės situacijos metu, t. y. toje pačioje vietoje, iš esmės tuo pačiu metu, panaudojo nukentėjusiosios smurtą bei apgadino nukentėjusiosios nedidelės vertės svetimą turtą.

Aptartos kaltinamojo R. R. įvykdytų veiksmų leidžia daryti išvadą, kad jo nusikalstamų veikos įvykdytos idealiąja sutaptimi, todėl už jų padarymą skirtinos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskiriant subendrintą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei tokius Baudžiamojo kodekso 48 str. 4 d. 4 p., 6 d. numatytus įpareigojimus:

1) visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23.30 val. iki 5 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi;

2) tęsti darbą arba būti be pažeidimų būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Kadangi, R. R. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir jam paskirta subendrinta bausmės mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 6 mėnesių laisvės apribojimo, nustatant aptartus įpareigojimus.

Įvertinus R. R. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo bei kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, jam skirtina laivės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros.

Dėl nukentėjusiosios byloje pareikšto civilinio ieškinio

R. N. 2024-09-23 ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti jos naudai 300 Eur turtinei žalai atlyginti (el. b. l. 101).

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – ir BK) 107 str. nustatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. R. bankiniu pavedimu sumokėdamas nukentėjusiajai 300 Eur, pilnai atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (el. b. l. 117).

Kaltinamajam R. R. atlyginus žalą nukentėjusiajai R. N. žalą, procesas pagal jos pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo nutrauktinas (BPK 107 str.).

Kaltinamajam R. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu įvykdžius:

1) Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jam už tai 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

2) Baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą ir paskirti jam už tai 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

R. R. paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p., t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str., R. R. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y iki 6 mėnesių laisvės apribojimo, paskiriant Baudžiamojo kodekso 48 str. 4 d. 4 p., 6 d. numatytus įpareigojimus:

1) visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23.30 val. iki 5 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi;

2) tęsti darbą arba būti be pažeidimų būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Procesą pagal nukentėjusiosios R. N. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo nutraukti.

R. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, telefono numeris: (+370) 672 88 430, (+370) 672 94 080, (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Baudžiamojo kodekso 48 str. 4, 5 ir 6 d. nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistoji vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Baudžiamojo kodekso 48 str. 4, 5 ir 6 d. nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 str. nustatytas taisykles.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.