Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P., jo atstovui advokatui Vytui Kantaravičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje protokolas surašytas R. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, vedusiam, vidurinio išsilavinimo, dirbančiam A. P. ūkyje, gyv. (duomenys neskelbtini), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. 2014 m. balandžio 26 d. 17.25 val. Varėnos raj. sav., Nedzingės k., būdamas neblaivus (nustatytas lengvas 0,43 prom. girtumo laipsnis) vairavo transporto priemonę – automobilį Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Šiais veiksmais R. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. P. paaiškino, kad protokolo jis nepripažįsta, tvirtina, jog automobilio neblaivus nevairavo, o truputį išgėrė alaus jau grįžęs į teritoriją ir tik po to prie jo priėjo policijos pareigūnai ir paprašė dokumentų bei pasitikrinti girtumą. Nurodė, kad jis su S. K. važiavo iš Nedzingės kaimo prie buvusių fermų. Po to, kai jis įvažiavo į teritoriją, K. K. pasiūlė alaus ir jis truputį išgėrė. Po jo atvažiavimo gal po trijų minučių pasirodė policijos pareigūnai. Jis nurodė, kad nuo to momento kai išgėrė alaus, iki tikrinimo buvo praėję ne daugiau kaip 5 minutės. Jis nurodė, kad paaiškinimą protokole surašė jo žmona, tačiau jis tą paaiškinimą pasirašė.

Liudytojas K. K., paaiškino, kad jam tenka dirbti kartu su R. P. ir jam yra žinoma, kad pastaruoju metu R. P. alkoholio nevartojo. K. K. nurodė, kad jis remontavo mašiną ir paprašė R. P. pagalbos, kad atvežtų raktus. Kai atvežė raktus, pasiūlė jam alaus ir jis išgėrė gal 200g, tuomet pastebėjo, kad teritorijoje yra policijos automobilis. Liudytojas patvirtino, kad policijos pareigūnai į teritoriją atvažiavo po 3-4 minučių po R. P. įvažiavimo.

Liudytojas S. K. paaiškino, kad R. P. yra jo kaimynas gero būdo, alkoholio nevartoja. Jis paaiškino, kad važiavo su R. P. į namus į Nedzingės kaimą, iš kur turėjo paimti raktus ir nuvežti atgal į fermas tėvui. Jis nurodė, kad R. P. elgesys buvo normalus, jokio kvapo nuo jo nesijautė. Važiuojant jie nematė jokio policijos automobilio. Kai grįžo į fermas, R. P. išgėrė stiklinę alaus ir po kelių minučių įvažiavo policijos pareigūnai. Jis pastebėjo, kad priėjo pareigūnas, prisistatė ir paprašė dokumentų. Kas vyko toliau nežino, nes jis nuvažiavo į P. namus, nes šis nerado vairuotojo pažymėjimo ir kartu atvežė ir R. P. žmoną.

Liudytoja V. P. paaiškino, kad jos vyras pastaruosius 6 metus nevartojo alkoholio visai. Todėl ji negalėjo patikėti tokiu rezultatu, prašė, kad leistų pūsti antrą kartą, arba vežtų į ligoninę. Ji patvirtino, kad paaiškinimą protokole už vyrą surašė ji ir iš piktumo nurodė, kad iš vakaro buvo išgėręs alaus.

Liudytojas R. M paaiškino, kad ji dirbo ir krovė prekes ir matė, kad į teritoriją įvažiavo R. P., o po kelių minučių ir policijos pareigūnai. Kas vyko toliau – nežino. Ji patvirtino, kad R. P. jau keli metai negeria.

Liudytojas A. A. paaiškino, kad ji dirba Alytaus AVPK. Dirbo kartu su kolega Nedzingės kaime ir jiems važiuojant pasirodė, kad Nissan vairuotojas pradėjo didinti greitį, todėl nutarė jį sustabdyti. Nissan automobilį pasivijo prie fermų ir iš karto priėjo prie R. P., pasakė jam, kad didino greitį ir paprašė pateikti dokumentus. Ji paaiškino, kad išvaizda P. įtarimų nekėlė, o kvapas buvo keistas. Vairuotojas pateikė automobilio dokumentus, bet ilgai nerado draudimo ir vairuotojo pažymėjimo. Ji paaiškino, kad kai kolega paprašė pūsti R. P. sutiko ir kai paaiškėjo rezultatas tikrinamas asmuo nurodė, kad išgėrė alaus prieš pietus ar po pietų, nesitikėjo tokio tikrinimo rezultato. Kai atvažiavo jo žmona, ji iškarto pradėjo kištis, sakyti, kad jis niekur nepasirašinėtų, su niekuo nesutiktų.

Liudytojas E. S., policijos pareigūnas, paaiškino, kad įvykis buvo Nedzingės kaime, kuomet įpūtė 0,43 promilės. Jis parodė, kad automobilis važiavo pakankamai greitai ir jis didino greitį, todėl nutarė jį pasivyti, kėlė įtarimų. Liudytojas patvirtino, kad jie atvažiavo į kaimo pakraštį prie buvusių fermų ir kartu su R. P. įvažiavo į kažkokią teritoriją. Jis paaiškino, kad jo akivaizdoje R. P. išlipo iš automobilio ir bandė kažkur eiti, bet prie jo priėjo jo kolegė. Liudytojas kategoriškai tvirtino, kad R. P. po vairavimo išgerti alaus negalėjo, nes jis visą laiką matė R. P. nuo to momento, kai jis vairavo, išlipo iš automobilio. Jis patvirtino, kad R. P. ilgai ieškojo dokumentų, nerado draudimo, skambino kažkokiems asmenims, tad laiko parėjo nemažai. Liudytojas paaiškino, kad patikrinus girtumą, rezultatas R. P. nustebino, jis sakė, kad ilgą laiką nevartoja stiprių alkoholinių gėrimų. R. P. pasirašė ant alkotesterio šaknelės.

Pažeidimo padarymo aplinkybės užfiksuotos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulio būrio patrulės A. A. 2014-04-26 surašytame tarnybiniame pranešime, pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 6, 10).

R. P. 2014-04-26 17.40 val. buvo nustatytas 0,43 promilių girtumas, alkoholio matuoklio testo Nr. 1043 (b. l. 7).

R. P. buvo nuvykęs į gydymo įstaigą ir 2014-04-26 19 val. jam buvo nustatinėjamas girtumas (blaivumas). Gydytoja pažymoje nurodė, kad R. P. nurodė, jog vartojo alų apie 13-14 val. 2 butelius (b. l. 27). Patikrinus alkotesteriu buvo nustatyta 0,18 promilių ore. Tad gydytoja padarė išvadą, kad 2014-04-26 19 val. 10 min. R. P. buvo blaivus, bet vartojęs alkoholį. Patikrinimo metu buvo paimtas kraujas. Specialisto išvadoje pažymėta, kad R. P. kraujyje (kuris buvo paimtas 2014-04-26 19.15 val.) rasta 0,24 promilės etilo alkoholio (b. l. 26). Šios aplinkybės patvirtina, kad 17.25 val. R. P. girtumas neabejotinai buvo didesnis ir galėjo būti toks, koks buvo nustatytas alkotesteriu, nes neginčijamas yra faktas, jog einant laikui alkoholio koncentracija iškvepiamame ore ir kraujyje mažėja.

Kad policijos pareigūnai vijosi pakankamai greitai važiuojantį automobilį, patvirtina byloje esantys telemetriniai duomenys, kur matyti, jog 2014-04-26 17 val. 24 min. automobilis stovėjo, o nuo 17.25 val. iki 17.33 val. kol buvo sustabdytas, policijos automobilio greitis didėjo nuo 0 iki 90 (b. l. 41-43, 62-65). Tai rodo, kad policijos automobilio greitis tikrai buvo ne mažas ir tai patvirtina policijos pareigūnų aiškinimą, jog jie vijosi R. P. automobilį, siekdami jį patikrinti, o R. P. automobilis važiavo pakankamai greitai .

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog R. P. pažeidimą padarė Nedzingės kaime, bylos nagrinėjimo metu R. P. tvirtino, kad jis buvo sustabdytas Panedzingio kaime. Teismas laiko, kad pažeidimas buvo daromas ir Nedzingės kaime, nes važiuojant automobiliu pažeidimas yra daromas tol, kol automobilis sustoja. Tad nėra esminė aplinkybė, kur yra nurodyta pažeidimo padarymo vieta Nedzingės kaimas ar Panedzingio kaimas, juolab kad atstumas tarp jų yra labai nedidelis.

Surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, asmens paaiškinimą surašė R. P. žmona, tačiau jį pasirašė R. P., tad laikytina, kad jis patvirtino surašytą tekstą, kuriame buvo nurodyta, jog iš vakaro buvo išgėręs alaus. Kaip nurodė policijos pareigūnai, atlikus patikrinimą, R. P. pats teigė jog išgėrė alaus prieš ar po pietų. Tad teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog R. P. vairavo automobilį išgėręs, nors ir buvo nustatytas tik 0,43 promilių girtumas, tačiau tai viršija leistiną alkoholio koncentracijos normą.

R. P. bei liudytojai tvirtino, kad alaus jis išgėrė atvažiavęs į fermas, t. y. po to automobilio jau nevairavo. Tačiau policijos pareigūnai tvirtina, jog nuo to momento, kai jie nutarė sustabdyti šį automobilį patikrinimui iki jį pasivijo, jie visą laiką matė šį automobilį akiratyje, vairuotojas R. P., kai išlipo iš automobilio, prie jo prisistatė pareigūnė, tad jis neturėjo jokių galimybių išgerti alkoholio po vairavimo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, jog policijos pareigūnai turėtų kokį suinteresuotumą byloje ar pagrindą apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.

Pagal ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, kad ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad R. P. vairavo automobilį išgėręs. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais. Tuo tarpu R. P. turi didelį suinteresuotumą būti nenubaustas. Liudytojai S. K. ir K. K. yra jo kaimynai, kartu dirba. Tad šie asmenys yra tam tikra prasme suinteresuoti bylos baigtimi.

R. P. teisės pažeidimas visiškai įrodytas, jos veiksmai kvalifikuoti pagal LR ATPK 126 str. 1 d. teisingai, nes jis būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis) vairavo transporto priemonę - automobilį.

R. P. praeityje buvo tris kartus baustas už smulkesnius kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuobaudų galiojimas pasibaigęs (b. l. 12).

ATPK 126 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

ATPK 7 straipsnyje nustatyta, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka ir kad administracinė teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad nėra galiojančių nuobaudų, į tai, kad nustatytas girtumo laipsnis labai nežymiai viršijo leistiną normą, R. P. skirtina bauda artima minimaliai, o taip pat skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 m.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 126 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 27, 29, 30 ir 30² str., teismas,

nutarė:

R. P. pripažinti padariusį pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 1 d., ir jam paskirti – 1100 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 m. (vieneriems metams ).

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.