Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarimo R. P. teisės pažeidimų byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. teisės pažeidimų protokolas surašytas dėl to, kad jis 2014 m. balandžio 26 d. 17.25 val. (duomenys neskelbtini) , būdamas neblaivus (nustatytas lengvas 0,43 prom. girtumo laipsnis) vairavo transporto priemonę – automobilį „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu R. P. panaikinti 2014 m. liepos 24 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimą, kuriuo jis nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. 1100 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, kad Varėnos rajono apylinkės teismas nagrinėdamas bylą klaidingai taikė teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą administracinėje teisenoje, neatsižvelgė į svarbias bylos aplinkybes, nepagrįstai atmetė liudytojų parodymus, neišreikalavo visų būtinų įrodymų, be to, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir visus neaiškumus ir prieštaravimus vertino ne jo – administracinėnatsakomybėn traukiamo asmens – naudai, bet priešingai –neaiškios ir prieštaringos bylos aplinkybės buvo pagrindas pripažinti jį padarius administracinės teisės pažeidimą. Skunde teigiama, kad pagal ATPK 260 str. nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Pagal ATPK 259 str. protokolą dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo surašo tam įgaliotas pareigūnas, kas reiškia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolus turi teisę surašyti ne visi, bet tik atitinkamus įgaliojimus turintys pareigūnai, o nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas nepatikrino, ar policijos pareigūnė A. A. turėjo įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Apeliantas teigia, kad teismas be pagrindo nevertino liudytojų S. K. ir K. K. parodymų vien todėl kad jie prieštarauja policijos pareigūnų parodymams ir kad jie yra apelianto pažįstami. Vien ta aplinkybė, kad liudytojai yra asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, pažįstami negali būti pagrindas pripažinti liudytojų parodymus nepatikimais. Be to, jis buvo nubaustas dviejų policijos pareigūnų parodymais, kurie yra nenuoseklūs, tarpusavyje prieštaringi ir prieštarauja objektyviems byloje esantiems įrodymams. Skunde atkreipiamas teismo dėmesys į tai, kad liudytojos– policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodytos įvykio aplinkybės – jo sustabdymo laikas ir vieta neatitinka faktinių aplinkybių, nes formuojant administracinį kaltinimą, pažeidimo laikas nurodomasne 17 val. 20 min., o 17 val. 25min., be to, tarnybinės transporto priemonės telemetriniai duomenys patvirtina, kad tarnybinis automobilis laikotarpiu nuo 17 val. 25 min. iki 17 val. 33 min. važiavo, o tai reiškia, kad jis niekaip negalėjo būti sustabdytas pareigūnės nurodytu laiku – 17 val. 20 min., ar kaltinime nurodytu laiku -17val. 25 min.Pirmos instancijos teismas nepašalino nurodytų prieštaravimų, kas, apelianto įsitikinimu, sudaro pagrindą administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde taip pat teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės ir dėl įvykio vietos, nes iš tiesų jį tikrino privačioje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), o administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad transporto priemonę jis vairavo (duomenys neskelbtini). Skunde teigiama, kad galimo pažeidimo vietos nenurodymas ar klaidingas nurodymas, yra esminis pažeidimas, ribojantis pažeidimo padarymu kaltinamo asmens teisę į gynybą, ir darantis administracinio teisės pažeidimo tyrimo procesą negalimu, ir todėl šie neatitikimai ir pažeidimai sudaro prielaidas administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmos instancijos teismui klaidoms ištaisyti.

Motyvuojamoji dalis

R. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Skundžiamu teismo nutarimu R. P. nuobauda paskirta pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, kuri numato, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,50 promilės) girtumo laipsnis užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, be kita ko grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, t.y. ne išankstiniu įsitikinimu, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto administracinio teisės pažeidimo bylą, teismo posėdyje betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojus K. K., S. K.,V. P., R. M., A. A. ir E. S., motyvuotai pasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta kaip nepatikimus, savo išvadas pagrindė aptartų įrodymų visumos analize ir vertinimu. Nors R. P. aplinkybę, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, ši jo versija yra paneigta kitų byloje esančių įrodymų visuma ir pagrįstai pirmos instancijos teismo vertinta kaip gynybinė taktika siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Skunde abejojama, ar administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi bei alkotesteriu asmens blaivumą tikrinusi policijos pareigūnė A. A. turėjo tam įgalinimus, nes byloje nepateikta duomenų apie jos atestaciją ir įgaliojimus. Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) patikrinimo tvarką reglamentuoja Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452. Šių Taisyklių 2 punkto penktoji pastraipa (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) numato, kad tikrinimas – policijos <.....> veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, <.....> yra neblaivus (girtas). Byloje yra Alytaus apskrities VPK kelių policijos skyriaus protokolo kopija (b.l. 9), patvirtinanti, kad patrulė A. A. susipažinusi su alkoholio kiekio matavimo priemonių naudojimo instrukcija ir išlaikiusi įskaitą.Iš bylos domenų matyti, kad asmens neblaivumo testą su alkotesteriu atliko ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašėpatrulė A. A., apeliantas administracinio teisės pažeidimo protokole parašė paaiškinimą dėl nurodyto pažeidimo, jame pasirašė, taip pat pasirašė ir asmens blaivumo testo nustatymo šaknelėje, kas rodo, jog R. P. abejonių dėl pareigūnės kompetencijos atliekant procesinius veiksmus jo administracinėje byloje.Aplinkybės dėl policininkoįgaliojimų surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą turėjimo aiškinimasis būtų išimtinai formalus veiksmas, todėl šio klausimo neaptarimas skundžiamame nutarime neduoda pagrindo laikyti pareigūnės veiksmus netinkamais ar neteisėtais.

Skundžiamame nutarime teismas pagrįstai pažeidėjo kaltę grindė policijos pareigūnų parodymais, nes jų parodymuose nei tarpusavyje nei vertinant kitų bylos duomenų kontekste, esminių prieštaravimų nenustatyta. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. A. ir E. S. analogiškai parodė, kad važiavo paskui R. P. vairuojamą automobilį ir paskui jį įvažiavo į teritoriją, kur jų akivaizdoje R. P. išlipo iš automobilio, prie jo iš karto priėjo A. A., prasidėjo patikrinimas. Šieliudytojai kategoriškai tvirtino, kad R. P. po vairavimo alaus negėrė, nes jie matė jį nuo to momento, kai jis vairavo, išlipo iš automobilio. Pasitikrinti girtumą R. P. sutiko, o kai paaiškėjo rezultatas, jis pareigūnams pasakė, kad prieš pietus ar po pietųišgėrė alaus, nesitikėjo tokio tikrinimo rezultato, R. P. pasirašė ant alkotesterio šaknelės.Liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. P. atžvilgiu veiksmus atliko vykdydami savo tarnybines pareigas. Byloje nėra jokių duomenų, to nenurodė ir pats apeliantas, kad policijos pareigūnai būtų pažįstami su R. P., turėtų kokių nors piktumų, taigi, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad jie turi tikslą apkalbėti apeliantą ir nurodyti netikras įvykio aplinkybes, siekti, kad apeliantas būtų nepagrįstai apkaltintas. Liudytojų K. K. ir S. K. parodymais teismas nesivadovavo ne dėl to, kad jie yra apelianto pažįstami, kaip teigiama skunde, tačiau dėl to, kad jie išimtinai patvirtina tik R. P. teisme iškeltą versiją dėl alaus gėrimo tik po automobilio vairavimo, be to, jie prieštarauja aukščiau aptartiems policijos pareigūnų parodymams.

Skundo argumentai, jog policijos pareigūnų parodymų prieštaravimai dėl įvykio laiko bei vietos ir neteisingas įvykio vietos nurodymas protokole, neleidžia jų parodymų laikyti patikimais įrodymais ir administracinio teisės pažeidimo protokolą daro neteisėtu, yra deklaratyvūs, vertintini kaip siekis bet kokiais būdais paneigti pažeidėjo kaltę. Iš bylos duomenų matyti, kad protokole fiksuotas įvykio laikas - 17.25 val., pagal telemetrijos duomenis policijos automobilis ilgesniam laikui sustojo tik 17.33 val., pareigūnė tarnybiniame pranešime nurodė, jog įvykis buvo apie 17.20 val. Aukštesnysis teismas sutinka, kad dėl įvykio laiko yra tam tikrų neatitikimų, tačiau jie yra labai nežymūs, paklaida tik kelios minutės, todėl dėl tokio neesminio neatitikimo laikyti policijos pareigūnų parodymus prieštaringais nėra jokio pagrindo. Iš Policijos informacijos valdybos pateiktų duomenų (b.l. 46) matyti, kad (duomenys neskelbtini) kaimai yra šalia vienas kito, liudytojas S. K. patvirtino, kad jis su R. P. iš vietos, kur buvo fiksuotas įvykis, važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą tik apie du kilometrus, policijos patruliai pastebėjo R. P. vairuojamą automobilį važiuojantį nuo šio kaimo, o kai jis įsuko į kiemą, jie pasuko paskui jį. Aplinkybę, kad jam parvažiavus iš S. K. namų į privačią teritoriją, neužilgo atvažiavo ir policijos automobilis patvirtina ir pats apeliantas. Taigi, jokio prieštaravimo ar neaiškumų dėl pačios įvykio vietos nekyla, įvykis iš tiesų įvyko netoli Nedzingės kaimo, o tai, kad demografiškai ta vieta, kur R. P. buvo tikrinamas, jau priskiriama kaimui kitu pavadinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolo nepadarė neteisėtu ir niekaip neribojo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės į gynybą, kaip bandoma įrodyti apeliaciniame skunde.

Be to, kad pareigūnė, tikrinusi R. P. girtumą, buvo susipažinusi su prietaiso naudojimo instrukcija ir išlaikiusi įskaitą, byloje nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina, jog girtumo pažeidėjui nustatymas buvo atliktas nepažeidus nustatytos tvarkos ir reikalavimų. Iš administracinio teisės protokole esančio paaiškinimo matyti, kad R. P. gėręs alaus iš vakaro, policijos pareigūnai parodymuose teigė, kad pažeidėjas tikrintis girtumą sutiko, tačiau prieš testą apie gėrimą ar rūkymą nieko jiems nesakė, be to, abejoti dėl testo tikslumo patiems pareigūnams nebuvo pagrindo, nes jie kategoriškai tvirtino, kad pažeidėjas iki tikrinimo pakankamą laiką buvo jų akiratyje ir nieko nevartojo. Alkotesterio naudotojo instrukcijoje nurodyta, kad blaivumo patikrinimas atliekamas ne iš karto, o po 15 minučių, kai paaiškėja, jog asmuo gėrė alkoholio prieš pat testo atlikimą, nes burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti parodymus. Šiuo atveju, nebuvo jokio objektyvaus pagrindo įtarti, jog tuoj po R. P. atlikto blaivumo testo rodmenys bus iškreipti. Byloje esantis Alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad DragerAlkotest 7510 tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2014-05-24. Šie aptarti duomenys rodo, kad policijos pareigūnai savo pareigas atliko tinkamai, nepažeisdami LR Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Taisyklių ar LR sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos metodikos, naudojo tinkamą, sertifikuotą alkotesterį, todėl darytina išvada, jog apelianto neblaivumo patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu.

Nesutikdamas su alkoholio matuoklio parodymais R. P. iniciatyva nuvyko į medicinos įstaigą ir atliko neblaivumo (girtumo) patikrinimą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iš medicinos įstaigos gauti duomenys tik patvirtina, kad policijos pareigūnai alkotesteriu jo neblaivumąnustatė teisingai. Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto (b.l. 27) matyti, kad 2014-04-2619.10 val. atlikus alkoholio kiekio matavimą alkotesteriu, jam buvo nustatytas 0,18 promilių, iš specialisto išvados(b.l. 26) matyti, kad 19.15 val. paėmus R. P. mėginį, kraujyje rasta 0,24 promilės etilo alkoholio.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio administracinės teisės pažeidimų bylas, laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Todėl teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus.

Įvertinus laiko tarpą, skiriantį pirmąjį patikrinimą alkotesteriu įvykio vietoje ir medicinos įstaigoje, atliktą po 1.30 valandos, taip pat policijos pareigūnų 17.40 val. alkotesteriu nustatytą neblaivumą – 0,43 promilės, ir medicininės apžiūros bei tyrimo rezultatus: 19.10 val. - iškvėptame ore – 0.18 promilės, 19.15 val. paimtame kraujyje – 0,24 promilės, darytina pagrįsta išvada, kad prietaisu DragerAlkotest 7510nustatytas alkoholio kiekis iškvėpiamame ore – 0,43prom., objektyviai atspindi pažeidėjo neblaivumo laipsnį jo sustabdymo iš karto po automobilio vairavimo metu, o alkotesteriu nustatytas neblaivumas nėra paneigtas specialisto išvada. Neginčytina aplinkybė – jogpraėjus daugiau nei pusantros valandos po policijos tikrinimo alkotesteriu, paimtame apelianto kraujyje buvo rasta 0,24 promilės etilo alkoholio, paneigia R. P. versiją, jog jis prieš pat patikrinimą išgėrė stiklinę alaus. Taigi, jokių neaiškumų ar abejonių, dėl ko reiktų rinkti papildomus įrodymus, kviesti ir apklausti specialistą, nėra. Pažymėtina ir tai, kad įvertinus alkotesteriu matuojamo neblaivumo galimą paklaidą (±1,7 proc.) pažeidėjo naudai, nustatytas neblaivumas įvykio metu buvo ne mažiau nei 0,42 promilės alkoholio, kas laikoma lengvu girtumo laipsniu ir leidžia konstatuoti R. P. ATPK 126 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.

Dėl skundo argumentų teismui nepilnai surinkus bei neteisingai vertinus bylos įrodymus, aukštesnysis teismas pažymi, kad įrodymų pakankamumo bei byloje esamų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo, o ne šalių prerogatyva, o ta aplinkybė, kad bylą išnagrinėjęs teismas įrodymus vertina kitaip, negu apeliantas, nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas jo atžvilgiu buvo šališkas. Apygardos teismo vertinimu faktinės įvykio aplinkybės byloje nustatytos teisingai, įrodymų surinkta pakankamai, jie įvertinti tinkamai, nepažeidžiant procesinių normų reikalavimų, teismo išvados dėl R. P. motyvuotos ir pagrįstos.

Tad, atsižvelgiant į paminėtą ir įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. P. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 126 str. 1 d. ir jam paskirtoji administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijusyra tinkama administracinės nuobaudos tikslams įgyvendinti (ATPK 20 str.). Dėl šių priežasčių daroma išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Varėnos apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. P. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.