Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei V. S. dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė ,,Šiaulių bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinį jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Patikslino, jog galutinis ieškovo reikalavimas atsakovei sudaro 4 100 Eur. Nurodė, jog lėšos atsakovei pervestos be teisinio pagrindo. Pažymėjo, jog atsakovė reikalavimą pripažino. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė (toliau ir – AB) ,,Šiaulių bankas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti (Civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 10 dalis), teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta (Civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 1 dalis, 175¹ straipsnio 10 dalis). Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui (jo atstovui) nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, jog ieškovas yra palikėjo R. L., mirusio (duomenys neskelbtini) įpėdinis, priėmęs palikimą paduodamas 2018 m. gruodžio 6 d. pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (el. b. l. 11). Iš byloje pateikto 2019 m. sausio 18 d. Paveldimo turto apyrašo matyti, jog palikėjo vardu atidarytoje banko sąskaitoje užfiksuotas 0,64 Eur likutis, nurodoma, jog palikėjas įsiskolinimų tretiesiems asmenims neturi (el. b. l. 9-10). Ieškovui 2019 m. kovo 8 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (el. b. l. 18). Iš byloje pateikto palikėjo banko sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 20 d. (el. b. l. 12-15) matyti, jog 2018 m. spalio 30 d. atsakovei buvo pervesta 6 300 Eur suma nurodant mokėjimo paskirtį ,,laidotuvėms ir kapo priežiūrai“ (el. b. l. 14).

Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 4 100 Eur pinigines lėšas, po palikėjo mirties pervestas atsakovei, nurodė, jog atsakovė šias lėšas įgijo nepagrįstai.

Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visą tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Pareiga grąžinti gautas pinigines lėšas atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-593/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog po palikėjo R. L. mirties atsakovei buvo pervestos lėšos nurodant, jog šios lėšos skirtos laidotuvėms ir kapo tvarkymui. Bylose esančiais rašytiniais įrodymais, taip pat dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, jog dalis lėšų buvo panaudota palikėjo laidotuvių išlaidoms padengti, ieškovas reikalavimo dėl šių lėšų grąžinimo nereiškia. Ieškovas galutiniu teismo posėdyje patikslintu reikalavimu prašo iš atsakovės priteisti 4 100 Eur sumą, kaip be pagrindo įgytas lėšas. Atsakovė ieškinio reikalavimą pripažino. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog palikėją, o po jo mirties – ieškovą kaip palikėjo teisių ir pareigų perėmėją (CK 5.3 straipsnis, 5.50 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), siejo prievoliniai teisiniai santykiai, nėra (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Nors atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog iš gautų lėšų dengė palikėjo skolinius įsipareigojimus kreditoriams, byloje nėra pateikti šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, o iš paveldimo turto apyrašo turinio matyti, jog palikėjas skolinių įsipareigojimų neturėjo (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog piniginės lėšos iš palikėjo sąskaitos atsakovei pervestos po palikėjo mirties, todėl pripažintina, jog ieškovas, kaip palikėjo įpėdinis, teisės aktų nustatyta tvarka priėmęs palikimą, įgijo teisę iš atsakovės reikalauti grąžinti be pagrindo jai pervestas pinigines lėšas (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, 5.50 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ieškovui bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu sumažinus reikalavimo apimtį (nuo 4 400 Eur iki 4 100 Eur), o atsakovei pripažinus ieškinio reikalavimus, darytina išvada, jog ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistina 4 100 Eur skola (CK 6.1 – 6.4 straipsniai, 6.237 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 2 dalis, 183 straipsnis, 185 straipsnis, 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Pažymėtina, kad teismas, gavęs kreditoriaus prašymą priteisti procesines palūkanas, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokiam prašymui tenkinti. Taigi procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Be to, kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015).

Pagal Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Atsižvelgiant į galiojantį reglamentavimą ir aktualią kasacinio teismo praktiką, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Dėl sprendimo vykdymo

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pateikė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, kuriuo prašo skolos grąžinimą išdėstyti tokiu būdu, kad atsakovė per mėnesį ieškovui mokėtų po 100 Eur.

Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra sunki atsakovo turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti sunku. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taip pat būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001, 2004 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68).

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje pateiktus duomenis, pripažintina, jog atsakovės prašymas nėra pagrįstas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Atsakovė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą grindžia sunkia turtine padėtimi, tačiau vien skolininko finansinė padėtis nesudaro pagrindo spręsti apie būtinybę išdėstyti sprendimo įvykdymą (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovei yra mokama senatvės pensija, kurios dydis neviršija vieno mėnesio minimalios mėnesinės algos dydžio (el. b. l. 28-29). Atsakovės vardu nėra registruota kelių transporto priemonių (el. b. l. 73). Atsakovės vardu viešajame registre įregistruota nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas (el. b. l. 75-76). Duomenų, jog atsakovė turėtų skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams nėra pateikta (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Iš byloje pateiktų duomenų teismas neturi pagrindo išvadai apie itin sunkią atsakovės turtinę padėtį (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis), juolab, jog byloje atsakovė pateikė duomenis tik apie viešajame registre registruotiną turtą ir duomenis apie jai mokamą senatvės pensiją, tačiau aplinkybių, ar neturi kito, neregistruotino, turto nepaaiškino, duomenų apie pinigines lėšas banko sąskaitose nepateikė. Be to, pastebėtina, jog atsakovė prašo teismo sprendimo vykdymą išdėstyti itin ilgam terminui. Teismui tenkinus tokį atsakovės prašymą, procesinio sprendimo įvykdymas būtų išdėstytas daugiau nei trijų metų laikotarpiui (dėl pagrindinės skolos), tokiu būdu sukuriant prielaidas paneigti teismo sprendimo privalomumą, pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčius, kas prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog byloje nėra nustatytos išimtinės aplinkybės sudarančios pagrindą išdėstyti atsakovei teismo sprendimo vykdymą, todėl atsakovės prašymas negali būti tenkinamas (Civilinio proceso kodekso 284 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis).

Byloje pateikti duomenys, jog ieškovas už ieškinio reikalavimą sumokėjo 99 Eur žyminį mokestį (el. b. l. 8), už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – 38 Eur žyminį mokestį (el. b. l. 54). Dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo ieškovas patyrė 120 Eur vykdymo išlaidas (el. b. l. 69-71), už advokato padėjėjo teisinę pagalbą sumokėjo 1 000 Eur (el. b. l. 81-83).

Byloje taip pat pateikti duomenys, jog atsakovei šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuoja antrinė teisinė pagalba (el. b. l. 24-25). Už suteiktą teisinę pagalbą patirtos 198,22 Eur išlaidos (el. b. l. 79).

Tenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 1 250 Eur sumai (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 8 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnis).

Teismui tenkinus ieškinį, byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos neatlyginamos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 99 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimą (nuo 4 400 Eur iki 4 100 Eur), ieškovui grąžintina už ieškinio pareiškimą sumokėta 7 Eur žyminio mokesčio permoka (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

Išaiškintina, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 3 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Bylos duomenimis, teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos atsakovės turtui. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo veiksmus atlikusio antstolio Z. Z. grąžinta teismui visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą.

Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalis numato, - jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. S. 4 100 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto eurų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovo V. L. naudai.

Netenkinti atsakovės V. S. prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

Grąžinti ieškovui V. L. 7 Eur (septynių eurų) žyminio mokesčio permoką (2019 m. rugpjūčio 22 d. mokėjimo užduoties kodas (ID) ZH79830 LITEKO sistemoje; operacijos data – 2019 m. balandžio 23 d.).

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.