- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-03
- Bylos Nr.
- 2A-1005-265/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00339-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- K. B.
- Atsakovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- V. B.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės K. B. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo V. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė K. B., gim. 1991-03-05, prašė priteisti iš tėvo, atsakovo R. B., išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 600 litų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki 2014-06-30, taip pat prašė priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad nors yra sulaukusi pilnametystės, tačiau mokosi Klaipėdos universitete, dieniniame skyriuje, mokslas tęsis iki 2014-06-30, neturi jokio turto. Nors mokosi gerai, tačiau negauna stipendijos, neturi galimybių užsidirbti lėšų pragyvenimui, ją išlaiko mama, per mėnesį jai reikia apie 1200 Lt, todėl iš atsakovo prašo priteisti 600 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2013-03-04 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas R. B. neturi jokio nekilnojamojo turto, tik automobilį, gyvena pas sugyventinę ir turi prisidėti prie maisto, malkų pirkimo, prie mokesčių mokėjimo, be to, paskutiniu metu nedirba, yra pensininkas ir gauna 549,29 Lt dydžio pensiją. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovas turi sveikatos problemų, gydėsi Klaipėdos jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriuje, turi riboti darbo krūvį, todėl nebegali dirbti vairuotoju, patiria išlaidas pirkdamas vaistus, vitaminus, kelionėms į gydymo įstaigą Klaipėdoje. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovei K. B., studijuojančiai Klaipėdos universiteto dieniniame skyriuje, išlaikymą iš tėvo atsakovo R. B. būtų galima priteisti tik tada, jei ji būtų išnaudojusi visas protingas galimybes pati pasirūpinti lėšų, reikalingų jos gyvenimo išlaidoms, mokantis aukštojoje mokykloje, dieniniame skyriuje. Viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė K. B. nepateikė įrodymų, kad pati stengiasi gauti pajamų gyvenimo išlaidoms: nesikreipė dėl valstybės remiamos paskolos gavimo gyvenimo išlaidoms. Trečiasis asmuo V. B. nurodė, kad dukra neėmė paskolos, nes neturėtų iš ko ją grąžinti. Teismo vertinimu, perdėtai atsargus ieškovės požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – tėvui.
Šalies argumentai
Ieškovė su priimtu sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį, nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes, patvirtinančias atsakovo nesąžiningumą siekiant pabloginti savo turtinę padėtį. Nurodo, kad atsakovas ieškinio teismui pateikimo metu dirbo vairuotoju – ekspeditoriumi. Jo pajamos laikotarpyje nuo 2012-07-05 iki 2012-12-20 sudarė mažiausiai 4 259,29 Lt, o nuo 2012-12-20 - 5 449,29 Lt. Pasak apeliantės, tokios atsakovo pajamos leidžia jam prisidėti prie jos išlaikymo. Tuo tarpu aplinkybė, kad atsakovas neteko darbo, ieškovės vertinimu, neturi teisinės reikšmės, kadangi jis sąmoningai atsisakė darbo ne dėl sveikatos būklės, o tam kad nereikėtų teikti jai išlaikymo. Esant šioms aplinkybėms mano, jog atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti jai išlaikymą, kai tam yra būtinumas. Taip pat apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovui reikia papildomų išlaidų, kurios susijusios su vaistais ir vitaminais. Pasak ieškovės, byloje esantys kasos kvitai yra surinkti nuo kasos, o ne paties atsakovo, kadangi vaistai pirkti po šešis kartus per dieną kelių minučių intervalu, suteiktos nuolaidos pagal 4 skirtingas nuolaidų korteles. Ieškovė taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji nepasinaudojo visomis protingomis galimybėmis gauti lėšų, apeliantės vertinimu, protingos galimybės galėtų būti tokios, kurios suteiktų jai lėšų pragyvenimui, tačiau nepagrįstai neapribotų jos teisių ir galimybių. Ieškovės vertinimu, nepaisant to, kad valstybė suteikia paskolą, tačiau už ją, kaip ir kitą paskolą, reikia mokėti palūkanas. Apeliantės vertinimu, valstybės remiamai paskolai turėtų būti teikiamas prioritetas prieš tėvų išlaikymą tais atvejais, kai tėvai dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių neturi jokios galimybės finansiškai išlaikyti savo pilnametį vaiką, tačiau toks prioritetas neturėtų būti suteiktas, kai tai nesuvaržo tėvų finansinių galimybių.
Atsakovas su ieškovių apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog siekiant įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą būtina įvertinti ginčytiną situaciją remiantis teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir teismo precedentais. Taip pat būtina atsižvelgti į apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį bei faktinius bylos duomenis.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarime Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, vertindamas galimybę įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, inter alia jų dieniniuose skyriuose konstatavo, kad įstatymų leidėjas negali nepaisyti tos aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų - aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Taip pat Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą. Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtina, kad pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo turi visišką civilinį veiksnumą - jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas. Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime yra nurodęs, kad įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių (inter alia nuosavybės teisės) bei teisėtų interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų, taip pat negalima suvaržyti, juo labiau paneigti, teismo įgaliojimų vykdyti teisingumą. Antai įtvirtinant minėtą tėvų pareigą negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo iš esmės pabloginti tėvų ar kitų asmenų padėtį, juo labiau nustatyti tokią tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, kurios tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų įvykdyti. Taip pat negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas visais atvejais, kai tėvai ar vienas iš jų turi pajamų ar kito turto, ypač kai tos pajamos ar kitas turtas nėra dideli (pabrėžtina, kad jų dydis ar pakankamumas negali būti vertinamas vien pagal šiuo metu teisės aktuose nustatytus tokius formalius kriterijus kaip minimalus gyvenimo lygis, minimali mėnesinė alga, vidutinis darbo užmokestis ir pan.), turėtų pareigą priteisti išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje.
Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste konstatuotina, kad šie Konstitucinio Teismo nutartyje nurodyti imperatyvai yra aktualūs bei jais būtina vadovautis nagrinėjant konkrečias civilines bylas. Kaip matyti iš šio nutarimo turinio, išlaikymo nepilnamečiams asmenims priteisimas, kai jie mokosi aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, yra išimtinio pobūdžio ir iš esmės galimas tik tais atvejais, kai tėvų ar vieno iš tėvų pajamos ženkliai viršija minimalų pragyvenimo lygį bei tai nepažeidžia kitų asmenų interesų ir iš esmės ženkliai finansiškai neapriboja asmens, kuris įpareigojamas teikti išlaikymą. Tuo tarpu ieškovės pareikšto apeliacinio skundo argumentai iš esmės prieštarauja konstitucinės justicijos praktikai. Pažymėtina, jog ieškovė iš esmės supainioja du skirtingus teisinius reguliavimus, kai išlaikymas teikiamas nepilnamečiui asmeniui, ir kai to išlaikymo reikalauja jau pilnametis asmuo. Ieškovės nurodomi apeliacinio skundo argumentai turėtų teisinę reikšmę tuo atveju, jeigu ieškovė būtų nepilnametė, arba nors ir sulaukusi tokio amžiaus, tačiau vis dar tebesimokanti vidurinėje mokykloje. Nėra teisinio pagrindo pritarti ieškovės apeliacinio skundo argumentams, jog atsakovas sąmoningai nutraukė darbo sutartis su darbdaviais, kad išvengtų išlaikymo pareigos. Pažymėtina, jog atsakovas neturi ipso jure pareigos teikti išlaikymo ieškovei, tokia jo pareiga galėtų atsirasti tik išsamiai įvertinus visas bylos aplinkybės, todėl neturint teisinės pareigos išlaikyti savo dukrą sąmoningai bloginant savo turtinę padėtį atsisakant pagrindinių pajamų, neturėtų logiško paaiškinimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas šiuo metu yra bedarbis, nekilnojamojo turto neturi, gauna pensiją, kuri sudaro apie 480,63 Lt per mėnesį. Tuo tarpu ieškovės argumentai dėl atsakovo poreikio vaistams ir čekių, kaip įrodymų, neturi teisinės reikšmės, kadangi atsakovo turtinė padėtis netgi ir nesant jam poreikio vaistams nesuponuoja sąlygų bei pagrindų teikti išlaikymą pilnametei dukrai. Sąlygų bei pagrindų nebuvimas ieškovei priteisti išlaikymą iš atsakovo gali būti grindžiamas ir kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-25/2008, 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007, 2008-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008, 2009-05-25 nutartis civilinėje Nr. 3K-7-204/2009, 2012-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. Sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.). Turi būti vertinamos ne tik realiai gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis). Pažymėtina, kad valstybės ir valstybės remiamų paskolų teikimo sąlygas ir tvarką reguliuojančiame Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-05-27 sprendimu Nr. 480, nustatytos lanksčios valstybės remiamų paskolų grąžinimo sąlygos: paskolos grąžinimo pradžia – iki 12 mėnesių nuo studijų, kurioms gauta paskola, baigimo (44, 45 punktai); paskolos grąžinimo terminas – iki 15 metų nuo paskolos grąžinimo pradžios (45 punktas); valstybės remiamos paskolos grąžinimo atidėjimas (50, 51 punktai); palūkanų apmokėjimas iš valstybės lėšų (54(1), 59 punktai). Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos išvada, jog ieškovės nebandymas pasinaudoti valstybės suteikiamomis galimybėmis pagerinti savo finansinę padėtį dėl asmeninių įsitikinimų, negali būti pateisinantis sunkią jos materialinę padėtį bei pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – tėvui.
Įvertinus visas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį. Darytina išvada, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.