Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. patikslintą ieškinį suinteresuotam asmeniui V. Z. dėl žemės sklypo pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Ieškovė ir jos atstovas advokatas Jaroslav Los teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimą ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkinamas.

II. Nustatytos bylos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. V. ir D. V. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) 3 d. Duomenų apie kitų santuokų įregistravimą Gyventojų registre nėra. V. V. turėjo 2 vaikus: V. Z., gimusią (duomenys neskelbtini) ir A. V., gimusį (duomenys neskelbtini) mirusį (duomenys neskelbtini) (b. l. 44). 1999 m. birželio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta V. ir D. V. santuoka (b. l. 8) ir (duomenys neskelbtini) išduotas ištuoką patvirtinantis Ištuokos liudijimas (b. l. 7). 1996 m. gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos Kauno apskrities valdytojo administracijos Įsakymu Dėl privačios namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pardavimo Kauno mieste Nr. (duomenys neskelbtini) buvo leista pirkti V. S., A. S. ir D. V. žemės sklypą, kurio ribos patikslintos geodeziniai matavimais ir suderintos su miesto vyriausiuoju architektu, nekeičiant sklypo naudojimo paskirties (b. l. 11). 1996 m. gegužės 9 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu D. V. nusipirko 246 kv. m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su jame esančiais inžineriniais tinklais (b. l. 12). 2003 m. rugsėjo 4 d. buvo išduotas Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, pagal kurį D. V. paveldėjo ½ dalį turto, likusio po jos motinos B. S., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties (b. l. 10). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. spalio 10 d. duomenimis, V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b. l. 17). D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus: 101/200 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 546/1092 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) bei butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 18–21). (duomenys neskelbtini) mirė V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Kauno m. 15-ajame notarų biure po V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), mirties niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos iki 2018 m. sausio 15 d. niekas neužvedė (b. l. 43).

Kaip matyti, šioje byloje ieškovės reikalavimas susijęs su turto, įgyto santuokos metu, pripažinimo jos asmenine nuosavybe.

Ieškovė ir V. V., miręs (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini) 3 d. Nors jų santuoka buvo nutraukta tik 1999 m. birželio 3 d., o ištuokos liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini) tačiau santuokinio gyvenimo jie negyveno, bendro ūkio nevedė ir gyveno atskirai vienas nuo kito jau nuo 1994 m. Byloje pateiktas V. V. pareiškimas, teiktas į civilinę bylą dėl jo santuokos nutraukimo su ieškove D. V., iš kurio matyti, kad V. V. neprieštaravo santuokos nutraukimui. 1996 m. gegužės 8 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo leista išsipirkti bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei, jos tėvui V. S. ir broliui A. S. priklausantį 246 kv. m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su jame esančiais inžineriniais tinklais. Šiuo atveju laikytina, kad ieškovė D. V. nuosavybės teise įsigijo 246/1092 žemės sklypo dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini) 1996 m. gegužės 9 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, tai yra jos ir V. V. santuokos metu.

Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas, kaip šiuo atveju ir yra) (3.87, 3.88 straipsniai). Tiek SŠK, tiek CK nustato ir atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (SŠK 22, CK 3.89 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi, šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimą, turi būti vadovaujamasi CK atitinkamomis nuostatomis.

Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. Aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo ir šiuo atveju reiškia, kad po V. V. ir D. V. santuokos sudarymo iki santuokos pasibaigimo D. V. vardu įgytas turtas turi būti laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-313/2015). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą santuokoje sutuoktinio įgytas turtas pripažįstamas jo asmenine nuosavybe, jeigu buvo įgytas už sutuoktinio asmenines lėšas ir tą turtą įgyjant buvo aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-313/2015).

Iš bylos duomenų matyti, kad D. V. už 246,0 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sumokėjo 99,39 Lt, iš kurių grynais pinigais įmokėjo 283,32 Lt už infrastruktūrą, 99,39 Lt valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis (b. l.12). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, o suinteresuotas asmuo patvirtino, kad prašoma pripažinti asmeninės nuosavybės teise valstybinės žemės sklypo dalis, kurią ieškovė galėjo išsipirkti, buvo šalia jos tėvų namo, kurį jie patys statė ir, kur šiuo metu ieškovė pati gyvena, o jos buvęs sutuoktinis niekada negyveno adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai, nors oficialiai būdami santuokoje, tačiau jau kurį laiką, maždaug 2 metus, iki nekilnojamojo turto įsigijimo santuokinio gyvenimo negyveno ir bendro ūkio nevedė, pripažintina, kad D. V. už žemės sklypo dalį sumokėjo iš savo asmeninių lėšų. Jokių duomenų, kad ginčo nekilnojamojo turto įsigijimui būtų panaudotos ir V. V. lėšos, byloje nėra. Be to, iš minėto nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties turinio matyti, kad sutartis sudaryta tik D. V. vardu. Jokių duomenų, kad žemės sklypo dalis yra perkama bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės teise, nėra. Taip pat jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas įsigijo minėtą žemės sklypo dalį, byloje nepateikta. Juolab, kad minėto žemės sklypo dalis Nekilnojamojo turto registre įregistruotas taip pat vienos ieškovės D. V. vardu.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, laikytina, kad ieškovės D. V. reikalavimas pripažinti, kad 246 kv. m. žemės sklypo dalis, esančias (duomenys neskelbtini) yra jos asmeninė nuosavybė, yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad 246/1092 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), įgytos pagal 1996 m. gegužės 9 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.