Kauno apygardos teismo nutartis

2013-11-05 · Civilinė byla Nr. 2S-2087-230/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-05
Bylos Nr.
2S-2087-230/2013
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00848-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Ieškovas
M. K.
Atsakovas
A. K.
Trečiasis asmuo
M. S.
Kategorijos
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2087-230/2013Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00848-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 103.4; 122.2; 122.3; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. K. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutarties dėl ieškinio trūkumų pašalinimo civilinėje byloje Nr. 2-1084-753/2013 pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui A. K., trečiajam asmeniui M. S., dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo ir kt. reikalavimų.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, dovanų grąžinimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, neturtinės žalos priteisimos, ieškinio suma nurodė 76 097,50 Lt. Ieškovė, paduodama ieškinį, sumokėjo 150 Lt žyminį mokestį, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies – 2 133 Lt prašė ją atleisti, kadangi niekur nedirba, registruota darbo biržoje, finansiškai padeda sūnus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 26 d. nutartimi nustatė ieškovei keturiolikos dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti: sumokėti bent pusę žyminio mokesčio sumos. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašymo atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, padarė išvadą, kad prašymas nepagrįstas, kadangi ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina jos sunkios materialinės padėties. Teismas iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų nustatė priešingai – ieškovės turtinė padėtis nėra bloga. Teismas nurodė, kad ji važiuodavo į užsienį (Norvegiją), turi nekilnojamojo turto, todėl vien ta aplinkybė, jog ieškovė nuo 2013-07-18 yra registruota darbo biržoje, nepatvirtina jos sunkios turtinės padėties ir nėra pagrindo atleisti ieškovę nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Be to, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo priėmimo, ką numato CPK 84 straipsnis. Atsižvelgdamas į ieškiniu pareikštų reikalavimų dydį, teismas sprendė, kad ieškovės sumokėta 150 Lt žyminio mokesčio dalis yra per maža, todėl ji turėtų sumokėti bent pusę žyminio mokesčio sumos. Teismas nutartyje taip pat nurodė, jog ieškovė ieškiniu prašo panaikinti 2008-03-05 dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 2-1202), įpareigojant atsakovą grąžinti ieškovės jam padovanotus nekilnojamuosius daiktus: 119/1329 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo ir ½ jame esančio gyvenamojo namo su ½ dalimi priklausinių, esančių ten pat. Kadangi atsakovo įgyta nuosavybės dalis, kurią ieškovė prašo grąžinti kaip gautą dovaną, yra įgyta notaro patvirtintu dovanojimo sandoriu, todėl ieškovė dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu, turėtų kreiptis CK IV skyriaus nustatyta tvarka, o ne CK 3.70 straipsnio 3 dalies pagrindu, trečiuoju asmeniu įtraukiant sandorį patvirtinusią notarę.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą bei atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir argumentais, dėl kurių teismas netenkino jos prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodo, jog jos turtinė padėtis yra labai sunki, ir tokia susidarė po 2010-12-2 kilusio gaisro, kurio metu sudegė (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas ir jame buvęs turtas. Po šio gaisro apeliantė buvo remiama Kaišiadorių rajono savivaldybės bei Kaišiadorių vyskupijos ,,Caritas“, turėjo didelių išlaidų namo atstatymui. Nors buvo išvykusi į Norvegiją dirbti, tačiau dirbo tik keletą mėnesių, o darbas nebuvo pelningas, uždarbio užtekdavo tik būtiniems poreikiams patenkinti. Nuo 2013 m. gegužės mėnesio grįžo Lietuvą, nuolat ieškosi darbo, tačiau nesėkmingai. Nurodo, jog nors ir turi žemės ir ūkinius pastatus, tačiau dėl to, kad namuose gyvena atsakovas su kita moterimi, ji negalinti nei žemės dirbti, nei turto išnuomoti, nei grįžti į savo namus gyventi, todėl yra priversta nuomotis butą. Todėl jos turtinė padėtis yra ypač sunki, ir ji turėtų būti atleista nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio trūkumu laikė tai, jog reikalavimas pripažinti 2008-03-05 dovanojimo sutartį negaliojančia, pareikštas CK 3.70 straipsnio 3 dalies pagrindu. Teismui nustačius, jog ieškinyje netinkamai nurodyta ginčo santykiams taikytina CK norma, tai nesudaro pagrindo konstatuoti ieškinio trūkumų, kadangi teismas pats turi pritaikyti materialiosios teisės normą, atitinkančią ieškinyje išdėstytą faktinį pagrindą. Apeliantė taip pat nesutinka, kad šis reikalavimas turi būti pareikštas CK 6.472 straipsnyje numatytais pagrindais. Ginčijamos dovanojimo sutarties šalys yra sutuoktiniai, todėl jiems nutraukiant santuoką taikomi specifiniai teisiniai padariniai, numatyti CK 3.70 straipsnio 3 dalyje. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai ieškinio trūkumu laikė ir tai, kad byloje trečiuoju asmeniu turi būti įtraukta Kaišiadorių rajono 2-ojo notarų biuro notarė. Teismas nustatęs, kad byloje turi dalyvauti trečiasis asmuo, vadovaudamasis CPK 47 straipsnio 1 dalimi, pats gali tą asmenį įtraukti į bylą ir dėl to nėra reikalinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias teisės normas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nėra pagrindo ieškovę iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio, kadangi ji turi nekilnojamojo turto, ilgą laiką dirbo Norvegijoje, gavo pajamas, tačiau teismui jų dydžio nepateikia, ir šiuo metu ji nedirba, kadangi laukia kontrakto. Taip pat nėra pagrįstos apeliantės nurodytos negrįžimo gyventi į namus priežastys. Atsakovo nuomone, ieškovė negrįžta namo dėl to, kad atsakovas su vaiku gyvena ūkiniame pastate, kadangi gyvenamas namas yra nepastatytas, nėra langų, durų, o sudegusio namo baigtumas tik 26 proc. ir jame nėra sąlygų gyventi. Be to, teismas pagrįstai nurodė ieškovei dovanojimo sutartį ginčyti CK IV skyriuje numatytais sandorių negaliojimo pagrindais, kadangi šiuo sandoriu nekilnojamasis turtas įgytas kartu iš bendrų lėšų, todėl negali būti laikomas kaip vestuvinė dovana.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje sprendžiamas nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad teismas ieškinio priėmimo stadijoje turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas, nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitina jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Taigi, teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Tai savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB “Akvilegija” v. V. G., bylos Nr. 3K-3-244/2003; 2008-07-10 nutartis, priimta civilinėje byloje L. Č. ir J. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybė, V. A., A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-380/2008 ir kt.).

Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio trūkumais laikė tai, jog reikalavimas pripažinti 2008-03-05 dovanojimo sutartį negaliojančia, pareikštas CK 3.70 straipsnio 3 dalies pagrindu ir kad byloje trečiuoju asmeniu turi būti įtraukta Kaišiadorių rajono 2-ojo notarų biuro notarė. Šie atskirojo skundo argumentai yra pagrįsti. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato ieškovui pareigą ieškinyje nurodyti ne tik atsakovą, bet ir išvardyti visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesinę padėtį. Tačiau trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, nenurodymas ieškinyje, priešingai negu atsakovo, nėra esminis ieškinio trūkumas, dėl kurio civilinė byla negalėtų būti iškelta netaikant ieškinio trūkumų šalinimo instituto, nes tai neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Kaip teisingai nurodo apeliantė, teismas, nustatęs, kad byloje turi dalyvauti trečiasis asmuo, vadovaudamasis CPK 47 straipsnio 1 dalimi, pats gali tą asmenį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Be to, ir pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 225 straipsnio 5 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai ieškinio trūkumu laikė tai, kad ieškinyje trečiuoju asmeniu nenurodyta Kaišiadorių rajono 2-ojo notarų biuro notarė.

Negalima sutikti ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovė reikalavimą pripažinti 2008-03-05 nekilnojamojo turto dalies dovanojimo sutartį negaliojančia ir įpareigoti atsakovą grąžinti šią sutartimi padovanotą turtą turėtų reikšti CK IV skyriuje (Negaliojantys sandoriai) numatytais pagrindais. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, teismui nustačius, jog ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialinės teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą. Tai ne vieną kartą yra nurodyta kasacinio teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-02-23 nutartis, priimta civilinėje byloje akcinė bendrovė Ūkio bankas ieškinį v. B. R. , K. R. , M. R., bylos Nr. 3K-3-124/2005).

Ieškovė atskirajame skunde nurodo nesutinkanti su teismo įpareigojimu sumokėti pusę žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atleisti ją nuo visos likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies. Pažymėtina, kad žyminio mokesčio paskirtis – padengti teismo atliekamų veiksmų ar išduodamų procesinių dokumentų išlaidas, be to, tai yra tam tikra prevencinė priemonė nuo nepagrįstų ieškinių. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas turi būti motyvuotas ir prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys tokio prašymo pagrįstumą (CPK 83 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, kurio suma 76 097,50 Lt, sumokėjo 150 Lt žyminio mokesčio (b. l. 14) ir prašė atleisti ją nuo likusios 2 133 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima atleisti ieškovę nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo dėl jos sunkios turtinės padėties. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog aplinkybė, kad ieškovė nuo 2013-07-18 yra registruota darbo biržoje, nesudaro pagrindo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovė, siekdama pagrįsti prašymą iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis apie jai teiktą finansinę paramą laikotarpiu nuo 2010-12-30 iki 2012-01-02 (b. l. 79-81), tačiau šie įrodymai nepatvirtina ieškovės dabartinės finansinės padėties. Ieškovės patirtos išlaidos, įsigyjant reikalingas medžiagas namo atstatymui (b. l. 83-87), taip pat yra susijusios su ankstesniu laikotarpiu, todėl negali pagrįsti ir įrodyti dabartinės turtinės padėties. Apeliantė neneigia pirmosios instancijos teismo įvertintos aplinkybės, kad ji dirbo Norvegijoje, todėl turėjo pajamų, kurių neatskleidžia, nes jokių duomenų apie Norvegijoje gautas darbines pajamas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Darbo biržoje ieškovė buvo įregistruota 2013 m. liepos 18 d. (b. l. 17), t. y. prieš pat kreipiantis su ieškiniu į teismą. Be to, asmens turtinę padėtį patvirtina ne tik gaunamos pajamos, bet ir turimas turtas, į ką atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei pareigą sumokėti pusę žyminio mokesčio sumos. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į ieškiniu pareikštų reikalavimų dydį, sumokėtą žyminio mokesčio dalį (150 Lt) ir įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, sprendė, kad ji nepakankamai pagrindė savo sunkią turtinę padėtį ir turėtų sumokėti pusę žyminio mokesčio sumos.

Apibendrinant darytina išvada, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutarties dalis, kuria nurodyta ieškovei reiškiant reikalavimą dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu kreiptis CK IV skyriuje nustatyta tvarka ir trečiuoju asmeniu įtraukti Kaišiadorių rajono 2-ojo notarų biuro notarę, naikintina, o likusi nutarties dalis, kuria ieškovei nustatytas terminas sumokėti pusę žyminio mokesčio sumos, paliktina nepakeista, t. y. iš esmės nutartis keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartį. Panaikinti nutarties dalį, kuria nurodyta ieškovei, reiškiant reikalavimą dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, kreiptis CK IV skyriuje nustatyta tvarka, trečiuoju asmeniu įtraukiant Kaišiadorių rajono 2-ojo notarų biuro notarę.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolia Indreikienė