- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-10
- Bylos Nr.
- 2A-180-730/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00168-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Alona Romanovienė, Bronius Valius
- Ieškovas
- UAB „CARGO 24“
- Atsakovas
- B. M.
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-180-730/2014
Teisėja Skaistė Valinskytė (Proceso Nr. 2-38-3-00168-2013-7)
NUTARTIS
2014 m. vasario 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „CARGO 24“ apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „CARGO 24“ ieškinį atsakovui B. M. dėl materialinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo atsakovo pusėje I. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 7127,97 Lt materialinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad nuo 2012-06-11 iki 2013-01-07 atsakovas dirbo pas ieškovą pagal neterminuotą darbo sutartį vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose. Atsakovas buvo siunčiamas į komandiruotes pervežti krovinius, šioms funkcijoms atlikti jam buvo išmokami įmonės pinigai. Grįžęs iš komandiruotės, atsakovas privalėjo sudaryti avansinę apyskaitą, tinkamai pateisinti dokumentais visas padarytas pinigų išlaidas bei grąžinti galimą jų likutį. Su atsakovu buvo sudaryta visiškos jo materialinės atsakomybės sutartis, buvo pasirašytinai supažindintas su jam taikomais vairuotojo – ekspeditoriaus darbo nuostatais bei su visais komandiruočių įsakymais, įpareigojusiais atsakovą pateikti avansines apyskaitas ir visiškai atsiskaityti. Atsakovui iš įmonės kasos bei banko pavedimais į kortelę buvo išmokėta (pervesta) 30834,37 Lt. Atskaičius darbo užmokestį bei atsakovo pateisintas išlaidas darbui, atsakovas nepateisintai negrąžino įmonei 7127,97 Lt. Atsakovui buvo išsiųstas raginimas grąžinti ieškovės pinigines lėšas, tačiau atsakovas pinigų negrąžino.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios intancijos teismas 2013-09-20 sprendimu ieškinio netenkino, priteisė atsakovui 800 Lt už advokato teisines paslaugas iš ieškovo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog jam padaryta žala, ir jeigu padaryta, kokio ji dydžio, teismas pats jos suskaičiuoti neturi galimybės, o tai šiuo atveju ir nėra teismo pareiga. Pagrįsdamas šią išvadą, nurodė, kad ieškovo atstovas savo paaiškinimuose pateikė dvi žalos skaičiavimo versijas, antrąjį paskaičiavimą, išdėstytą paaiškinimuose, prašė laikyti tikruoju. Ieškovo atstovas neprašė pertraukos reikalavimo bei jį pagrindžiančių aplinkybių patikslinimui bei įrodymų, kokią konkrečiai sumą sudaro išlaidas pateisinantys dokumentai, pateikimui, nors tokią galimybę atsakovo atstovas siūlė. Teismas nurodė, kad nesant galimybės nustatyt žalos padarymo fakto ir jos dydžio, nepasisako dėl kitų DK 246 straipsnyje nurodytų materialinės atsakomybės sąlygų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo 2013-09-20 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais. Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. Ieškovas nurodė žalos dydį ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Teismas byloje pateiktų turtinės žalos įrodymų neįvertino, todėl nepagrįstai konstatavo, kad turtinė žala neįrodyta. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (apyvartos žiniaraščiai, raštai, darbo užmokesčio kortelės, delspinigių paskaičiavimo lapai ir kt.) pridėti su pateiktu ieškiniu patvirtina, kad yra pagrindas spręsti dėl ieškovui padarytos žalos dydžio.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo nesutikimo motyvus su apeliaciniu skundu. Teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovas nepagrindė žalos dydžio ir nepateikė įrodymų apie tai, kad žala buvo padaryta. Ieškovas savo nuožiūra užskaitydavo mokėjimus pagal pateiktus dokumentus ir dalies mokėjimų už suteiktas paslaugas yra neįtraukęs, taip sudarydamas tariamą įsiskolinimą. Ieškovas neįskaitė 250 svarų ir 1163,35 eurų, kurie buvo apmokėti už paslaugas, tai patvirtina teismui apmokėjimų kvitai su vertimais bei trečiojo asmens banko sąskaitos išrašai. Teismas siūlė ieškovo atstovui patikslinti reikalavimus, pateikti tikslius paskaičiavimus, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo.
Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl darbuotojo materialinės atsakomybės, esant sudarytai darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai, darbdaviui negrąžinant 7127,97 Lt sumos.
Nustatyta, kad atsakovas 2012-06-11 sudarytos darbo sutarties pagrindu nuo 2012-06-12 pradėjo dirbti pas ieškovą vairuotoju – ekspeditoriumi, ieškovas įsipareigojo mokėti 1050 Lt mėnesinę algą du kartus per mėnesį, darbo dienos trukmė 8 valandos ieškovo nustatytomis darbo dienomis pagal patvirtintą darbo grafiką. Atsakovo darbinių funkcijų vykdymas buvo susijęs su jam patikėtų materialinių vertybių, tame tarpe piniginių lėšų, saugojimu, priėmimu, dėl to su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (b. l. 18-19). Darbo sutartis su atsakovu nutraukta nuo 2013-01-07 DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (b. l. 3-6). Ieškovas įrodinėjo, kad atskaičius darbo užmokestį, dienpinigius bei atsakovo pateisintas komandiruočių sąnaudas, atsakovas nepateisintai laikotarpiu nuo 2012-06-12 iki 2013-01-07 negrąžino ieškovui 7127,97 Lt, tokiu būdu padarydamas materialinę žalą.
Ieškovą ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai, su atsakovu buvo sudaryta individuali rašytinė visiškos materialinės atsakomybės sutartis, todėl sprendžiant ginčą taikomos DK 246 straipsnio ir 255 straipsnio 3 punkto, 256 straipsnio 1 dalies nuostatos. Vien sutarties dėl visiškos materialinės atsakomybės pasirašymas nesuponuoja darbuotojo tiesioginės prievolės atlyginti bet kokią darbdaviui padarytą žalą ar esamus (tikėtinus) praradimus, negautas pajamas. Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką materialinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti šias sąlygas: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2011; kt.). Esant visiškai materialinei darbuotojo atsakomybei pagal DK 255 straipsnio 3 punktą, 256 straipsnį, darbuotojo kaltė preziumuojama, kitas materialinės atsakomybės sąlygas įrodyti tenka šaliai, teigiančiai, kad jai padaryta žala, šiuo atveju – ieškovui.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, turėdamas pareigą įrodyti padarytą žalą, jos dydį, šios materialinės atsakomybės taikymo sąlygos neįrodė. Pagal bendrą taisyklę, suformuluotą DK 257 straipsnio 1 dalyje, atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos. Paprastai įmonei padarytos žalos dydis nustatomas pagal faktinius nuostolius, remiantis buhalterinės apskaitos duomenimis.
Atsakovas savo poziciją grindžia tuo, kad ieškovas savo nuožiūra užskaitydavo mokėjimus pagal pateiktus dokumentus ir dalies mokėjimų už suteiktas paslaugas nėra įtraukęs, taip sudarydamas tariamą įsiskolinimą, mano, kad ieškovas neužskaitė 250 svarų ir 1163,35 eurų, kurie buvo apmokėti už paslaugas. Atsakovas pateikė banko mokėjimo pavedimus apie jam ieškovo pervestas pinigines lėšas į jo sutuoktinės - trečiojo asmens atsiskaitomąją sąskaitą (b.l. 68-107).
Žalos dydžiui įrodyti ieškovas pateikė dokumentus – apyvartos žiniaraščius (b.l. 7-8, 108), mokėjimo pavedimus (b.l.11-15), atsakovo darbo užmokesčio korteles, dienpinigių paskaičiavimo lapus (b.l. 45-46, 48-49, 51-52, 54-55), mokamuosius žiniaraščius (b.l. 109-111). Ieškinyje ieškovas nurodė aplinkybes, kad atsakovui buvo perduota 30834,37 Lt, vėliau nagrinėjant bylą ieškovas nurodė, kad atsakovui buvo perduota 34110,69 Lt, iš kurių 32290 Lt pervesta per banką, 1820, 69 Lt išmokėta kasoje. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovas atsakovui paskaičiavo 4048 Lt darbo užmokesčio ir 21195 Lt dienpinigių, dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Ieškovas pripažino pateisinančia suma 1739, 03 Lt komandiruočių sąnaudų.
Apyvartos žiniaraščiu (b.l. 108) ieškovas įrodinėjo, kad pervedė atsakovui į trečiojo asmens atsiskaitomąją sąskaitą 32290 Lt. Apyvartos žiniaraščiai, yra parengti ieškovo, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi. Apyvartos žiniaraščiuose nurodyti išvestiniai duomenys, kurie paimami iš pirminių duomenų šaltinių, todėl apyvartos žiniaraščiai negali būti laikomi tiesioginiais įrodymais ir vertinami kaip visiškai objektyvūs. Netiesioginiais įrodymais nustatytos bylos faktinės aplinkybės laikytinos patvirtintomis tuo atveju, jeigu netiesioginių įrodymų duomenis patvirtina tiesioginiai ar kiti netiesioginiai įrodymai arba jų visuma (CPK 185 straipsnis). Pagal ieškovo pateiktus banko mokėjimo pavedimus pervesta suma sudaro tik 6820 Lt (b.l. 11-15), pagal atsakovo pateiktus banko mokėjimo pavedimus, kurie tiesiogiai pagrindžia pervestų ieškovo atsakovui piniginių lėšų sumą, pervestų lėšų suma sudaro 29590 Lt (b.l. 68-107).
Ieškovas įrodymų, pagrindžiančių, kodėl tik 1739, 03 Lt komandiruočių sąnaudų pripažino pateisinančia suma, nepateikė. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę atsakovui, nesutinkant, jog ne visos jo ieškovo veiklai panaudotos sumos yra užkaitytos, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Tačiau šiuo atveju, kai atsakovas, kaip buvęs ieškovo darbuotojas yra silpnesnioji darbo teisinių santykių šalis, įmonės apskaitą tvarko darbdavys – ieškovas, pripažintina, kad atsakovas nėra pajėgus pateikti visus rašytinius įrodymus apie komandiruočių sąnaudas. Atsakovas pateikė įrodymus, kad vien už padangas ir jų montavimą turėjo 1173 eurų išlaidų (b. l. 61-67), krovinių išmuitinimo centre sumokėjo 230 svarų (b. l. 58-60).
Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti ieškovo pateiktus įrodymus kaip ne visiškai objektyvius ir pagrindžiančius ieškovui padarytos žalos dydį (CPK 178, 185 straipsniai). Įrodymų, pagrindžiančių padarytos žalos dydį, ieškovas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Nesant pateiktoje pažymoje (b.l. 132-133) nurodytų duomenų tikrumą patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo pažymos duomenis vertinti kaip visiškai objektyviais.
Pagal savo teisinį pobūdį visiškos materialinės atsakomybės sutartis yra tęstinė, dvišalė, tai yra, ne tik darbuotojas, bet ir darbdavys turi tam tikrus įsipareigojimus, užtikrindamas sąlygas, kad neatsirastų žala (DK 256 straipsnio 1 dalis). Šalių sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties 2.3. punktu, (b.l. 18-19), šalys susitarė, kad darbdavys įsipareigoja supažindinti darbuotoją su galiojančiais norminais aktais, reglamentuojančiais darbuotojo materialinę atsakomybę už darbdaviui padarytą žalą, taip pat su jam patikėtų materialinių vertybių saugojimo, priėmimo, vežimo ar iškrovimo ir perdavimo instrukcijomis, normatyvais ir taisyklėmis, pasirašius šį susitarimą laikoma, kad darbuotojas susipažino su minėtais norminiais aktais. Nors ieškovas ieškinyje nurodė aplinkybes, kad vairuotojo – ekspeditoriaus darbo nuostatais ir komandiruočių įsakymais, atsakovas buvo įpareigotas teikti avansines apyskaitas ir atsiskaityti, tačiau nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui ieškovas vairuotojo – ekspeditoriaus nuostatų nepateikė, nepateikė kitų įrodymų, kokiu būdu ar forma atsakovas privalėjo vesti jam patikėtų piniginių lėšų apskaitą, kokia tvarka, kokius konkrečius dokumentus turėjo pateikti ieškovui, pagrįsdamas piniginių lėšų panaudojimą. Ieškovo nurodomuose įsakymuose dėl komandiruočių nėra nustatyta perduotų avansu piniginių lėšų apskaitos, jų pagrindimo tvarka, priešingai nei ieškinyje nurodė ieškovas (b.l. 9, 47, 50, 53). Ieškovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad kai buvo priimtas į darbą atsakovas, atsiskaitymo tvarka su įmone nebuvo patvirtinta, dabar tokia tvarka patvirtinta (b.l. 116). Tai sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad ieškovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, užtikrindamas sąlygas, kad neatsirastų žala, taip prisidėdamas prie prievolės neįvykdymo.
Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179, 9 p. nustatyta, kad atskaitingas asmuo už jam iš kasos išmokėtus ūkio subjekto pinigus privalo atsiskaityti vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį, nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą turi būti įforminamas kasos pajamų orderiu. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas laikėsi šių imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Ieškovas tik 2012-12-19 pateikė atsakovui reikalavimą grąžinti krovinio važtaraščius bei pateikti avanso panaudojimą pagrindžiančius dokumentus, o nepateikus dokumentų, nurodyta grąžinti visas likusias lėšas (b. l. 16-17). Be to, DK 224 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, jog išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei, kurioje jie dirba, gali būti daromos administracijos nurodymu padengti neišleistą ir laiku negrąžintą avansą, kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės atveju, šiuo atveju išskaitymas gali būti daromas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią baigėsi avanso grąžinimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas. Toks teisinis reglamentavimas rodo, kad įstatymu nustatyta darbdavio teisė tiesiogiai kontroliuoti avanso panaudojimą ir galimybė susigrąžinti darbuotojui duotą avansą ne ginčo tvarka. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovas pasinaudojo jam šia įstatymo suteikta teise.
Ieškovas, nevykdydamas savo sutartinių įsipareigojimų, užtikrinti sąlygas, kad neatsirastų žala, ir nesiimdamas aktyvių veiksmų sumažinti jam daromus nuostolius, veikė savo rizika ir todėl turi prisiimti tokios rizikos neigiamus padarinius (CK 6.259 straipsnio 2 dalis).
Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 226 straipsnyje, nustatančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, Civilinio proceso kodekso nustatytų teisinių padarinių (Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis Nr. 3K-3-95/2012).
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo tinkamai taikė tiek materialinės, tiek proceso teisės normas. Tai, kad teismui įvertinus bylos įrodymus nebuvo priimtas vienai iš šalių palankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų įvertinimo taisyklės, todėl nėra ir pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrindu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti nepakeistą Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą.