Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutarimas

2022-02-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-4-1081/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-02-09
Bylos Nr.
A6.-4-1081/2022
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-00116-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Kristina Vorienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. S.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Fiannsų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-4-1081/2022Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00116-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.9.10 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. vasario 9 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Kristina Vorienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Juškuvienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą ir nubausti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) buvusį vadovą A. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį dėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo laiku nepateikimo, paskiriant jam minėto straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkį – 2200 Eur dydžio baudą. Pareiškime nurodė, kad A. S., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. lapkričio 29 d., žinodamas apie UAB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius finansinius įsipareigojimus VMI, t. y. kad bendrovė yra nemoki, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Vėliausiai, kada A. S. privalėjo suvokti, jog bendrovė yra nemoki ir jam kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti nemokumą arba pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytina 2021 m. vasario 11 d., t. y. VMI priėmus 2021 m. vasario 11 d. nurodymą Nr. (23.31-08) 467-4614 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitų. Kadangi A. S. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo proceso UAB (duomenys neskelbtini), savo neveikimu jis pažeidė įmonės kreditoriaus VMI interesus. VMI 2021 m. spalio 1 d. kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Tokiais veiksmais A. S. pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

2022 m. sausio 3 d. nutartimi teismas iškėlė administracinio nusižengimo bylą A. S. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu A. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis iš UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų buvo atleistas 2021 m. vasario 26 d. Paaiškino, kad jis buvo fiktyvus vadovas, gaudavo nurodymus iš R. M. telefonu, elektroniniais laiškais kokius sandorius sudaryti. Jis nuo 1993 m. turi kitą darbovietę, tačiau draugas pasiūlė tapti įmonės vadovu ir jis sutiko. Daugiau niekada nėra buvęs jokios įmonės direktoriumi. Būdamas bendrovės vadovu jis manė, kad įmonė veikia legaliai, nes buvo pasirašomos įvairios sutartys, dažniausiai su (duomenys neskelbtini) elektrine, daromi mokėjimai. Apie įmonės nepriemokas nieko nežinojo, viską tvarkė buhalterė. Jis sužinojo tada, kai gavo VMI nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką t. y. 2021 m. vasario 11 d. Po šio laiško gavimo suprato esamą situaciją, skambino tuometinei akcininkei norėdamas išsiaiškinti. 2021 m. vasario 15-16 d. susitiko su tuometine akcininke R. Š. ir R. M., jie pasakė, kad viskas bus sutvarkyta, sumokėta. 2021 m. vasario 26 d. jis buvo atleistas iš darbo, apie tai buvo pranešta Sodrai. Jis pats negalėjo kreiptis dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo, nes apie įmonės skolą sužinojo tik iš VMI 2021 m. vasario 11 d., o 2021 m. vasario 26 d. jau buvo atleistas iš įmonės vadovo pareigų. Jam žinoma, kad po jo atleidimo keitėsi akcininkas ir vadovu tapo Ž. D.. Registrų centre nespėjo įregistruoti vadovo pakeitimo. Jis buvo pasirašęs elektroniniu parašu prašymą Registrų centrui dėl vadovų pasikeitimo, bet pakeitimas neįvyko, dokumentas buvo paliktas kaip neįvykdytas, mano, jog dėl FNTT tyrimo. Paaiškino, kad netrukus po jo atleidimo dėl UAB (duomenys neskelbtini) ir dar kelių įmonių veiklos FNTT pradėjo tyrimą, kuriame jis dalyvauja specialiojo liudytojo statusu.

VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Byloje gautas VMI prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, nurodė, jog palaiko pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018).

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui padaromas tyčia, t. y. bendrovės vadovas turi žinoti, kad bendrovė yra nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais ir suprasdamas ar turėdamas suprasti, kad įmonės mokumo atstatyti nepavyks, nevykdo įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Juridinių asmenų registro duomenimis A. S. buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovu nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. lapkričio 29 d. Tuo tarpu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktos Pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą kopijos, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų nustatyta, kad A. S. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadovu nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. vasario 26 d., apie jo atleidimą iš šių pareigų Valstybiniam socialinio draudimo fondui buvo pranešta 2021 m. kovo 1 d.

VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) teikė VMI mokesčių deklaracijas, tačiau jose apskaičiuotų mokesčio sumų nesumokėjo, todėl susidarė mokestinė nepriemoka, kuri 2021 m. gruodžio 27 d. duomenimis sudarė 348 545,31 Eur, iš jų 328 368,00 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), 17 855,66 Eur PVM delspinigių, 608,00 Eur pelno mokestis (toliau – PM), 34,04 Eur PM delspinigių, 304,00 Eur PM mokesčio avansas, 1 409,65 Eur Gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM), 89,82 Eur GPM delspinigių. GPM mokestinė nepriemoka susidarė laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d., PM mokestinė nepriemoka susidarė už 2020 metus ir PVM – laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. VMI siekdama išieškoti bendrovės mokestinę nepriemoką, taikė šiuos išieškojimo veiksmus: 2021 m. vasario 11 d. priimtas Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-4614 – 171572,18 Eur sumai; 2021 m. kovo 12 d. priimtas Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-6788 – 160120,05 Eur sumai; 2021 m. balandžio 8 d. priimtas Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-10272 – 3066,83 Eur sumai; 2021 m. balandžio 12 d. priimtas Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-11512 – 334748,08 Eur sumai; 2021 m. gegužės 20 d. priimtas Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-17808 – 2967,90 Eur sumai ir 2021 m. gegužės 26 d. priimtas Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-18965 – 2967,90 Eur sumai. Nurodymuose ir sprendimuose nurodytos mokestinės nepriemokos išieškotos nebuvo ir VMI 2021 m. spalio 1 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo. 2021 m. lapkričio 15 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-452-569/2021 UAB (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla, paskirtas nemokumo administratorius. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 29 d.

Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad A. S. UAB (duomenys neskelbtini) vadovu faktiškai buvo tik laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. vasario 26 d., tačiau duomenys apie vadovo pasikeitimą Juridinių asmenų registre įregistruoti nebuvo ir A. S. Juridinių asmenų registre kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas buvo įregistruotas iki įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis buvo elektroniniu būdu užpildęs prašymą Juridinių asmenų registrui dėl bendrovės vadovo pakeitimo, tačiau dokumentas liko neįvykdytas. Pažymėtina, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui apie bendrovės vadovo išrinkimą ar atšaukimą bei sutarties su juo pasibaigimą privalo pranešti naujai išrinktas vadovas arba bendrovės įgaliotas asmuo. Tikėtina, jog A. S. pateiktas prašymas dėl bendrovės vadovo pakeitimo nebuvo įregistruotas, nes jis nebeturėjo įgaliojimų veikti bendrovės vardu. Pažymėtina, kad bendrovės vadovo pasikeitimas nebuvo įregistruotas Juridinių asmenų registre iki pat nutarties dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo įsiteisėjimo, kas rodo, jog naujas vadovas arba nebuvo išrinktas arba nevykdė pareigos pranešti apie vadovo pasikeitimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Iš nustatytų aplinkybių taip pat matyti, kad A. S. vadovavimo bendrovei laikotarpiu buvo gautas tik vienas 2021 m. vasario 11 d. VMI Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos. A. S. patvirtino, jog šį dokumentą gavo ir tada suprato esamą situaciją bei dėl to kreipėsi į bendrovės akcininkę, kuri patikino, jog viskas bus sumokėta, tuo tarpu A. S. 2021 m. vasario 26 d. buvo atleistas iš bendrovės vadovo pareigų. Iš to matyti, kad A. S. kaip bendrovės vadovas apie galimą bendrovės nemokumą sužinojo tik 2021 m. vasario 11 d., būtent su šia data A. S. pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimą sieja ir pareiškėja VMI. Taigi nuo bendrovės vadovo A. S. sužinojimo apie galimą bendrovės nemokumą momento iki jo atleidimo iš vadovo pareigų praėjo 15 dienų. Atsižvelgiant į tai, kada A. S. sužinojo apie galimą bendrovės nemokumą ir kada buvo atleistas iš vadovo pareigų, taip pat įvertinus jo paaiškinimus, jog faktiškai bendrovei visą šį laiką vadovavo kitas asmuo, teismas sprendžia, jog A. S. per tokį trumpą laiką objektyviai negalėjo įgyvendinti pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

Teismas pažymi, jog asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad A. S. sužinojęs, kad bendrovė yra nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais, tyčia nevykdė įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, t. y. nėra nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena A. S. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 627 ir 636 straipsniais,

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną A. S. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja Kristina Vorienė