Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2016 m. balandžio 20 d. nutarimo J. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. balandžio 20 d. Institucijos nutarimu J. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį – 173 EUR dydžio bauda ir teisė vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesių laikotarpiui už tai, kad jis 2016 m. kovo 21 d., 8 val. 15 min., Kazlų Rūdos sav., kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, 43,00 km, vairuodamas transporto priemonę „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitas ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, tuo sukėlė pavojingą situaciją, tai yra privertė priešpriešiais važiavusį kitos transporto priemonės vairuotoją staigiai keisti judėjimo kryptį ir greitį, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 136 punktus, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi netenkino J. G. skundo, kuriuo pažeidėjas prašė panaikinti Institucijos priimtą nutarimą nenustačius jo veiksmuose administracinio pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, sudėties ir bylą nutraukti, arba taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir neskirti specialiosios teisės atėmimo. Apeliaciniame skunde J. G. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį pakeisti, tenkinti jo skundą. Skunde teigia, kad jo veiksmuose nėra aktyvių chuliganiškų veiksmų ir paskatų. Akivaizdu, jog asmens psichinis santykis su inkriminuota veika neatitinka tikrovės. Policijos automobilio greičio didėjimas šalina kvalifikavimui svarbią aplinkybę – pavojingą situaciją. Apelianto nuomone, jo veika labiau atitinka ATPK 124¹ straipsnio 3 dalies požymius, todėl veika turėtų būti perkvalifikuota. Apeliaciniame skunde ginčija ir administracinės nuobaudos, o būtent – teisės vairuoti transporto priemones, paskyrimą. J. G. nurodo, kad jis sąžiningai nurodė įvykio aplinkybes ir pateikė visus duomenis, kad būtų tinkamai individualizuota jo nuobauda. Jo manymu, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad yra galimybė teismui skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti, kaip tą numato ATPK 30¹ straipsnis. Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas atsiliepimu prašo J. G. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

J. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Byloje nustatyta, kad J. G., vairuodamas automobilį kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, lenkė kitas ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, tuo sukėlė pavojingą situaciją. Apeliantas tvirtina, kad KET 136.3 punkto nesilaikymas gali sukelti pasekmes numatytas ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje, bet nėra esminis ir vertinamasis, sprendžiant atsakomybės klausimą pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, t.y. pavojingam ir chuliganiškam vairavimui. ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti – užtraukia baudą vairuotojams nuo 115 iki 231 euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 6 mėnesių. Inkriminuojant pažeidimą pagal minėto straipsnio 1 dalį, priešingai nei nurodo pažeidėjas, nereikia konstatuoti chuliganiškų paskatų, kuriomis šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka ir rodomas aiškus visuomenės negerbimas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tame tarpe ir vaizdo įrašo, vairuodamas automobilį J. G. lenkė ta pačia eismo juosta važiuojančią sunkiasvorę krovininę transporto priemonę išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, kai tuo tarpu priešpriešine eismo juosta važiavo automobiliai. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pažeidimo metu kelyje buvo itin prastos oro ir kelio sąlygos, t.y. dėl krentančių kritulių kelio danga buvo šlapia, kelkraščiai padengti sniego sluoksniu, matomumas prastas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl pažeidėjo manevro – išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą, keisti važiavimo kryptį ir trauktis dešiniau turėjo ne tik nežymėtą tarnybinį automobilį „AUDI A6“ vairavęs pareigūnas, tačiau ir priešais jį važiavęs kitas automobilis (matyti vaizdo įraše iš priešais važiuojančios transporto priemonės paliktų vėžių) bei pažeidėjo lenkiamos ta pačia kryptimi važiavusios sunkiasvorės transporto priemonės, kas tik įrodo, kad J. G. tokiais veiksmais sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Tokiomis oro sąlygomis ir tokia kelio danga važiuojančių transporto priemonių staigus judėjimo krypties keitimas ar staigus stabdymas, galėjo sukelti itin sunkias pasekmes.Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad J. G. veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį. Savo apeliaciniame skunde J. G. kelia ir nuobaudos individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeidėjui J. G. pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinkanti padaryto pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, atsižvelgus tiek į atsakomybę lengvinančią, tiek į sunkinančią aplinkybes, tad pagrindo ją švelninti, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neatimant teisės vairuoti transporto priemones, nėra. Apeliantas nurodo, kad vairuotojo pažymėjimas jam būtinas rūpinantis nuolatinės priežiūros reikalaujančiais tėvais, be to, pačiam pažeidėjui nustatytas tik 35 proc. darbingumo lygis. Nors J. G. ir žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, tačiau akivaizdžiai ir šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, sukeldamas didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, buvo abejingas savo lengvabūdiško elgesio pasekmėms, todėl teismas daro išvadą, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį yra atsakingas tik jis pats. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino visapusiškai, įvertino visus byloje esančius įrodymus ir motyvuotai pasisakė dėl visų esminių J. G. skundo motyvų. Jokių naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą apylinkės teisme, apeliantas savo skunde nenurodė, iš esmės jo skundo argumentai analogiški tiems, kuriuos apeliantas nurodė savo ankstesniame skunde. Aukštesnysis teismas, nenustatęs aplinkybių, kurių pagrindu skundžiama apylinkės teismo nutartis turėtų būti keičiama ar naikinama, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant teisės normų reikalavimų, todėl paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. G. skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.