- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-02
- Bylos Nr.
- I-4866-484/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05575-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirktutienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 1.21Bylos, susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiškėjui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–5).
Skunde nurodė, kad nuo 2012 m. gruodžio 24 d. iki 2013 m. vasario 25 d. ir nuo 2013 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 11 d. jo laisvė Lukiškių TI-K buvo apribota pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Pažymėjo, kad teisės aktai nustato, jog vienam asmeniui kamerų tipo patalpose turi būti skiriama ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Pasak pareiškėjo, jis buvo laikomas kamerose, kurių plotas 6-8 m², kartu su 1-7 asmenimis.
Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K jis buvo kalinamas nežmoniškomis, orumą žeminančiomis, žiauriomis sąlygomis (pelėsis, drėgmė, šaltis, nehigieniškos gyvenimo sąlygos, stinga privatumo, nuolatinė įtampa). Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, susijusių su tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimu, nurodė patyręs didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, stipriai pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, tapo dirglus, nervingas, jaučia padidėjusią baimę aplinkiniams.
Pareiškėjas, grįsdamas skundo reikalavimą, rėmėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 ir 6.250 str. nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika analogiško pobūdžio bylose.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą netenkinti. Atsiliepime į skundą (b. l. 10-16) nurodė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2013-01-02. 2013-02-25 jis paleistas į laisvę. Antrą kartą į Lukiškių TI-K atvyko 2013-11-22. Pažymėjo, kad nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakyme Nr. 461 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Iš asmens įskaitos kortelėje užfiksuotų pareiškėjo judėjimo duomenų matyti, kuriais laikotarpiais jam tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus.
Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą kalinimo sąlygų poveikį asmenims, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, sportuoti, eiti į biblioteką ir koplyčią, žiūrėti kamerose įrengtą kabelinę televiziją, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K negali daryti įtakos atvykstančiųjų ir esančiųjų asmenų laisvės atėmimo įstaigoje skaičiui, kadangi skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje ir Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Lukiškių TI-K stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Pažymėjo, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama laikytis švaros ir tvarkos. Laikomiems kamerose asmenims išduodama kalcinuota soda kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos atidarius langus. Kamerose remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus atitinkamą finansavimą. Lukiškių TI-K yra sudariusi su UAB „Dezinfa“ (ankščiau – su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“) paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra bei profilaktiniai patikrinimai. Paaiškino, kad kamerose laikomi asmenys, kurie jas reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas skunde nepagrindė aplinkybės, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, todėl Lukiškių TI-K civilinei atsakomybei kilti nėra vienos iš būtinų CK 6.271 straipsnyje numatytų sąlygų – žalos padarymo fakto pareiškėjui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 91-94) paaiškino, kad pareiškėjo skundų, kreipimųsi dėl netinkamų laikymo sąlygų bei kitų skunde teismui nurodytų aplinkybių nenagrinėjo. Akcentavo, kad nepagrįstai ilgai, manydamas, jog pažeistos jo teisės, negynė savo teisių. Skundas teismui dėl žalos atlyginimo pateiktas tik 2015 m. lapkričio 25 d. (pagal Lietuvos teismų elektroniniame paslaugų portale pateikiamus bylos duomenis), t. y. praėjus daugiau nei 1 metams nuo ginčui aktualaus laikotarpio pabaigos.
Departamento teigimu, pareiškėjas šioje byloje nepateikė duomenų, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs nežmoniškai su juo elgtis. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, manome, jog jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi sujos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Departamento vertinimu, pareiškėjas nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą tariamą žalą. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.
Pareiškėjas, dalyvaudamas teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu, palaikė skundo reikalavimus. Be to, kas nurodyta skunde, paaiškino, kad laikomas Lukiškių TI-K jis negali padėti materialiai savo draugei, bendrauti su seserimi, tėvais. Nurodė, kad kamerų plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kamerų plotą užėmė stalas, lovos, spintelės, sanitarinis mazgas. Prie stalo, kurio dydis 50 x 50 cm, vienu sėdėti ir valgyti galėjo tik du asmenys. Teigia, kad jautė baimę kalinamas vienoje kameroje su asmenimis, kurie buvo anksčiau teisti. Taip pat jam kėlė nepatogumų tai, jog gamtinius reikalus turėdavo atlikti kitiems matant. Kameroje tvyrojo blogas kvapas. Pareiškėjui neužteko 1 mėnesiui išduodamo tualetinio popieriaus kiekio. Turėjo naudotis nešvaria, nekokybiška patalyne ir čiužiniais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Šioje administracinėje byloje nustatyta, kad A. B. į Lukiškių TI-K atvyko 2013-01-02 ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 104, kurios plotas - 7,38 m² (vakare - 3 asmenys kameroje). Toliau pareiškėjas buvo laikomas šiose kamerose: 2013-01-03 kamera Nr. 292, plotas - 7,80 m² (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-01-04 - 2013-01-06 kamera Nr. 292 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-01-07 kamera Nr. 292 (ryte - 4, vakare - 3 asmenys kameroje); 2013-01-08 - 2013-01-09 kamera Nr. 292 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2013-01-10 kamera Nr. 292 (ryte - 3, vakare - 2 asmenys kameroje); 2013-01-11 kamera Nr. 292 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); 2013-01-12 - 2013-01-20 kamera Nr. 292 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2013-01-21 kamera Nr. 292 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); 2013-01-22 kamera Nr. 292 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-01-23 kamera Nr. 292 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-01-24 - 2013-01-25 kamera Nr. 292 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-01-26 kamera Nr. 292 (ryte - 4, vakare - 3 asmenys kameroje); 2013-01-27 kamera Nr. 292 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2013-01-28 kamera Nr. 292 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-01-29 - 2013-01-30 kamera Nr. 292 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-01-31 kamera Nr. 292 (ryte – 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-02-01 kamera Nr. 292 (ryte - 4, vakare - 1 asmuo kameroje); 2013-02-02 - 2013-02-05 kamera Nr. 292 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-02-06 kamera Nr. 292 (ryte – 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-02-07 - 2013-02-12 kamera Nr. 292 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-02-13 kamera Nr. 292 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-02-14 - 2013-02-24 kamera Nr. 292 (ryte - 4. vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-02-25 paleistas į laisvę.
A.B. 2013-11-22 vėl atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 113, kurios plotas – 6,43 m² (4 asmenys kameroje). Toliau pareiškėjas buvo laikomas šiose kamerose: 2013-11-23 - 2013-11-24 kamera Nr. 113 (4 asmenys kamerose); 2013-11-25 perkeltas į kamerą Nr. 162, plotas - 7,94 m² (3 asmenys kameroje); 2013-11-26 - 2013-11-27 kamera Nr. 162 (4 asmenys kameroje); 2013-11-28 kamera Nr. 162 (3 asmenys kameroje); 2013-11-29 - 2013-12-31 kamera Nr. 162 (4 asmenys kameroje); 2014-01-01 -2014-01-02 kamera Nr. 162 (3 asmenys kameroje); 2014-01-03 - 2014-01-05 kamera Nr. 162 (4 asmenys kameroje); 2014-01-06 perkeltas į kamerą Nr. 152, plotas - 7,94 m² (2 asmenys kameroje); 2014-01-07 kamera Nr. 152 (3 asmenys kameroje); 2014-01-08 kamera Nr. 152 (4 asmenys kameroje); 2014-01-09-2014-01-16 kamera Nr. 152 (3 asmenys kameroje); 2014-01 -17 - 2014-11 -22 kamera Nr. 152 (4 asmenys kameroje); 2014-01-23 - 2014-01-27 kamera Nr. 152 (3 asmenys kameroje); 2014-01-28 - 2014-02-04 kamera Nr. 152 (4 asmenys kameroje); 2014-02-05 - 2014-02-11 kamera Nr. 152 (3 asmenys kameroje); 2014-02-12 perkeltas į kamerą Nr. 167, plotas - 7,94 m² (4 asmenys kameroje); 2014-02-13 - 2014-02-16 kamera Nr. 167 (4 asmenys kameroje); 2014-02-17 kamera Nr. 167 (3 asmenys kameroje); 2014-02-18 - 2014-02-19 kamera Nr. 167 (4 asmenys kameroje); 2014-02-20 kamera Nr. 167 (3 asmenys kameroje); 2014-02-21 - 2014-02-25 kamera Nr. 167 (4 asmenys kameroje); 2014-02-26 kamera Nr. 167 (2 asmenys kameroje); 2014-02-27 - 2014-03-17 kamera Nr. 167 (4 asmenys kameroje); 2014-03-18 - 2014-03-20 kamera Nr. 167 (3 asmenys kameroje); 2014-03-21 kamera Nr. 167 (2 asmenys kameroje); 2014-03-22 - 2014-03-25 kamera Nr. 167 (3 asmenys kameroje); 2014-03-26 kamera Nr. 167 (2 asmenys kameroje); 2014-03-27 - 2014-03-30 kamera Nr. 167 (4 asmenys kameroje); 2014-03-31 -2014-04-01 kamera Nr. 167 (3 asmenys kameroje); 2014-04-02 - 2014-04-06 kamera Nr. 167 (4 asmenys kameroje); 2014-04-07 - 2014-04-08 kamera Nr. 167 (3 asmenys kameroje); 2014-04-09 - 2014-04-10 kamera Nr. 167 (4 asmenys kameroje); 2014-04-11 - 2014-04-14 kamera Nr. 167 (3 asmenys kameroje); 2014-04-15-2014-04-21 kamera Nr. 167 (4 asmenys kameroje); 2014-04-22 kamera Nr. 167 (3 asmenys kameroje); 2014-04-23 kamera Nr. 167 (2 asmenys kameroje); 2014-04-24 - 2014-04-27 kamera Nr. 167 (3 asmenys kameroje); 2014-04-28 perkeltas į kamerą Nr. 284, plotas - 7,15 m² (3 asmenys kameroje); 2014-04-29 - 2014-05-05 kamera Nr. 284 (4 asmenys kameroje); 2014-05-06 - 2014-05-11 kamera Nr. 284 (3 asmenys kameroje); 2014-05-12 perkeltas į kamerą Nr. 295, plotas – 7,95 m² (3 asmenys kameroje); 2014-05-13 - 2014-05-14 kamera Nr. 295 (4 asmenys kameroje); 2014-05-15 - 2014-05-19 kamera Nr. 295 (3 asmenys kameroje); 2014-05-20 kamera Nr. 295 (2 asmenys kameroje); 2014-05-21 kamera Nr. 295 (3 asmenys kameroje); 2014-05-22 kamera Nr. 295 (2 asmenys kameroje); 2014-05-23-2014-05-26 kamera Nr. 295 (3 asmenys kameroje); 2014-05-27 - 2014-06-03 kamera Nr. 295 (2 asmenys kameroje); 2014-06-04 - 2014-06-26 kamera Nr. 295 (3 asmenys kameroje); 2014-06-27 kamera Nr. 295 (2 asmenys kameroje); 2014-06-28 - 2014-07-02 kamera Nr. 295 (3 asmenys kameroje); 2014-07-03 perkeltas į kamerą Nr. 268, plotas - 7,30 m² (4 asmenys kameroje); 2014-07-04 - 2014-07-09 kamera Nr. 268 (4 asmenys kameroje); 2014-07-10 perkeltas į kamerą Nr. 371, plotas - 7,18 m² (4 asmenys kameroje); 2014-07-11 - 2014-07-14 kamera Nr. 371 (4 asmenys kameroje); 2014-07-15 perkeltas į kamerą Nr. 317, plotas - 7,61 m² (1 asmuo kameroje); 2014-07-16 - 2014-07-17 kamera Nr. 317 (2 asmenys kameroje); 2014-07-18 - 2014-07-28 kamera Nr. 317 (4 asmenys kameroje); 2014-07-29 perkeltas į kamerą Nr. 404, plotas - 17,02 m² (4 asmenys kameroje); 2014-07-30 - 2014-08-03 kamera Nr. 404 (5 asmenys kameroje); 2014-08-04 - 2014-08-09 kamera Nr. 404 (4 asmenys kameroje); 2014-08-10 - 2014-08-12 kamera Nr. 404 (5 asmenys kameroje); 2014-08-13 kamera Nr. 404 (6 asmenys kameroje); 2014-08-14 kamera Nr. 404 (7 asmenys kameroje); 2014-08-15 kamera Nr. 404 (1 asmuo kameroje); 2014-08-16 - 2014-08-18 kamera Nr. 404 (7 asmenys kameroje); 2014-08-19 - 2014-08-20 kamera Nr. 404 (4 asmenys kameroje); 2014-08-21 - 2014-08-22 kamera Nr. 404 (5 asmenys kameroje); 2014-08-23 - 2014-08-26 kamera Nr. 404 (6 asmenys kameroje); 2014-08-27 kamera Nr. 404 (7 asmenys kameroje); 2014-08-28 - 2014-09-08 kamera Nr. 404 (8 asmenys kameroje); 2014-09-09 - 2014-09-11 kamera Nr. 404 (7 asmenys kameroje) (b. l. 10-16, 72-82).
Byloje keliamas ginčas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K bei iš to kilusios neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpius nuo 2012-12-24 iki 2013-02-25 ir nuo 2013-11-22 iki 2014-09-11.
Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pažymėjo, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas, materialiojo teisinio pobūdžio, faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir kt.). Tačiau svarbu pažymėti, kad ši įrodinėjimo taisyklė nėra besąlyginė. Pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kalinimo sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams atsakovui nekyla, jeigu pareiškėjas nepakankamai konkrečiai apibūdina galbūt padarytą pažeidimą ( LVAT 2015-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2215-520/2015). Hipotetinio (deklaratyvių teiginių, nesietinų su konkrečiomis, apibrėžtomis individualiomis aplinkybėmis) pobūdžio svarstymų teismas nenagrinėja, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (žr., pvz., LVAT 2013-08-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013, 2013-09-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1174/2013 ir kt.).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma). Higienos normos 2 punkte nustatyta, kad ji taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 6 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Dėl minimalaus ploto trūkumo
Pagal Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (toliau ir Įsakymas Nr. V-124) nustatytus reikalavimus, iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009 – 2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Būtent ši norma taikytina ir šiuo atveju.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas du kartus: 1) nuo 2013-01-02 (o ne 2012-12-24, kaip teigiama skunde) iki 2013-02-25 (iš viso 54 k. d.) ir nuo 2013-11-22 iki 2014-09-11 (iš viso 294 k. d.). Išanalizavus atsakovo atstovo pateiktus nurodytų laikotarpių kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, darytina išvada, jog 317 parų iš 348 pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė būti kalinamam kamerose, kuriose vienam asmeniui tektų 3,6 m² ploto. Šiuo atveju pareiškėjui teko nuo 1,95 iki 3,4 m² kameros ploto. Tik laikotarpiais 2013-01-10 vakare, 2013-01-11 ryte, 2013-01-21 ryte, 2013-02-01 vakare, 2014-01-06, 2014-02-26, 2014-03-21, 2014-03-26, 2014-04-23, 2014-05-20, 2014-05-22, 2014-05-27-2014-06-03, 2014-06-27, 2014-07-15, 2014-07-16-2014-07-17, 2014-07-29, 2014-08-15, 2014-08-19-2014-08-20 asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.
Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.
Dėl galimų higienos normų reikalavimų pažeidimų
Pareiškėjas be to, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrintas teisės aktais nustatytas minimalus plotas kameroje, skunde ir teismo posėdyje nurodė ir tai, kad kamerose buvo šalta, drėgna, pelėsis.
Minėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laisvės atėmimo vietos administracijai tenka tik tuomet, kai pareiškėjas aiškiai nurodė reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nedetalizavo, visose kamerose ar kai kuriose iš jų egzistavo jo nurodytos sąlygos. Teismo posėdyje pareiškėjas iš esmės akcentavo tik ploto trūkumą ir netinkamą materialinį aprūpinimą. Kadangi pareiškėjo skundo teiginiai dėl kamerų temperatūros, drėgmės yra abstraktais pobūdžio ir nepagrįsti jokiais įrodymais, atsakovui nekilo pareiga pateikti šiuos teiginius paneigiančių įrodymų. Nepaisant to, Lukiškių TI-K pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro atlikti kamerų atitikimo higienos normų reikalavimams patikrinimai rodo, kad esminių nukrypimų nuo Higienos normų reikalavimų ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo nustatyta, o aptikti trūkumai yra nedelsiant šalinami (b. l. 37-71). Kartu pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K stengiasi palaikyti higieną įstaigoje: Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m. gruodžio mėnesį sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią vykdytoja įsipareigojo teikti kenkėjų kontrolės paslaugas: 2 kartus per mėnesį lankyti objektą ir atlikti pelių, žiurkių, tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą (b. l. 83-85). Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 87-89).
Pareiškėjas reiškia pretenzijas ir dėl materialinio aprūpinimo. Teismo posėdyje nurodė, kad jam nepakako 1 ritinėlio tualetinio popieriaus per mėnesį, o išduota patalynė buvo nešvari. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas „Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas“ (Žin. 2004, Nr. 93-3422) įstaigoje vyrams yra išduodami 1 rulonas tualetinio popieriaus mėnesiui. Pareiškėjas nurodydamas, kad jam buvo išduotas 1 ritinėlis tualetinio popieriaus per mėnesį iš esmės patvirtino šios normos laikymąsi. Taigi, šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimas nenustatytas.
Vadovaujantis Higienos normos 63 punktu, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (Higienos normos 66 punktas).
Pareiškėjas teismo posėdyje tik abstrakčiai nurodė, kad izoliatoriaus-kalėjimo patalynė buvo blogos būklės ir nešvari, tačiau jokių objektyvių duomenų, kad nuo 2013-01-02 iki 2014-09-11 Lukiškių TI-K administracijai jis būtų reiškęs pretenzijas dėl patalynės būklės, nėra. Šiuo metu nustatyti, kokios būklės patalynė pareiškėjui buvo išduota, taip pat nėra galimybės. Atsižvelgiant į abstrakčius pareiškėjo teiginius, nėra pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktais paaiškinimais dėl patalynės atitikimo higienos normoms. Pareiškėjo skundo argumentai dėl nešvarios patalynės atmestini, kaip nepagrįsti.
Dėl pareiškėjo argumento, kad sanitarinis mazgas neužtikrino privatumo, pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte numatyta, jog tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, buvo laikomasi pirmiau nurodytų reikalavimų bei kad pareiškėjui buvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo pateikta. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, būtina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sąlygas, griežtai negalima laikytis principo jog įrodyti tam tikros aplinkybės buvimą turi asmuo, kuris ja remiasi. Iš esmės tai reiškia, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie palatose asmenims tenkantį plotą, kitų reikalavimų laikymąsi, atitinkamas aplinkybes tenka atsakovui (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją). Taigi, šiuo atveju atsakovui teko pareiga paneigti pareiškėjo nurodytus teiginius dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo, tačiau įrodymų, paneigiančių pareiškėjo įvardintas aplinkybes, atsakovas nepateikė. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog kameros, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, neatitiko nurodytų nustatytų reikalavimų ir tuo buvo pažeistos pareiškėjo teisės (CK 6.271 str.).
Taigi, nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė būti laikomam kamerose, atitinkančiose teisės aktų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto bei sanitarinių mazgų įrengimo reikalavimus, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnis).
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai.
Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, teismo vertinimu, yra pagrindas spręsti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
Nagrinėjamu atveju nustatant žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad laikotarpiais nuo 2013 m. sausio 2 d. iki 2013 m. vasario 25 d. ir nuo 2013 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 22 d. (išskyrus 31 parą) pareiškėjui Lukiškių TI-K tekęs kameros buvo mažesnis nei 3,6 kv. m. Be to, kamerų plotas buvo užstatytas suimtųjų lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, sanitariniu mazgu, dėl to pareiškėjui realiai tekęs plotas buvo itin mažas, jis neturėjo pakankamai laisvos vietos, kurioje galėtų judėti. Todėl taip pat atsižvelgus į tai, kad kamerose buvo neužtikrintas asmens privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, spręstina, jog pareiškėjo teisių pažeidimas buvo pakankamai intensyvus ir gali būti laikomas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimu. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“) bei gyvenimo sąlygas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 2000 eurų, kurie priteistini iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjo A. B. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2000 (du tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2013 m. sausio 2 d. iki 2013 m. vasario 25 d. ir nuo 2013 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 11 d.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.