- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-11-26
- Bylos Nr.
- Ik-3008-244/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02163-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Liudmila Zaborovska (pran.), Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- VĮ Vilniaus universiteto ligoninės
- Atsakovas
- Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Irenos Paulauskienės ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiškėjos atstovams B. P. M., A. Z., atsakovės atstovui Vismantui Matului, specialistui N. E. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo VĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo skundą atsakovei Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas VĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialas skunde (b. l. 1–4) prašė panaikinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimą Nr. 4A-121 (NK-189) (toliau – Sprendimas).
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad nesutinka, kad gydytojas A. V. padarė Sprendime nurodytus pažeidimus. Pareiškėjas mano, kad Sprendimas yra pagrįstas tik bendro pobūdžio teisės aktais, nustatančiais bendras gydytojų pareigas, tuo tarpu konstatuojant gydytojų pažeidimus, turėtų būti nurodomos imperatyvios teisės normos, kurios aiškiai įpareigoja gydytoją ar sveikatos priežiūros įstaigą elgtis vienaip ar kitaip. Pareiškėjo manymu, Sprendimas nepagrįstas faktais, nes jame nenurodyta, kokios indikacijos buvo kraujo tyrimo atlikimui, kokios indikacijos hospitalizavimui ir chirurginei operacijai, pagal kokius požymius gydytojas privalėjo įtarti kitą ligą. Visos Sprendime nurodytos išvados pagrįstos tik vieno chirurgijos gydytojo neargumentuota nuomone, pagrįsta retrospektyviu įvykio vertinimu. Dėl diagnozės V. N. nustatymo paaiškino, kad 2009-08-12 A. V. nustatė jam paraanalinės (išangės) fistulės ir proktalgijos diagnozę. Pareiškėjas nurodo, kad pagrindo nustatyti ūmaus paraproktito diagnozę nebuvo, nes gydytojas apžiūros ir digitalinio tyrimo per tiesiąją žarną metu nenustatė ūmaus uždegimo požymių. Pacientui nebuvo ir bendrų infekcijos požymių (jis nekarščiavo, bendra būklė buvo patenkinama). Ūmaus uždegimo požymiai pacientui nustatyti tik 2009-08-16, kai jis kreipėsi į VšĮ Vilniaus miesto universitetinę ligoninę. Pareiškėjas pažymi, kad paciento sveikatos būklė neblogėjo keturias paras, nes pacientas pas gydytojus kreipėsi tik 2009-08-16. Tai įrodo, kad 2009-08-12 ūminio paraproktito pacientui nebuvo. Sprendimo teiginiai dėl netinkamo V. N. gydymo taip pat pagrįsti tik konsultavusio gydytojo neargumentuota nuomone. Gydytojo A. V. paskirtas gydymas atitiko nustatytą diagnozę. Pacientui paskirtas plataus veikimo spektro antibiotikas (ciprinolis) ir sėdimos vonelės. Atsakovė teigdama, kad pacientą reikėjo skubiai stacionarizuoti ir operuoti, nenurodo jokių tokį teiginį pagrindžiančių argumentų. A. V. apžiūros ir digitalinio tyrimo metu nenustačius ūmaus uždegimo bei pūlių susikaupimo požymių aplink fistulę, taip pat nesant bendrų ūminės infekcijos požymių, nebuvo indikacijų skubiam stacionarizavimui ir/ar operacijai. Gydytojas A. V. pacientui rekomendavo būklei negerėjant kreiptis į chirurgą pakartotinai. Situacijai negerėjant, būtų sprendžiamas klausimas dėl paciento hospitalizavimo ir/ar operacijos. Lietuvoje nėra teisės aktų, kurie reglamentuotų, kaip ir kokioje apimtyje turi būti renkama anamnezė, kiekvienu atveju tai sprendžia pats gydytojas. Pareiškėjas mano, kad nagrinėjamu atveju anamnezė buvo surinkta pilnai, pagrindiniai faktai teisingai nurodyti paciento medicininiuose dokumentuose. Sprendime išvardintos kontrolės priemonės neatitinka Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nustatytų, todėl jos pritaikytos neteisėtai. Sprendimo 4.1.1. ir 4.1.2. punktuose nurodytos priemonės neigiamų teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, tačiau Sprendime šios priemonės įvardijamos kaip kontrolės priemonės, be to, pačiame Sprendime nurodoma, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, taigi jo negalima vertinti kaip rekomendacinio pobūdžio. Pareiškėjas mano, kad Sprendimas, sukeliantis teisinius neaiškumus, neatitinka VAĮ 8 str. 2 d. reikalavimo, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 19–21) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad gydytojas A. V. nustatydamas diagnozę nesiaiškino nusiskundimų trukmės, buvusio karščiavimo intensyvumo ir trukmės, nepaskyrė atlikti kraujo tyrimo uždegimo procesui įvertinti, nustatė neteisingą diagnozę, paskyrė netinkamą gydymą, nestacionarizavo paciento ir nenumatė operacinio gydymo – abscesotomijos, revizijos, pūlių pašalinimo, nekrozektomijos ir drenavimo ar/ir puraus tamponavimo, kaip minimalios procedūros, netiksliai užpildė Išrašą iš medicininių dokumentų. Atsakovė pažymi, kad 2009-08-16, t. y. po 4 dienų, pacientas buvo stacionarizuotas VšĮ Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje, kur jam nustatyta klinikinė diagnozė – ūmus nekrotinis paraproktitas, aplinkinių audinių abscesas ir flegmona, nekrotinis fascijitas, kardiopulmoninis nepakankamumas, hipovoleminis šokas, aterosklerozė, koronarinė širdies liga, ūmus koronarinis nepakankamumas. Stacionarizavimo dieną pacientas buvo operuotas – atlikta abscesotomija, fasciotomija sėdmens srities, tarpvietės ir kapšelio srities, po operacijos gydytas Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, kur 2009-08-23 mirė. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nagrinėtas sudėtingas klinikinis atvejis, buvo kreiptasi į medicinos specialistą konsultantą abdominalinės chirurgijos gydytoją prof. habil. dr. R. L., kuriam užduoti atitinkami klausimai dėl pacientui taikyto gydymo tinkamumo. Medicinos specialistas konsultantas pateikė konkrečius atsakymus, kad gydytojas A. V. nustatė neteisingą diagnozę bei taikė netinkamą gydymą. Priėmimo skyriuje gydytojas A. V. turėjo ištirti leukocitų kiekį paciento kraujyje (leukocitozės nustatymas galėjo padėti diagnozuoti ūminį (pūlingą) uždegimą – ūminį paraproktitą). Atsakovės teigimu, gydytojas A. V. privalėjo stacionarizuoti V. N. – operacija yra būtinas ir esminis ūminio paraproktito gydymo komponentas. Pacientui tokia operacija turėjo būti atlikta 2009-08-12, nes savaiminiai perianalinių pūlinių plyšimai pakankami nebūna. Atsakovė pažymi, kad medicinos specialistas konsultantas, atsižvelgdamas į Centro filialo argumentus, pateiktus 2010-06-11 raštu Nr. V7-545, pateikė motyvuotus atsakymus į kiekvieną Centro filialo teiginį, todėl medicinos specialisto konsultanto teiginiai vertintini kaip pagrįsti. Atsakovas nurodo, kad gydytojas A. V. savo paaiškinime nurodė, kad pacientui paskyrė gydymą antibiotiku Ciprinoliu, tačiau galbūt šis medikamentas paskirtas nebuvo, kadangi Išraše iš medicininių dokumentų, kuris įteikiamas pacientui į rankas išrašant iš gydymo įstaigos ar nukreipiant ambulatoriniam gydymui, šis medikamentas įrašytas nebuvo. Šią aplinkybę pažymėjo ir medicinos specialistas konsultantas. Be to, Išraše iš medicininių dokumentų gydytojas pažymėjo, kad pacientas nekarščiuoja, nors pareiškėjas skunde nurodė, kad pacientas karščiavo iki 39° C. Pažymėtina, kad 2009-08-16 pacientą V. N. stacionarizavus VšĮ Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje, jam buvo diagnozuotas ūmus nekrotinis paraproktitas, aplinkinių audinių abscesas ir flegmona, nekrotinis fascijitas, t. y. paciento būklė buvo itin sunki, o liga, lyginant su 2009-08-12 dienos būkle, stipriai progresavo. Paciento 2009-08-16 dienos būklė (audinių nekrozė) įrodo, kad 2009-08-12 paciento būklė nebuvo pakankamai įvertinta ir suteiktas adekvatus (tinkamas) gydymas. Atsakovės manymu, Inspekcijos įpareigojimas įstaigos vadovui supažindinti gydytoją su kontrolės išvadomis bei susirinkimo metu apsvarstyti nagrinėtą klinikinį atvejį yra teisėtas ir atitinka anksčiau minėtų teisės aktų reikalavimus, tuo labiau, kad šios priemonės tiesiogiai įstaigos teisių nepažeidžia (nesuvaržo jų), o jomis siekiama prevencinių tikslų, t. y., kad pasikartojus panašiam klinikiniam atvejui, būtų išvengta analogiškų klaidų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kontrolę atliekančias institucijas, jų teises ir pareigas, kontrolės priemonių taikymo pagrindus ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punkte kaip viena iš sveikatos priežiūros įstaigų kontrolę vykdančių institucijų nurodyta Valstybinė medicininio audito inspekcija. Inspekcijai pavesta kontroliuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę (tinkamumą) ir ekonominį efektyvumą. Ši Valstybinės medicininio audito inspekcijos funkcija nustatyta ir Sveikatos sistemos įstatymo 79 straipsnio 2 dalies 1 punkte.
Valstybinio medicininio audito turinys yra: asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir tinkamumo (kokybės) kontrolė bei įvertinimas; asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų rūšių, nurodytų akreditavimo dokumentuose, vykdymo kontrolė bei įvertinimas; asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumo ekonominis įvertinimas; išvadų apie valstybinio medicininio audito rezultatus pateikimas Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurių veiklos auditas buvo atliktas (nuostatų 5 punktas). Valstybinis medicininis auditas vykdomas: analizuojant asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę; analizuojant pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus ir kt.
Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalį Valstybinė medicininio audito inspekcija turi teisę: 1) įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus; 2) įstatymų nustatyta tvarka skirti įstaigos vadovams ir darbuotojams administracines nuobaudas; 3) reikalauti, kad būtų patikrinta įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinė kvalifikacija; 4) sustabdyti visų ar dalies paslaugų teikimą; 5) turėti kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teises. Įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos priima sprendimą dėl šiame įstatyme numatytų įstaigų kontrolės priemonių ir sankcijų taikymo, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) šiame įstatyme nurodytoms įstaigų veiklą kontroliuojančioms valstybės institucijoms nepateikta įstaigų veiklos kontrolei atlikti būtina informacija ar dokumentai arba ši informacija ir dokumentai neatitinka tikrovės; 2) pažeisti įstatymai ir kitų teisės aktų ar normatyvinių dokumentų, reguliuojančių įstaigų veiklą, reikalavimai. Tačiau už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai, kontrolės priemonės negali būti taikomos (59 str. 3 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinė medicininio audito inspekcija atliko 2009-08-12 V. N. teiktų chirurgijos profilio sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę. Atlikto patikrinimo metu nustatytą informaciją, t. y. patikrinimo rezultatus, atsakovė fiksavo 2010-06-16 Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje Nr. 1A-122(NK-189) (b. l. 7-9). 2010-06-16 buvo priimtas Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimas Nr. 4A-121(NK-189), kurio 3.1.1 p. nurodyta, kad 2009-08-12 gydytojas A. V. netiksliai surinko anamnezę – neišsiaiškino nusiskundimų trukmės, buvusio karščiavimo intensyvumo ir trukmės, nepaskyrė atlikti kraujo tyrimo uždegimo procesui įvertinti, nustatė neteisingą diagnozę, paskyrė netinkamą gydymą, nestacionarizavo paciento ir nenumatė operacinio gydymo, netiksliai užpildė Išrašą iš medicininių dokumentų, tuo pažeidė: Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą – kiekvienam pacientui turi būti suteikta kokybiška sveikatos priežiūra; 2006-10-18 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo direktoriaus patvirtintos III Pilvo chirurgijos skyriaus abdominalinės chirurgijos gydytojo pareigų instrukcijos 2.1 punkto reikalavimą – skyriaus gydytojas yra tiesiogiai atsakingas už tinkamą jam patikėtų pacientų priežiūrą, ištyrimą, gydymą bei 2.2 punkto reikalavimą – skyriaus gydytojas yra tiesiogiai atsakingas už tinkamą ir savalaikį medicininės dokumentacijos pildymą, savalaikį diagnozės nustatymą ir tikslų jos formulavimą; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V-838 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 86:2004 „Abdominalinės chirurgijos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 13.3.87 punkto reikalavimą – abdominalinės chirurgijos gydytojas turi mokėti diagnozuoti ir gydyti išangės ir tiesiosios žarnos srities abscesus.
Skundžiamu sprendimu pareiškėjo vadovas buvo įspėtas dėl Sprendimo 3.1.1 p. nustatyto pažeidimo ir buvo pavesta įvykdyti privalomus nurodymus: įstaigos viduje apsvarstyti nagrinėtą klinikinį atvejį priimant prevencinius sprendimus, supažindinti gydytoją A. V. su Sprendimo 3.1.1 p. nustatytu pažeidimu bei užtikrinti minėtame punkte nurodytų pažeistų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumento nuostatų tinkamą vykdymą, pareiškėjo vadovas įpareigojamas iki 2010-07-30 informuoti Valstybinę medicininio audito inspekciją apie Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimo įvykdymą pridedant patvirtintas dokumentų kopijas (b. l. 10-11).
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 53 straipsnio 3 dalies nuostatos ne tik suteikia teisę, bet ir įpareigoja Inspekcijos pareigūną pateikti tikrinimo aktą, išvadas ir rekomendacijas patikrinimą paskyrusios įstaigos vadovui ir tikrintos įstaigos vadovui. Teismo nuomone, atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, jai teisės aktais suteiktų įgalinimų neviršijo.
Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra valstybės kontrolės įstaiga, kuriai taikomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Būtent todėl sprendime privalu padarytą išvadą pagrįsti teisės aktų nuostatomis (2007 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A9(62)– 607/2007). Valstybinio medicininio audito inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2010 m. birželio 16 d. sprendimo 3.1.1 punkte padaryta išvada, kad pacientui V. N. teiktos chirurgijos profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo netinkamos ir teiktos pažeidžiant teisės aktų bei įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus, nes gydytojas A. V. nustatė neteisingą diagnozę, paskyrė netinkamą gydymą, nestacionarizavo paciento ir nenumatė operacinio gydymo, netiksliai užpildė išrašą iš medicininių dokumentų.
Ginčijamo sprendimo 3.1.1 punkte nenurodyti teisės aktai, kurie įpareigotų gydytoją, esant tokioms aplinkybėms, paskirti operacinį gydymą ir transportuoti pacientą į stacionarą. Kitaip tariant, turi būti nurodytas teisės aktas, kuris pagrįstų Valstybinio medicininio audito inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2010-06-16 sprendimo 3.1.1 punkte padarytą išvadą, kad pacientui V. N. teiktos chirurgijos profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo netinkamos ir teiktos pažeidžiant teisės aktų bei įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus. Skundžiamo sprendimo 3.1.1 punkte atsakovė nurodė gydytojo A. V. pažeistų teisės aktų nuostatas, kurie yra bendro pobūdžio: skyriaus gydytojas yra atsakingas už tinkamą jam patikėtų pacientų priežiūrą, gydymą, už tinkamą ir savalaikį medicininės dokumentacijos pildymą, savalaikį diagnozės nustatymą ir tikslų jos formavimą, abdominalinės chirurgijos gydytojas turi mokėti diagnozuoti ir gydyti išangės ir tiesiosios žarnos srities abcesus. Tačiau sprendime nėra konkrečiai nurodytas teisės aktas, kuris, esant tokioms aplinkybėms, būtų įpareigojęs gydytoją paskirtį operacinį gydymą ir transportuoti pacientą į stacionarą.
Skundžiamo sprendimo 3.1.1 punkte taip pat nurodyta, kad gydytojas A. V. netiksliai surinko anamnezę – neišsiaiškino nusiskundimų trukmės, buvusio karščiavimo intensyvumo ir trukmės, nepaskyrė atlikti kraujo tyrimo uždegimo procesui įvertinti, nustatė neteisingą diagnozę, paskyrė netinkamą gydymą.
Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita paremta medicinos specialisto konsultanto prof. habil. dr. R. L. išvada (b. l. 38–44), kad pacientui buvo nustatyta neteisinga diagnozė, kad gydytojas A. V. privalėjo stacionarizuoti pacientą V. N. ir pacientui 2009-08-12 turėjo būti atlikta operacija.
Per teismo posėdį apklaustas kitas specialistas prof. habil. dr. N. E. S. paaiškino, kad pacientui V. N. gydytojo A. V. parinkta gydymo ir diagnostikos taktika buvo tinkama. Sprendžiant iš pirminių medicininių dokumentų, antibiotikų skyrimas nebuvo būtinas. Numatyti infekcijos atsiradimą yra sudėtinga, liga pasikeitė ir progresavo, pacientas mirė nuo infarkto.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra dvi skirtingos specialistų nuomonės, bei į tai, kad skundžiamame sprendime padaryta išvada nepagrįsta teisės aktų nuostatomis, Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2010-06-16 Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimas Nr. 4A-121(NK-189) naikintinas ir Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos įpareigotina priimti naują sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo VĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2010 m. birželio 16 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimą Nr. 4A-121(NK-189) ir įpareigoti Valstybinę medicininio audito inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos priimti naują sprendimą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.