- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-06
- Bylos Nr.
- e2YT-11725-986/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00824-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
- Kategorijos
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja (duomenys neskelbtini) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad kiemo rūsys, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) ir lauko tualetas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra pagrindinio daikto, pareiškėjai (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniai. Nurodė, kad teismui 2022 m. vasario 7 d. priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-2368-986/2022, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises į gyvenamąją namą, esantį (duomenys neskelbtini), liko neišspręsti kiti nekilnojamojo turto priklausomybės klausimai. Minėto įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu pareiškėja įregistravo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, tačiau registracijos metu paaiškėjo, kad dėl nepakankamai išsamiai suformuoto pareiškimo, kuriuo pagrindu buvo nustatytas juridinis faktas, materialiojo reikalavimo pareiškėjai buvo nustatytos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, tačiau gyvenamojo namo priklausiniais esančių statinių nuosavybės klausimas liko neišspręstas. Dėl to, norint visa apimtimi realizuoti savo daiktines teises, reikia nustatyti papildomą juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėja valdė ir naudojosi ne tik gyvenamuoju namu, bet ir kitu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini): kiemo rūsiu, ūkiniu pastatu, šuliniu, lauko tualetu. Išvardintas nekilnojamas turtas yra visas išlikęs natūroje, tai atsispindi VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Ūkinis pastatas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), yra taip pat išlikęs, nėra nugriautas. Sudarant Kadastrinių matavimų bylą yra padaryta specialisto klaida, neva ūkinis pastatas yra nugriautas. Tačiau matininko padaryta klaida negali būti kliūtis teismui priimti teisingą procesinį sprendimą. Pareiškėjas daugiau kaip 10 metų naudojosi ne tik gyvenamuoju namu, bet ir šuliniu, lauko tualetu, ūkiniu pastatu, kiemo rūsiu, esančiais (duomenys neskelbtini). Daugiau niekas į šulinį, lauko tualetą, ūkinį pastatą ir kiemo rūsį nepretenduoja. Pareiškėja negali įregistruoti nuosavybės teisių į nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo priklausinius, nes neturi nuosavybės teisę pagrindžiančių dokumentų ir kitokiu nei teisminiu būdu negali jų gauti ar atkurti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas papildomai paaiškino, kad kiemo rūsys, ūkinis pastatas, šulinys ir lauko tualetas, esantys (duomenys neskelbtini), yra pagrindinio daikto – namo, esančio tuo pačiu adresu, priklausiniai. Žemės sklypas prie pastatų dar nėra suformuotas. Visi pastatai faktiškai egzistuoja, nors jų būklė nėra pati geriausia, tačiau jie yra naudojami. Kiemo rūsys, ūkinis pastatas, šulinys ir lauko tualetas yra skirti pagrindinio pastato (namo) eksploatavimui. Gyvenant pagrindiniame name, norint turėti vandens, reikia šulinio vandeniui pasisemti, gyventojui reikia nueiti į tualetą, turėti rūsį daržovių ir kitų daiktų laikymui. Ūkiniame pastate laikomos malkos. Taigi visi priklausiniai tarnauja pagrindiniam daiktui (namui). Kitų gyvenamųjų pastatų šalia nėra.
Suinteresuotas asmuo Kėdainių rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime nurodė, kad prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. sukelia pareiškėjai tam tikrus teisinius padarinius. Byloje nurodyti nekilnojamieji daiktai: kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir lauko tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) nėra įrašyti į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sąrašą ir statinių pripažinimo bešeimininkiais procedūra nevykdoma, bei minėtas nekilnojamasis daiktas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos balanse neapskaitomas. Prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant Kėdainių rajono savivaldybės atstovui.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog neturi duomenų apie pareiškėjos pareiškime nurodytus pagalbinės paskirties statinius, jų statybą ir jos užbaigimą. Suinteresuoto asmens nuomone, atsižvelgus į tai, kad Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos pareiškime nurodyti statiniai nuo 1977 m. buvo bendrai įregistruoti su gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu priklauso pareiškėjai nuosavybės teise, prašymas šioje byloje gali būti patenkintas. Bylą prašo nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad kiemo rūsys, ūkinis pastatas, šulinys, ir lauko tualetas, esantys (duomenys neskelbtini), yra pagrindinio daikto, pareiškėjai (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniai. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą tikslu. Prašo pareiškimą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2022 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2368-986/2022 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šioje byloje nebuvo prašoma nustatyti nuosavybės teises įgyjamosios senaties būdu į kitus statinius. Teismo sprendimui įsiteisėjus pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisių įregistravimo. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad pareiškėja yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Byloje pateiktos statinių, esančių (duomenys neskelbtini), fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai egzistuoja. Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos pareiškime nurodyti statiniai nuo 1977 m. buvo bendrai įregistruoti su gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini).
Kaip buvo paminėta, pareiškėja Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. vasario 7 d. sprendimu yra nusistačiusi juridinį faktą, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas įgyjamosios senaties būdu ir priklauso jai nuosavybės teise. Šioje byloje pareiškėja siekia, kad būtų nustatytas kitas juridinis faktas, t. y., kad antraeiliai daiktai: kiemo rūsys, ūkinis pastatas, šulinys ir lauko tualetas, stovintys minėto namo kieme, yra pagrindinio daikto (gyvenamojo namo) priklausiniai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nusistovėjusias teisės aiškinimo ir taikymo nuostatas daiktų – priklausinių teisinio režimo klausimu priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis Nr. 3K-3-134/2008). Aiškindamas CK 4.14 straipsnio normą, pagal kurią antraeilį daiktą (priklausinį) ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas ir tais atvejais, kai jis nenurodomas turto perleidimo sutartyje, neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jeigu sutartyje nėra priešingos išlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1051/2003; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2005 ir kt.). Atsižvelgiant į pareiškime nurodytas aplinkybes ir tai, kad kiemo rūsys, ūkinis pastatas, šulinys ir lauko tualetas nuo 1977 m. buvo bendrai įregistruoti su pagrindiniu daiktu (gyvenamuoju namu), esančiu (duomenys neskelbtini), ir buvo naudojami jam aptarnauti, tenkinti namų ūkio poreikius, t. y. pagalbinėms funkcijoms atlikti, darytina išvada jog tarp pagrindinio daikto – gyvenamojo namo ir kiemo rūsio, ūkinio pastato, šulinio bei lauko tualeto, esančių (duomenys neskelbtini), egzistuoja bendra ūkinė paskirtis, t. y. kiemo rūsys, ūkinis pastatas, šulinys ir lauko tualetas yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo bendrą ūkinę paskirtį yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (gyvenamuoju namu) (CK 4.13, 4.14, 4.19 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kiemo rūsys, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ir lauko tualetas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjai priklausančio pagrindinio daikto, gyvenamojo namo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniai, todėl pareiškimas tenkintinas.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios (5,00 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 183, 186, 189, 259, 263–270, 444, 448 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad kiemo rūsys, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ir lauko tualetas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra pagrindinio daikto, pareiškėjai (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.