Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie šios civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme paskelbta viešai, 2022 m. sausio 6 d. paskelbiant internetiniame tinklapyje www.teismai.lt pranešimą. Per nustatytą terminą prašymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ir prieštaravimų dėl pareikšto teisme pareiškimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad daiktinės teisės į pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), neįregistruotos. Gyvenamojo namo naudotoju nurodoma (duomenys neskelbtini) (KN), kodas (duomenys neskelbtini). Byloje esančiame juridinių asmenų registro pažymėjime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) buvęs kodas (duomenys neskelbtini), t. y. toks pat kaip ir (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų mokėjimo kvitų matyti, kad nuo 2005 iki 2018 metų buvo mokama už elektros energiją pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kadangi nepateikti dokumentai patvirtinantys pareiškėjos daiktinių teisių atsiradimą į minėtą statinį. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai 1895. Kauno arkivyskupijos kurijos pažymoje su priedais nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) iki sovietinės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turėjo kleboniją ir špitolę, kurios sovietmečiu buvo nacionalizuotos ir parapijoje dirbusiems kunigams ten paskirta tik gyvenamoji patalpa pagal sutartį. Kauno arkivyskupijos kurijos archyvo dokumentai patvirtina, kad vėliau (duomenys neskelbtini) priklausė klebonui gyventi skirtas namas prie bažnyčios, kurio išlaikymu ir remontu rūpinosi parapija. Ilgą laiką parapija buvo aptarnaujama iš Kėdainių, o nuo 1989 metų (duomenys neskelbtini) dirbo ir parapijai priklausančiame name gyveno (duomenys neskelbtini) kunigas V. V., (duomenys neskelbtini) kunigas A. V., (duomenys neskelbtini) kunigas P. P. Nuo 1999 metų, kada parapija vėl tapo aptarnaujama (duomenys neskelbtini) klebono, šiuose namuose nebuvo gyvenama ir nebuvo juridiškai sutvarkyti nuosavybės dokumentai, tačiau šie namai neturėjo kitų savininkų ir faktiškai buvo prižiūrimi ir laikomi (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnis nustato, jog CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija (2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011) pasisakė, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Be to, nutartyje nurodyta, jog tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Taikant įgyjamosios senaties institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012, kat. 30.8).

Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Išanalizavus bei įvertinus bylos įrodymų visumą, konstatuotina, kad pareiškėja nėra nekilnojamojo daikto pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris gali būti privačios nuosavybės teisės objektu, savininkė, bet yra sąžiningai įgijusi minėtą nekilnojamąjį daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai (nekilnojamo turto registre namo naudotoja nurodoma pareiškėja (tuo pačiu kodu), įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini), nepertraukiamai ir kaip savą jį valdo daugiau kaip 10 metų. Šis nekilnojamasis daiktas nėra nei valstybės (VĮ Turto bankas tai paneigiančių įrodymų nepateikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011), nei savivaldybės nuosavybė, jis nėra registruotas ir kitų asmenų vardu. Pažymėtina, kad per visą gyvenamojo namo buvimo laikotarpį, jo statybos teisėtumo klausimas nėra kilęs, nebuvo surašytų savavališkos statybos aktų ar draudimų šį statinį naudoti. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kurį pareiškėja valdė minėtą nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka. Pareiškėja valdydama minėtą gyvenamąjį namą yra pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į užvaldomą daiktą, be to, ji buvo sąžininga daikto valdytoja visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei dešimt metų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis). Jokiais įrodymais nepaneigti pareiškėjos pareiškime nurodyti faktai, kad visą šį laiką pareiškėja gyvenamąjį namą valdė atvirai ir nesislapstydama, juo rūpinosi, prižiūrėjo ir saugojo. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Todėl byloje esant įrodytoms visoms CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytoms sąlygoms, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265 straipsniais, 268 straipsnio 3 dalimi, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.