- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- A-879-756/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01530-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų
- Pareiškėjas
- J. B.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų apeliacinį skundą, dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. (J. B.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas padavė skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad buvo kalinamas Marijampolės PN 18 būryje laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. vasario 8 d. Pareiškėjui teko per mažai gyvenamojo ploto. Oras kalinamų asmenų perpildytoje gyvenamojoje patalpoje būdavo tvankus, tvyrodavo dvokas. Pareiškėjui taip pat tekdavo laukti kalinčių asmenų eilėje norint nusiprausti, nes prausykloje buvo įrengti tik 4 šalto vandens kranai (praustuvės). Tualetas buvo itin mažas. Buvo tik 2 pisuarai ir 3 „tupimi“ unitazai. Todėl norint pasinaudoti minėtais įrenginiais taip pat tekdavo laukti kalinčių asmenų eilėje. Buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas. Pareiškėjui nebuvo įmanoma ramiai skaityti, rašyti, nes nuolat jausdavosi stebimas. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui pablogėjo sveikata, jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negalėjo ramiai miegoti, t. y. patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovo atstovas prašė teismo taikyti ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą. Nurodė, kad pareiškėjas 18 būryje bausmę atliko laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2017 m. vasario 12 d. Būriuose esančiose patalpose miegamųjų vietų skaičius įrengiamas taip, kad kiekvienam nuteistajam tektų 3,1 kv. m, o nuteistųjų skaičius priklauso nuo miegamųjų vietų įrengimo skaičiaus. Pareiškėjas nenurodė, kurioje būtent patalpoje gyveno, tikslių duomenų, kurioje 18 būrio patalpoje pareiškėjas buvo kalinamas, nėra išlikusių, todėl atsakovo atstovas pateikė duomenis apie 2 gyvenamąsias patalpas, kurios yra 18 būryje. Gyvenamosios patalpos (1-38) plotas yra 39,85 kv. m, o gyvenamosios patalpos (1-39) plotas – 39,45 kv. m. 18 būryje nuteistųjų buvo: 2015 m. trečiąjį ketvirtį – 33 nuteistieji; 2015 m. ketvirtąjį ketvirtį – 34 nuteistieji; 2015 m. pirmąjį ketvirtį – 32 nuteistieji; 2015 m. antrąjį ketvirtį – 37 nuteistieji; 2016 m. trečiąjį ketvirtį – 37 nuteistieji; 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį – 33 nuteistieji; 2017 m. pirmąjį ketvirtį – 30 nuteistųjų. Minėti nurodyti nuteistųjų skaičiai buvo maksimalūs, t. y. daugiausia tiek nuteistųjų galėjo kalėti 18 būryje. Atsižvelgiant į tai, vienam asmeniui 18 būrio gyvenamosiose talpose Nr. (1-38) ir Nr. (1.39) teko nuo 2,09 kv. m. ploto iki 2,63 kv. m ploto. Pareiškėjas taip pat buvo baustas jį 7 paroms perkeliant į baudos izoliatorių laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki 2015 m. rugpjūčio 26 d. ir nuo 2017 m. vasario 8 d. iki 2017 m. vasario 13 d. Pareiškėjo teiginys, kad buvo pažeidžiamas jo privatumas, yra subjektyvi jo nuomonė. 18 būryje 5 sanitariniais įrenginiais (3 klozetais (unitazais) ir 2 pisuarais) daugiausia naudojosi 37 nuteistieji. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir Aprūpinimo normos) 1 unitazas ar klozetas bei pisuaras skiriamas 12 nuteistųjų ir 1 praustuvė skiriama 10 nuteistųjų. Todėl jei ir trūko sanitarinių mazgų, tai nežymiai. Be to, nuteistieji Marijampolės PN kali bendrabučio tipo patalpose, kur laisvai gali judėti nuo 6:30 val. iki 22:30 val., todėl gali naudotis kitais sanitariniais mazgais, ne tik tais, kurie yra įrengti bendrabučio tipo patalpose. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už netinkamas kalinimo sąlygas Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. vasario 8 d.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas prašė taikyti pareiškėjo reikalavimui ieškinio senaties terminą. Teismas vertino, kad pareiškėjas visą jo kalinimo Marijampolės PN laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam neužtikrinamos tinkamos kalinimo sąlygos. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Teismas irgi tokių aplinkybių nenustatė. Todėl teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą 3 metų ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje. Todėl teismas daliai pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą taikė minėtą 3 metų ieškinio senaties terminą ir nagrinėjo tik bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo sąlygomis laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2017 m. vasario 8 d. (toliau – ir ginčui aktualus laikotarpis).
8. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1 punkte nustatyta, kad minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose.
9. Teismas nurodė, kad Marijampolės PN pateikė duomenis, jog pareiškėjas nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2017 m. vasario 12 d. bausmę atliko 181 brigadoje (18 būryje). Pagal pateiktus duomenis 18 būryje nuteistųjų buvo: 2015 m. trečiąjį ketvirtį – 33 nuteistieji; 2015 m. ketvirtąjį ketvirtį – 34 nuteistieji; 2015 m. pirmąjį ketvirtį – 32 nuteistieji; 2015 m. antrąjį ketvirtį – 37 nuteistieji; 2016 m. trečiąjį ketvirtį – 37 nuteistieji; 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį – 33 nuteistieji; 2017 m. pirmąjį ketvirtį – 30 nuteistųjų. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų, kurioje tiksliai gyvenamojoje patalpoje kalėjo pareiškėjas, teismas, apskaičiuodamas vienam asmeniui tekusį gyvenamąjį plotą, vertino visą 18 būrio gyvenamųjų patalpų plotą ir atskirais ketvirčiais buvusių nuteistųjų maksimalų skaičių. Įvertinęs minėtus duomenis, teismas konstatavo, kad pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu teko nuo 2,14 iki 2,64 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. pareiškėjas 551 parą (laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2017 m. vasario 8 d., išskaičiavus 14 parų laiką, kurį jis buvo kalinamas kamerų tipo patalpose) buvo kalinamas pažeidžiant Taisyklių 11¹.1 punktą.
10. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad dėl Marijampolės PN perpildymo buvo sudėtinga pasinaudoti tualetu, prausykla, pažymėjo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kiti kalinamų asmenų patirti (nurodyti) nepatogumai (negalėjimas judėti, tinkamai išsimiegoti, baldų, sanitarinių įrenginių trūkumas, gryno oro trūkumas ir pan.) vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi būti vertinami kaip šio pažeidimo dalis. Atsižvelgęs į tai, teismas šį pareiškėjo nurodytą pažeidimą laikė nustatytu. Tačiau pareiškėjo argumentus dėl privatumo stokos teismas atmetė kaip nepagrįstus.
11. Teismas pripažino, kad nustatyti pažeidimai ir jų mastas sudarė realias prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu. Įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį ir trukmę, teismas sprendė, jog pareiškėjui yra pagrindas priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
III.
12. Atsakovo atstovas Marijampolės PN padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo nepriteisti.
Atsiliepimas
13. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog pareiškėjas didžiąją dalį bausmės laiko atlikinėjo ne kamerų tipo patalpose, kuriose nuteistieji neturi teisės laisvai judėti po kitas patalpas ar teritorijas. Pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, po kurias (ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemą) galėjo laisvai judėti nuo 6:30 val. iki 22:30 val., o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse – nustatytu laiku ir tvarka. Marijampolės PN vyksta daug socialinės reabilitacijos programų, kurias gali lankyti visi norintieji, taip pat yra patvirtintas sportinių užsiėmimų grafikas. Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškiai atskiria kalinimo režimus kamerų tipo patalpose ir pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose kaip visiškai skirtingus ir skirtingai veikiančius asmenį Konvencijos kontekste, kadangi kalinami asmenys nuolat savo nuožiūra laisvai naudojasi žymiai didesnėmis patalpomis ir teritorijomis nei vien miegui skirta patalpa.
14. Marijampolės PN pažymi, kad pateikia 18 būrio sanitarinio mazgo nuotraukas, iš kurių aiškiai matyti 3 klozetai (unitazai) ir 2 pisuarai, t. y. iš viso 5 sanitariniai įrenginiai. Todėl sanitarinių įrenginių skaičius buvo pakankamas kalinamiems asmenims. Be to, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, kuris nebenustato sanitarinių įrenginių skaičiaus laisvės atėmimo vietose.
15. Atsakovo atstovas pabrėžia, kad pareiškėjas dėl buitinių sąlygų ar su tuo susijusių problemų nesikreipė į Psichologinę tarnybą, kurios darbuotojai turi reikiamą kompetenciją įvertinti asmens negatyvių psichinių išgyvenimų apimtis ir siūlyti Marijampolės PN direktoriui sprendimus dėl pagalbos tokiam asmeniui. Todėl nei pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už netinkamas kalinimo sąlygas Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. vasario 8 d.
17. Pirmosios instancijos teismas, pritaikęs daliai pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą, nagrinėjo tik bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2017 m. vasario 8 d. Teismas iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo nepriteisti.
18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis apie Marijampolės PN 18 būrio bendrabučio tipo patalpų, kurios pareiškėjas galėjo būti kalinamas, plotą ir jose galimą kalėjusių asmenų skaičių (b. l. 13–15, 21), konstatuoja, jog 553 paras pareiškėjas galėjo būti kalinamas pažeidžiant Taisyklių 11¹.1 punktą, nes pareiškėjui galėjo tekti mažiau nei 3,1 kv. m ploto, t. y. pareiškėjui galėjo tekti nuo 2,076 iki 2,656 kv. m ploto. Kadangi atsakovo atstovas nepateikė tikslių duomenų, kurioje 18 būrio patalpoje konkrečiomis dienomis, su kiek asmenų pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas, nustatytos aplinkybės vertintinos pareiškėjo naudai ir tuo pagrindu konstatuotina, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu 553 paras buvo kalinamas pažeidžiant Taisyklių 11¹.1 punktą, nes pareiškėjui galėjo tekti nuo 2,076 iki 2,656 kv. m ploto.
20. Aprūpinimo normose, kurios galiojo iki 2016 m. gruodžio 31 d., buvo nustatyta, kad 12 asmenų tenka po klozetą arba unitazą ir pisuarą, 10 asmenų – po praustuvę. Bylos duomenys patvirtina , kad 18 būryje įrengti 2 pisuarai, 3 unitazai (klozetai) ir 4 vandens čiaupai (praustuvės) (b. l. 21). Taigi, remiantis minėtai duomenimis, ir atsižvelgiant į tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2016 m. gruodžio 31 d. 18 būryje maksimaliai buvo kalinama nuo 32 iki 37 nuteistųjų (įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų, kiek asmenų ginčui aktualiu laikotarpiu kiekvieną dieną buvo kalinama 18 būryje, ši aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai), darytina išvada, kad Aprūpinimo normos buvo pažeistos 886 paras, kai 18 būryje 1 pisuaras teko daugiau nei 12 asmenų (16–18,5 asmenų), ir 183 paras, kai 1 klozetas (unitazas) teko daugiau nei 12 asmenų (12,33 asmenų). Ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 8 d. jokie teisės aktai, kiek asmenų turėtų tekti praustuvių, klozetų (unitazų) ir pisuarų laisvės atėmimo vietose, nenustatė, dėl to minėtu laikotarpiu nėra pagrindo konstatuoti ir teisės aktų pažeidimus.
21. Nustačius Taisyklių 11¹.1 punkto, Aprūpinimo normų pažeidimus, pripažintina, kad Marijampolės PN veikė neteisėtai (Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), o dėl minėtų padarytų pažeidimų (neteisėtų veiksmų) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
22. Įvertinusi nustatytų pažeidimų pobūdį ir trukmę, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nustatytų pažeidimų visuma galėjo sukelti pareiškėjui kančias, kurios nesuderinamos su Konvencijos 3 straipsniu. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios galėtų paneigti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Todėl konstatuotinas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pažeistai teisei į tinkamas kalinimo sąlygas apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas nėra pakankama satisfakcija, dėl to pirmosios instancijos teismas pareiškėjui pagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Atsižvelgus į nustatytų pažeidimų pobūdį ir trukmę, įvertinus tai, kad nustatytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 3 000 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, šios sumos mažinti nėra pagrindo.
24. Apibendrinama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.