Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. A. ir S. J. A. prašymą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimtas pareiškėjų K. A. ir S. J. A. (toliau – ir pareiškėjai) prašymas, kuriuo prašoma pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-26963-812/2020, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Nurodo, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės – pareiškėjams nusprendus, kad nepilnametis sūnus praleis vienodai laiko su abiem tėvais, pareiškėjai susitaria nustatyti bendravimo su vaiku modelį „50:50“ procentų laiko.

Pareiškėjams apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalyje, 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus išimtį iš šios taisyklės: iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Šioje teisės normoje paminėtos esminės aplinkybės duoda pagrindą aiškinti, kad įstatyme iš esmės kalbama apie trunkamuosius teisinius santykius (nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, jų išlaikymą, sutuoktinio išlaikymą ir kt.). CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje numatyta išimtis teismo sprendimo res judicata taisyklės atžvilgiu, todėl ji neturėtų būti aiškinama plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose: Nr. 3K-3-350/2006, Nr. 3K-3-474/2006; Nr. 3K-3-243/2008; Nr. 3K-3-576/2008; Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. 2S-646-569/2016 kt.).

Tuo atveju, jei buvę sutuoktiniai ar vienas iš jų kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šių bylų nagrinėjimui mutatis mutandis (su reikiamais pakeitimais) taikomos CPK XXXV skyriaus nuostatos (CPK 538 – 541 straipsniai).

Nagrinėjamos bylos atveju teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-26963-812/2020 patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nepilnamečio H. A. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina K. A., vaikui nustatytas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Šalys patvirtina, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės ir pareiškėjams nusprendus, kad nepilnametis sūnus praleis vienodai laiko su abiem tėvais, pareiškėjai susitaria nustatyti bendravimo su vaiku modelį „50:50“ procentų laiko ir prašo atitinkamai pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Įvertinus šalių pateiktą sutartį pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl bendravimo su vaiku, byloje esančius rašytinius įrodymus, daroma išvada, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, šalių, nepilnamečio vaiko ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl pareiškėjų prašymas tenkinamas (CK 1.5 straipsnis, 3.53 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalimi, dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš pareiškėjų valstybei nepriteisiamos, nes jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2, t. y. 5,00 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 275 straipsnius, 538 straipsnio 5 dalimi, 541 straipsniu,

nusprendžia:

prašymą tenkinti.

Patvirtinti pareiškėjų K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2022 m. liepos 18 d. sutartį dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo, pakeičiant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-26963-812/2020 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 – 10 punktus ir juos išdėstyti nauja redakcija:

„4. Šalys susitaria, kad vaikas praleis vienodai laiko su abiem tėvais, t. y. susitaria nustatyti bendravimo su vaiku modelį „50:50 procentų laiko“. Vaikas su tėvu ir motina gyvena pakaitomis – 1 (vieną) savaitę pas tėvą, 1 (vieną) savaitę pas motiną, paimant vaiką iš šalies gyvenamosios vietos šalių susitarimu suderintu laiku. Tokia vaiko gyvenimo tvarka pradedama skaičiuoti nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo patvirtinama šalių sutartis, įsiteisėjimo. Tėvai, tuo metu, kai vaikas gyvena su kitu iš tėvų, sudaro sąlygas vaikui bendrauti su kitu iš tėvų visomis vaikui prieinamomis informacinių technologijų priemonėmis. Tėvai turi teisę atostogauti su vaiku tą savaitę, kai vaikas gyvena pas juos. Jei numatytų atostogų trukmė yra ilgesnė nei viena savaitė arba numatytų atostogų dienos sutampa su dienomis, kai vaikas gyvena pas kitą tėvą, tėvai atostogų laiką privalo suderinti atskiru tarpusavio susitarimu. Nei vienas iš tėvų be kito tėvo sutikimo negali vaiko išvežti laikinai gyventi į užsienio valstybę nepertraukiamam ir ilgesniam nei dviejų mėnesių laikotarpiui. Abu tėvai privalo informuoti vienas kitą apie vaiko susirgimus, būnant vaikui su vienu iš tėvų.

5. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečio vaiko auklėjimu ir bendravimu su juo bus planuojami ir vykdomi abipusiu šalių susitarimu. Sprendimai bus priimami pirmiausiai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus. Abi šalys patvirtina, kad neribos viena kitos bendravimo su vaiku, ir sudarys visas sąlygas viena kitai dalyvauti auklėjant vaiką.

6. Šalis, planuojanti keisti gyvenamąją vietą, privalo informuoti kitą šalį ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį. Gyvenamąją vietą pakeitusi šalis privalo prisiimti padidėjusias išlaidas susijusias su nepilnamečio vaiko bendravimu su kita šalimi. Pasikeitus vieno iš tėvų telefono numeriui ar elektroninio pašto adresui, tėvai privalo nedelsiant apie tai informuoti vienas kitą.

7. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šioje sutartyje nustatytą bendravimo tvarką vaikas su abiem šalims praleis vienodai laiko, šalys susitaria, jog nepilnametį vaiką išlaikys abu lygiomis dalimis, nemokant išlaikymo, tačiau laikydamiesi šioje sutartyje nustatytos tvarkos.

8. Abi šalys tenkina vaiko kasdieninius, einamuosius poreikius ir dengia su tuo susijusias vaiko būtinąsias išlaidas – tokias kaip būsto išlaidos, maistas, apranga, interneto, transporto išlaidos, kasdienės pramogos ir pan., kiekviena šalis tuo metu kaip vaikas gyvena su ja. Kiekviena šalis dengia išlaidas, susijusias su vaikui reikalingais baldais ar įranga, vaikui gyvenant su ja.

9. Kai vaiko poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų, tokių kaip vaiko ugdymo apmokėjimas, sveikatos priežiūros išlaidos, užklasinės veiklos būreliai, stovyklų išlaidos, parengimo mokyklai išlaidos (kaip mokyklinės uniformos, pratybų, kuprinės, sportinės aprangos ir avalynės išlaidos), mokestis klasės fondui ir kitų mokykloje organizuojamų rinkliavų šventėms, renginiams, ekskursijoms, išvykoms išlaidos, korepetitorių paslaugų, maitinimo mokykloje išlaidos, prailgintos mokyklos dienos grupės, jei ji mokama, išlaidų ir pan., abu tėvai dengia jas lygiomis dalimis. Tokiu atveju šalis patyrusi/patirsianti išlaidas turi pranešti kitai šaliai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) darbo dienas, išskyrus skubią medicininę pagalbą. Nurodytas išlaidas patvirtinantys dokumentai, išskyrus korepetitorių pamokas ir rinkliavas mokyklai, turi būti pagrįsti medicininiais bei kitais nurodytas išlaidas pagrindžiančiais dokumentais. Kita šalis 1/2 dalį nurodytų išlaidų sumoka išlaidas patyrusiai/patirsiančiai šaliai per 7 (septynias) darbo dienas po išlaidas patvirtinančių dokumentų jam pateikimo. Išlaidas pagrindžiantys dokumentai kitai šaliai pateikiami elektroniniu paštu ar kitu šalių konkrečiu atveju sutartu būdu. Jei planuojamos išlaidos vaiko poreikiams viršija 200 Eur (du šimtus eurų) , išlaidas planuojanti patirti šalis turi gauti išankstinį kitos šalies rašytinį sutikimą, priešingu atveju patirtos išlaidos nėra kompensuojamos kitos šalies.

10. Valstybės skiriamos išmokos vaikui, pervedamos į K. A. sąskaitą.“

Viso kitos sutarties sąlygos lieka nepakitusios.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.