Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Sauliaus Jakaičio ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad VSDFV byloje yra 1983 m. kovo 5 d. asmens kortelės atlyginimui už tarnybą vidaus reikalų sistemoje priskaičiuoti kopija, kurioje esantys duomenys apima ir laikotarpį nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1989 m. rugsėjo 3 d. Nesutinka su VSDFV sprendimo teiginiais, kad jis vidaus reikalų sistemoje nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1989 m. rugsėjo 3 d. netarnavo. VSDFV sprendime paminėta informacija apie išbraukimą iš tarnybos vieneto personalo sąrašų, pareiškėjo įsitikinimu, nėra teisinis pagrindas išvadai, jog jis faktiškai netarnavo vidaus reikalų sistemoje nurodytu laikotarpiu. Tuo pačiu pakartotinai pažymi, kad jam apskaičiuota pareigūno pensija už tarnybą vidaus reikalų sistemoje apima minėtą laikotarpį.

Mano, kad VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai neatitinka konstitucinio lygiateisiškumo principo bei prieštarauja aktualiai teismų praktikai bylose dėl analogiškų aplinkybių, kuriose teismai mokymosi specialiose mokyklose tarnaujant vidaus reikalų sistemoje laikotarpius pripažįsta faktiniu vidaus reikalų tarnybos laiku. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktą, yra pažymėjęs, jog nustačius, kad asmuo faktiškai tarnavo vidaus reikalų sistemoje, ar atliko karinę tarnybą, šis laikotarpis, remiantis Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, turi būti traktuojamas kaip sudedamoji valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo laikotarpio dalis, nepaisant to, kad asmuo tarnybos laikotarpiu ir mokėsi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1038/2011). Nurodo, kad jo faktinį tarnybos laiką vidaus reikalų sistemoje nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1989 m. rugsėjo 3 d. patvirtina asmens kortelės atlyginimui už tarnybą vidaus reikalų sistemoje priskaičiuoti kopija, pateikta VSDFV byloje.

Pažymi ir tai, kad dėl vidaus reikalų sistemos specifikos ir joje esančių mokymo įstaigų veiklos pobūdžio teismų praktika mokymosi specialiose mokyklose tarnaujant vidaus reikalų sistemoje laikotarpius pripažįsta faktiniu vidaus reikalų tarnybos laiku (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1352/2012).

Paaiškina ir tai, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymui (2016 m. birželio 29 d. įstatymas Nr. XII-2512), kuriuo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – Pensijų įstatymas) pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija, asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių 2018 m. sausio 1 d. ir vėliau, senatvės pensijos apskaičiuojamos ir skiriamos vadovaujantis naujos redakcijos Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Socialinio draudimo pensijų įstatymas) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-67 patvirtintais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Socialinio draudimo pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 papunktyje nustatyta, kad „<...> Į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais“. Taigi pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 punkte ir 2 priede nustatytą teisinį reglamentavimą, skiriant senatvės pensijas po 2018 m. sausio 1 d., laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1994 m. gruodžio 31 d., turi būti į stažą įskaitomi remiantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 priedu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Socialinio draudimo pensijų įstatyme yra nustatyta, kad į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais.

Ta aplinkybė, kad mokymosi laikotarpiai yra įskaitomi į stažą skiriant pareigūnų ir karių valstybines pensijas bei kad tuo laikotarpiu buvo mokamos išmokos, atsakovo teigimu, nėra pagrindas šiuos laikotarpius įskaityti į stažą skiriant socialinio draudimo pensijas, nes stažas apskaičiuojamas ir socialinio draudimo pensijos skiriamos pagal Pensijų įstatymą ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 65 metų senatvės pensijos amžių sukaks 2026 m. balandžio 19 d. Todėl pareiškėjas dar nėra sukakęs senatvės pensijos amžiaus ir įgijęs teisės į senatvės pensiją. Senatvės pensija pareiškėjui bus skiriama ir įgytas stažas apskaičiuojamas pagal jo senatvės pensijos amžiaus sukakties metu galiosiančius pensijų skyrimą reglamentuosiančius teisės aktus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimų, kuriais atsisakyta į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą įskaityti mokymosi (duomenys neskelbtini) aukštojoje mokykloje laikotarpį nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1989 m. rugsėjo 3 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 11 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydamas papildyti pensijų socialinio draudimo stažą, į jį įskaitant mokymosi (duomenys neskelbtini) aukštojoje mokykloje laikotarpį nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1989 m. rugsėjo 3 d.

VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. gegužės 29 d. sprendime Nr. (10.11) DV_S-38034 išaiškino pareiškėjui pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimo tvarką, įsigaliojusią nuo 2018 m. sausio 1 d. ir nurodė, kad remiantis turimais dokumentais apie pareiškėjo tarnybą, nėra teisinio pagrindo į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą įskaityti mokymosi (duomenys neskelbtini) aukštojoje mokykloje laikotarpį nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1989 m. rugsėjo 3 d. (b. l. 32). Kartu su šiuo raštu atsakovas pareiškėjui pateikė 2019 m. gegužės 27 d. Pažymą apie asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės pensijai gauti Nr. DV_V-6180 (b. l. 56).

Pareiškėjas minėtą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą 2019 m. liepos 11 d. apskundė VSDFV, prašydamas patenkinti jo skundą visa apimtimi ir priimti sprendimą jam į pensijų socialinio draudimo stažą įskaityti laikotarpį nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1989 m. rugsėjo 3 d. (b. l. 53-54).

VSDFV 2019 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr.(65) 1-5432 „Dėl pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimo“ nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi ir Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 papunkčiu, 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. (10.11) DV_S-38034 teisėtai ir pagrįstai nusprendė, jog įskaityti į pareiškėjo stažą laikotarpį nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1989 m. rugsėjo 3 d. (sprendime nurodytas laikotarpis nuo 1985 m. rugsėjo 7 d. iki 1989 m. rugsėjo 3 d. vertintinas rašymo apsirikimu), kuriuo jis buvo (duomenys neskelbtini) aukštosios mokyklos klausytojas ir vidaus reikalų sistemoje faktiškai netarnavo, nėra pagrindo (b. l. 69-71).

Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d. su vėlesniais pakeitimais) 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, atitinkantiems šio įstatymo nustatytus pensijų socialinio draudimo stažo reikalavimus atitinkamos rūšies socialinio draudimo pensijai skirti ir sukakusiems šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, pripažintiems nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus, – jų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams). Taigi matyti, kad Pensijų įstatymas taikomas tik tiems asmenims, kuriems jau yra suėjęs pensinis amžius arba kitiems nedarbingiems arba iš dalies nedarbingiems asmenims.

Pensijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalis nustato sąlygas valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijai gauti, t. y. asmuo įgyja teisę gauti senatvės pensiją, kai jis atitinka abi toliau nurodytas sąlygas – asmeniui sukanka šio įstatymo nustatytas senatvės pensijos amžius ir jis turi minimalųjį stažą, nustatytą senatvės pensijai. Pažymėtina, kad asmuo minimalų stažą, nustatytą senatvės pensijai, turi turėti senatvės pensijos amžiaus sukakties dieną arba kreipimosi dėl pensijos dieną, kai pensijos kreipiamasi jau sukakus senatvės pensijos amžių.

Pagal Pensijų įstatymo 57 straipsnio nuostatas, nuo 2018 m. sausio 1 d. senatvės pensijos amžius nustatomas: moterims – 62 metai ir 4 mėnesiai, vyrams – 63 metai ir 8 mėnesiai. Nuo 2019 m. sausio 1 d. ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 d. senatvės pensijos amžius kasmet didinamas: moterims – keturiais mėnesiais per metus, vyrams – dviem mėnesiais per metus, kol pasieks šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytą senatvės pensijos amžių – 65 metus.

Pažymėtina, kad kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją atsiradimo (Pensijų įstatymo 41 straipsnio 1 dalis). Kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti (Pensijų įstatymo 40 straipsnio 3 dalis), įskaitant ir asmens pensijų socialinio draudimo stažui prilyginamus laikotarpius patvirtinančius dokumentus (Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 6.4 punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog Pensijų įstatymo 2 priede išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi taip pat ir darbo stažo pažymomis (Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 6.4.2 punktas). Tokiu atveju VSDFV teritorinis skyrius, gavęs asmens prašymą dėl pensijos skyrimo ir visus būtinus dokumentus, per Pensijų įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nustatytą laiką privalo priimti sprendimą, apie priimtą sprendimą ir šio sprendimo apskundimo tvarką, o atsisakius skirti pensiją – ir apie atsisakymo priežastį asmuo turi būti informuotas raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

Sistemiškai įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, matyti, kad prielaidos senatvės pensijai skirti atsiranda tuomet, kai asmuo atitinka Pensijų įstatymo nustatytas sąlygas, t. y. kai asmeniui sukanka pensinis amžius ir jis turi minimalų stažą pensijai, ir tik tuomet, kai asmuo VSDFV Vilniaus skyriui pateikia prašymą skirti valstybinę socialinio draudimo pensiją bei visus Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti. Tuo tarpu VSDFV Vilniaus skyrius, įvertinęs pareiškėjo prašymą bei pateiktus dokumentus, priima galutinį sprendimą dėl pensijos skyrimo, kuris pagal aukščiau nurodytas nuostatas priimamas būtent pagal asmens kreipimąsi prieš tris mėnesius iki teisės gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją atsiradimo. Taigi, galutinis sprendimas dėl pensijos skyrimo iš anksto negali būti priimamas.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo į atsakovą, tačiau kreipimosi metu neatitiko Pensijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, t. y. pareiškėjas dar nebuvo įgijęs teisės gauti senatvės pensiją. Pareiškėjui nei kreipimosi metu, nei po trijų mėnesių po tokio prašymo, kaip numato Pensijų įstatymo 41 straipsnio 1 dalis, teisė gauti senatvės pensiją neatsirado. Todėl pareiškėjo ginčijami VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimai (raštai) laikytini informacinio pobūdžio dokumentais, kuriais pareiškėjas tik informuojamas apie tai, kad į skaičiuojamą socialinio pensijų draudimo stažą nebus įtrauktas mokymosi ir tarnybos TSRS Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) aukštosios mokyklos Vilniaus fakultete laikotarpis nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1989 m. rugsėjo 3 d. Pareiškėjui apskundus informacinio pobūdžio raštą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ji skundžiamu VSDFV sprendimu taip pat buvo informuotas, kad pareiškėjo mokymosi laikotarpis (duomenys neskelbtini) aukštosios mokyklos Vilniaus fakultete į stažą neįskaitytas teisėtai ir pagrįstai.

Pažymėtina, kad ginčijamuose raštuose nėra suformuluotų jokių pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, teisių ar pareigų. Ta aplinkybė, jog VSDFV sprendimu informavo pareiškėją apie ginčo laikotarpio neįskaitymą į pareiškėjo senatvės stažą, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, nes dokumentų, įrodančių asmens stažą, teisėtumas ir pagrįstumas gali būti vertinamas tik tuomet, kai vertinamas galutinio sprendimo – VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo dėl pensijos skyrimo – teisėtumas ir pagrįstumas. Pastebėtina, kad panaikinus pareiškėjo skundžiamus sprendimus, jokios teisinės pasekmės pareiškėjui neatsirastų, nes pareiškėjas nėra sukakęs pensinio amžiaus, o skiriant pareiškėjui senatvės pensiją, kai jam sukaks pensinis amžius, pensija turės būti apskaičiuojama pagal tuo metu galiosiančius teisės aktus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015). Pažymėtina, kad materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS146-321/2011).

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijami VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. (10.11) DV_S-38034 ir VSDFV 2019 m. rugpjūčio 2 d. raštas Nr.(6.5) 1-5432 patys savaime jokių teisių ir pareigų pareiškėjui nesukuria ir yra tik informacinio pobūdžio dokumentai, kuriais pareiškėjas informuojamas apie tai, kad į skaičiuojamą senatvės stažą nebus įtrauktas mokymosi ir tarnybos TSRS Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) aukštosios mokyklos Vilniaus fakultete laikotarpis nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1989 m. rugsėjo 3 d. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-635-492/2017).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad naikinti pareiškėjo ginčijamų sprendimų nėra pagrindo, todėl atmestinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iš naujo spręsti klausimą dėl laikotarpio nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1989 m. rugsėjo 3 d. įskaitymo į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą. Taigi pareiškėjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. R. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.