Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-11-17 · Administracinė byla Nr. I-4395-171/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-17
Bylos Nr.
I-4395-171/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02303-2017-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
V. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4395-171/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02303-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškina, kad nuo 2016 m. rugsėjo 25 d. iki skundo teismui išsiuntimo dienos (2017 m. liepos 4 d.) buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 112, 275, 284, 375 ir kt. teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, t. y. kamerose trūko ploto, baldų, veisėsi tarakonai, nebuvo tinkamo apšvietimo.

Dėl šių sąlygų patyrė neigiamų išgyvenimų, emocinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą, nerimą, stresą ir kitus nepatogumus, sutriko miegas, dėl mažo ploto kamerose nuolat kyla konfliktų dėl buitinių sąlygų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 8–17).

Nurodo, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 25 d.–lapkričio 4 d. Lukiškių TI-K nebuvo laikomas. Į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2016 m. lapkričio 4 d. ir uždarytas į kamerą Nr. 122, plotas 7,38 m² (1 asmuo kameroje), 2016 m. lapkričio 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 384, kurioje buvo iki 2016 m. lapkričio 7 d., plotas 7,35 m² (1 asmuo kameroje), 2016 m lapkričio 8 d. perkeltas į kamerą Nr. 271, plotas 7,76 m² (1 asmuo kameroje), toje pačioje kameroje buvo 2016 m. lapkričio 9–11 d. (2 asmenys kameroje), 2016 m. lapkričio 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 316, plotas 7,18 m² (1 asmuo kameroje), kurioje buvo iki 2017 m. lapkričio 15 d., 2016 m. lapkričio 16 d. buvo išvežtas į Panevėžio apskrities areštinę, 2016 m. lapkričio 18 d. buvo atvežtas iš Panevėžio apskrities areštinės ir uždarytas kamerą Nr. 324, plotas 7,68 m² (1 asmuo kameroje), 2016 m. lapkričio 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 309, plotas 7,72 m² (1 asmuo kameroje), toje pačioje kameroje buvo 2016 m. lapkričio 20–22 d. (2 asmenys kameroje), 2016 m. lapkričio 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 284, plotas 7,15 m² (1 asmuo kameroje), kurioje buvo iki 2016 m. lapkričio 24 d., 2016 m. lapkričio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 292, plotas 7,28 m² (1 asmuo kameroje), toje pačioje kameroje buvo 2016 m. lapkričio 26–27 d. (2 asmenys kameroje), 2016 m. lapkričio 28 d. buvo išvežtas į Panevėžio apskrities areštinę, 2016 m. gruodžio 7 d. buvo atvežtas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir uždarytas į kamerą Nr. 104, plotas 7,38 m² (1 asmuo kameroje), 2016 m. gruodžio 8 d. perkeltas į kamerą Nr. 375, plotas 7,37 m² (1 asmuo kameroje), kurioje buvo iki 2016 m. gruodžio 13 d., 2016 m. gruodžio 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 317, plotas 7,61 m² (1 asmuo kameroje), toje pačioje kameroje buvo 2016 m. lapkričio 15–20 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. gruodžio 21 d. buvo išvežtas į Panevėžio apskrities areštinę, 2017 m. sausio 18 d. buvo atvežtas iš Panevėžio apskrities areštinės ir uždarytas į kamerą Nr. 117, plotas 7,61 m² (1 asmuo kameroje), 2017 m. sausio 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 379, plotas 6,94 m² (1 asmuo kameroje), 2017 m. sausio 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 274, plotas 7,28 m² (2 asmenys kameroje), kurioje buvo iki 2017 m. sausio 31 d., 2017 m. vasario 1 d. buvo išvežtas į Marijampolės pataisos namus, 2017 m. gegužės 17 d. buvo atvežtas iš Marijampolės pataisos namų ir uždarytas į kamerą Nr. 110, plotas 7,28 m² (1 asmuo kameroje), 2017 m. gegužės 18 d. buvo išvežtas į Šiaulių tardymo izoliatorių, 2017 m. birželio 12 d. buvo atvežtas iš Marijampolės pataisos namų ir uždarytas į kamerą Nr. 115, plotas 7,28 m² (1 asmuo kameroje), 2017 m. birželio 13 d. buvo išvežtas į Šiaulių tardymo izoliatorių.

Pažymi, kad kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas normas, tačiau tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Nurodo, kad į kameras išduodama kalcinuota soda, universalus valiklis, reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras). Už kamerų tvarką ir valymą atsakingi patys nuteistieji. Lukiškių TI-K remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį su uždarąja akcine bendrove „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims susidėti. Kadangi kamerų plotas pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ir kitų baldų. Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²), stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m²); taburetės matmenys apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m²). Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, jis atitinka dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Pažymi, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio ir pateko į laisvės atėmimo vietą.

Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu, nesąžiningu noru pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Prašo iš pareiškėjo priteisti patirtų 3,60 Eur išlaidų, susijusių su dokumentų kopijų pateikimu teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2017 m. liepos 4 d. (skundo teismui išsiuntimo dienos) ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Dėl minimalaus ploto kamerose

Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktyje. Jame nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Pareiškėjas neginčija atsakovės atstovo nurodytų duomenų apie kamerų plotus ir jose laikomų asmenų skaičių. Teismui nėra pagrindo šiais duomenimis abejoti.

Iš atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. b. l. 8–17) pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 20–22 d., 2016 m. lapkričio 26–27 d., 2016 m. gruodžio 15–20 d., 2017 m. sausio 20–31 d., t. y. 23 dienas, buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,56 m²) buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus (3,6 m²). Likusiomis dienomis (2016 m. lapkričio 4–15 d., 2016 m. lapkričio 18–19 d., 2016 m. lapkričio 23–25 d., 2016 m. gruodžio 7–14 d., 2017 m. sausio 18–19 d., 2017 m. gegužės 17 d., 2017 m. birželio 12 d.) pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą) atitiko nustatytus reikalavimus.

2016 m. lapkričio 16–17 d., 2016 m. lapkričio 28–gruodžio 6 d., 2016 m. gruodžio 21– 2017 m. sausio 17 d., 2017 m. vasario 1 d.–gegužės 16 d., 2017 m. gegužės 18 d.–birželio 11 d. Lukiškių TI-K pareiškėjo nebuvo, nes buvo išvežtas į kitas įstaigas, 2017 m. birželio 13 d. išvežtas į Šiaulių tardymo izoliatorių ir iki 2017 m. liepos 4 d. (skundo teismui išsiuntimo dienos) į Lukiškių TI-K nebuvo parvežtas.

Vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Taigi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas įvertina aplinkybę, kad pareiškėjui tenkantį plotą papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai ir kad tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, ir pripažįsta, kad pareiškėjas 23 dienas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktį.

Dėl netinkamos baldų, šviesos trūkumo, parazitų

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina, kad į patalpą patektų natūrali dienos šviesa. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.

Tų pačių taisyklių 14.6 papunktis nustato, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti (14.7 papunktis), spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (14.8 papunktis); viršutinių drabužių pakaba (14.9).

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. liepos 14 d. pranešime Nr. 24-4672 „Dėl V. V. skundo“ (b. l. 20–21) nurodyta, kad visose kamerose yra skaidraus stiklo langai, minimalus lango plotas yra 0,824 m² (0,8 m x 1,03 m), lango angoje įstatytos metalinės grotos, gyvenamosiose kamerose dirbtinė apšvieta – ne mažesnė kaip 200 Lx, pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami, Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra lovos (matmenys apie 1,9 m x 0,7 m, stalas (kamerose iki 4 lovų stalo matmenys – apie 0,6 m x 0,5 m, kitose kamerose stalų dydis priklauso nuo lovų skaičiaus), kamerose iki 4 lovų yra kėdutės (matmenys apie 0,3 m x 0,3 m, kamerose, kuriose daugiau kaip 4 lovos, – suolai, kurie atitinka stalo dydį).

Pareiškėjas nepaneigė atsakovo pateiktų duomenų. Teismui nėra pagrindo netikėti pranešime išdėstytomis aplinkybėmis. Kaip matyti, Lukiškių TI-K laikėsi Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų, o neužtikrinimas pareiškėjo papildomų poreikių (didesnio baldų kiekio) negali būti vertinamas kaip Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad didžiąją laiko dalį Lukiškių TI-K pareiškėjas kameroje buvo vienas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

Byloje pateikti Vilniaus visuomenės centro, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos patikrinimo aktai (b. l. 22–75), iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai.

Per 2016 m. spalio 20–26 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 122, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. lapkričio 4 d., pažeidimų nenustatyta (b. l. 26).

Per 2016 m. gruodžio 21–2017 m. sausio 6 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 324, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. lapkričio 18 d., pažeidimų nenustatyta b. l. 49).

Per 2017 m. sausio 23 d.–vasario 6 d. atliktą patikrinimą kamerose Nr. 271, 379 pažeidimų nenustatyta (kameroje Nr. 271 pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. lapkričio 8–11 d., o kameroje Nr. 379 – 2017 m. sausio 19 d.) (b. l. 56).

Per 2017 m. vasario 22–27 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 379 (b. l. 58), kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. sausio 19 d., nustatyta, kad šioje kameroje langai buvo vizualiai nešvarūs. Iš Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 6 d. pranešimo Nr. 9-2730 (b. l. 59) matyti, kad langai kameroje Nr. 379 buvo išvalyti, t. y. nustatytą trūkumą Lukiškių TI-K pašalino.

Per 2017 m. kovo 29 d.–balandžio 4 d. atliktą patikrinimą kamerose Nr. 309, 317, 379 (b. l. 64–65), nustatyta, kad kameroje Nr. 309 lango stiklas įskilęs, o kameroje Nr. 379 lango stiklas vizualiai nešvarus. Pareiškėjas kameroje Nr. 309 buvo laikomas 2016 m. lapkričio 19–22 d., o kameroje Nr. 379 – 2017 m. sausio 19 d.

Per 2017 m. kovo 29 d.–balandžio 4 d. atliktą patikrinimą kamerose Nr. 110, 292 (b. l. 68), 2017 m. kovo 23–27 d. patikrinimą kameroje Nr. 110 (b. l. 69–70), 2017 m. balandžio 25 d.–gegužės 3 d. patikrinimą kameroje Nr. 110 (b. l. 71) pažeidimų nenustatyta (kameroje Nr. 110 pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. gegužės 17 d., o kameroje Nr. 292 – 2016 m. lapkričio 25–27).

Kitose Lukiškių TI-K kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas atsiliepime nurodytais laikotarpiais, patikrinimai nebuvo atlikti.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K direktorių dėl to, kad kamerose nebuvo tinkamo apšvietimo, trūko baldų ar buvo kitos, jo manymu, netinkamos sąlygos.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. liepos 14 d. pranešimas 24-4672 „Dėl V. V. skundo“ bei minėti patikrinimo aktai patvirtina, kad Lukiškių TI-K vykdė teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl žalos dydžio

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kalint Lukiškių TI-K pareiškėjui 23 dienas teko mažesnis plotas, nei nustatyta Įsakyme Nr. V-124, tai yra 3,6 kv. m vienam asmeniui. Taigi, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį.

Konstatuotina, kad dėl laikymo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimų, nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, neilgą laikymo perpildytose kamerose trukmę (23 dienas), nežymų ploto vienam asmeniui trūkumą (apie 0,16 m²), į tai, kad didžiąją laiko dalį ginčo laikotarpiu (2016 m. lapkričio 4 d.–2017 m. liepos 4 d.) Lukiškių TI-K minimalus plotas asmeniui atitiko teisės aktų reikalavimus, o tam tikrais laikotarpiais kameroje buvo laikomas vienas arba buvo išvežtas į kitas įstaigas.

Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai, kurių teismas nelaiko tęstiniais, lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes ir buvo pakankamai intensyvūs. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti nurodoma 12 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.

Teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1541-624/2016, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017), įvertinęs vienam asmeniui priklausančio ploto pažeidimus, kurie buvo trumpalaikiai, tačiau atsižvelgdamas į privatumo pažeidimą, nors jis truko tik dvi dienas, mano, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 230 Eur sumos priteisimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – Tvarka), 6 ir 7 punktus bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informacinį pranešimą Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vienai rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijai parengti nustatytinas 0,06 Eur mokestis. Atsižvelgęs į tai, atsakovės atstovas prašo iš pareiškėjo priteisti 2,10 Eur realiai patirtų išlaidų už A4 formato lapų kopijų, susijusių su bylos nagrinėjimu, parengimą.

Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas.

Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai yra nustatyta ABTĮ 67 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, jei įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. V. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti V. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 230 (du šimtus trisdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė