Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-08-18 · Civilinė byla Nr. e2S-1911-880/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-18
Bylos Nr.
e2S-1911-880/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10074-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1911-880/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10074-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.3.2.5.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. M. pareikštu ieškiniu prašo: 1) pripažinti 73,81 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 29 d. pirkimo-sutartį Nr. 2808, sudarytą tarp pardavėjo atsakovo TVC Solutions, UAB ir pirkėjos atsakovės R. K. apsimestiniu sandoriu; 2) perkelti atsakovui L. K. ir ieškovei E. M. lygiomis dalimis pirkėjų teises ir pareigas pagal 73,81 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 29 d. pirkimo-sutartį Nr. 2808, sudarytą tarp pardavėjo atsakovo TVC Solutions, UAB, ir pirkėjos atsakovės R. K. nuo šios sutarties sudarymo momento, nustatant, kad atsakovui L. K. priklauso ½ dalis negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei E. M. priklauso ½ dalis negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ½ dalį atsakovei R. K. priklausančios 73,81 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovės E. M. reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovei R. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą – ½ dalį 73,81 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimo teisę.

4. Teismas nurodė, kad preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, sprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

5. Pagal 2022 m. balandžio 22 d. Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad ginčijamos 2019 m. kovo 29 d. pirkimo-sutarties Nr. 2808 pagrindu nuosavybės teisės į minėtas poilsio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos R. K. vardu, kuri byloje įtraukta atsakove.

6. Teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ginčo turto areštą, apribojant disponavimo teisę, nes egzistuoja galimybė, jog atsakovas, net ir neturėdamas nesąžiningų ketinimų ginčo turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims.

7. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, turto disponavimo teisės apribojimas – teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovė (apeliantė) R. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-14600-1125/2022 arba ją pakeisti – leidžiant R. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 73,81 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudoti savo nuožiūra; 2) nepanaikinus ir/ar nepakeitus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių - įpareigoti ieškovę E. M. pateikti 36 000 (1500 Eur x 24 mėn) Eur dydžio nuostolių, galinčių atsirasti dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimą, per 10 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties priėmimo dienos sumokant į teismo depozitinę sąskaitą 36 000 Eur sumą arba pateikti tokios pat sumos banko garantiją. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Ieškovė neįrodė net tikėtinos grėsmės, nes nepateikė absoliučiai jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė yra, gali būti nesąžininga ar paveiki dėl objektyvių aplinkybių kieno nors įtakai. Ieškinyje pateikti tik padriki teiginiai apie kito atsakovo L. K. nesąžiningumą, su kuriuo pati atsakovė susilaukė dviejų vaikų, ir kurie taip pat nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

8.2. Atsakovė ginčo turtą įsigijo 2019 m. kovo 29 d., jį naudoja asmeniškai arba išnuomodama patalpą bei gaudama pajamas, jokių ketinimų perleisti turtą ji niekada neturėjo ir neturi.

8.3. 2022 m. vasario 4 d. Nuomos sutartimi gyvenamosios paskirties patalpos išnuomotos iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Atsakovė gauna už nuomą kiekvieną mėnesį 1500 Eur pajamas. Visuotinai žinoma aplinkybė, jog gyvenamo būsto nuomos kainos kyla. Dėl ko, teismo nutarties 10 p. nustatytas nepagrįstas ribojimas nuomoti ginčo objektą, atsakovei sukelia ne proporcingas pasekmes – realius nuostolius.

8.4. Ieškovė realiai gali vengti atlyginti atsakovės patirtus nuostolius ne tik dėl akivaizdaus lėšų trūkumo, bet ir dėl savo subjektyviai nesąžiningos pozicijos turėjimo.

8.5. Iš ieškovės prašyme išdėstytų motyvų matyti, kad ieškovė prašo apriboti disponavimo turtu teisę, turint tikslą, kad jai palankaus sprendimo atveju, turtas nebūtų perleistas tretiesiems asmenims, tačiau neturi tikslo šiuo metu uždrausti atsakovei valdyti ginčo patalpą.

8.6. Vertintina, kad teismas galimai pažeidė byloje CPK 12 straipsnio rungtyniškumo principą ir galimai išėjo net už pačios ieškovės pareikšto prašymo ribų, apribodamas atsakovės nuosavybės teisę daugiau nei prašė ieškovė.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nustatęs abiejų sąlygų egzistavimą. Atskirajame skunde apeliantė kvestionuoja ieškinio prima facie pagrįstumą bei teigia esant netinkamai įvertintą grėsmės egzistavimą, nes ieškovė neįrodė apeliantės nesąžiningumo.

12. Spręsdamas, ar yra pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, teismas pirmiausia turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

13. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, kt.). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriame reiškia reikalavimus pripažinti negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 29 d. pirkimo-sutartį Nr. 2808, sudarytą tarp pardavėjo atsakovo TVC Solutions, UAB ir pirkėjos atsakovės R. K. apsimestiniu sandoriu bei perkelti jai ir atsakovui L. K. pirkėjų teises ir pareigas pagal 2019 m. kovo 29 d. pirkimo-sutartį Nr. 2808, nustatant, kad ieškovei ir atsakovui L. K. priklauso po ½ dalį negyvenamosios patalpos. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atmestini. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.

15. Susipažinus su byloje pareikšto ieškinio turiniu, šioje civilinio proceso stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar neįmanomą civilinių teisių gynybos būdą arba nepagrindė ieškinio atitinkamomis aplinkybėmis. Pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ieškovė pasirinko galimą jos galbūt pažeistų teisių gynimo būdą, ieškinio reikalavimų pagrindu išdėstytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė įrodymų, o prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su siekiamais užtikrinti ieškinio reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmoji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (tikėtinas ieškinio pagrįstumas) yra nustatyta, tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje. Tai konstatavus, spręstina, ar yra antroji būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui.

16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl konkretaus turto nuosavybės teisių ir jo perleidimo sandorio, o būtent 73,81 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Palankaus ieškovei teismo sprendimo priėmimo atveju ½ dalis ginčo turto turėtų būti perduota natūra ieškovei. Šiuo metu jis yra atsakovės R. K. nuosavybė, kuri turi teisę nevaržomai disponuoti šiuo ginčo objektu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vien ta aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovą, turintį teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės buvimą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2014); tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys – akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti ieškovo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015 ir joje nurodyta teismų praktika). Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo nekilnojamajam turtui, atsakovė turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims, kurie į bylos nagrinėjimą nėra įtraukti. Dėl šios priežasties užsitęstų bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ir taip sudėtinga teisinė situacija bei pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio reikalavimų įvykdymui ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju užtikrinti pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios leistų išsaugoti ginčo objektą toje pačioje teisinėje padėtyje.

17. Kartu pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalo laikytis proporcingumo principo, t. y. įvertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Kiekvienu atveju turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, kad užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kartu nesukeltų atsakovui nuostolių arba jie būtų minimalūs (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-285/2008). Šiems tikslams pasiekti teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi atidžiai parinkti jų rūšį.

18. Atsakovė R. K. atskirajame skunde nurodė ir kartu pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad 2019 m. kovo 29 d. įsigijusi ginčo turtą, ji nuomodavo minėtas patalpas. Atsakovė 2022 m. vasario 4 d. sudarė terminuotą Nuomos sutartį, pagal kurią ji išnuomojo patalpas nuomininkei iki 2022 m. rugsėjo 30 d., o nuomininkė įsipareigojo mokėti 1500 Eur mėnesinį nuomos mokestį. Atsakovės pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog Nuomos sutartis yra vykdoma.

19. Pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas) – šiuo atveju nėra tikslinga, neatitinka įstatyme įtvirtintų tokio pobūdžio priemonių taikymo tikslų, ekonomiškumo ir proporcingumo principų, pažeidžia atsakovės teises daugiau, negu reikia norimam tikslui pasiekti. Be to, ir iš ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones matyti, kad jos tikslas yra ginčo turto išsaugojimas atsakovės nuosavybėje, uždraudžiant perleisti nuosavybes teises tretiesiems asmenims, o ne uždrausti ginčo turtą nuomoti. Juo labiau, kad ginčo turtas atsakovei priklauso nuo 2019 m. kovo 29 d. ir ji jau anksčiau jį nuomojo, ginčų dėl to tarp bylos šalių nebuvo kilę.

20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017; kt.), užkertanti kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai bei atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas apsunkintų ar net padarytų neįmanomą ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė (įrašas viešame registre) teismų praktikoje pripažįstama kaip nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji taikoma, ji nevaržo teisės turimą turtą valdyti ir juo naudotis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017). Tuo tarpu turto areštas yra labiau atsakovų teises varžanti laikinoji apsaugos priemonė.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės – įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – pritaikymas šiuo atveju labiau atitiks proporcingumo principą ir nevaržys atsakovės teisių daugiau, negu to reikia teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui užtikrinti (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Tokios laikinosios apsaugos priemonės ginčo nagrinėjimo laikotarpiu pritaikymas užtikrins padėties tarp šalių iki bus išnagrinėta byla stabilumą (status quo). Kaip jau buvo minėta, byloje yra kilęs ginčas dėl konkretaus turto, kurio ½ dalis ieškinio tenkinimo atveju būtų priteista ieškovės asmeninėn nuosavybėn. Manytina, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu atsakovei R. K. naudojantis negyvenamosiomis patalpomis, o tiksliau jas nuomojat, turto vertė nesumažės.

22. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas bei atsižvelgė į teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes. Tačiau parinkdamas laikinųjų apsaugos priemonių rūšį neatsižvelgė į proporcingumo principą, todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškovės reikalavimams užtikrinti taikyti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovei R. K. priklausančiam nekilnojamajam turtui – ½ daliai 73,81 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

23. Pakeitus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, nebeliko draudimo atsakovei R. K. nuomoti aukščiau nurodytas patalpas, todėl atitinkamai nebėra pagrindo spręsti klausimą dėl įpareigojimo ieškovei pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atsakovės (apeliantės) R. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Ieškovės E. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) reikalavimams užtikrinti taikyti įrašą viešame registre dėl atsakovei R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priklausančio nekilnojamojo turto – ½ dalies 73,81 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14600-1125/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-10074-2022-7) įsiteisėjimo dienos“.

Nutarties kopiją išsiųsti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui.

Teisėjas Linas Zinkevičius