Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (pirmininkės), Jolitos Cirulienės (pranešėjos) ir Leono Jachimavičiaus, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2269-886/2014 pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui G. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukteriai priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo (institucija, teikianti išvadą – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė ieškiniu (1 t., b. l. 5–12) ir 2014-03-21 bei 2014-05-05 pareiškimais dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo (2 t., b. l. 70, 127–128) prašė:

1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 2006-10-07 Kauno m. CMB, akto įrašo Nr. duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės ir priteisti iš atsakovo 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę ,,Š.“;

3) nustatyti nepilnametės dukters G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove;

4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukteriai G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 600 Lt per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2013-06-27) iki dukters pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, ir siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymą, iki dukters pilnametystės nustatyti priverstinę hipoteką atsakovo nekilnojamam turtui, esančiam duomenys neskelbtini): 1/6 daliai 263,47 kv. gyvenamojo namo 1A1p (unikalus Nr. duomenys neskelbtini)), 1/6 daliai 241,66 gyvenamojo namo 2A1p (unikalus Nr. duomenys neskelbtini)), 1/6 daliai ūkinio pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini)), 1/6 daliai kitų statinių (unikalus Nr. duomenys neskelbtini)) ir 407/2441 daliai kitos paskirties 0,2441 ha žemės sklypo (unikalus Nr. duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 127–128);

5) priteisti 16 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukteriai (2 t., b. l. 70);

6) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilį Citroen C4, v. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data – 2005 m., o ieškovei priteisti 7 000 Lt kompensaciją už atsakovui tenkantį automobilį;

7) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Pažymėtina ir tai, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Dėl apeliantės argumento, kad teismas nepasisakė dėl visų jos nurodytų aplinkybių, pasakytina tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK 176 str.) (pvz., LAT 201123 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011; 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės bei neturtinės žalos atlyginimą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Kolegijos nuomone, aeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti tik nustatęs, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas, t. y., kad iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. LAT teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (LAT 2006-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006, 2007-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007).

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. kai sutuoktinis yra neištikimas arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai: nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (LAT 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio kaltės prezumpcija yra nuginčijama, tačiau santuokos iširimu kaltinamas sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją arba kad yra kitų aplinkybių, paneigiančių jo kaltę arba rodančių ir kito sutuoktinio kaltę.

Ieškovė atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo grindė atsakovo neištikimybe, nesirūpinimu šeima, nebendravimu su vaiku, neprisidėjimu materialiai prie šeimos poreikių tenkinimo ir kitų sutuoktinio pareigų nevykdymu. Atsakovas ieškovės kaltę dėl šeimos iširimo grindė ieškovės konfliktišku, aikštingu, kaprizingu, įnoringu charakteriu, apsisprendimu vienai išeiti gyventi pas savo tėvus, nepagarbiu ir netolerantišku elgesiu jo atžvilgiu.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sutuoktinių gyvenimas tapo nedarnus nuo 2007 m. gegužės mėnesio (po dukters gimimo), šalims dėl lėšų stygiaus apsigyvenus pas ieškovės tėvus, kur atsakovas pagyvendavo tik epizodiškai po keletą dienų, o po to dingdavo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šie ieškovės paaiškinimai pakankami nustatyti, kad šalių šeima iširo 2007 m. pavasarį. Kolegija, pritardama apeliacinio skundo argumentams, pažymi, jog tokia išvada teismas suprieštaravo pats sau, kadangi toliau sprendime nurodė, jog šeimoje santykiai blogėjo 2008, 2009 ir 2010 metais (abiejų šalių paaiškinimų pagrindu). Tačiau pažymėtina, jog minėta pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti.

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog, (duomenys neskelbtini) mėnesį gimus dukrai, per Velykas ieškovė paaiškino, kad jai reikia trumpam pabūti pas savo tėvus, motyvuojant, kad jai per sunku mokytis ir prižiūrėti vaiką, ir kad gal padės mama. Atsakovas siūlęs ir toliau gyventi pas jį ir samdyti patyrusią auklę, kuri prižiūrėtų dukrą, tačiau ieškovė nesutikusi. Vėliau jis bandęs gyventi pas ieškovės tėvus, bet dėl didelių nesutarimų su uošviais bendras gyvenimas trijų kambarių bute su bendra virtuve tapo neįmanomas. Atsakovas taip pat nurodė, jog iki 2007 m. birželio mėn. jis buvo išnuomojęs atskirą butą duomenys neskelbtini) Šilainiuose, tikėdamasis (ir kviesdamas), kad ieškovė su dukra grįš pas jį į laikinus namus, kur jie gyvens kaip šeima be ieškovės tėvų, tačiau galiausiai ieškovei pasakius, kad ji negrįš kartu gyventi, nuomojamo buto teko atsisakyti ir ieškovė grįžo gyventi pas savo tėvus; vėliau jie vėl bandė taikytis, gyvendami tai pas vienus, tai pas kitus tėvus, nors tai nedavė teigiamų rezultatų, nes ieškovė labai nesutardavo su atsakovo mama ir sese.

Taigi abi šalys pripažino, kad jų santykiai pradėjo blogėti 2007 m. gegužės mėnesį, kai ieškovė su kūdikiu iš šalių nuomojamo buto Šilainiuose išėjo gyventi pas savo tėvus, kur atsakovas atvykdavo pagyventi tik epizodiškai, o ieškovė su tuo taikstydavosi. Nors ieškovė ieškinyje ir nurodė, kad dėl lėšų stygiaus jie buvo priversti apsigyventi pas ieškovės tėvus, tačiau, atsakovui nurodžius, jog tai nebuvo abiejų šalių sprendimas ir jog atsakovas, kilus konfliktams su uošviais, siūlęs toliau gyventi nuomojamame bute Šilainiuose ir samdyti patyrusią auklę, ieškovė privalėjo įrodyti, kad abu sutuoktiniai buvo nusprendę dėl lėšų stygiaus gyventi (tęsti gyvenimą toliau kilus atsakovo konfliktams su uošviais) būtent pas ieškovės tėvus ir kad tai nebuvo tik vienos ieškovės sprendimas. Kolegija, įvertinusi šalių paaiškinimus (pati ieškovė 2013-12-17 posėdyje pripažino, kad ,,kai aš išėjau iš buto, atsakovas ten dar liko kokias penkias dienas gyventi“) ir byloje surinktus įrodymus, sprendžia, jog ieškovė šios aplinkybės neįrodė. Kolegija neturi pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais, kurių ieškovė neginčijo, jog iki 2007 m. birželio mėn. atsakovas buvo išnuomojęs atskirą butą (duomenys neskelbtini) Šilainiuose, tikėdamasis (ir kviesdamas), kad ieškovė su dukra grįš pas jį į laikinus namus, kur jie gyvens kaip šeima be ieškovės tėvų, tačiau galiausiai ieškovei pasakius, kad ji negrįš kartu gyventi, nuomojamo buto teko atsisakyti. Kolegijos nuomone, šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog pradinė priežastis, nulėmusi ieškovės apsisprendimą išeiti gyventi pas tėvus ir tęsti gyvenimą pas juos, nežiūrint į kilusius konfliktus tarp atsakovo ir jos tėvų, kas, kolegijos nuomone, ir nulėmė šalių santykių blogėjimą, buvo ne atsakovo neištikimybė ar koks nors kitas jo netinkamas ieškovės atžvilgiu elgesys ar nepadėjimas ieškovei prižiūrėti kūdikį (apie tai, kad atsakovas, kol šalys gyveno kartu nuomojamame bute, būtų neprisidėjęs prie dukters priežiūros ir auginimo ar kad būtų netinkamai elgęsis su ieškove, ieškinyje net neužsimenama), o tai, kad abi šalys, atsakovui paradus darbą, o tuo pačiu ir iki tol turėtas nemažas pajamas, ir dėl to šeimai susidūrus su laikinais finansiniais sunkumais (ką ieškinyje nurodė ir pati ieškovė), nesugebėjo, atsižvelgdamos į tarpusavio pagarbą ir abipusį supratimą, užgniaužiant savo ambicijas, prioritetą atiduoti šeimos ryšių išsaugojimui, stengiantis padėti vienas kitam, vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str.). Nors ieškovė nurodė, jog iš nuomojamo buto Šilainiuose buvo priversti išsikraustyti dėl to, kad atsakovas nesugebėjo sumokėti nuomos mokesčio bei už komunalinius patarnavimus, ką įrodinėjo ir (duomenys neskelbtini) 2007-05-14 pranešimu apie 398,94 Lt įsiskolinimą AB Kauno energijai (2 t., b. l. 9) bei UAB ,,Init“ 2007-05-08 raštu dėl 46 Lt skolos už paslaugas (2 t., b. l. 8), kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog tai nėra tokios skolos (tuo labiau ilgalaikės), kurios parodytų užsitęsusią itin sunkią šeimos turtinę padėtį tuo metu, tuo labiau, kad taip matyti iš šalių paaiškinimų, ieškovė toliau studijavo teisę VDU, kur už mokslą reikėjo mokėti. Kolegijos nuomone, jeigu atsakovui praradus darbą ir gimus dukrai šalių šeima susidūrė su finansinėmis problemomis, ieškovė taip pat turėjo tai įvertinti apsispręsdama toliau tęsti mokslus, vietoj to, kad sunkiuoju šeimai laikotarpiu (o ne vėliau, kai viena apsigyveno pas tėvus ir kai atsakovas jos pradėjo neberemti materialiai) būtų paėmusi akademines atostogas ir bent jau pinigais, tuo metu išleistais mokslams, būtų prisidėjusi prie šeimos išlaikymo ir tokiu būdu naujos šeimos pamatą sustiprindama, jeigu atsakovo tuo metu gaunamų pajamų ir turėtų santaupų neužteko susimokėti už būsto nuomą, ypač po to, kai išryškėjo nesutarimai tarp atsakovo ir ieškovės tėvų, kai šalys mėgino kartu gyventi pas ieškovės tėvus. Būtent ieškovė tuo metu, kai atsakovas susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais ir kai ieškovė viena priėmė sprendimą apsigyventi pas savo tėvus, negavusi tam aiškiai išreikšto atsakovo pritarimo, ir ypač tuomet, kai išryškėjo jo nesutarimai su ieškovės tėvais, kolegijos nuomone, turėjo remti savo sutuoktinį moraliai ir ieškoti abiem pusėm priimtinų sprendimų dėl apsigyvenimo kartu, tokiu būdu užtikrinant stiprių šeimos santykių kūrimą, o ne tenkintis situacija, kai atsakovas su ja jos tėvų namuose laiko praleisdavo vis mažiau ir mažiau, kas neabejotinai silpnino dar ir taip gerai nesusiformavusius jaunos šeimos ryšius ir sudarė prielaidas atsakovo neištikimybei.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog pirmą kartą atsakovą esant neištikimą ji įtarė dar 2007 m. liepos mėn. perskaičiusi atsakovo telefone jo meilužės M. žinutę, o galutinai įsitikino tuo (duomenys neskelbtini) per dukters gimtadienį atsakovo telefone perskaičiusi visas jos žinutes, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės (kad atsakovas buvo neištikimas dar 2007 metais) ieškovė jokiais kitais įrodymais neįrodė (CPK 178 str.). Ieškovė savo teiginius dėl atsakovo neištikimybės taip pat įrodinėjo liudytojų parodymais. Liudytoja L. K., ieškovės studijų draugė, dirbanti Toyota autosalone (1 t., b. l. 187), teigė atsakovą šeimoje mačiusi tik pusantrų metų, po to jį sutikdavusi tik klubuose ir restoranuose su kompanijomis / su mergina, jog kartą atsakovas atvyko į jos darbą Toyota saloną su moterimi, apie tai ji pranešė G., kuri paskambino į tos moters telefono numerį (kurį žinojo iš M. N. atsakovui siųstų sms žinučių), ir ji atsiliepė. Ieškovė atsakovo neištikimybę taip pat įrodinėjo liudytojos I. Š. parodymais apie tai, kad ieškovę matydavo vieną ir apsiverkusią, o atsakovą matydavo tik per šventes, kad 2008 m. matė atsakovą PC Akropolis su jauna mergina, kurią buvo apsikabinęs per pečius, o iš jų elgesio matėsi, kad tai pora, jog vėliau matė atsakovą su ta pačia mergina Vilniaus g. (t. l., b. l. 189–190); 2008 m. ji yra mačiusi Akropolyje einantį atsakovą, apkabinusį merginą, iš pamatyto vaizdo nusprendė, kad mergina yra atsakovo meilužė (1 t., b. l. 189). Ieškovė atsakovo neištikimybę įrodinėjo ir liudytojo R. A. parodymais 2013-12-02 teismo posėdyje (1 t., b. l. 190–191), kuris patvirtino, kad ieškovės prašymu 2009 m. Velykų antrą dieną ryte ieškovės paprašytas nuvežė ją į atsakovo namus Vaišvydavoje, kur kieme pamatė įkaušusių vyrukų ir atsakovą, apsikabinusį merginą (iš ko susidarė toks įspūdis, kad tai atsakovo mergina); ieškovei įėjus į kiemą, atsakovas merginą paliko ir priėjo prie ieškovės, o jai išreiškus nepasitenkinimą, ją atstūmė, ėmė traukti iš kiemo, keikėsi rusiškai (t. l. b. l. 190-191); važiavo į atsakovo namus Vaišvydavoje, atsakovas buvo apkabinęs merginą, laikė butelį ir nepagarbiai elgėsi su ieškove. Be to, ieškovė atsakovo neištikimybę įrodinėjo ir atsakovo sesers K. Š. 2009 m. balandžio mėn. pabaigoje–gegužės mėn. pradžioje rašytomis ieškovei sms (,,sveika g., <...> pati jaučiuosi durniaus vietoj dėl velykų! <...>aš tikrai nekalta kad turiu ,,gudra“ brolį"!, “g., ,<....>dabar jau žinau, ji buvo M.“; „man rūpi ne lik mano brolis! man rūpi tikrai ir tu! Ir aš tikrai nepalaikau tu kurvu varianto!), kurios patvirtino ieškovės kviestų liudytojų L. K., I. Š. ir R. A. liudijimus bei ieškovės paaiškinimus dėl atsakovo neištikimybės su M. N. (t. 2, b. l. 57, 56, 59). 2008-11-18 K. Š. trumpoji žinutė, atsiųsta ieškovei („kaip jus? tevelis gal jau atsirado?“), patvirtina liudytojos L. K., H. ir J. M. liudijimus ir ieškovės paaiškinimus, jog atsakovas nuo 2008 m. pabaigos nesirūpino šeima, dažnai pradingdavo ir nežinodavau, kur jis esąs ištisomis savaitėmis. Kolegija nesutinka su sprendime teismo nustatyta aplinkybe, jog liudytojas N. K. 2014-04-22 teismo posėdyje paaiškinęs, kad viename iš pobūvių su draugais, kuriame dalyvavo daugiau žmonių, buvo ieškovės minima moteris – M. N., tačiau šis liudytojas nepatvirtino, kad ji – atsakovo meilužė. Kaip spręstina iš 2014-04-22 teismo posėdžio garso įrašo, teismo posėdyje liudytojas N. K. į ieškovės klausimą atsakė, kad buvo vienas kartas, kad šventė keturiese – atsakovas su M. ir jis su žmona.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo sprendė, kad ieškovės nurodytų liudytojų parodymai yra nepakankami įrodyti atsakovo neištikimybės 2008–2009 metais faktą. Nors liudytojų paaiškinimai apie tai, kad jie viešose vietose matė ieškovės sutuoktinį su kita moterimi, ir nėra pakankami spręsti, kad atsakovas su šia moterimi turėjo intymių santykių, tačiau, kolegijos nuomone, byloje ieškovės pateiktų įrodymų visuma patvirtina atsakovą buvus ieškovei neištikimą dar 2008–2009 metais, kai šalys nors dar ir negyveno skyrium, tačiau kai, pačios ieškovės teigimu, kartu gyvendavo tik epizodiškai, t. y. su pertraukomis, kurios atskirai gyvenant ilgėjo nuo keleto dienų iki kelių mėnesių.

Nors atsakovas šioje byloje ir nenuginčijo CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos sutuoktinių kaltės prezumpcijos, kurios nenuginčijus bendras sutuoktinių gyvenimas dėl vieno jų kaltės gali būti pripažintas negalimu, tačiau, kolegijos nuomone, šioje byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti dėl santuokos iširimo vien tik atsakovo kaltę, nors ši ir yra preziumuojama dėl nustatytos atsakovo neištikimybės bei aplinkybės, jog atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip ketverius metus visiškai ja nesirūpino, kadangi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nebuvo įrodytos ir atsakovo nurodytos aplinkybės, kad viena iš šeimos iširimo priežasčių buvo pačios ieškovės nevykdymas pareigos sutuoktinį remti moraliai bei nepagarba ir nelojalumas savo sutuoktiniui (CK 3.27 str. 1 d.).

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad viena iš šeimos iširimo priežasčių buvo ieškovės nepagarba ir nelojalumas sutuoktiniui, nevykdymas pareigos sutuoktinį remti moraliai (CK 3.27 str. 1 d.), yra nepagrįsta, deklaratyvaus pobūdžio, prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams, nes paremta tik vienintelio liudytojo atsakovo geriausio draugo N. K. subjektyviu parodymu, jog švenčiant atsakovo gimtadienį restorane, viešai prie visų ieškovė atsakovą pavadino „gaidžiu“, ką apeliantė neigia.

Liudytojas N. K. (atsakovo draugas) 2014-04-22 teismo posėdyje parodė, kad G. jį supažindino su G. dar iki šalių santuokos, ir jis geriausiai žino apie jų tarpusavio bendravimą, nes G. draugavo su jo žmona, jie bendravo šeimomis kartu su vaikais. N. K. 2014-04-22 teismo posėdyje paaiškino, kad nuo pat santuokos pradžios G. su G. elgėsi nepagarbiai, žeminančiai, artimųjų ir šeimos draugų akivaizdoje atsiliepdavo apie atsakovą nepagarbiai, netaktiškai; švenčiant G. gimtadienį „(duomenys neskelbtini)“ ir filmuojant svečių palinkėjimus, G. viešai prie visų svečių į filmavimo kamerą pasakė: „..tam gaidžiui, ką aš galiu palinkėt“ (2014-04-22 posėdžio garso įrašo 42 min. 20 s.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šio liudytojo parodymus, kurių ieškovė neginčijo ir nereikalavo pateikti filmuotos medžiagos, kolegijos nuomone, visiškai pagrįstai laikė įrodytomis atsakovo nurodytas aplinkybes, kad viena iš šeimos iširimo priežasčių buvo ir pačios ieškovės nepagarba ir nelojalumas savo sutuoktiniui, nevykdymas pareigos sutuoktinį remti moraliai (CK 3.27 str. 1 d.). Kolegija nemato pagrindo netikėti šio liudytojo, kuris yra atsakovo draugas, parodymais, tuo labiau, kad šis liudytojas pripažino ir atsakovui nenaudingą aplinkybę – kad vieną kartą jis šventė su savo žmona ir atsakovas su M. N..

Be to, kaip jau minėta prieš tai, ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo patvirtina tai, kad ieškovė tuo metu, kai atsakovas dėl prarasto darbo susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, viena priėmė sprendimą apsigyventi pas savo tėvus, negavusi tam aiškiai išreikšto atsakovo pritarimo, ir ypač tuomet, kai išryškėjo jo nesutarimai su ieškovės tėvais, nerėmė savo sutuoktinio moraliai ir nepriėmė dėl abiem pusėm priimtino sprendimo dėl apsigyvenimo kartu, o tenkinosi situacija, kai atsakovas su ja jos tėvų namuose laiko praleisdavo vis mažiau ir mažiau, kas neabejotinai silpnino dar ir taip gerai nesusiformavusius jaunos šeimos ryšius ir sudarė prielaidas atsakovo neištikimybei.

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 178 str.). Nors apylinkės teismas be pagrindo nekonstatavo atsakovą 2008–2009 m. buvus neištikimą ieškovei, t. y., kad jo bendravimas su kitomis moterimis peržengė santuokinės ištikimybės ribas, tačiau kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje yra konstatuota ir pačios ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo, pasireiškusi nevykdymu pareigos sutuoktinį remti moraliai bei nepagarba ir nelojalumu jam, nemato pagrindo kaltu dėl šalių santuokos iširimo pripažinti vien tik atsakovą, tuo labiau, kad pagal bylos duomenis atsakovas ieškovei neištikimas buvo ne iki ieškovei apsisprendus apsigyventi pas tėvus, o praėjus tam tikram laikui po šalių gyvenimo kartu tik epizodiškai. Kolegijos nuomone, dėl šalių šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai, kurie abu dėjo per mažai pastangų šeimos išsaugojimui, nebuvo lojalūs ir negerbė vienas kito, nesugebėjo pasiekti kompromisų dėl šeimos išsaugojimo. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė (šiuo atveju – atsakovo), negu kito sutuoktinio (šiuo atveju – ieškovės), nepaneigia teismo išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo (LAT 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Dėl neturtinės žalos

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nagrinėjamu atveju šalių santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kolegijos nuomone, visiškai pagrįstai buvo netenkintas ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 15 000 Lt neturtinę žalą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kauno miesto apylinkės teismas 2014-07-17 nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė jos apeliacinio skundo patenkinimo atveju gali tikėtis jos turtinės padėties pagerėjimo, 450 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą atidėjo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kolegija, atžvelgdama į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas nėra patenkintas ir jos turtinė padėtis nepagerės 15 000 Lt suma, sprendžia, jog, įvertinus apeliantės argumentus (yra bedarbė, nekilnojamojo turto neturi, viena augina nepilnametę dukterį), tikslinga atleisti ją nuo likusios 450 Lt žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimo.

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, iš esmės nepagrįstą apeliacinį skundą atmeta, o apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atleisti apeliantę nuo 450 Lt žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimo.