- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-16
- Bylos Nr.
- AN2-209-211/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00547-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
Vilniaus apygardos teismo teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimo, kuriuo A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 3 dalį 2700 eurų bauda su kontrabandos daiktų – 2305 pakelių cigarečių „NZ Gold superslims“ konfiskavimu. Pritaikius ANK 675 straipsnio 5 dalį, A. K. paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per 24 mėnesius. Nuspręsta nutarimui įsiteisėjus, automobilį ,,Peugeot 607“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžinti A. K. arba savininkui – D. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2017-08-13, apie 06.10 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) geležinkelio posto (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkte, vykdamas per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką D. P. vardu registruotu automobiliu ,,Peugeot 607“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis, transporto priemonė), nedeklaravęs ir nepateikęs muitinės kontrolei bei paslėpęs automobilio bagažinėje tarp galinės sėdynės ir padarytos sienelės, gabeno 2305 pakelius cigarečių ,,NZ Gold superslims“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 6875,85 Eur. Tuo jis pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos (toliau – ANK) 208 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimu A. K. nubaustas pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį 2700 eurų bauda su kontrabandos daiktų (2305 pakelių cigarečių „NZ Gold superslims“) konfiskavimu. Pritaikius ANK 675 straipsnio 5 dalį, A. K. paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per 24 mėnesius. Nuspręsta nutarimui įsiteisėjus, automobilį ,,Peugeot 607“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžinti A. K. arba savininkui – D. P.
Šalies argumentai
Vilniaus teritorinė muitinė (toliau – Muitinė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-820-269/2017 dalyje dėl transporto priemonės ,,Peugeot 607“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), grąžinimo savininkui ir šią transporto priemonę konfiskuoti. Nurodo nesutinkantys su teismo nutarimu šioje dalyje dėl automobilio grąžinimo, kadangi mano, kad apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą, neatsižvelgė į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, kontrabanda gabentų prekių kiekį, jų slėpimo vietą. Nurodo abejojantys, kad tokio didelio kiekio cigarečių gabenimas per sieną galėjo būti suplanuotas spontaniškai, taip pat ir A. K. versija apie du vyrus, sutiktus degalinėje, kurie ir pasiūlė padaryti nusižengimą bei patikėjo tokį didelį cigarečių kiekį.
Skunde nurodoma, kad teismų praktikoje yra suformuluota, kad vien automobilio registracija kito asmens vardu nesudaro pagrindo pripažinti, jog automobilio, kaip nusižengimo padarymo įrankio konfiskacija būtų negalima. Muitinė atkreipia dėmesį ir į tai, kad minimas automobilis buvo specialiai pritaikytas cigarečių gabenimui, nes jos buvo gabenamos tam nepritaikytoje vietoje, t.y. tarp galinės sėdynės ir padarytos sienelės, kas, muitinės teigimu, leidžia teigti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kruopščiai ruošėsi nusižengimo padarymui. Taip pat nurodo, kad dėmesį reikia atkreipti į tai, kad tokio didelio kiekio cigarečių A. K. nebūtų galėjęs nepastebimai pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, todėl daro išvadą, kad pastarajam inkriminuoto nusižengimo padarymui automobilis buvo būtinas ir vertinamas kaip tiesioginė kontrabandos dalyko gabenimo priemonė, ką pripažino ir apylinkės teismas.
Vilniaus teritorinės muitinės nuomone, šio administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių administracinio nusižengimo padarymo įrankio konfiskavimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į Muitinės apeliacinį skundą suinteresuoto asmens D. P. (D. P.) įgaliotas atstovas advokatas D. B. prašo Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimą. Nurodo kategoriškai nesutinkantys su apeliaciniu skundu, kadangi byloje esanti medžiaga neįrodo esant ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytiems pagrindams, kai gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai. Teigia, kad muitinė nepagrįstai išpūtė gabentų prekių kiekį, nurodydama cigarečių vienetų skaičių, kadangi teismų praktikoje kontrabanda gabentų cigarečių kiekis yra skaičiuojamas pakeliais. Be to, nepagrįstai nurodė, kad automobilis buvo specialiai pritaikytas pažeidimui daryti, kadangi automobilyje nebuvo jokių slėptuvių ar gamyklinių detalių pakeitimų, automobilis niekada nebuvo išardytas ar pakeistos jos gamyklinės konstrukcijos, o skunde minima „sienelė“ buvo padaryta iš paprasčiausios medžiagos, buvo įdėta prie pasienio posto, jos net tinkamai nesumontuojant. Nurodo, kad byloje net nebuvo užfiksuota, kaip automobilis buvo specialiai pritaikytas pažeidimui daryti.
Atsiliepime taip pat nurodoma, kad byloje yra įrodyta, kad transporto priemonės savininkas D. P. skolino automobilį akivaizdžiai ne tikslu padaryti priešingus teisei veiksmus ir apskritai nežinojo ir net negalėjo žinoti, kad jos transporto priemonė bus administracinio nusižengimo padarymo priemonė, jis ją skolino tik tikslu nuvažiuoti apsipirkti. Aplinkybių, paneigiančių tai, byloje nėra, todėl nurodo atsakingai pareiškiantys, kad suinteresuotas asmuo niekaip nėra susijęs su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytu administraciniu nusižengimu, ko pasėkoje konfiskuoti transporto priemonę, priklausančią kitam, nieko apie tai nežinojusiam asmeniui, būtų visiškai nelogiška, neproporcinga ir neteisinga.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Pažymėtina, kad A. K. nubaustas už tai kad jis 2017-08-13, apie 06.10 val., Vilniaus rajone, Kenos geležinkelio posto Šumsko pasienio kontrolės punkte, vykdamas per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką D. P. vardu registruotu automobiliu ,,Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nedeklaravęs ir nepateikęs muitinės kontrolei bei paslėpęs automobilio bagažinėje tarp galinės sėdynės ir padarytos sienelės, gabeno 2305 pakelius cigarečių ,,NZ Gold superslims“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 6875,85 eurai.
ANK 208 straipsnio 3 dalyje nustatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. Taigi, asmenims už kontrabandą bauda yra nustatyta kaip pagrindinė administracinė nuobauda, o transporto priemonės konfiskavimas – alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda, kuri, įvertinus administracinės bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę ir padaryto nusižengimo sunkumą, gali būti skiriama kartu su pagrindine nuobauda – bauda. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas – pagal ANK 208 straipsnio 3 dalies sankciją yra neprivaloma. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pagal teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas, tačiau pabrėžtina, kad vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą teismų praktikoje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padarytos kontrabandos pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas kontrabandos gabenimo priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2012).
ANK 29 straipsnio 4 dalis numato, kokiais atvejais yra galimas trečiajam asmeniui priklausančio turto konfiskavimas:
1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti;
2) turtas buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;
3) turtas buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;
4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;
5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad automobilis ,,Peugeot 607“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso D. P. (D. P.) (b.l. 8), kuris rašytiniame paaiškinime nurodė, jog A. K. automobilį paskolino tikslu nuvažiuoti į Lietuvą apsipirkti, nes pats per išeigines automobiliu nesinaudojo (b.l. 44). Taip pat minėto automobilio savininkas buvo apklaustas ir apylinkės teisme, kur taip pat patvirtino nežinojęs, jog automobiliu, kurį jis paskolino savo pažįstamam, šis ketina neteisėtai gabenti cigaretes. Nurodė, kad automobilyje jokių slėptuvių nebuvo (b.l. 51). Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. taip pat teismui nurodė, kad automobilio savininkas nieko nežinojo apie jo daromą nusižengimą, konstrukcijos pakeitimai automobilyje nebuvo padaryti (b.l. 50).
Matyti, kad kitų duomenų, kurie pagrįstų automobilio savininko D. P. (D. P.) didelį neapdairumą ir nesirūpinimą savo turtu pirmosios instancijos teismas nenustatė, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tokių duomenų byloje nėra. Tokiu būdu teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad A. K., gabendamas kontrabandą, pasinaudojo D. P. (D. P.) automobiliu, tačiau teismui negavus duomenų, kad transporto priemonės savininkas, perduodamas automobilį A. K., žinojo apie tai, kad šis bus panaudotas įvykdant kontrabandą ar kitaip būtų susijęs su neteisėtu cigarečių gabenimu, pagrįstai minėto automobilio nekonfiskavo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, keisti ar naikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Atsiliepime į Muitinės apeliacinį skundą suinteresuoto asmens D. P. (D. P.) įgaliotas atstovas advokatas D. B. taip pat prašo priteisti iš Muitinės suinteresuoto asmens naudai bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia jokių tą patvirtinančių dokumentų. Nesant objektyvių įrodymų apie patirtas atstovavimo išlaidas, teismas neturi pagrindo jų priteisti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.