- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-26
- Bylos Nr.
- 2S-421-755/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 22-15-3-01057-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- V. K.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-421-755/2016
Dainius Strautininkas Teisminio proceso Nr. 22-15-3-01057-2015-2 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.3.
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 26 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo D. K. atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24-857/2016 pagal ieškovės V. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalyti turtą, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą ir priteisti jiems išlaikymą.Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisiant laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams U. K. ir G. K. po 160 Eur kiekvienai iš jų tėvo D. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sprendimo priėmimo, kadangi atsakovas su ieškove negyvena jau ilgą laiką ir jokio išlaikymo vaikams neteikia. Ieškovės atstovas pateikė prašymą, kuriuo prašė laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, kad: atsakovas gali matytis su savo nepilnametėmis dukromis tik iš anksto, ne vėliau kaip prieš 24 valandas, pasimatymo laiką suderinęs telefonu su ieškove; gali matytis su savo nepilnametėmis dukromis tik dalyvaujant ieškovei, nedarbo dienomis vieną kartą per savaitę,atsakovo pasimatymai su nepilnametėmis dukromis negali trukti ilgiau kaip iki 15 val.
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismo 2016-01-28 nutartimi ieškovės prašymas tenkintas iš dalies: priteista iš atsakovo D. K. laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams: dukroms U. K. ir G. K., po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-01-27 iki teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo , turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo priėmimo dienos; nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais: dukromis U. K. ir G. K. tvarka, pagal kurią atsakovas gali matytis su savo nepilnametėmis dukromis tik iš anksto, ne vėliau kaip prieš 24 valandas, pasimatymo laiką suderinęs telefonu su ieškove; gali matytis su savo nepilnametėmis dukromis tik dalyvaujant ieškovei; gali matytis su savo nepilnametėmis dukromis nedarbo dienomis vieną kartą per savaitę; atsakovo pasimatymai su nepilnametėmis dukromis negali trukti ilgiau kaip iki 15 val. Teismas, nurodė, kad siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teisėtus interesus, ieškovės prašymas dėl priteistino laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams tenkintinas iš dalies priteisiat iš atsakovo vaikams po 80 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-01-27 iki teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo priėmimo dienos (CPK 145 str. 1 d. 11 p.), priteisto laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant V. K..
Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė nurodė, jog atsakovas pasimatymų su dukra U. metu pradėjo ją neigiamai nuteikinėti ieškovės atžvilgiu, į susitikimus su dukra jis atvyksta iš anksto nesuderinęs laiko, dažniausiai vakarais, galimai tyčia siekdamas sutrukdyti ieškovės ir dukrų poilsį, į dukros buvimo vietą kviečia policiją net ir tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės suorganizuoti pasimatymo su dukra, po atsakovo pasimatymų su dukra U., pastaroji nebendrauja, užsisklendusi, verkia, 2016-01-16 d. atsakovas kelyje (duomenys neskelbtini) tikslingai ieškovės atžvilgiu pavojingai manevravo savo automobilį, ko pasėkoje ieškovė buvo priversta kreiptis tiek į policijos pareigūnus, tiek į savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus, į vertinęs tai, kad teismui ieškovė pateikė skundo policijai ir paaiškinimo Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui kopijas, nurodęs, kad ieškovės prašoma bendravimo su dukromis tvarka nepažeidžia atsakovo ir dukrų interesų, atsižvelgęs į ieškovės nurodytą įvykį, siekiant nepilnamečius vaikus apsaugoti nuo atsakovo galimų netinkamų veiksmų ateityje, iki kol bus priimtas teismo sprendimas, teismas sprendė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatė bendravimo su nepilnamečiais vaikais - dukromis U. ir G. K. tvarką.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas D. K. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2016-01-28 nutartį dalyje dėl pasimatymų su vaikais tvarkos nustatymo arba išspręsti klausimą iš esmės – skundžiamą nutartį pakeisti, nustatant bendravimo su vaikais tvarką, jog jis apie pasimatymą su vaikais informuos ieškovę elektroniniu paštu, nurodytu adresu, prie 1 dieną ir galės matytis su vaikais kas antrą savaitgalį pasiimant iš namų šeštadienį 10 val. ir parvežant į namus sekmadienį 16 val.Apeliantas teigia, kad ieškovė suklaidino teismą apie jo netinkamą elgesį. Nurodo, kad teismo nustatytas pasimatymų grafikas yra neteisingas, nes ieškovė jau dabar, po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, neatsiliepia į jo skambučius, dėl ko bendravimas su vaikais neįmanomas ir reikalinga pakeisti informavimo apie pasimatymą būdą, t.y. informuoti ieškovę apie pasimatymą elektroniniu paštu. Apeliantas teigia, kad nesuprantama, kodėl jis turi su dukromis bendrauti stebint ieškovei, kuri prieš jį ir prieš jam artimus asmenis naudoja fizinį smurtą.Pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik tada, kai jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįvykdomus, tuo pačiu turi būti pateikiami ir tai patvirtinantys įrodymai.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepaduotas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką. Teismo nutartis dalyje, kurioje teismas taikė laikinąją apsaugos priemonė – priteisė nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą nuo 2016-01-27 iki teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, priėmimo dienos, iš atsakovo skundo turinio matyti, kad nėra skundžiama.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Ginčuose kildinamuose iš šeimos santykių, kaip yra šiuo atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo specifikos aptartos CK 3.65 str. Gali būti uždraudžiama vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ( CK 3.65 str. 2 d.7 p.).
Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi ieškovui, prašančiam byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą, o atsakovui, prašančiam panaikinti( pakeisti) taikytas laikinąsias apsaugos priemones, – šias sąlygas paneigti.
Pastebima, kad atsakovas D. K. faktiškai neginčija pagrindo bei sąlygų buvimo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – bendravimo su vaikais tvarkos nustatymą iki teismas priims sprendimą santuokos nutraukimo byloje, tačiau nesutinka su pačia bendravimo tvarka, o būtent tuo, kad jis pasimatymo su dukromis laiką turi suderinti su ieškove telefonu. Apeliantas D. K. ieškovei apie pasimatymą su dukromis pageidauja pranešti elektroniniu paštu. Be to, apeliantas nesutinka su nustatyta bendravimo tvarka ir dėl to, kad jis gali matytis su savo nepilnametėmis dukromis tik dalyvaujant ieškovei. Atsakovas prašo leisti matytis su dukromis kas antrą savaitgalį pasiimant jas iš namų šeštadienį ir parvežant į namus sekmadienį, prieštarauja dėl bendravimo su vaikais tik dalyvaujant ieškovei,todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl paminėtų atsakovo D. K. prašymų.
Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl šių priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
Kadangi atsakovas nurodė, jog po skundžiamos teismo nutarties priėmimo kilo nepatogumų dėl ieškovės informavimo apie pasimatymą su vaikais būdo – apelianto teigimu ieškovė neatsiliepia į jo telefono skambučiu, dėl ko bendravimas su vaikas tampa neįmanomu, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į bendravimo su vaiku nustatomai tvarkai keliamus įprastus standartus, siekdamas užtikrinti vaiko interesus, tėvo teises, sprendžia, kad atsakovui turi būti sudarytos lanksčios ir patogios sąlygos informuoti ieškovę apie planuojamą pasimatymą su dukromis, tame tarpe ir pasinaudojant elektroniniu paštu.
Sykiu apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad nėra pagrindo keisti teismo nustatytą bendravimo su vaikais tvarką atsakovui, leidžiant kas antrą savaitgalį pasiimant jas iš namų šeštadienį ir parvežant į namus sekmadienį.
Byloje pateikta Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-11-30 išvada Nr. V2-935 dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų reikalavimų civilinėje byloje, kurioje nurodyta, kad V. K. gyvena su dukromis pas savo tėvą, butas ir gyvenimo sąlygos tinkamos. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad D. K. gyvena (duomenys neskelbtini) mstl., Panevėžio r., todėl jo ketinimai išvadą teikiančiai institucijai nežinomi (b.l. 71-72). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, kuris siekia bendravimo su vaikais juos pasiimant kas antrą savaitgalį, nepateikė duomenų apie savo gyvenimo sąlygas, jų tinkamumą vaikams, apie jas apeliacinės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje duomenų taip pat nėra, kad iš byloje esančios informacijos – ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo matyti, kad ieškovas ir atsakovė konfliktuoja, spręstina, kad nepilnamečių vaikų buvimo vieta kas antrą savaitgalį, taip kaip prašo atsakovas, vertinant jų amžių bei interesus, iki teismo sprendimo priėmimo nekeistina.
Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas nuolatos negyvena, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos intensyvumo. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. bus nustatyta konkreti vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, o su kitu bus nustatyta konkreti bendravimo tvarka. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio bei priešieškinio dalyką sudarančius klausimus su kuriuo iš skyrium gyvenančių tėvų turi būti nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta( atsakovas priešieškiniu kelia reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo) , kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su kitu, su vaiku negyvenčiau, tėvu (motina). Tuo tarpu dabar nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Kadangi skundžiama nutartimi atsakovui nustatyta matytis su savo nepilnametėmis dukromis nedarbo dienomis vieną kartą per savaitę, o atsakovas prašo leisti kas antrą savaitgalį dukras pasiimti iš ieškovės šeštadienį ir parvežti jas sekmadienį, teismas vertina, kad atsižvelgiant į vaiko interesus, teismo nustatyta minėta bendravimo tvarka su vaikais savaitgaliais, tėvo teisių reikšmingai nesuvaržo. Be to, atsižvelgiant į duomenis apie tėvų konfliktus bei atsakovo priešieškinio reikalavimą nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su juo (b.l.120-126), teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka nekeičiant vaikų buvimo vietos savaitgaliais, leidžia daryti išvadą, kad geriausiai užtikrins vaikų interesus ir bus realiai vykdoma.
Pastebima, jog atsakovas neteikė pirmos instancijos teismui motyvuoto prašymo su pasiūlymais dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, pakeitimo,todėl jo skunde suformuluoto prašymo dėl bendravimo su vaikais tvarkos kas antrą savaitgalį išsprendimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme apsunkintas. Prie skundo nepridėta jokios medžiagos apie tai, jog atsakovas galės užtikrinti vaikams tinkamas sąlygas, pvz. nakvynę.
Sykiu pripažįstama, jog atsakovo bendravimo su vaikais suvaržymas, nustačius ,jog jis turi vykti tik dalyvaujant ieškovei, teismo nepakankamai pagrįstas. Toks sprendimas teismo motyvuotas siekiu apsaugoti vaikus nuo atsakovo galimai netinkamų veiksmų ateityje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pakankamo pagrindo tokiam suvaržymui nėra.
Pagal CK 3.175 str., esant ginčui tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant, kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai). Pagal minėto straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ne maksimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Šis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Europos Žmogaus Teisių Teismas irgi yra nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrūko (žr. Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170). Tėvų teisės dalyvauti vaikų auklėjime, o tuo pačiu ir jų atsakomybė už tinkamą vaikų auklėjimą, yra lygios, tad vaiko vystymosi raida (fizinė, emocinė, socialinė, intelektinė, pažintinė, moralinė) nuo pat gimimo iki jo pilnametystės reikalauja, kad šiame vystymesi dalyvautų maksimaliai abu tėvai ir tik toks maksimalus abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime nuo pat jo gimimo, gali užtikrinti pilnavertės asmenybės susiformavimą.
Kol neįrodytas vieno iš tėvų ir vaiko susitikimų žalingumas, bendravimo vieta,būdas neturi būti apibrėžiama ( išskyrus tėvų sutarimą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės tie patys principai taikytini ir nustatant laikinąją bendravimo su vaiku tvarką. Abi šalys skirtingai aiškina jų tarpusavio konfliktiškų santykių priežastis, bylos iš esmės neišnagrinėjus tikimybė, kad atsakovo elgesys vaikų atžvilgiu ateityje gali būti netinkamas tėra hipotetinė prielaida. Labai tikėtina, jog dabartiniai įtempti sutuoktinių tarpusavio santykiai, sąlygoti ir prasidėjusio teismo proceso, gali daryti neigiamą įtaką vaikams. Atsakovo bendravimas su dukterimis tik dalyvaujant ieškovei, tikėtina, gali išprovokuoti tėvų tarpusavio nesutarimus, susierzinimą, o tas itin nepageidautina vaikų akivaizdoje,nestiprins tėvų ir vaikų santykių. Atsakovo bendravimas su vaikais atskirai, jeigu vaikai tam neprieštarauja, kaip tik gali padėti šiems nesusipratimams nekilti. Pastebima, jog bendraujant su vaikais šalys prioritetą turi teikti vaikų poreikiams ir interesams, bendrauti su vaikais neignoruojant jų valios ir kito iš tėvų susirūpinimo dėl bendravimo turinio.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, teismas sprendžia, kad pagrindų naikinti skundžiamą teismo nutartį nenustatyta, tačiau Biržų rajono apylinkės teismo 2016-01-28 nutartis , kur nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra papildytina, nustatant, kad atsakovas pasimatymo su dukromis laiką su ieškove gali suderinti ir elektroniniu paštu, o jos dalis dėl ieškovės dalyvavimo bendravimo metu keistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 4 p., teismas nutaria :
Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį pakeisti, jos dalį ,kuria nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais: dukromis U. K. ir G. K. tvarka, papildyti nurodant, kad atsakovas D. K. gali matytis su savo nepilnametėmis dukromis tik iš anksto, ne vėliau kaip prieš 24 valandas pasimatymo laiką su ieškove suderinęs telefonu arba elektroniniu paštu, nutarties dalį, nustačiusią, jog atsakovo bendravimas su vaikais vyks tik dalyvaujant ieškovei panaikinti.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.