Utenos apylinkės teismo sprendimas

2017-03-01 · Civilinė byla Nr. e2-139-732/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-01
Bylos Nr.
e2-139-732/2017
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00059-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liudvikas Myško
Ieškovas
UAB „Finansų administravimas“
Atsakovas
E. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-139-732/2017Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00059-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.6.8.9.; (S) 2.6.29.3.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S)
MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 1 d.Molėtai

Molėtų rajono apylinkės teismo teisėjas Liudvikas Myško, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui E. S. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Finansų administravimas“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo E. S. priteisti 289,62 EUR negrąžintos paskolos, 143,33 EUR palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2014-08-05 tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir atsakovo E. S. nuotoliniu būdu pagal vivus.lt bendrąsias paskolos sutarties sąlygas buvo sudaryta paskolos sutartis. UAB „4finance“ paskolino atsakovui 159,29 EUR sumą 4 mėnesių terminui. Atsakovas, remdamasis sutarties 2.10 punktu, 2014-08-07 papildomai pasiskolino 86,88 EUR, 2014-08-10 – 43,44 EUR 4 mėnesių terminui. Pradinis kreditorius UAB „4finance“ 2015-12-21 sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą International Risk Management OÜ, kuri 2016-03-10 reikalavimą perleido ieškovei, įgijusiai reikalavimo teisę į su E. S. sudarytos paskolos sutarties pagrindu atsiradusią skolą. 2016-05-10 raštu UAB „4finance“ informavo atsakovą dėl reikalavimo teisės perleidimo ieškovei. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai ir laiku nevykdė, paskolos negrąžino, todėl susidarė įsiskolinimas ieškovei. Atsakovui nepateikus atsiliepimo, prašė priimti sprendimą už akių.

Atsakovas E. S. įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai jį priimti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovas 2014-08-05 su vėlesniais papildymais nuotoliniu būdu per sistemą vivus.lt sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9937927002, pagal kurią atsakovui buvo suteikta bendra 432,95 EUR kredito suma, t. y. 159,29 EUR 2014-08-05, 86,88 EUR 2014-08-07 ir 43,44 EUR 2014-08-10. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2014-12-05.

UAB „4finance“ 2015-12-21 reikalavimo į debitorių sąskaitas pagal vartojimo kreditų sutartis perleidimo sutartimi perleido International Risk Management OÜ, o International Risk Management OÜ 2016-03-10 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.881 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Pradinis kreditorius savo prievolę įvykdė tinkamai, kaip matyti iš Swedbank banko išrašų, 2014-08-05 pervedė atsakovui 159,29 EUR (550 Lt), 2014-08-07 – 28,96 EUR (100 Lt) ir 57,92 EUR (200 Lt), 2014-08-10 – 43,44 EUR (150 Lt) sumas. Atsakovas pretenzijų nereiškė ir nei su pirminiu kreditoriumi, nei su ieškove tinkamai neatsiskaitė (duomenų byloje apie atsiskaitymą nėra) ir tokiais veiksmais pažeidė sutartį. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 289,62 EUR dydžio negrąžinto kredito yra tenkintinas.

Remiantis Vartojimo kredito sutarties specialiosiomis sąlygomis, atsakovas įsipareigojo nuo gautos kredito sumos mokėti 99,64 proc. palūkanas už naudojimąsi kreditoriaus pinigais. Byloje duomenų apie tai, kad ieškovei jis būtų sumokėjęs 55,76 EUR paskaičiuotų palūkanų už laikotarpį nuo 2014-08-05 iki 2014-11-26 nėra, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos šios palūkanos.

Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo priteisti 87,57 EUR palūkanų po kredito grąžinimo termino, t. y. nuo 2014-11-27 iki 2015-01-07. Šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta 99,64 proc. vartojimo kredito metinė palūkanų norma ir 160,40 proc. bendra kredito kainos metinė norma.

Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas (atsakovas) privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose; 7.1 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Atsakovas laiku neįvykdė prievolės, todėl reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo 87,57 EUR palūkanas, jas skaičiuojant nuo 2014-11-27 iki 2015-01-07, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.261 straipsnis).

Vartojimo kredito įstatymo, galiojusio šio ginčo šalims sudarant ginčo sutartį, 21 straipsnyje nustatyti tam tikri reikalavimai bendrai vartojimo kredito kainai: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Šiame straipsnyje taip pat buvo nurodyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodytų reikalavimų, jeigu bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 proc. Ši prezumpcija gali būti nuginčyta, todėl ir dėl palūkanų dydžio, nepažeidžiant kredito gavėjo kaip vartotojo teisių, spręstina individualiai. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad smulkusis vartojimo kreditas paprastai yra imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus paprastai būna didesnės. Visų pirma, kreditų davėjai turi pareigą skolinti atsakingai, tačiau ir vartojimo kreditų gavėjai (vartotojai) privalo finansinius sprendimus priimti atsakingai, pateikti tikslią informaciją apie savo finansinę situaciją ir priimti tinkamus sprendimus pagal asmenines ir finansines galimybes. Atsakovui neįrodžius, jog bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu neatitiko protingumo, pagrįstumo reikalavimų, prieštaravo sąžiningai verslo praktikai ar pažeidė vartojimo kredito gavėjo ir jo davėjo interesų pusiausvyrą, ir nepaneigus įstatyme įtvirtintos bendros vartojimo kredito kainos atitikties įtvirtintiems reikalavimams prezumpcijos, nėra pagrindo mažinti palūkanų normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-916/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė savo pozicijos dėl ieškovės ieškinio, reikalaujamų priteisti palūkanų dydžio ir minėtos prezumpcijos neginčija, todėl teismas neturi pagrindo spręsti dėl palūkanų mažinimo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl ieškovei iš atsakovo yra priteistina 5 proc. metinių palūkanų nuo 432,95 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-01-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 15 EUR žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, jai iš atsakovo priteistina ši žyminio mokesčio išlaidų suma.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Finansų administravimas“, įmonės kodas 304179870, iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 289,62 EUR (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct) negrąžintos paskolos, 55,76 EUR (penkiasdešimt penkis eurus 76 ct) palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 87,57 EUR (aštuoniasdešimt septynis eurus 57 ct) palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 432,95 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-01-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 15 EUR (penkiolika eurų) žyminio mokesčio išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Liudvikas Myško