Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-12-21 · Administracinė byla Nr. I-827-243/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-21
Bylos Nr.
I-827-243/2012
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00516-2012-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
E.G., G.K.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
V.C., R.Kovalenko
Advokatai
Rimvydas Paulauskas
Kategorijos
  • 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-827-243/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00516-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 4.5, 61.2, 74. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Remigijaus Armino, Aušrelės Mažrimienės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vidai Rutkauskienei, pareiškėjui E.G., pareiškėjų atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Redai Siautilei, trečiajam suinteresuotam asmeniui V.C., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E.G. ir G.K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V.C., R.Kovalenko gamybinei komercinei firmai dėl Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011-05-02 įsakymo Nr. 12 VĮ (14.122)-881 „Dėl V.C. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone duomenų pakeitimo“ panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai E.G. ir G.K. skundu teismo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-05-02 įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2)-881 „Dėl V.C. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, duomenų pakeitimo“, kuriuo buvo pakeisti V.C. nuosavybės teise priklausančio 1,7000 ha žemės sklypo duomenys ir nustatytos žemės sklypo specialiosios naudojimo sąlygos. Pareiškėjas E.G. nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso 2,5400 ha žemės ūkio paskirties sklypas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, kuris ribojasi su G.K., Z.J.Č. sklypais, o su V.C. sklypu - skiria 5 metrų pločio kelio pravažiavimas. Pareiškėjas G.K. nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso 2,1000 ha žemės ūkio paskirties sklypas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, sklypas ribojasi su E.G., Z.J.Č. ir V.C. sklypais. Pareiškėjo G.K teigimu, 2010-11-22 buvo atliktas jam priklausančio žemės sklypo ribų ženklinamas vietoje, kuriame dalyvavo E.G., Z.J.Č. ir V.C.. Nurodo, kad žemės sklypo ribų ženklinimo aktą Nr.G-233 pasirašė visi asmenys, išskyrus V.C. ir kad parengtą žemės sklypo kadastrinių duomenų bylą Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius patikrino, 2011-04-08 suderino, 2011-07-18 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1423 patikslino jo žemės sklypo kadastro duomenis. G.K. nurodo, jog 2011-09-08 prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą dėl žemės sklypo ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje, tačiau 2011-09-13 raštu jam buvo pranešta, kad žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje negali būti pažymėtos, nes ribos nesutampa su besiribojančio V.C. priklausančio žemės sklypo ribomis, kurios pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Nurodo, kad 2010-12-20 V.C. atliko savo žemės sklypo ribų ženklinimą vietoje, tačiau jam, kaip gretimo sklypo savininkui ir kitiems gretimų sklypų savininkams nepranešė, ženklinimo metu pakeitė 5 m. pločio pravažiavimo kelio vietą, dėl ko pareiškėjo E.G. sklypas sumažėjo 12 arų. Teigia, kad R.Kovalenko gamybinės komercinės firmos parengta V.C. žemės sklypo kadastro duomenų byla 2011-04-21 suderinta su Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriumi ir 2011-05-02 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2)-881 patikslinti V.C. žemės sklypo kadastro duomenys, 2011-05-19 duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjai E.G. ir G.K. teigia, kad skundžiamas įsakymas neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, todėl skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prašydami panaikinti įsakymą. Nurodo, jog Nacionalinė žemės tarnyba išnagrinėjusi jų skundą nustatė, kad ženklinant V.C. žemės sklypo ribas vietoje buvo pažeisti teisės aktais nustatyti reikalavimai, nes į ženklinimą nebuvo kviesti gretimų žemės sklypų savininkai Nacionalinė žemės tarnyba konstatavo, jog žemės sklypo konfigūracija nepakito, bet žemės sklypo ribų ilgiai skiriasi nuo J.Diržiaus individualios įmonės 2006 m. parengto žemės sklypo plano, todėl kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant Žemės reformos įstatymo nuostatas bei Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles (b.l. 5-9).

Pareiškėjai E.G. ir G.K. prašo teismo atnaujinti terminą skundui paduoti, nes terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Nurodo, kad skundžiamas įsakymas priimtas jiems nežinant, jie nebuvo informuoti apie V.C. žemės sklypo kadastrinius matavimus. E.G. nurodo, kad apie skundžiamą įsakymą sužinojo 2011-12-12 ir nepraleidęs vieno mėnesio termino 2012-01-10 ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą dėl Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-05-02 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-881 panaikinimo. Pareiškėjas G.K. nurodo, kad apie skundžiamą įsakymą sužinojo Klaipėdos rajono apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą pagal E.G. ieškinį, kurioje jis dalyvavo trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje. Teismas ieškinį priėmė ir kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo nustatymo. Specialioji teisėjų kolegija 2012-05-14 nutartimi nusprendė, jog byla teisminga administraciniam teismui ir ginčą perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Teismas 2012-06-29 nutartimi skundą paliko nenagrinėtu ir nurodė, jog nebuvo laikytasi privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir pažymėjo, kad pašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindu skundą palikti nenagrinėtu, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su skundu bendra tvarka. Nurodo, kad po šios nutarties priėmimo skundais kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl skundžiamo įsakymo panaikinimo, Tarnyba 2012-10-05 sprendimu Nr. 155-(10.5)-1876 konstatavusi padarytus pažeidimus nurodė, kad ji neturi teisės panaikinti administracinį aktą, nes tai gali padaryti teismas. Pareiškėjų teigimu, terminą jie praleido dėl to, kad teismas nurodė neteisingą ginčo nagrinėjimo tvarką, todėl šią priežastį prašo laikyti svarbia sprendžiant jų prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo (b.l. 113-115).

Pareiškėjų atstovas advokatas Rimvydas Paulauskas teismo prašo atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą, išdėstydama dviprasmiškus atsikirtimo argumentus. Atsakovė pripažįsta padarytus procedūrinius pažeidimus. Nurodo, kad Tarnyba išnagrinėjusi pareiškėjų skundus, 2012-10-05 sprendimu Nr. 1SS-(10.5)-1876 nustatė, kad matininkas R. Kovalenko 2010-12-20 atlikdamas kadastrinius matavimus ir rengdamas žemės sklypo kadastro duomenų bylą pažeidė Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 32 punktą ir galimai pažeidė gretimo žemės sklypo savininko E.G. interesus, todėl pavedė Klaipėdos rajono skyriaus vedėjai organizuoti suinteresuotų asmenų žemės sklypų savininkų G.K., E.G., V.C., matininkų, žemės reformos žemėtvarkos projektų rengėjų susitikimą, kad išsiaiškinti skundų nagrinėjimo metu nustatytus pažeidimus ir siūlyti ginčą spręsti administracine tvarka. Nurodo, kad 2012-11-14 Klaipėdos rajono skyrius suorganizavo žemės sklypų savininkų, matininkų susirinkimą, kuriame dalyvavo Agluonėnų kadastro vietovės projekto autorius Romualdas Gudjonis, E.G., nedalyvavo V.C., kuri gavusi pasiūlymą (schemą), elektroniniu paštu atsiuntė sutikimą su pasiūlymu, tačiau E.G. atsisakė žemės sklypų kadastro duomenis tikslinti administracine tvarka dėl patirtų didelių finansinių išlaidų. Teigia, kad Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius nenustatė aplinkybių, trukdančių suderinti parengtus žemės sklypo planus. Nurodo, kad Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius pakartotinai įvertinęs visų trijų žemės sklypų savininkų žemės sklypų abrisus, žemės sklypų planus, nustatė, kad pareiškėjo E.G. kaip žemės sklypo savininko, interesai nebuvo pažeisti, tačiau pripažįsta, kad palyginę matininko R. Kovalenko 2010-12-20 parengtame V.C. žemės sklypo plane nurodytus linijų ilgius su J. Diržiaus individualios įmonės 2006 m. parengtame žemės sklypo plane, atliktus preliminarius matavimus, nustatė, jog žemės sklypo ribų ilgiai nesutampa, pareiškėjo G.K. žemės sklypo kadastriniuose matavimuose neteisingai nurodytos gretimybės, tai patvirtina ir ištrauka iš Kadastro žemėlapio, kuri buvo parengta 2011-09-13 Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo (b.l. 83-85).

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Reda Siautilė prašo pareiškėjų skundą atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu kaip nepagrįstą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V.C. atsiliepimu siūlo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad jai priklausantis žemės sklypas nesiriboja su pareiškėjo E.G. žemės sklypu, todėl jis neturėjo būti kviečiamas į žemės sklypo kadastrinius matavimus. Teigia, kad pareiškėjas E.G. žemės sklypą įsigijo esant preliminariems matavimams, todėl atlikus kadastrinius matavimus sklypo ribos galėjo pasikeisti. Nurodo, kad su G.K. žemės sklypo kadastriniais matavimais nebuvo supažindinta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V.C.prašo pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamoje administracinės justicijos byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011-05-02 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-881, kuriuo pakeisti V.C. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,7 ha, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone žemės sklypo, duomenys ir nustatytos žemės specialiosios naudojimo sąlygos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija, prieš vertindama proceso šalių argumentus ir iš esmės spręsdama kilusį ginčą, sprendžia pareiškėjų E.G. ir G.K. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti pagrįstumą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo ar individualaus akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Teismas pagal pareiškėjų prašymą skundo padavimo teismui terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbos priežasties (ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis). Svarbiomis priežastimis, suteikiančiomis pagrindą atnaujinti praleistus įstatymu nustatytus atitinkamos teisės realizavimo terminus, teismas gali pripažinti tik tokias nuo asmens valios nepriklausiusias priežastis, kurios buvo objektyvi kliūtis laiku pasinaudoti įstatymu suteikta teise. Įrodinėjimo našta, kad skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tenka prašymą dėl termino atnaujinimo pateikusiam asmeniui. Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-487-162/2012 duomenų matyti, kad pareiškėjui E.G. skundžiamas Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011-05-02 įsakymas Nr. 12VĮ-(14.12.2)-881 įteiktas 2011-12-12 registruota pašto siunta, dėl įsakymo panaikinimo jis 2012-01-10 ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą, kuris 2012-05-03 nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo klausimui išspręsti (b.l. 2-5, 51, 99-100). Specialiosios teisėjų kolegijos 2012-05-14 nutartimi byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (103-105), kuris 2012-06-29 nutartimi pareiškėjo E.G. skundą paliko nenagrinėtą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo keliamas ginčas patenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies veikimo sritį, t.y. klausimą dėl ginčijamo Įsakymo panaikinimo turi nagrinėti ikiteisminė ginčų nagrinėjimo ne per teismą institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir išaiškino, kad pašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindas skundą (prašymą) palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su skundu (prašymu) bendra tvarka (b.l. 46-48, adm.byla Nr. I-487-162/2012 b.l. 136-141)). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2012-10-05 sprendimu Nr. 1SS-(10.5)-1876 išnagrinėjusi pareiškėjų E.G. ir G.K. 2012-07-25 ir 2012-07-30 skundus ir nurodė, kad Nacionalinei žemės tarnybai teisės aktais nesuteikta kompetencija pakeisti privatiems asmenims priklausančių žemės sklypų ribas ir kadastro duomenis. Pareiškėjai skundu dėl ginčijamo Įsakymo panaikinimo 2012-10-25 pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kurio 2 straipsnio 23 dalyje atskleista žemės tvarkymo sąvoka – tai teisės aktais reglamentuojamas žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas ir pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačius ir viešuosius interesus. Žemės įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl valstybės ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas išankstinio ginčų, kylančių žemės tvarkymo teisinių santykių srityje, nagrinėjimą reglamentuojančias teisės normas, remiasi nuostata, kad pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2, 3 dalimis įstatymo leidėjas konkrečiai apibrėžė ikiteismine ginčo sprendimo tvarka nagrinėjamų ginčų ratą. Skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Kitokių ginčų nagrinėjimo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka įstatymas nenustato. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio norma priskirtina viešajai teisei ir plečiamai neaiškinama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2042/2008, 2008-01-03 nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-47/2008).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai skundžia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus įsakymą, priimtą žemės tvarkymo klausimu, t. y. dėl žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo. Galiojančiu aptartu teisiniu reglamentavimu numatyta, kad toks administracinis aktas skundžiamas tiesiogiai teismui, netaikant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme stadijos, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis. Pareiškėjų dėstomi argumentai dėl termino praleidimo priežasčių yra objektyvaus pobūdžio. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų nurodomas aplinkybes, atsižvelgusi į aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą dėl sprendimų žemės tvarkymo klausimais apskundimo tvarkos bei įvertinusi aplinkybę, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012-06-29 nutartimi pareiškėjo E.G. skundą paliko nenagrinėtu, nurodydamas neteisingą ginčo sprendimo procedūrą, konstatuoja, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl objektyvių nuo pareiškėjų valios nepriklausančių aplinkybių. Prašymas dėl termino atnaujinimo tenkintinas, remiantis ABTĮ 34 straipsniu.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės reformos įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522, Geodezijos, topografijos ir geoinformatikos darbų priežiūros, žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimo ir nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų valstybinės ekspertizės organizavimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009-09-03 įsakymu Nr. 1P-98 (redakcija galiojusi nuo 2009-09-09 iki 2012-01-07).

Iš byloje esančių pažymėjimų apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre matyti, jog pareiškėjui E.G. nuosavybės teise priklauso 2,5400 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus (b.l. 10-11), pareiškėjui G.K. nuosavybės teise priklauso 2,1000 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus (b.l. 34). Pagal žemės sklypų planų pareiškėjo E.G. žemės sklypas su V.C. žemės sklypu ribojasi 5 metrų pločio pravažiavimo keliu, pareiškėjo G.K. žemės sklypas tiesiogiai ribojasi su V.C žemės sklypu (b.l. 12, 24, 32, 16, 45).

Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis numato, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 11 punktas numato, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1. punktas reglamentuoja, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai; žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (kviestiniai asmenys). Kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius (Nuostatų 31.1.1.1 punktas).

Nustatyta, kad IĮ R.Kovalenko gamybinė komercinė firma 2010-12-20 atliko V.C. žemės sklypo ribų paženklinimą vietoje, ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nurodė, jog G.K. priklausančiam sklypui (duomenys neskelbtini) atlikti kadastriniai matavimai ir sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti kadastriniai matavimai, todėl gretimų žemės sklypų savininkai nebuvo kviečiami dalyvauti ženklinant šį žemės sklypą vietoje (b.l. 16). V.C. žemės sklypo kadastrinių matavimų metu nebuvo įvertinta aplinkybė, jog pareiškėjo G.K. žemės sklypo ribos nėra pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, nors kadastriniai matavimai atlikti 2010-11-22 ir parengta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla (b.l. 27-33, 44). Organizuojant kadastrinius matavimus buvo žinoma, kad gretimo sklypo savininko G.K. žemės sklypo ribų posūkio taškai ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, todėl siekiant atlikti teisingus kadastrinius matavimus buvo būtina jam pranešti apie atliekamus veiksmus. V.C. žemės sklypas pietvakariuose ribojasi su valstybine žeme (5 m. pločio kelias), todėl ženklinant jos žemės sklypą turėjo būti kviečiamas valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas. Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalį Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad nustatant V.C. žemės sklypo duomenis ir riboženkliais paženklinant žemės sklypo ribas turėjo būti kviečiamas gretimo žemės sklypo savininkas G.K. ir gretimo žemės sklypo valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas Nacionalinės žemės tarnybos Teritorinio padalinio atstovas – Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus atstovas, tačiau tai nebuvo padaryta. Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2012-10-05 sprendimu Nr. 1SS-(10.5)-1876 konstatavo, kad V.C. žemės sklypo konfigūracija, atlikus kadastrinius matavimus, nepakito, o žemės sklypo ribų ilgiai, atlikus kadastrinius matavimus, skiriasi nuo J.Diržiaus IĮ 2006 m. parengtame žemės sklypo plane, nurodytų tų pačių ribų linijų ilgių, galimai pažeidžiant gretimo žemės sklypo savininko G.K. interesus, tai yra žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant aukščiau minėtomis Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis (b.l. 58-65). VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2011-09-03 išvada Nr. (4.7.19.)PG-957, kuria atsisakyta kadastro žemėlapyje pažymėti G.K. žemės sklypo ribas, nustatyta, kad neteisingai nurodytos 7-1-2 gretimybės, t.y. E.G. žemės sklypo, 5 m. privažiavimo gretimybės (b.l. 33, 44-45).

Geodezijos, topografijos ir geoinformatikos darbų priežiūros, žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimo ir nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų valstybinės ekspertizės organizavimo taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2009-09-09 iki 2012-01-07, toliau – Taisyklės) 8 punktas numato, kad žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimo metu nustatoma, ar žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti bei žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus. Pagal Taisyklių 9 punkto nuostatas žemėtvarkos skyrius žemės sklypo kadastro duomenų bylą patikrina kameraliai inter alia ar nepakeistos žemės sklypo ribos po kadastrinių matavimų; ar žemės sklypo ploto, nurodyto kadastro duomenų byloje, ir žemės sklypo ploto, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre, skirtumas nėra didesnis nei leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede. Jei kameraliai tikrinant nebuvo aptikta pažeidimų ir neiškilo abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkių taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) situacijos elementų tikslumo, žemėtvarkos skyriaus vedėjas žemės sklypo planą suderina jį pasirašydamas (Taisyklių 11 punktas). Sprendimą patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) ar pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis priima Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą surinktų įrodymų konstatuoja, kad trečiojo suinteresuoto asmens V.C. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,7 ha), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone kadastro duomenys nustatyti ir riboženkliais paženklintos žemės sklypo ribos nepranešus suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, t.y. pareiškėjui G.K. ir valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektui Nacionalinės žemės tarnybos Teritorinio padalinio atstovui; atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo ribų ilgiai skiriasi nuo J.Diržiaus IĮ 2006 m. parengtame žemės sklypo plane, nurodytų tų pačių ribų linijų ilgių, o tai galimai pažeidžia gretimo žemės sklypo savininko G.K. bei Nacionalinės žemės tarnybos interesus. Ginčijamas įsakymas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skundžiamas administracinis aktas naikintinas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Pareiškėjų skundas tenkintinas, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais,

nusprendė:

patenkinti pareiškėjų E.G. ir G.K. prašymą ir atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą,

patenkinti pareiškėjų E.G. ir G.K. skundą,

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-05-02 įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2)-881 „Dėl V.C. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone, duomenų pakeitimo“,

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Vida StonkuvienėRemigijus ArminasAušrelė Mažrimienė