Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2012-06-29 · Administracinė byla Nr. I-487-162/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-29
Bylos Nr.
I-487-162/2012
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00050-2012-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė, Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
E.G.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos rajono
Trečiasis asmuo
IĮ R.K. gamybinės komercinės firmos, Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, G.K.
Advokatai
Rimvydas Paulauskas
Kategorijos
  • 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 72.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-487-162/2012Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00050-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 72.1;73 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Sandrai Žiobakaitei, dalyvaujant pareiškėjui E.G., jo atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus, atstovei Redai Siautilei, trečiojo suinteresuotojo asmens IĮ R.K. gamybinės komercinės firmos atstovui R.K., 2012 m. birželio 25 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E.G. skundą atsakovams – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus, ir V.C., tretiesiems suinteresuotiems asmenims – IĮ R.K. gamybinei komercinei firmai, Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, G.K. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-881 panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas ieškiniu (b.l. 2-5) kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2)-881 „Dėl V.C. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), duomenų pakeitimo“, kuriuo buvo pakeisti V.C. nuosavybės teise priklausančio 1,7000 ha žemės sklypo duomenys (įsakymo 1 punktas) ir nustatytos šio žemės sklypo specialiosios naudojimo sąlygos (įsakymo 2 punktas).

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą (b.l. 99-100). Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (b.l. 103-105). Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartimi, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 4 dalimi, patikslinta šalių procesinė padėtis bei procesinio dokumento pavadinimas (b.l. 110-111).

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso 2,54 ha žemės ūkio paskirties sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Sklypas suformuotas 1997 m. sausio 7 d. atliekant preliminarius matavimus. Sklypas ribojasi su trečiojo suinteresuotojo asmens G.K. žemės sklypu ir Z.J.Č. sklypais, o su atsakovės V.C. sklypu jo žemės sklypą skiria 5 metrų pločio pravažiavimas, kuris pažymėtas tik žemėtvarkos projektuose ir planuose, tačiau realiai nėra įrengtas. Nurodo, jog 2010 m. lapkričio 22 d. vietoje buvo ženklinamas su jo žemės sklypu besiribojantis G.K. žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ženklinime dalyvavo jis, V.C., Z.J.Č., jokių nesutarimų nebuvo ir aktą pasirašė visi asmenys, išskyrus V.C., kuri pasišalino nesulaukusi žemės sklypo ženklinimo darbų pabaigos. Žemės sklypo ribas ženklino inžinierius geodezininkas R.G., su kuriuo pareiškėjas suderino, jog po G.K. kadastrinių matavimų įregistravimo, geodezininkas atliks ir jo žemės sklypo kadastrinius matavimus. 2011 m. spalio mėnesį iš minėto geodezininko sužinojo, jog G.K. žemės sklypo kadastriniai matavimai neregistruojami viešame registre, kadangi nesutampa su besiribojančio V.C. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribomis. Pabrėžia, jog V.C. sklypo ribomis yra pakeistos ir jo žemės sklypo ribos, nes žemės sklypas sumažėjo 12 arų, kadangi 5 metrų pravažiavimo kelias pažymėtas jo žemės sklypo sąskaita. Skundžiamas Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011 m. gegužės 2 d. įsakymas Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-881, kuriuo buvo patvirtinti R. K. gamybinės komercinės įmonės parengti žemės sklypo kadastriniai matavimai, yra neteisėtas, nes V.C. žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintas Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles (toliau – ir Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus (toliau – ir Nuostatai), todėl R.K. gamybinės komercinės firmos atlikti matavimai negalėjo būti suderinti ir patvirtinti, o vėliau įregistruoti viešajame registre. Argumentuoja, jog žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant Taisyklių 25 punkto reikalavimus, nes į kadastrinių matavimų atlikimą nebuvo kviečiami nei vienas iš gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų.

Pareiškėjas ir jo atstovas prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus, atstovė Reda Siautilė prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. G.K. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) matavimo byla buvo pateikta patikrai Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui ir 2011 m. balandžio 8 d. vedėja suderino žemės sklypo planą. 2011 m. liepos 18 d. priimtas įsakymas dėl G.K. žemės sklypo duomenų pakeitimo. 2011 m. gegužės 2 d. atsakovas priėmė įsakymą dėl V.C. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų pakeitimo. Mano, jog nėra jokio pagrindo naikinti skundžiamą įsakymą, nes jis yra pagrįstas ir teisėtas. Pagal Taisyklių 26 punktą, kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu ir koordinuotu žemės sklypu ir kai bendra riba sutampa, suinteresuotas asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jei reikia atstatyti sunaikintus riboženklius. Akcentuoja, jog G.K. žemės sklypo planas suderintas 2011 m. balandžio 8 d., o V.C. – 2011 m. balandžio 21 d., todėl nebuvo pagrindo kviesti minėtą asmenį atliekant kadastrinius matavimus. Pabrėžia, kad pareiškėjas atsakovei nepateikė savo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos patikrai, todėl kritiškai vertina jo teiginį dėl žemės sklypo sumažėjimo 12 arų. Teigia, jog pareiškėjas turėjo laikytis ikiteisminės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir įsakymą per 20 darbo dienų skųsti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Atsiliepimas

Analogiška pozicija nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus, atsiliepime (b.l. 71-73).

Atsakovė V.C. atsiliepimu (b.l. 68-69) prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Pabrėžia, jog dėl jos žemės sklypo kadastrinių matavimų pareiškėjui priklausantis žemės sklypas ar šalia esantis kelias nenukentėjo, nes pareiškėjas žemės sklypą pirko esant atliktiems preliminariems matavimams. Atliekant jos žemės sklypo kadastrinius matavimus pareiškėjas neturėjo būti kviečiamas ir dalyvauti, nes jos žemės sklypas nesiriboja su pareiškėjo žemės sklypu. Pabrėžia, kad 2010 m. lapkričio 22 d. buvo atliekami G.K. žemės sklypo kadastriniai matavimai, su kuriais ji nesutiko ir nepasirašė, nes geodezininkas R.G. jai pareiškė, kad trūksta 30 arų žemės, t.y. iškilo ginčas dėl ribų. Atlikusi žemės sklypo kadastrinius matavimus juos įregistravo viešajame registre.

Trečiojo suinteresuotojo asmens IĮ R.K. gamybinės komercinės įmonės atstovas R.K. prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo (b.l. 59-60) nurodo, jog 2010 m. gruodžio 20 d. buvo atlikti žemės sklypo, priklausančio V.C., kadastriniai matavimai. Kaimynystėje esančių žemės sklypų savininkai nebuvo kviesti, nes žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)147 ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai buvo atlikti anksčiau, o iš vakarų pusės žemės sklypas ribojasi su 5 metrų pločio keliuku. Mano, jog neprivalėjo kviesti už kelio esančio žemės sklypo savininko – pareiškėjo. Pagal Taisyklių 29 punktą laikinus žemės sklypo riboženklius pakeitė nuolatiniais, nekeičiant riboženklio padėties. Po atliktų matavimų sklypo savininkė pasirašė ribų paženklinimo-parodymo aktuose, nepažeidžiant Taisyklių 29.7 punkto reikalavimų. 2011 m. sausio 7 d. kadastrinių matavimų byla su planu, pasirašytu savininkės, buvo pateikta atsakovui patikrai. Mano, jog matavimo metu veiksmai atlikti nepažeidžiant matavimo ir ribų paženklinimo reikalavimų, nekeičiant riboženklių padėties ir sklypų ribų, o apie atliekamus kadastrinius matavimus nebuvo būtina pranešti pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui G.K.

Tretysis suinteresuotas asmuo G.K. atsiliepime (b.l. 82-83) sutinka su pareiškėjo skundu. Nurodo, kad jo žemės sklypui iki šiol tikslūs kadastriniai matavimai nėra nustatyta tvarka suderinti, patvirtinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl jis arba jo įgaliotas asmuo turėjo būti kviečiami ženklinant V.C. žemės sklypo ribas vietoje, tačiau apie atliekamus kadastrinius matavimus nieko nežinojo. Dėl neteisingai atliktų V.C. kadastrinių matavimų, negali įregistruoti savo žemės sklypo kadastrinių matavimų.

Tretysis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepimu (b.l. 76-78) prašo pareiškėjo skundo reikalavimą spręsti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Nepasisako dėl skundžiamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi pareiškėjas nereiškia jokių reikalavimų VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui. Pabrėžia, jog ginčo objektu tapęs žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas V.C. vardu. V.C. Registro tvarkytojui 2011 m. gegužės 17 d. pateikė prašymą pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus.Prašymo įgyvendinimui pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-881 ir R.K. gamybinės komercinės firmos paruoštą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Duomenys Nekilnojamojo turto kadastre patikslinti 2011 m. gegužės 19 d. Teisinis pagrindas pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnį buvo skundžiamas įsakymas. Pabrėžia, kad VĮ Registrų centras nėra įgaliotas vertinti kitų viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą. Mano, jog tik nuginčijus dokumentų, kurių pagrindu atlikta registracija, teisėtumą, galima būtų panaikinti teisinę registraciją.

Tretysis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 126), atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimu prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Atsakovė V.C. ir tretysis suinteresuotas asmuo G.K. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimais prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Teismas minėtiems asmenims siuntė teismo šaukimus, kurie grįžo neįteikti ir grąžinti teismui su žyma, kad neatsiėmė (b.l. 119-120, 122-123). Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 73 straipsnio 3 dalimi, numatančia, jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vieta nėra žinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo vietą ir laiką specialiame Interneto tinklalapyje <..>, 2012 m. birželio 8 d. specialiame teismo tinklalapyje www.teismai.lt paskelbė apie nagrinėjamos bylos laiką ir vietą (b.l. 117). Vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis nuostatomis teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė V.C. ir tretysis suinteresuotas asmuo G.K. tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

ABTĮ 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovei V.C., trečiajam suinteresuotam asmeniui G.K. ir trečiojo suinteresuotojo asmens VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-881 (b.l. 11) teisėtumo ir pagrįstumo (toliau – ir Įsakymas, skundžiamas įsakymas). Įsakymo 1 punktu pakeisti atsakovės V.C. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,7 ha), esančio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo duomenys, o skundžiamo įsakymo 2 punktu nustatytos žemės specialiosios naudojimo sąlygos.

Skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Žemės įstatymo 22 straipsniu, reglamentuojančiu specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Nagrinėjamu atveju nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos: kelių apsaugos zonos – 0,4044 ha (Įsakymo 2 punktas). Įsakymo 1 punktu pakeisti ginčo žemės sklypo duomenys. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalis nustato atvejus, kada Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti V.C. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys buvo pakeisti atsakovei V.C. atlikus nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjai priėmus skundžiamą įsakymą.

Pareiškėjas ginčija Įsakymą, motyvuodamas savo teisių pažeidimu, kadangi atlikus atsakovės V.C. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,7 ha) kadastrinius matavimus, pareiškėjo žemės sklypas sumažėjo 12 arų, nes pravažiavimo kelias pažymėtas jo žemės sklypo sąskaita. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti Įsakymą, iš esmės ginčija atsakovės V.C. žemės sklypo ribas ir nurodo, jog atliekant kadastrinius matavimus buvo pažeistos Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių nuostatos, kadangi jis nebuvo kviečiamas dalyvauti žemės sklypo ribų paženklinime.

Pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre (b.l. 6-7) įrodo, jog pareiškėjui nuosavybės teise nuo 2005 m. lapkričio 17 d. priklauso 2,54 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Iš byloje esančių žemės sklypo planų (b.l. 8, 21) matyti, kad pareiškėjo žemės sklypas su atsakovės V.C. žemės sklypu ribojasi 5 metrų pločio pravažiavimo keliu. Bylos rašytine medžiaga bei proceso šalių paaiškinimais nustatyta, kad tretysis suinteresuotas asmuo IĮ R.K. gamybinė komercinė firma 2010 m. gruodžio 20 d. atliko atsakovės V.C. žemės sklypo ribų paženklinimą, į kurį nebuvo kviestas pareiškėjas ir tretysis suinteresuotas asmuo G.K. 2010 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nurodyta, jog sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui G.K.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti kadastriniai matavimai, todėl gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai nebuvo kviečiami dalyvauti ženklinant atsakovės V.C. žemės sklypą (b.l. 13). Skundžiamu Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-881 buvo patvirtinti R. K. gamybinės komercinės įmonės parengti žemės sklypo kadastriniai matavimai.

Nagrinėjant byloje iškilusį ginčą, pirmiausia būtina įvertinti, ar pareiškėjas laikėsi kreipimosi į teismą tvarkos.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą, priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš tokių prielaidų – kreipimosi į teismą tvarka, kurią įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo 22-24, 32-33 straipsniai. Be to, būtina laikytis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų. Asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Jei šios tvarkos nesilaikoma, teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o jei byla jau iškelta ir tokia tvarka nebegalima pasinaudoti – nutraukia bylą (ABTĮ 101 straipsnio 7 punktas), kitu atveju skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-168/2009, 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-370/2012).

Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl paminėtos įstatymo nuostatos taikymo ne kartą pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-304/2011, 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-449-11, 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-57/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-370/2012).

Skundžiamu įsakymu pakeisti Va.C. žemės sklypo duomenys bei nustatytos žemės specialiosios naudojimo sąlygos. Pareiškėjo teigimu, pažeistos jo nuosavybės teisės, nes pakeitus atsakovės V.C. žemės sklypo kadastrinius duomenis, jo žemės sklypas sumažėjo.

Vertinant nustatytas faktines bylos aplinkybes, akivaizdu, kad ginčijamas įsakymas savo turiniu ir forma nėra sprendimas, kuriuo buvo sprendžiamas klausimas, susijęs su pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimu ar su žemės sklypo suteikimo jam nuosavybėn neatlygintinai, ar su žemės sklypo (-ų) pardavimu, nuoma ar perdavimu žemės sklypą (-us) naudotis neatlygintinai. Kaip matyti pareiškėjo keliamas ginčas dėl Įsakymo panaikinimo patenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies veikimo sritį, t.y. klausimą dėl Įsakymo panaikinimo turi nagrinėti ikiteisminė ginčų nagrinėjimo ne per teismą institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Pažymėtina, jog skundžiamame įsakyme nurodyta nuoroda dėl jo apskundimo būtent Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui. Pareiškėjas ikiteismine ginčo sprendimo tvarka nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys dėl Įsakymo panaikinimo buvo paduotas Klaipėdos rajono apylinkės teismui, pareiškėjo atstovas informavo teismą, jog jų nuomone, pasinaudojimas ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka neišspręstų ginčo, kadangi atsakovės V.C. žemės sklypo ribos yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir tokiais veiksmais yra pažeista pareiškėjo teisė į nuosavybę, o tai yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas, reguliuojamas daiktinės teisės normomis (b.l. 48). Klaipėdos apygardos administracinio teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas patvirtino nepasinaudoję ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administracinių teismų klausimams spręsti 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi nutarta, kad byla teisminga administraciniam teismui. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, ginčas turi būti nagrinėjamas laikantis ABTĮ nuostatų, inter alia kreipimosi į teismą tvarkos. Pareiškėjas nesilaikė ikiteisminės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl skundas teismo paliktinas nenagrinėtu, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą, teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka. Pagal ABTĮ 104 straipsnio 2 punktą, pašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindas skundą (prašymą) palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su skundu (prašymu) bendra tvarka.

Palikus skundą nenagrinėtiną neanalizuojami pareiškėjo nurodyti motyvai dėl kadastrinių matavimų atlikimo procedūrų, jo teisių pažeidimo. Pareiškėjui grąžintinas 2012 m. sausio 10 d. įmokos mokėjimo kvitu AB „Swedbank“ sumokėtas 139 Lt sumokėtas žyminis mokestis (b.l. 43) (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 105 - 106 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo E.G. skundą atsakovams – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus, ir V.C., tretiesiems suinteresuotiems asmenims – IĮ R.K. gamybinei komercinei firmai, Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, G.K. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-881 panaikinimo palikti nenagrinėtu.

Grąžinti pareiškėjui E.G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2012 m. sausio 10 d. įmokos mokėjimo kvitu AB „Swedbank“ sumokėtą 139 (vienas šimtas trisdešimt devyni) Lt žyminį mokestį valstybei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Dalia GumuliauskienėEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė