Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su Lazdijų rajono apylinkės teismo atsiųsta baudžiamąja byla Nr. 1-124-393/2017, kurioje E. S. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lazdijų rajono apylinkės teisme 2017 m. liepos 3 d. gauta baudžiamoji byla, kurioje E. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamoji byla paskirta nagrinėti teisėjai Irmai Blekaitienei, kuri 2017 m. liepos 3 d. nutartimi nusišalino nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Procesinis sprendimas dėl nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo priimtas atsižvelgus į tai, kad teisėja 2017 m. birželio 8 d. nutartimi sprendė teisėjos Astos Vailionienės paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo nutarties palikimo galioti ir suėmimo termino nustatymo klausimą.

Baudžiamoji byla perduota Kauno apygardos teismui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, kadangi paaiškėjo, jog ir kiti Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjai – Asta Vailionienė ir Ramūnas Šarka negali nagrinėti baudžiamosios bylos, nes joje yra taikę procesines prievartos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Užtikrinant teisės į nešališką teismą įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 58 straipsnyje numatyti pagrindai, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Vienas iš pagrindų, kuriam esant teisėjas negali dalyvauti procese, yra numatytas minėto straipsnio 2 dalies 2 punkte – jei teisėjas sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje.

Remiantis baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nuo bylos nagrinėjimo nusišalinusi teisėja Irma Blekaitienė baudžiamojoje byloje sprendė Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjos Astos Vailionienės 2009 m. gegužės 12 d. nutartimi įtariamajam E. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumo klausimą ir 2017 m. birželio 8 d. nutartimi minėtą nutartį paliko galioti, nustatydama įtariamajam dviejų mėnesių suėmimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 8 d. Be minėtų procesinių veiksmų teisėja Irma Blekaitienė byloje sankcionavo ir kitų procesinių prievartos priemonių taikymą, taip pat procesinių prievartos priemonių taikymą byloje sankcionavo ir Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka.

Lazdijų rajono apylinkės teisme dirba trys teisėjai, kurie šioje baudžiamojoje byloje arba sprendė suėmimo skyrimo ar suėmimo pagrįstumo klausimą, arba sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą, todėl nei vienas iš šių teisėjų esant įstatyme numatytam draudimui negali nagrinėti minėtos baudžiamosios bylos. Lazdijų rajono apylinkės teisme, kuriam teisminga baudžiamoji byla, nesant teisėjų, galinčių nagrinėti šią bylą, byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Sprendžiant klausimą, kuriam apylinkės teismui, esančiam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, perduotina nagrinėti baudžiamoji byla, atsižvelgtina į šias aplinkybes: pirma, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas; antra, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis, ir papildomų bylų perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad aukščiau aptartus kriterijus atitinka Alytaus rajono apylinkės teismas, kuris nėra pernelyg toli nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, o šio teismo krūvis, lyginant su kitais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtais teismais, yra mažesnis už apygardoje esančių apylinkių teismų vidurkį, todėl tikėtina, kad šiame teisme byla bus išnagrinėta ne tik nešališkai, bet ir pakankamai operatyviai.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 1-124-393/2017, kurioje E. S. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalyje, padarymu, perduoti nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi išsiųsti į Alytaus rajono apylinkės teismą.

Nutarties kopijas išsiųsti Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininkui ir baudžiamojo proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.