Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

gynėjams advokatams Annai Grinevič, Daliai Geršanovienei, Stasiui Karveliui, Raimundui Lideikai, Rūtai Danutei Paltarokaitei, Adolfui Remeikiui, Aivarui Škėmai, Vitalijui Vasilionokui, Mindaugui Paukščiui, Mažvydui Aliukoniui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, nuteistųjų M. S., R. L., nuteistojo D. B. ir jo gynėjo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2007 m. rugsėjo 5 d.) laisvės atėmimu šešeriems metams, BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2007 m. lapkričio 12 d.) laisvės atėmimu šešeriems metams, BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 25 straipsnį, 253 straipsnio 1 dalį (už aštuonių 9 mm kalibro šaudmenų neteisėtą įgijimą ir laikymą) laisvės atėmimu šešeriems mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (939,15 g kanapių ir 492,44 g metamfetamino) laisvės atėmimu dvylikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos ir galutinė bausmė R. L. paskirta – laisvės atėmimas penkiolikai metų, pirmuosius septynerius metus atliekant kalėjime, likusius – pataisos namuose.

R. L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį (dėl Makarovo konstrukcijos pistoleto ir ne mažiau kaip 100 šovinių įgijimo ir laikymo) ir pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį (dėl keturių dujinių pistoletų IŽ 79–8 Baikal laikymo) išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

R. L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (dėl 925,74 kanapių ir 486,542 g metamfetamino įgijimo) pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (dėl 87,885 heroino įgijimo) ir pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

D. B. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2007 m. rugsėjo 5 d.) laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2007 m. lapkričio 12 d.) laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos ir galutinė bausmė D. B. paskirta – laisvės atėmimas dvylikai metų, pirmuosius penkerius metus atliekant kalėjime, likusius – pataisos namuose.

D. B. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

M. S. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos ir galutinė bausmė nuteistajam M. S. paskirta – laisvės atėmimas dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams, pirmuosius trejus metus atliekant kalėjime, likusius – pataisos namuose.

D. K. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir pritaikius BK 391 straipsnį jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip aktyviai padėjęs atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas.

A. E. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2007 m. rugsėjo 5 d.), BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2007 m. lapkričio 12 d.) ir pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

S. K. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

Iš R. L. išieškota 100000 Lt (vienas šimtas tūkstančių litų), iš D. B. 25000 Lt (dvidešimt penki tūkstančiai litų), iš D. K. 10810 Lt (dešimt tūkstančių aštuoni šimtai dešimt litų) konfiskuotino turto vertės.

Iš D. K. konfiskuoti 600 Lt (šeši šimtai litų) kaip iš nusikalstamos veikos gautos lėšos. Telefono aparatai „Nokia 6230“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), „Nokia 6111“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), „Nokia 2310“ IMEI (duomenys neskelbtini), „Nokia 2610“ IMEI (duomenys neskelbtini), „Nokia 2310“ IMEI (duomenys neskelbtini), „Nokia 8600D“ IMEI (duomenys neskelbtini), „Nokia 2310“ IMEI (duomenys neskelbtini); geltono metalo rankinis laikrodis juodu ciferblatu, ant kurio yra užrašas: „ROLEX COSMOGRAPH DAYTONA“; geltono metalo rankinis laikrodis baltu ciferblatu, ant kurio yra užrašas „Radiant“; geltono metalo apyrankė 22,2 cm ilgio, susidedanti iš 16 dalių ir užsegimo; juodos spalvos pultelis; neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini); filtras su aktyvuota anglimi; (duomenys neskelbtini) „Maestro“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); SIM kortelės laikiklis (dėklas) su užrašu „(duomenys neskelbtini)“; užrašų knygutė „Night city“; albumas su nuotraukomis, popierinė dėžutė su užrašu „Baikal IŽ–79–9T“; juodo metalo ginklo dėtuvė; dujinio pistoleto „Baikal IŽ –79–9T“ pasas; LR pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2004 m. balandžio 6 d. (duomenys neskelbtini) PK MP (97) K. Č. vardu buvo grąžinti D. K. – Č. Telefonų aparatai „Nokia 7260“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), „Nokia 2100“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); užrašų knygutė rudos spalvos kietu viršeliu; (duomenys neskelbtini) kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); popierinė kortelė su užrašu LT (duomenys neskelbtini); popierinė kortelė su užrašu (duomenys neskelbtini); popierinė kortelė su užrašu LT (duomenys neskelbtini) buvo grąžinti A. E. Piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2007 m. birželio 21 d. (duomenys neskelbtini) PK MS (52) grąžintas R. L., pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2004 m. lapkričio 5 d. (duomenys neskelbtini) PK MS (52) grąžintas A. E., banko „S“ Visa Electron kortelė, išduota D. B. vardu, grąžinta šiam nuteistajam.

Tris 20 svarų sterlingų vertės banknotus, vieną 100 Lt vertės banknotą, vieną 50 Lt vertės banknotą, du 20 Lt vertės banknotus, 25 centus monetomis nuspręsta sunaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L., D. B., D. K., M. S. nuteisti už tai, kad R. L., veikiant su K. Č., kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo iki 2008 m. kovo 7 d. vadovaujant nusikalstamo susivienijimo, organizuoto tikslu daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuoti šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis ir vykdyti jų kontrabandą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę bei neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, veiklai, kas pasireiškė bendrininkų telkimu bendrai nusikalstamai veiklai, susitikimų, kuriuose būdavo planuojami nusikaltimai ir aptariami nusikalstamo susivienijimo narių ir kitų bendrininkų tarpusavio santykiai bei sprendžiami kiti susivienijimo veiklai svarbūs klausimai, rengimu, nurodymų asmeniškai arba per K. Č. ir D. B. bendrininkams davimu ir jų vaidmenų paskirstymu darant konkrečius nusikaltimus, iš nusikalstamos veiklos gautų piniginių lėšų rinkimu ir panaudojimu mokant bendrininkams atlygį ir įsigyjant nusikaltimams daryti reikiamas priemones bei įrankius. Laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo iki 2008 m. vasario jiems įtraukiant į nusikalstamo susivienijimo veiklą D. B., D. K., M. S. bei asmenis, kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas, parinko nusikaltimams daryti bendrininku asmenį, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, ir S. K., jam neatskleidžiant nusikalstamo susivienijimo narių nusikalstamo tikslo. R. L. ir D. B. bei D. K., pastarasis vykdydamas R. L. nurodymus, paruošdamas iš automobilių akumuliatorių slėptuves ir jose paslėpdamas neteisėtai disponuojamus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, kartu su bendrininkais įvairiomis sudėtimis dalyvavo darant sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuojant ne mažiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais ir dideliu kiekiu šaudmenų, vykdant šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandas iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę. Laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio iki 2008 m. vasario 19 d. į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą įsitraukė M. S., R. L. nurodymu sutikęs neteisėtai gabenti narkotines ir psichotropines medžiagas bei vykdyti kitas užduotis, kartu su bendrininkais padarė labai sunkų nusikaltimą – neteisėtą disponavimą labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Be to, R. L. nuteistas už tai, kad jam vadovaujant šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veiklai, o D. B. ir D. K. nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais K. Č. bei asmenimis, kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų, 2007 m. rugsėjo 5 d. kontrabandos būdu per valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, o būtent:

R. L. laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. rugsėjo 4 d., veikdamas su nusikalstamo susivienijimo nariais K. Č. ir D. B., iš anksto sutaręs su asmenimis, kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas, kad pastarieji nupirks į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu atvežtus savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79–8 „Baikal“, mokėdami ne mažiau kaip 850 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (4250 litų) už vienetą, ir 9 mm kalibro šovinius, mokėdami ne mažiau kaip 1 Didžiosios Britanijos svarą sterlingų (5 litus) už vienetą, sutaręs su A. E., nežinojusiu nusikalstamo susivienijimo narių nusikalstamo tikslo, kad pastarasis suras vairuotoją, sutiksiantį kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių su jame paslėptais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1000 eurų (3450 litų) atlygį, sutaręs su D. K., kad pastarasis paruoš iš automobilių akumuliatorių slėptuves ir jose paslėps neteisėtai disponuojamus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, nesustatytomis aplinkybėmis neturėdamas leidimo įgijo ne mažiau kaip dvylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79–8 „Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip šimtą 9 mm kalibro šovinių, bei per kelis kartus transporto priemonėmis nugabeno juos D. K. į garažus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Vykdant R. L. nurodymus 2007 m. rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini) A. E., nežinodamas, kad akumuliatoriuje paslėpti ginklai bei šaudmenys, įkalbėjo S. K., nežinojusį kad akumuliatoriuje paslėpti ginklai bei šaudmenys, kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių su jame paslėptais uždraustais apyvartoje daiktais iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1000 eurų (3450 litų) atlygį, laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio iki 2007 m. rugsėjo 4 d. garažuose Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), D. K. paslėpė iš R. L., K. Č. ir D. B. gautus ginklus ir šaudmenis slėptuvėje – krovininio automobilio akumuliatoriuje, A. E. nugabeno slėptuvę su ginklais ir šaudmenimis S. K. į butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2007 m. rugsėjo 5 d. S. K., nežinodamas, kad akumuliatoriuje yra paslėpti ginklai bei šaudmenys, važiuodamas per (duomenys neskelbtini) užkardą UAB „R“ priklausančiu krovininiu automobiliu „Mercedes Benz 1840“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei per valstybės sieną išgabeno krovininio automobilio akumuliatoriuje paslėptus ne mažiau kaip dvylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79– 8 „Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip šimtą 9 mm kalibro šovinių į Jungtinę Karalystę, kur laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 8 d. iki 2007 m. rugsėjo 9 d. juos paėmė asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, su nenustatytais asmenimis, ir iki 2007 m. spalio 5 d. 2 val. 10 min. neturėdami leidimo laikė nenustatytose vietose Jungtinėje Karalystėje bei patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kol penkis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79–8 „Baikal“ ir devynis 9 mm šovinius surado Jungtinės Karalystės pareigūnai kratos metu, o ne mažiau kaip septynis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79–8 „Baikal“, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devyniasdešimt vieną 9 mm kalibro šovinį iki 2007 m. lapkričio 10 d. realizavo nenustatytomis aplinkybėms.

R. L., D. B. ir D. K. nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais K. Č. ir kitais, kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas, bei nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų, 2007 m. lapkričio 12 d. kontrabandos būdu per valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, o būtent:

R. L. laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. lapkričio 12 d., veikdamas su K. Č. ir D. B., iš anksto sutarę su asmenimis, kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas, kad pastarieji nupirks į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu atvežtus savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79–8 „Baikal“ mokėdami ne mažiau kaip 850 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (4250 litų) už vienetą ir 9 mm kalibro šovinius mokėdami ne mažiau kaip 1 Didžiosios Britanijos svarą sterlingų (5 litus) už vienetą, sutarę su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, kad pastarasis paims į Jungtinę Karalystę atvežtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, sutarę su A. E., nežinojusiu apie nusikalstamo susivienijimo narių nusikalstamą tikslą, kad pastarasis suras vairuotoją, sutiksiantį kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių su jame esančiais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1000 eurų (3450 litų) atlygį, sutarę su D. K., kad pastarasis paruoš iš automobilių akumuliatorių slėptuves ir jose paslėps neteisėtai disponuojamus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, nesustatytomis aplinkybėmis neturėdami leidimo įgijo ne mažiau kaip aštuoniolika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79–8 „Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius, kuriuos R. L. su K. Č. transporto priemonėmis neturėdamas leidimo gabeno teritorijoje ir iki 2007 m. lapkričio 11 d. laikė garažuose Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), bei nenustatytose vietose, o dvidešimt penkis 9 mm kalibro šovinius iki 2008 m. kovo 7 d. 14 val. 00 min. laikė garažuose Nr. 76–77, esančiuose (duomenys neskelbtini), kol jie buvo surasti kratos metu. Vykdant R. L. nurodymus, laikotarpiu nuo 2007 m. spalio iki 2007 m. lapkričio 11 d. (duomenys neskelbtini) mieste A. E., nežinodamas, kad akumuliatoriuje yra paslėpti šaunamieji ginklai bei šaudmenys, įkalbėjo S. K., pastarajam nežinant kad akumuliatoriuje yra paslėpti šaunamieji ginklai bei šaudmenys, kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių su jame esančiais uždraustais apyvartoje daiktais iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1000 eurų (3450 litų) atlygį. Garažuose Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), D. K. paslėpė iš R. L. ir K. Č. gautus ne mažiau kaip trylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius slėptuvėje – krovininio automobilio akumuliatoriuje, A. E. transporto priemone nugabeno slėptuvę su ginklais ir šaudmenimis S. K. į butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2007 m. lapkričio 12 d. S. K., nežinodamas, kad akumuliatoriuje yra paslėpti šaunamieji ginklai bei šaudmenys, važiuodamas per (duomenys neskelbtini) užkardą UAB „R“ priklausančiu krovininiu automobiliu „Mercedes Benz 1840“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei per valstybės sieną išgabeno krovininio automobilio akumuliatoriuje paslėptus ne mažiau kaip trylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius į Jungtinę Karalystę.

Be to, R. L., D. B., D. K. nuteisti už tai, kad kartu su K. Č., veikdami organizuota grupe su nenustatytais asmenimis neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, pasikėsino kontrabandos būdu per valstybės sieną gabenti šaunamuosius ginklus, o būtent:

R. L. laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 12 d. iki 2008 m. kovo 7 d., veikdamas kartu su K. Č. ir D. B., iš anksto sutarę su A. E., kad pastarasis suras vairuotoją, sutiksiantį kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių su jame paslėptais šaunamaisiais ginklais iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1000 eurų (3450 litų) atlygį, sutarę su D. K., kad pastarasis paruoš iš automobilių akumuliatorių slėptuves ir juose paslėps neteisėtai disponuojamus šaunamuosius ginklus, nuo 2007 m. lapkričio 12 d. nenustatytose vietose neteisėtai laikydami ne mažiau kaip šešis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IZ 79–8 „Baikal“, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, iki 2008 m. sausio 14 d. nesustatytomis aplinkybėmis, neturėdami leidimo įgijo ne mažiau kaip šešis pramoninės gamybos automatinius, 9 mm kalibro, pistoletus–kulkosvaidžius, kuriuos automobiliais „Audi A 4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Audi A 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdami leidimo gabeno teritorijoje ir iki 2008 m. vasario 13 d. neturėdami leidimo laikė garažuose Nr. 76-77, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir miške, esančiame (duomenys neskelbtini), bei nenustatytose vietose. Vykdant R. L. nurodymus, 2008 m. vasario mėn. (duomenys neskelbtini) mieste A. E. įkalbėjus S. K., jiems abiem nežinant, kad akumuliatoriuje yra paslėpti šaunamieji ginklai, kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių su jame esančiais uždraustais apyvartoje daiktais iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1000 eurų (3450 litų) atlygį, 2008 m. vasario 12 d. garažuose Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), D. K. paslėpus iš R. L., K. Č. ir D. B. gautus šešis pramoninės gamybos automatinius 9 mm kalibro pistoletus–kulkosvaidžius ir du savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais slėptuvėje – krovininio automobilio akumuliatoriuje „Autopart“ Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. vasario 29 d. D. B. ir A. E. automobiliu „VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabenus krovininio automobilio akumuliatorių „Autopart“ Nr. (duomenys neskelbtini) S. K. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), R. L., D. B. ir D. K., nesuvokdami, kad nusikaltimo negalės pabaigti, kadangi naktį iš 2008 m. vasario 12 d. į vasario 13 d. policijos pareigūnai šaunamuosius ginklus iš slėptuvės išėmė veikdami pagal sankcionuotą 2008 m. sausio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl slapto patekimo į negyvenamąsias patalpas bei jų apžiūros ir objektų paėmimo tirti neskelbiant apie jų paėmimą“, laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 29 d. iki 2008 m. kovo 7 d., kol R. L., K. Č., D. B., A. E. ir D. K. buvo sulaikyti ir akumuliatorius „Autopart“ Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas kratos metu, pasikėsino neturėdami leidimo ir nepateikdami muitinės kontrolei per (duomenys neskelbtini) užkardą išgabenti krovininio automobilio akumuliatoriuje paslėptus šešis pramoninės gamybos, automatinius, graižtvinius 9 mm kalibro pistoletus – kulkosvaidžius ir du savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79–8 „Baikal“, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais.

Konfiskuoti iš nusikalstamos veiklos gautas lėšas – iš S. K. 6900 (šešis tūkstančius devynis šimtus) litų.

R. L. tvirtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų nustatyti, iš kur buvo gauti ginklai, kokiu būdu jie buvo įsigyti. Taip pat byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog rasti ginklai yra koviniai. Be to, asmenys, pas kuriuos šie ginklai buvo rasti, nepatvirtina, jog jie buvo atvežti iš Lietuvos, o Anglijos ekspertai patvirtino, jog apeliantas niekaip nėra susijęs su šiais ginklais.

Nuteistasis tvirtina, jog jis neturi nieko bendra su pas D. K. rastais ginklais. Pas šį asmenį apeliantas buvo nuvykęs tik dėl automobilio remonto, jam atvežė automobilio detales. R. L. tvirtina, jog jis matė, kaip D. K. ir D. B. apžiūrinėja ginklus, visgi byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, jog apeliantas į šių asmenų pokalbį nesikišo, o tai patvirtina, kad jis su ginklais nėra susijęs. Aplinkybę, kad rasti ginklai nuteistajam nepriklauso patvirtina tiek D. B., tiek D. K. parodymai.

Dėl nusikalstamo susivienijimo

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, kuriais buvo grindžiama A. E. kaltė dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje, netinkamai realizavo BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Šioje byloje išteisinant A. E. nebuvo įsigilinta į visą bylos medžiagą, nebuvo įvertinta įrodymų visuma bei atskiri įrodymai, jų tarpusavio sąsajos ir loginio ryšio požiūriu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šioje byloje aukščiau aptartais duomenimis yra nustatytas ir įrodytas nusikalstamo susivienijimo egzistavimas be kvalifikuojančio požymio – dalyvavimas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl A. E. kaltės dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje.

Vieni iš įrodymų, kuriais šioje byloje grindžiama tiek R. L., tiek D. B. kaltė, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra D. K. parodymai. Kaip jau yra minėta šiame nuosprendyje, vertinant šio asmens parodymus, nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių D. K. turėtų apkalbėti R. L. ir D. B.. Kolegija sutinka su apelianto teiginiais, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas D. K. vienaip ar kitaip gali būti suinteresuotas bylos baigtimi. Ja gali būti suinteresuoti tiek patys apeliantai, tiek ir kiti proceso dalyviai. Normalu, kad visi jie turi savų interesų ir tikslų. Vieni tikisi, kad bus išaiškintos nusikalstamos veikos ir nuteisti jas padarę asmenys, kiti (nuteistieji, liudytojai, kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės) siekia arba išvengti atsakomybės, arba kiek įmanoma labiau ją sušvelninti. Tačiau tai savaime nėra pagrindas atmesti šių asmenų parodymų. Toks aptartų proceso dalyvių padėties specifiškumas įpareigoja teismą jų parodymų patikimumą ir įrodomąją reikšmę vertinti atsižvelgiant į jų turinio vidinį nuoseklumą, atitikimą kitiems savarankiškiems įrodymų šaltiniams. Iš bylos matyti, kad, priešingai nei teigiama nuteistojo R. L. skunde, D. K. viso proceso metu pakankamai detaliai nurodė faktines nusikaltimų aplinkybes, jo parodymai esminėse detalėse sutampa, savo parodymus patvirtino asmens parodymo atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje bei akistatų metu. Pastarasis parodymus davė ne tik apie kitų, bet ir apie savo padarytas nusikalstamas veikas, žinodamas, kad visi faktai tyrimo metu bus patikrinti, taip pat žinodamas, kad dėl šių nusikalstamų veikų jam pareikštas įtarimas, vėliau ir kaltinimas. Nuo baudžiamosios atsakomybės D. K. atleistas apkaltinamuoju nuosprendžiu. Jo parodymais nustatyti faktiniai duomenys apie nusikaltimų dalyvius, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandai naudojamas priemones, taip pat atitinka ir kitus objektyvius bylos įrodymus, patvirtinančius tas pačias aplinkybes: liudytojo G. M. parodymus, išteisintųjų S. K. ir A. E. parodymus, įvykių vietų apžiūros, kratų, daiktų apžiūros metu užfiksuotus duomenis, specialistų išvadas, telefoninius pokalbius bei vaizdo įrašus, darytus atliekant operatyvinius veiksmus.

Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teisėsaugos pareigūnai privalo atlikti tyrimą, o teismas – išnagrinėti bylą taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebūtų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyti pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz., BK 253 straipsnio 1 dalyje) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankiškas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

Šioje byloje teismas, pripažindamas R. L. ir D. B. bei D. K. kaltais dėl neteisėto šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimo nenustatytomis aplinkybėmis, taip pat pripažindamas kaltais dėl nenustatytų asmenų ir asmens, dėl kurio tyrimas atskirtas, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo nenustatytose vietose, bei jų realizavimo nenustatytomis aplinkybėmis, šių nuostatų nesilaikė. Šios veikos nepagrįstos baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kadangi byloje nenustatyta, kur, kada, iš kokio asmens kaltininkai šaunamuosius ginklus ir šaudmenis įgijo, taip pat nenustatyti asmenys, laikę šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, nenustatyta dalies šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo vieta, taip pat nenustatytos ir jų realizavimo aplinkybės. Todėl šie R. L., D. B. ir D. K. inkriminuoti BK 253 straipsnio 2 dalies objektyvieji požymiai iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalinami.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Vadinasi, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir kt. medžiagomis gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. BK 253 straipsnio 1 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų reikalavimų. Pagal susiformavusią teismų praktiką neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų ir kt. medžiagų įgijimas – tai, veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna neturint reikiamo leidimo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, ar kitas neteisėtas medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, neatlygintinas gavimas, įgijimas už skolas, mainai už kitą daiktą ir pan. Laikymas – neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų ar kt. medžiagų turėjimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (laiko gyvenamojoje patalpoje, slėptuvėje, automobilyje, krūmuose ar kitoje pasirinkote vietoje). Gabenimas – neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų ar kt. medžiagų perkėlimas iš vienos vietos į kitą bet kuria transporto priemone arba pernešimas. Svarbu pažymėti, kad jeigu komentuojamo nusikaltimo dalykas gabenamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturint reikiamo leidimo, arba turint leidimą, bet nepateikiant jo muitinės kontrolei, tokia veika kvalifikuojama pagal sutaptį su kontrabanda (BK 199 straipsnio 2 dalis).

Vienas iš pagrindinių procesinių dokumentų, iš kurio gaunama informacijos apie subjektyviuosius kaltininko padarytos veikos požymius yra įtariamojo apklausos protokolai ir kaltinamojo apklausa teisme. Tačiau tai nėra vienintelis kaltės įrodinėjimo būdas. Tais atvejais, kai kaltininkas nesako tiesos apie realų psichinį santykį su veika, savo poelgio tikslus ir motyvus, subjektyviesiems veikos sudėties požymiams nustatyti pasitelkiami kiti byloje surinkti įrodymai, bylos faktinių aplinkybių analizė ir tai leidžia padaryti apie subjektyviuosius požymius išvadas, kurios gali nesutapti su kaltininko parodymais. Kolegijos nuomone, būtent tokia situacija yra nustatyta aptariamoje byloje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenimis nustatytų aplinkybių visetą – tai, kad A. E., bendraujant su R. L., K. Č., D. B. laikėsi konspiracijos, ginklams ir šaudmenims sudėti naudojo specialiai tam perdarytą krovininio automobilio akumuliatorių, akumuliatorius vežė tamsiu paros metu, ieškojo dangčio akumuliatoriui uždengti, už akumuliatoriaus nuvežimą mokėjo nepagrįstai didelę sumą – 1000 eurų, tai, kad S. K. nurodė, kad atvežus į Londoną akumuliatorių sakyti, kad atvežė katalizatorius – daro išvadą, kad šioje byloje yra įrodyta, jog A. E. ne tik žinojo apie R. L., K. Č., D. B. neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei jų kontrabandos būdu išgabenimą per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, bet ir pats dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Iš bylos duomenų matyti, kad A. E. ir K. Č. yra nuo jaunystės draugai, akivaizdu, pasitikintys vienas kitu, be to, bylos duomenimis nustatyta, jog A. E. antrą akumuliatorių S. K. atvežė kartu su K. Č., nuolat su K. Č. ir R. L. derino savo veiksmus, panaudojo D. B. automobilį tikslu nugabenti S. K. akumuliatorių, išvardintos aplinkybės rodo, jog A. E. buvo sutikęs nusikalstamame susivienijime daryti nusikalstamas veikas ir kartu jas darė.

Šių pirmiau aptartų aplinkybių visuma įrodo A. E. kaltę ir tyčią nusikalsti. Jo atlikti veiksmai kvalifikuotini nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje bei BK 25 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, sutaptimi. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, kad kvalifikuojant kaltininko veiką nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti BK 25 straipsnio nereikia, todėl A. E. pripažinus kaltu BK 253 straipsnio 2 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalis nenurodoma. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nustato tokias BK 253 straipsnio 2 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes:

S. K. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su R. L., D. B., K. Č., A. E., D. K. bei asmenimis, kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas, 2007 m. rugsėjo 5 d. kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, o būtent:

BK 199 straipsnyje numatytos kontrabandos objektyvusis požymis apibūdinamas kaip neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sieną. Kontrabandos subjektyviosios pusės požymiui – kaltei būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus ir nori taip veikti. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis.

Kaltės įrodinėjimas yra nepalyginti sudėtingesnis nei objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių, tačiau, ją būtina įrodyti ir teisingai nustatyti. Paprasčiausias kaltės įrodinėjimo būdas yra kaltininko, padariusio nusikalstamą veiką, parodymai apie jo psichinį santykį su veika. Tačiau nuteistojo (įtariamojo, kaltinamojo) parodymai nėra vienintelis įrodymų šaltinis, kuriuo remiantis įrodinėjami subjektyvusis nusikaltimo sudėties požymis, – kaltė. Kaltei įrodyti ir nustatyti taip pat naudojami nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, ekspertizės aktai ir kiti procesiniai veiksmai, kuriais remiantis fiksuojami objektyvieji nusikaltimo požymiai. Palyginus baudžiamojoje byloje užfiksuotus duomenis, su nuteistojo parodymais, galima patikrinti ar kaltininko parodymuose nurodytas psichinis santykis su veika atitinka realų santykį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog S. K. veiksmuose nėra BK 199 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės elemento – kaltės, pasak teismo, nė vienas iš kaltinamųjų ar liudytojų neparodė, kad S. K. žinojo, jog A. E. perduotame akumuliatoriuje yra paslėpti ginklai. Teisėjų kolegijos nuomone, ši pirmosios instancijos teismo išvada yra neteisinga ir nepagrįsta. Iš teismo nuosprendžio matyti, jog teismas nustatė S. K. veikoje nusikalstamos veikos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį sudėties objektyviuosius požymius, nes pripažino, kad S. K. gabeno į Angliją akumuliatorius, tačiau teismas neanalizavo įrodymų, kurie atskleidžia S. K. veiksmuose šios nusikalstamos veikos sudėties subjektyviusius požymius.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, S. K. kaltės dėl šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandos neprisipažino, nurodė, jog A. E. prašymu, susigundė pasiūlytu atlygiu, vežė akumuliatorių, kad jo viduje buvo paslėpti ginklai, nežinojo, kitų kaltinamųjų, išskyrus A. E., nepažinojo ir su jais nebendravo (t. 26, b. l. 154-156). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, S. K. nurodė tokias pat aplinkybes (t. 19, b. l. 93-95, 99-100, 101, 127-129, 133-134), savo parodymus S. K. patvirtino ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Tačiau, kaip jau buvo minėta, įtariamojo apklausos protokolai ir kaltinamojo apklausa teisme, nėra vienintelis kaltės įrodinėjimo būdas. Tais atvejais, kai kaltininkas nesako tiesos apie realų psichinį santykį su veika, savo poelgio tikslus ir motyvus, subjektyviesiems veikos sudėties požymiams nustatyti pasitelkiami kiti byloje surinkti įrodymai, bylos faktinių aplinkybių analizė ir tai leidžia padaryti apie subjektyviuosius požymius išvadas. Byloje surinktų ir ankščiau aptartų įrodymų visetas – išteisintųjų S. K., A. E., nuteistojo D. K., liudytojų A. K., G. M. parodymai, nuteistųjų ir išteisintųjų naudotų mobiliųjų telefonų skambučių ir trumpųjų žinučių išklotinės bei jų analizė, operatyvinių veiksmų atlikimo metu gauti faktiniai duomenys – paneigia S. K. teiginius, jog jam nebuvo žinomas krovininio automobilio akumuliatoriaus turinys. S. K. parodymais nustatyta, jog A. E. už akumuliatoriaus nuvežimą į Angliją 2007-09-05, sumokėjo 1000 eurų. Šiuos S. K. parodymus patvirtino A. K., parodžiusi, jog už nuvežimą buvo mokami labai dideli pinigai (t. 26, b. l. 162). S. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog paprastai už siuntinio nuvežimą jis ima 40 svarų sterlingų (t. 19, b. l. 94). Tuo tarpu trečią kartą nebeišdrįsęs vežti akumuliatoriaus į Angliją, savo draugo A. D. paprašė nuvažiuoti į jo darbovietę ir pasiūlyti, kad kas nuvežtų akumuliatorių į Jungtinę Karalystę, už pervežimą siūlydamas 100 Lt atlygį, tačiau akumuliatoriaus niekas nepaėmė. Akivaizdu, kad S. K. suprato, jog 100 Lt atlygis už pervežimą neturi sukelti įtarimo, kad akumuliatoriuje yra paslėpti draudžiami daiktai. Be to, iš A. D. parodymų matyti, jog vienas vairuotojas iš pradžių sutiko nuvežti krepšį į Angliją, tačiau pamatęs, kad krepšyje yra akumuliatorius, atsisakė, nurodydamas, kad tokiuose akumuliatoriuose yra vežama kontrabanda (t. 2, b. l. 164-166). Vadinasi, tokį darbą dirbantiems žmonėms (vairuotojais), buvo žinoma, jog akumuliatoriuose yra vežama kontrabanda. Kaip jau buvo minėta, bylos duomenimis nustatyta, jog S. K. buvo sumokėtas neproporcingai didelis atlygis, o atvežus į Jungtinę Karalystę akumuliatorių, S. K. buvo nurodyta sakyti, kad atvežė katalizatorius, svarbu pažymėti, jog opetaryvinių veiksmų atlikimo metu 2008-03-01 užfiksuoto pokalbio metu tarp S. K. ir A. D., S. K. sako: ,,Cigarai kaip cigarai, (keiksmažodis) cigarai pagavo atėmė ar baudą uždėjo ir viskas, o čia (keiksmažodis) kalėjiman sėst.” (t. 5, b. l. 196-197). Be to, operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotų pokalbių turinys tarp S. K., A. E., tuo pačiu ir A. D., rodo jų konspiracinį pobūdį. Taigi, minėti duomenys patvirtina, kad S. K. suprato, jog krovininio automobilio akumuliatoriuje yra šaunamieji ginklai ir/ ar šaudmenys, kad už neteisėtą jų gabenimą gali grėsti baudžiamoji atsakomybė. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija įvertinusi bylos aplinkybes ir remdamasi aptartais duomenimis sprendžia, kad S. K. suvokė savo atliktų veiksmų, susijusių su kontrabandos dalyku gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną, pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje pripažinta, jog K. Č., kuriam byla nutraukta jam mirus, A. E., D. B., D. K., kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir R. L. jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė dalyvaudami (R. L. vadovaudamas) nusikalstamo susivienijimo veikloje, tuo tarpu S. K. buvo kaltinamas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo organizuota grupe. Vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas yra vienas iš pagrindinių požymių, atribojančių nusikalstamą susivienijimą nuo kitų bendrininkavimo formų. BK 25 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų analizė leidžia teigti, jog šis požymis būdingas tiek organizuotai grupei, tiek ir nusikalstamam susivienijimui. Tačiau iš baudžiamajame įstatyme pateiktos formuluotės galima spręsti, jog organizuotos grupės atveju vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas yra požymis, apibūdinantis grupės narių vaidmenį ir užduotis darant konkrečius nusikaltimus, t. y. kiekvienas grupės narys atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį darydamas nusikaltimą. Tuo tarpu nusikalstamo susivienijimo atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog tokios grupuotės narius sieja vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Toks įstatyme minimas nusikalstamo susivienijimo narių ryšys, pagrįstas skirtingais vaidmenimis, užduotimis bei pakankamai griežta hierarchija, pasižymi pastovumu, sutelktumu bei parodo aukštesnį nusikalstamos veiklos organizacinį lygį.

Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, vykdydamas šaunamųjų ginklų ir šaumenų kontrabandą S. K. atliko konkrečias užduotis, t. y. nuvežęs į Jungtinę Karalystę akumuliatorius, susisiekdavo su A. E. nurodytais asmenimis ir pranešdavo, jog atvežė katalizatorius. Byloje nėra surinkta duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad S. K. konkretų vaidmenį ar užduotį pačioje nusikalstamo susivienijimo grupėje. Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog S. K. veikė organizuotoje grupėje.

Svarbu pažymėti, jog baudžiamosios teisės doktrinoje nurodoma, jog šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, radioaktyviųjų, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) neteieėtas gaminimas, įgijimas, laikymas, nešiojimas, gabenimas per Lietuvos teritoriją, realizavimas ir neteisįtas jų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (kontrabanda) kvalifikuojamas kaip BK 219 straipsnio 2 dalies ir BK 253, 256, 259, 260, 266, 267 straipsnių sutaptis. Byloje nustatyta, kad S. K. vykdė šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandą, todėl jo nusikalstami veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir BK 253 straipsnio 2 dalį, tačiau teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo S. K. nusikalstamas veikas papildomai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, jau vien dėl to, kad toks kaltininko veikų juridinis įvertinimas nebuvo nurodytas kaltinamajame akte. Prokuroro apeliaciniame skunde nuteistojo nusikalstamas veikas taip pat prašoma kvalifikuoti tik pagal BK 199 straipsnio 2 dalį.

Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti įrodymai duoda pakankamą pagrindą pripažinti, kad S. K. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį išteisintas nepagrįstai. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, kad kvalifikuojant kaltininko veiką nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti BK 25 straipsnio nereikia, todėl S. K. pripažinus kaltu BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalis nenurodoma, o šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis:

S. K., veikdamas organizuota grupe su R. L., D. B., K. Č., A. E., D. K. bei asmenimis, kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas, 2007 m. rugsėjo 5 d. kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, o būtent:

laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. rugsėjo 4 d. R. L. su nusikalstamo susivienijimo nariais K. Č. ir D. B. iš anksto sutarus su asmenimis, kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas, kad pastarieji nupirks į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu atvežtus savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „Baikal”, mokėdami ne mažiau kaip 850 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (4250 litų) už vienetą, ir 9 mm kalibro šovinius, mokėdami ne mažiau kaip 1 Didžiosios Britanijos svarą sterlingų (5 litus) už vienetą, sutarus su A. E., kad pastarasis suras vairuotoją, sutiksiantį kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių su jame paslėptais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1000 eurų (3450 litų) atlygį, sutarus su D. K., kad pastarasis paruoš iš automobilių akumuliatorių slėptuves ir jose paslėps neteisėtai disponuojamus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, per kelis kartus transporto priemonėmis nugabeno D. K. į garažus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip dvylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal”, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip šimtą 9 mm kalibro šovinių, S. K. 2007 m. rugpjūčio mėnesį (duomenys neskelbtini) mieste sutiko su A. E. pasiūlymu kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių su jame paslėptais uždraustais apyvartoje daiktais iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1000 eurų (3450 litų) atlygį, ir taip prisijungė prie bendrininkų daromo nusikaltimo. Laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio iki 2007 m. rugsėjo 4 d. D. K. paslėpus iš R. L., K. Č. ir D. B. gautus ginklus ir šaudmenis slėptuvėje – krovininio automobilio akumuliatoriuje, A. E. nugabenus slėptuvę su ginklais ir šaudmenimis S. K. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2007 m. rugsėjo 5 d., S. K., veikdamas pagal susitarimą, važiuodamas per (duomenys neskelbtini) užkardą UAB ,,R” priklausančiu krovininiu automobiliu ,,Mercedes Benz 1840”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išgabeno krovininio automobilio akumuliatoriuje paslėptus ne mažiau dvylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 ,,Baikal”, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip šimtą 9 mm kalibro šovinių į Jungtinę Karalystę, kur juos pardavė nenustatytiems asmenims.

Dėl neteisėto disponavimo daugiau kaip trim vienetais šaunamųjų ginklų ir didelio kiekio šaudmenų, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandos 2007 m. lapkričio 12 d.

Nuosprendį šioje dalyje skundžia nuteistieji R. L. ir D. B., prašo juos išteisinti. Šią nuosprendžio dalį skundžia ir prokuroras, prašo A. E. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistųjų R. L. ir D. B. apeliacinius skundus dėl jų nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, konstatuoja, kad R. L. ir D. B. kaltais ir dėl šių nusikalstamų veikų padarymo pripažinti pagrįstai. Visuma duomenų, gautų apklausiant išteisintąjį S. K., D. K., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, taip pat atliekant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, ištiriant rašytinius bylos duomenis, kurie įstatymų nustatyta tvarka užfiksuoti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose, duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad R. L. ir D. B. pagrįstai pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų.

D. K. parodymais nustatyta, kad praėjus pusmečiui po pirmojo akumuliatoriaus su ginklais supakavimo, atvažiavo R. L. ir pasakė, kad kai grįš pirmas akumuliatorius, jį reikės perpakuoti, sudėtį į kitą dėžę, paaiškino, kad reikės nupirkti sunkvežimio akumuliatorių, paliko pinigų sunkvežimio akumuliatoriui nupirkti. K. Č. atvežė 18 vienetų pistoletų „Baikal” su duslintuvais, kelis šimtus šovinių, juos patikrino, gerai veikė penki, juos paliko garaže, o kitus išsivežė. R. L. atvežė seną akumuliatorių, kad įdėti lengvojo automobilio akumuliatorių į sunkvežimio, be to, atvežė šešis ar septynis pistoletus „Baikal” su duslintuvais ir daugiau nei 50 vienetų šovinių. Viso į akumuliatorių supakavo apie dvylika pistoletų su duslintuvais, kartu supakavo iš pirmojo akumuliatoriaus išimtus šovinius ir tuos šovinius, kuriuos per keletą kartų atvežė K. Č.. Akumuliatorių uždarė ir apvyniojo plėvele, kurį išsivežė R. L. ar K. Č. S. K. parodymais nustatyta, jog 2007 m. lapkričio mėn. A. E. jo antrą kartą paprašė nuvežti į Londoną akumuliatorių, kurį pats ir atvežė jam į namus. 2007-11-12 jis nuvežė akumuliatorių į Londoną, už ką A. E. jo sutuoktinei A. K. perdavė 1000 eurų. A. E. parodymais nustatyta, jog antrą kartą akumuliatorių S. K. atvežė paprašytas D. B. ir K. Č., pastarsis jam nurodė telefono numerį, kuriuo reikėjo pskambinti Londone, kad atvyktų atsiimti krovinį. Nurodytus D. K., dėl kurio byla nutraukta, bei išteisintųjų S. K. ir A. E. parodymus patvirtina operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys, t. y. 2007 m. lapkričio 4-7 dienomis užfiksuoti pokalbiai ir susirašinėjimas trumposiosmis žinutėmis tarp R. L. ir K. Č. apie ruošiamą trylikos vienetų šaunamųjų ginklų su duslintuvais, šifruotai vadinamų „galais”, ir 1000 vnt. šaudmenų kontrabandą (t. 6, b. 1. 30-36); užfiksuoti R. L. pokalbiai su asmenimis, dėl kurių tyrimas atskirtas, dėl stringančių šaunamųjų ginklų sutvarkymo ir jų pardavimo, taip pat D. B. pokalbis su asmeniu, dėl kurio tyrimas atskirtas, apie asmens, vadinamo „I” sulaikymą Londono pareigūnų ir kad jo darbo vietoje rasti 5 vnt. perdirbtų dujinių pistoletų „Baikal”(t. 6, b. 1. 37-48, 61-87). 2007 m. gruodžio 6-7 dienomis Londone buvo sulaikyti asmenys, dėl kurių tyrimas atskirtas, jų automobilyje rastas krepšys su trimis pistoletais ir dėtuvėmis, trimis duslintuvais ir 73 vnt. šovinių, o gyvenamojoje vietoje – 17 duslintuvų, 10 vnt. dėtuvių ir 910 vnt. šovinių (t. 12, b. l. 73-79, 142-147), o Jungtinės Karalystės ekspertų išvadoje nurodyta, kad visi trys pistoletai yra perdaryti iš dujinių pistoletų IŽ 79-8 ir pritaikyti šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, yra šaunamieji ginklai, o duslintuvai pritaikyti naudoti kartu su jais, visi 73 šoviniai yra 9 mm kalibro, tinkami šaudymui iš tirtų pistoletų (t. 12, b. l. 187-201, t. 13, b. 1. 20-32). Tuo tarpu iš užfiksuotų pokalbių, vykusių 2007 m. gruodžio 7-12 dienomis tarp K. Č. su Jungtinėje Karalystėje buvusiu asmeniu, dėl kurio tyrimas atskirtas, matyti, jog pastarasis pasakoja K. Č. apie asmenų, dėl kurių tyrimas atskirtas, sulaikymo aplinkybes, svarsto ar Jungtinės Karalystės pareigūnai surado visus ginklus, kaip juos būtų galima išgabenti iš slėptuvės ir perslėpti, K. Č. pataria susisiekti su į Jungtinę Karalystę atvykusiu D. B. ir kartu perslėpti ginklus, 2007-12-10 R. L. kalba su minėtu asmeniu ir aiškinasi sulaikymo aplinkybes, 2007-12-07 K. Č. praneša D. B., kad vienas asmuo, dėl kurio tyrimas atskirtas, po trijų pistoletų, šifruotai vadinamų „foteliais”, perdavimo kitam asmeniu, vadinamam „balvonu”, sulaikytas, o pastarasis su gautais ginklais pasišalino. Šio asmens sulaikymo faktą trumposiosmis žinutėmis K. Č. aptaria ir su R. L., spręsdami, kokiu būdu iš saugojimo vietos Jungtinėje Karalystėje išgabenti ginklus (t. 6, b. l. 117-142, t. 7, b. l. 33-62, 63-91, 92-97).

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog R. L. ir D. B., dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje (R. L. per D. B., K. Č. vadovavo nusikalstamo susivienijimo veiklai, ją koordinavo, D. B., vykdė R. L. nurodymus), padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. pirmiau aptartais duomenimis nustatyta, kad R. L., vadovaudamas nusikalstamos susivienjimo veiklai, kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais D. B. ir K. Č., kuriam baudžiamojo byla nutraukta, organizavo daugiau kaip trijų vienetų šaunamųjų ginklų ir didelio kiekio šaudmenų kontrabandą į Angliją 2007-11-12, nustatyta, jog D. K., R. L. nurodymu, nupirkęs sunkvežimio akumuliatorių, sudėjo į jį R. L. ir K. Č. atvežtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, kurį A. E. atvežė S. K., sutikusiam šaunamuosius ginklus ir šaudmenis nugabenti į Jungtinę Karalystę, nustatyta, jog 2007-11-12 S. K. akumuliatorių nugabeno į Angliją, už ką A. E. jo sutuoktinei A. K. perdavė 1000 eurų. Tokie apeliantų nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį.

Apygardos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodoma, kad R. L., D. B. ir D. K. veikė organizuota grupe. Kaip jau minėta šiame nuosprendyje, pastarieji asmenys pripažinti dalyvavę (R. L. vadovavęs) nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį, numatančią veikimo organizuota grupe sąvoką, nėra reikalinga. Be to, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. L. ir D. B. kaltais ir nuteisdamas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2007-11-12), nustatė, kad jie nenustatytomis aplinkybėmis neturėdami leidimo įgijo ne mažiau kaip aštuoniolika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79–8 „Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinių, taip pat nustatė, kad iki 2007 m. lapkričio 11 d. laikė nenustatytose vietose.

Kaip kau minėta aukščiau, teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz. BK 253 straipsnio 1 dalyje) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankiškas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas.

Šioje byloje teismas, pripažindamas R. L. ir D. B. bei D. K. kaltais dėl neteisėto šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimo nenustatytomis aplinkybėmis, taip pat pripažindamas kaltais dėl šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo nenustatytose vietose, šių nuostatų nesilaikė. Šios veikos nepagrįstos baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kadangi byloje nenustatyta, kur, kada, iš kokio asmens kaltininkai šaunamuosius ginklus ir šaudmenis įgijo, nenustatyta šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo vieta. Todėl šie R. L., D. B. ir D. K. inkriminuoti BK 253 straipsnio 2 dalies objektyvieji požymiai iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalinami.

A. E. buvo kaltinamas tuo, kad R. L. laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. lapkričio 12 d., veikiant su K. Č. ir D. B., iš anksto sutarus su asmenimis, dėl kurių tyrimas atskirtas, kad pastarieji nupirks į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu atvežtus savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „Baikal” mokėdami ne mažiau kaip 850 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (4250 litų) už vienetą ir 9 mm kalibro šovinius mokėdami ne mažiau kaip 1 Didžiosios Britanijos svarą sterlingų (5 litus) už vienetą, sutarus su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, kad pastarasis paims į Jungtinę Karalystę atvežtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, sutarus su A. E., kad pastarasis suras vairuotoją, sutiksiantį kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių su jame esančiais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1000 eurų (3450 litų) atlygį, sutarę su D. K., kad pastarasis paruoš iš automobilių akumuliatorių slėptuves ir jose paslėps neteisėtai disponuojamus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, nesustatytomis aplinkybėmis neturėdami leidimo įgijo ne mažiau kaip aštuoniolika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal”, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius, kuriuos R. L. su K. Č. transporto priemonėmis neturėdamas leidimo gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir iki 2007m. lapkričio 11 d. laikė garažuose Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), bei nenustatytose vietose, o dvidešimt penkis 9 mm kalibro šovinius iki 2008 m. kovo 7 d. 14 val. 00 min. laikė garažuose Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), kol jie buvo surasti kratos metu. Vykdant R. L. nurodymus, laikotarpiu nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2007 m. lapkričio 11 d. (duomenys neskelbtini) mieste A. E. įkalbėjo S. K. kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių su jame esančiais uždraustais apyvartoje daiktais iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1000 eurų (3450 litų) atlygį. Garažuose Nr. 76-77, esančiuose (duomenys neskelbtini), D. K. paslėpė iš R. L. ir K. Č. gautus ne mažiau kaip trylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal”, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius slėptuvėje – krovininio automobilio akumuliatoriuje, A. E. transporto priemone nugabeno slėptuvę su ginklais ir šaudmenimis S. K. į butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2007 m. lapkričio 12 d. S. K., važiuodamas per (duomenys neskelbtini) užkardą UAB „R” priklausančiu krovininiu automobiliu „Mercedes Benz 1840”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išgabeno krovininio automobilio akumuliatoriuje paslėptus ne mažiau kaip trylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal”, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius į Jungtinę Karalystę

S. K. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2007 m. lapkričio 11 d. Alytaus mieste A. E. įkalbėtas kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių su jame esančiais uždraustais apyvartoje daiktais iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1000 eurų (3450 litų) atlygį, D. K. paslėpus iš R. L. ir K. Č. gautus ne mažiau kaip trylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal”, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius slėptuvėje – krovininio automobilio akumuliatoriuje, A. E. transporto priemone nugabenus slėptuvę su ginklais ir šaudmenimis S. K. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2007 m. lapkričio 12 d. S. K., važiuodamas per (duomenys neskelbtini) užkardą UAB „R” priklausančiu krovininiu automobiliu „Mercedes Benz 1840”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išgabeno krovininio automobilio akumuliatoriuje paslėptus ne mažiau kaip trylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal”, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius į Jungtinę Karalystę.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog įvertintus byloje surinktų duomenų visumą, negalima padaryti išvados, kad S. K. buvo susitaręs su kitais kaltinamaisiais daryti šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandą, taip pat nėra duomenų, kas S. K. žinojo, jog A. E. perduotame nugabenti į Jungtinę Karalystę akumuliatoriuje yra paslėpti šaunamieji ginklai ir šaudmenys, šio fakto nežinojo ir A. E., nes nei D. B., nei nei kiti kaltinamieji jam nesakė, kad akumuliatoriuje paslėpti šaunamieji ginklai ir šaudmenys, ir A. E. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, S. K. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, išteisino, nurodydamas, kad jie nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegijos nuomone, tiek A. E., tiek S. K. išteisinti nepagrįstai. Iš nuosprendžio matyti, jog teismas, nustatęs A. E. ir S. K. veiksmuose jiems pareikštų kaltinimų, numatytų atitinkamai BK 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, sudėčių objektyviuosius požymius, nenustatė tiek A. E., tiek S. K. veiksmuose šių nusikalstamų veikų sudėties subjektyviųjų požymių. Tačiau kaip ir pasisakant dėl A. E. ir S. K. kaltės dėl neteisėto disponavimo daugiau kaip trim vienetais šaunamųjų ginklų ir didelio kiekio šaudmenų, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandos 2007 m. rugsėjo 5 d., jų kaltė įrodyta byloje surinktais duomenimis: išteisintojo S. K., liudytojų G. M., A. K. parodymais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokoluose užfiksuotais pokalbiais bei kitais įrodymais ir nustatytomis objektyviomis aplinkybėmis. Išteisintojo S. K. parodymais nustatyta, jog A. E. jo antrą kartą paprašė nuvežti akumuliatorių į Angliją, kurį pats ir atvežė, 2007-11-12 atvežęs akumuliatorių į Angliją, paskambino A. E. nurodytu telefono numeriu, o dar nespėjus grįžti į Lietuvą, A. E. perdavė jo sutuoktinei A. K. 1000 eurų (t. 26, b. l. 162). Liudytoja A. K. parodė, jog A. E. jai davė 1000 eurų už antrą akumuliatorių (t. 26, b. l. 162). Be aptartų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokoluose užfiksuotų duomenų pasisakant dėl neteisėto disponavimo daugiau kaip trim vienetais šaunamųjų ginklų ir didelio kiekio šaudmenų, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandos 2007 m. rugsėjo 5 d., svarbu pažymėti 2007-10-05 pokalbį tarp A. E. ir S. K., kurio metu A. E. sako S. K., kad galimai prie jų prisijungė „milicija”, nes labai šnypščia, taip pat pokalbį 2007-11-08, A. E. paskambinus S. K., pasiūlo susitikti, prieš tai pasiskambinus, į ką A. E. atsako, kad nelabai nori skambinėti (t. 6, b. l. 49-58).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenimis nustatytų aplinkybių visetą – daro išvadą, kad šioje byloje yra įrodyta, jog A. E. ne tik žinojo apie R. L., K. Č., D. B. neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei jų kontrabandos būdu išgabenimą per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, bet ir pats dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, byloje surinktų ir ankščiau aptartų įrodymų visetas paneigia ir S. K. teiginius, jog jam nebuvo žinomas krovininio automobilio akumuliatoriaus turinys. Aptartų aplinkybių visuma įrodo A. E. ir S. K. kaltę ir tyčią nusikalsti. Jų atlikti veiksmai kvalifikuotini atitinkamai pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, kad kvalifikuojant kaltininko veiką nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti BK 25 straipsnio nereikia, todėl A. E. pripažinus kaltu BK 253 straipsnio 2 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, S. K. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalis nenurodoma. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad vykdydamas šaunamųjų ginklų ir šaumenų kontrabandą S. K. atliko konkrečias užduotis, t. y. nuvežęs į Jungtinę Karalystę akumuliatorius, susisiekdavo su A. E. nurodytais asmenimis ir pranešdavo, jog atvežė katalizatorius. Byloje nėra surinkta duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad S. K. konkretų vaidmenį ar užduotį pačioje nusikalstamo susivienijimo grupėje. Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog S. K. veikė organizuotoje grupėje.

Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti įrodymai duoda pakankamą pagrindą pripažinti, kad A. E. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį išteisintas nepagrįstai, o šiuose BK straipsniuose numatytas nusikalstams veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis:

R. L. laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. lapkričio 12 d., veikiant su K. Č. ir D. B., iš anksto sutarus su asmenimis, dėl kurių tyrimas atskirtas, kad pastarieji nupirks į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu atvežtus savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „Baikal” mokėdami ne mažiau kaip 850 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (4250 litų) už vienetą ir 9 mm kalibro šovinius mokėdami ne mažiau kaip 1 Didžiosios Britanijos svarą sterlingų (5 litus) už vienetą, sutarus su asmeniu, dėl kurio tyrimas atskirtas, kad pastarasis paims į Jungtinę Karalystę atvežtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, sutarus su A. E., kad pastarasis suras vairuotoją, sutiksiantį kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių su jame esančiais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1000 eurų (3450 litų) atlygį, sutarę su D. K., kad pastarasis paruoš iš automobilių akumuliatorių slėptuves ir jose paslėps neteisėtai disponuojamus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, R. L. su K. Č. transporto priemonėmis neturėdamas leidimo gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje ne mažiau kaip aštuoniolika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal”, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius, ir iki 2007 m. lapkričio 11 d. laikė garažuose Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), o dvidešimt penkis 9 mm kalibro šovinius iki 2008 m. kovo 7 d. 14 val. 00 min. laikė garažuose Nr. 76-77, esančiuose (duomenys neskelbtini), kol jie buvo surasti kratos metu. Vykdant R. L. nurodymus, laikotarpiu nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2007 m. lapkričio 11 d. (duomenys neskelbtini) mieste A. E. įkalbėjo S. K. kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių su jame esančiais uždraustais apyvartoje daiktais iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1000 eurų (3450 litų) atlygį. Garažuose Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), D. K. paslėpė iš R. L. ir K. Č. gautus ne mažiau kaip trylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal”, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius slėptuvėje – krovininio automobilio akumuliatoriuje, A. E. transporto priemone nugabeno slėptuvę su ginklais ir šaudmenimis S. K. į butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2007 m. lapkričio 12 d. S. K., važiuodamas per (duomenys neskelbtini) užkardą UAB „R” priklausančiu krovininiu automobiliu „Mercedes Benz 1840”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išgabeno krovininio automobilio akumuliatoriuje paslėptus ne mažiau kaip trylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal”, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius į Jungtinę Karalystę.

Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti įrodymai taip pat duoda pakankamą pagrindą pripažinti, kad S. K. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį išteisintas nepagrįstai, o šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis:

nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2007 m. lapkričio 11 d. (duomenys neskelbtini) mieste A. E. įkalbėtas kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių su jame esančiais uždraustais apyvartoje daiktais iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1000 eurų (3450 litų) atlygį, D. K. paslėpus iš R. L. ir K. Č. gautus ne mažiau kaip trylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal”, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius slėptuvėje – krovininio automobilio akumuliatoriuje, A. E. transporto priemone nugabenus slėptuvę su ginklais ir šaudmenimis S. K. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2007 m. lapkričio 12 d. S. K., važiuodamas per (duomenys neskelbtini) užkardą UAB „R” priklausančiu krovininiu automobiliu „Mercedes Benz 1840”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išgabeno krovininio automobilio akumuliatoriuje paslėptus ne mažiau kaip trylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal”, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius į Jungtinę Karalystę

Dėl neteisėto disponavimo daugiau kaip trim vienetais šaunamųjų ginklų ir dėl pasikėsinimo vykdyti šaunamųjų ginklų kontrabandą 2008 m. vasario 29 d. – kovo 7 d.

Nuosprendį šioje dalyje skundžia nuteistieji R. L. ir prašo jį iš šios nusikalstamos veikos išteisinti. Šią nuosprendžio dalį skundžia ir prokuroras, prašo A. E. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl jo nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, konstatuoja, kad R. L. kaltu ir dėl šių nusikalstamų veikų padarymo pripažintas pagrįstai. Visuma duomenų, gautų apklausiant išteisintąjį S. K., D. K., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, taip pat atliekant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, ištiriant rašytinius bylos duomenis, kurie įstatymų nustatyta tvarka užfiksuoti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose, duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad R. L. ir dėl šių inkriminuotų nusikalstamų veikų pagrįstai pripažintas kaltu.

Nuteistojo R. L. kaltė disponavus šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei pasikėsinus įvykdyti šaunamųjų ginklų kontrabandą kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną įrodyta byloje surinktų, teisiamajame posėdyje išsamiai ištirtų ir nuosprendyje išdėstytų įrodymų visetu.

Kaip matyti iš nuteistojo D. K., kuriam byla nutraukta, parodymų pirmosios instancijos teisme, 2008 m. žiemą K. Č. paprašė paruošti dar vieną akumuliatorių, į kurį reikėjo įdėti D. B. atvežtus šešis pistoletus – kulkosvaidžius „Luger” su duslintuvais, du pistoletus „Baikal” su duslintuvais bei 10 dėtuvių šovinių. Akumuliatorių su šaunamaisiais ginklais pasiėmė D. B., o likę pistoletai buvo laikomi garaže už durų. R. L., K. Č. ir D. B. daug kartų buvo atvažiavę, tai atveždavo, tai išsiveždavo akumuliatorių, o 2008-03-06 D. B. pasakė, kad akumuliatorius grąžintas į garažą, jį reikės išardyti ir perdaryti. Iš išteisintojo A. E. parodymų matyti, kad 2008 m. vasario pabaigoje – kovo pradžioje K. Č. paprašė jo perduoti S. K. krepšį, kurį atvežė D. B.. Jis D. B. automobiliu nuvežė krepšį S. K. į namus ir padėjo nunešti į butą. Iš S. K. ir A. K. parodymų matyti, jog trečią akumuliatorių atvežė A. E. Iš D. B. parodymų matyti, kad K. Č. paprašė jo perduoti D. K. šešis pistoletus – kulkosvaidžius, jis sutiko, nes K. Č. sunkiai sirgo, todėl sutiko išpildyti prašymą. K. Č. perduotą krepšį su ginklais nuvežė savo automobiliu į D. K. priklausantį garažą, kur D. K. turėjo supakuoti ginklus į akumuliatorių (t. 26, b. l. 130-166).

Šiuos aptartus D. K., S. K., A. K., D. B. parodymus patvirtina ir objektyvūs duomenys. Iš operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų matyti, kad į garažų patalpas 2008-01-14 D. B. atvežė šaunamuosius ginklus, kuriuos kartu su D. K. apžiūrėjo, dalį sudėjo į akumuliatoriaus korpusą, o du pistoletus paslėpė puode, kurį pastatė ant metalinių stelažų (t. 4, b. l. 33-69); 2008-01-20 R. L., D. B. ir D. K. apžiūrinėjo šaunamuosius ginklus ir duslintuvus, svarstė, kiek jų galima sudėti į akumuliatoriaus korpuso vidų, po to R. L. šešis ginklus, keturis duslintuvus ir aštuonias šovinių dėtuves iš garažo išsinešė (t. 4, b. l. 70-120); 2008-01-20 D. B. ir R. L. lankėsi garažuose ir pastarasis iš jų išsinešė ir išsivežė baltos ir tamsios spalvos maišelius su daiktais (t. 5, b. l. 180). 2008-01-22 – 30 dienomis R. L. susirašinėja su K. Č. ir D. B., derina pistoleto – kulkosvaidžio paėmimą iš D. K., R. L. pataria K. Č. būti atsargiu (t. 7, b. l. 149-152), o 2008-02-08 – 11 dienomis derina numatomų realizuoti pistoletų ir pistoletų – kulkosvaidžių bei duslintuvų kiekį (t. 7, b. l. 104-111); vasario 8-9 dienomis susirašinėjama dėl slėptuvės ir likusių ginklų kiekio (t. 7, b. l. 153-154); vasario 12 d. K. Č. R. L. praneša, kad ginklus D. K. perdavė, kitą dieną jie bus supakuoti (t. 7, b. l. 112-113); vasario 13 d. jie aptaria, kad reikia paimti iš D. K. akumuliatoriaus korpusą su ginklais ir pasidėti pas kurį nors namuose, K. Č. informuoja R. L., kad D. K. garaže nerado, todėl ruošiasi prašyti D. B., kad šis padėtų jį surasti, R. L. atsiunčia K. Č. D. K. telefono numerį, po pokalbio su D. K. K. Č. informuoja R. L., kad į akumuliatoriaus korpusą tilpo šeši pistoletai – kulkosvaidžiai ir du pistoletai (t. 7, b. l. 114-121, 157-164).

Be to, iš operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų matyti, kad 2008-02-13 pareigūnai, slapta patekę į garažus, apžiūrėjo paruoštą akumuliatoriaus korpusą, kuriame buvo sudėti aštuoni šaunamieji ginklai, šeši duslintuvai ir 12 šovinių dėtuvių, o darbastalio viduje, antroje lentynoje, rasti keturi šaunamieji ginklai – savadarbiu būdu perdirbti dujiniai pistoletai IŽ 79-8 „Baikal”. Iš specialisto išvadų matyti, kad iš akumuliatoriaus korpuso išimti objektai yra šeši 9 mm kalibro pramoninės gamybos automatiniai, graižtviniai A kategorijos šaunamieji ginklai pistoletai – kulkosvaidžiai; du trumpieji, pusiau automatiniai, graižtviniai šaunamieji ginklai pagaminti savadarbiu būdu perdirbant 8 mm kalibro dujinius pistoletus IŽ 79-8 „Baikal” ir pritaikant šaudyti pramoninės gamybos 9 mm kalibro „Browning” šoviniais; šeši duslintuvai yra A kategorijos ginklų priedėliai, pagaminti pramoniniu būdu ir skirti naudoti kartu su pistoletais – kulkosvaidžiais; dvylika šovinių dėtuvių yra A kategorijos šaunamųjų ginklų dalys, pagamintos pramoniniu būdu, ir skirtos naudoti kartu su tirtais pistoletais – kulkosvaidžiais; šaunamieji ginklai šaudymui tinkami (t. 1, b. l. 128-130, 132-137). Iš techninių priemonių panaudojimo protokolų matyti, kad vasario 14 d. R. L., lydimas D. B., iš garaže esančio darbastalio vidaus pasiėmė ir išsivežė juodame polietileniniame maišelyje buvusius keturis dujinius pistoletus IŽ 79-8 „Baikal”, 2008-02-29 D. B. su A. E. nuvažiavo pas S. K., A. E. ir S. K. paėmė iš D. B. vairuojamo automobilio akumuliatoriaus korpusą ir nunešė į S. K. butą (t. 5, b. l. 183-193, 194-197); kovo 6 d. D. B. ir A. E. išvežė akumuliatoriaus korpusą iš S. K. buto ir grąžino jį atgal į garažą (t. 5, b. l. 161-164, 183-193, 194-197). 2008 m. kovo 1-7 dienomis R. L. aiškinasi, kodėl S. K. neturi telefono numerio, kuriuo galėtų informuoti apie sėkmingą akumuliatoriaus atvežimą į Jungtinę Karalsytę, priekaištauja, kad D. B. ir A. E. tuo nesirūpina, kad pastarasis girtuokliauja; kovo 6 d. R. L. su K. Č. aptarinėja žinių iš S. K. negavimą, tą pačią dieną R. L. D. B. nurodo pasidomėti, gal A. E. ką nors žino, K. Č. atsiunčia R. L. S. K. telefono numerį, D. B. informuoja K. Č., o pastarasis – R. L., kad S. K. akumuliatoriaus korpuso su ginklais į Jungtinę Karalystę neišvežė. Po ko tarp R. L., K. Č. ir D. B. vyksta susirašinėjimas, kurio metu sprendžiama, ką daryti su likusiais pas S. K. ginklais, kur juos laikyti, kaip atsiimti iš A. K. (t. 7, b. l. 122-148, 171-190, 191-200). Tuo tarpu kovo 6 d. S. K. pasako A. E., kad akumuliatoriaus į Jungtinę Karalystę neišvežė, papriekaištauja, kad šis neatsiliepė S. K. ieškomas, taip pat informuoja A. K., kad vakare A. E. atvažiuos pasiimti akumuliatoriaus, A. K. S. K. praneša, kad A. E. akumuliatorių pasiėmė (t. 8, b. l. 12-23, 24-30).

Taigi, pirmiau aptarti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirti įrodymai vieni kitus papildo ir sudaro vientisą įrodymų seką, kuri patvirtina apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neneigia ir pats nuteistasis R. L., tačiau aiškina, kad jis neturi nieko bendra su pas D. K. rastais ginklais. Toks nuteistojo aiškinimas prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, iš kurių matyti, jog R. L. pats ne kartą į D. K. garažus atvežė ginklus, pats juos ir išveždavo, D. K. nurodė paruošti dar vieną sunkvežimio akumuliatorių, be to, kontroliavo, kiek ir kokių ginklų bus paslėpta D. K. įrengtoje slėptuvėje – sunkvežimio akumuliatoriuje, rūpinosi šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandos eiga, su bendrininkais – D. B., K. Č. sprendė kilusias problemas. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad R. L., vadovaudamas nusikalstamos susivienijimo veiklai, kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais D. B. ir K. Č., kuriam baudžiamojo byla nutraukta, 2008-02-29 – 03-07 pasikėsino įvykdyti daugiau kaip trijų vienetų šaunamųjų ginklų ir didelio kiekio šaudmenų kontrabandą į Angliją, nustatyta, jog D. K., R. L. nurodymu, paruošė dar vieną slėptuvę – sunkvežimio akumuliatorių, ginklams sudėti, į akumuliatorių sudėjo R. L. ir K. Č. atvežtus šaunamuosius ginklus, kurį D. B. su A. E. atvežė S. K., sutikusiam šaunamuosius ginklus nugabenti į Jungtinę Karalystę, nustatyta, jog S. K. akumuliatorių vežti į Jungtinę Karalystę atsisakė. Tokie R. L. nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį.

Apygardos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodoma, kad R. L., D. B. ir D. K. veikė organizuota grupe. Kaip jau minėta šiame nuosprendyje, pastarieji asmenys pripažinti dalyvavę (R. L. vadovavęs) nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį, numatančią veikimo organizuota grupe sąvoką, nėra reikalinga. Be to, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. L. kaltu ir nuteisdamas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, nustatė, kad nuo 2007-11-12 dienos nenustatyse vietose neteisėtai laikė ne mažiau kaip šešis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79–8 „Baikal“, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, iki 2008-01-14 nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo įgijo ne mažiau kaip šešis pramoninės gamybos automatinius, 9 mm kalibro, pistoletus – kulkosvaidžius, kuriuos laikė ir nenustatysose vietose.

Šiame nuosprendyje jau minėta, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Šioje byloje teismas, pripažindamas R. L., D. B., D. K. kaltais dėl neteisėto šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimo nenustatytomis aplinkybėmis, taip pat pripažindamas kaltais dėl šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo nenustatytose vietose, šių nuostatų nesilaikė. Šios veikos nepagrįstos baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kadangi byloje nenustatyta, kur, kada, iš kokio asmens kaltininkai šaunamuosius ginklus ir šaudmenis įgijo, nenustatyta šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo vieta. Todėl šie R. L., D. B., D. K. inkriminuoti BK 253 straipsnio 2 dalies objektyvieji požymiai iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalinami.

A. E. ir S. K. buvo kaltinami tuo, kad nusikalstamo susivienijimo nariams R. L., K. Č. ir D. B. nuo 2007-11-12 iki 2008-03-07, iš anksto sutarus su A. E., kad pastarasis suras vairuotoją, sutiksiantį kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių su jame paslėptais šaunamaisiais ginklais iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1000 eurų (3450 litų) atlygį, sutarus su D. K., kad pastarasis paruoš iš automobilių akumuliatorių slėptuves ir juose paslėps neteisėtai disponuojamus šaunamuosius ginklus, nuo 2007-11-12 nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijus ne mažiau kaip šešis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „Baikal”, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, nesustatytomis aplinkybėmis, neturint leidimo įgijus ne mažiau kaip šešis pramoninės gamybos automatinius, 9 mm kalibro, pistoletus – kulkosvaidžius, ir per kelis kartus juos kartu su ne mažiau kaip 6 savadarbiu būdu perdirbtais dujiniais pistoletais IŽ 79-8 ,,Baikal”, pritaikytais šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, transporto priemonėmis nugabenus į garažus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 2008 m. vasario mėnesį (duomenys neskelbtini) mieste A. E., atlikdamas savo vaidmenį, įkalbėjo S. K. kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių su jame esančiais uždraustais apyvartoje daiktais iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1000 eurų (3450 litų) atlygį, 2008-02-12 garažuose Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), D. K. paslėpus iš R. L., K. Č. ir D. B. gautus šešis pramoninės gamybos automatinius 9 mm kalibro pistoletus – kulkosvaidžius ir du savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „Baikal”, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais slėptuvėje – krovininio automobilio akumuliatoriuje „Autopart” Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-02-29 A. E. kartu su D. B. automobiliu „VW Golf”, valst Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno krovininio automobilio akumuliatorių „Autopart” Nr. (duomenys neskelbtini) S. K. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir taip nesuvokdamas, kad nusikaltimo negalės pabaigti, kadangi naktį iš 2008-02-12 į 2008-02-13 policijos pareigūnai šaunamuosius ginklus iš slėptuvės išėmė veikdami pagal sankcionuotą Vilniaus apygardos teismo 2008-01-29 nutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl slapto patekimo į negyvenamąsias patalpas bei jų apžiūros ir objektų paėmimo tirti neskelbiant apie jų paėmimą”, laikotarpiu nuo 2008-02-29 iki 2008-03-07, kol R. L., K. Č., D. B., A. E. ir D. K. buvo sulaikyti ir akumuliatorius „Autopart” Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas kratos metu, pasikėsino neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei per Kalvarijų užkardą išgabenti krovininio automobilio akumuliatoriuje paslėptus šešis pramoninės gamybos, automatinius, graižtvinius 9 mm kalibro pistoletus-kulkosvaidžius ir du savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „Baikal”, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog įvertintus byloje surinktų duomenų visumą, negalima padaryti išvados, kad A. E. ir S. K. žinojo, jog A. E. perduotame nugabenti į Jungtinę Karalystę akumuliatoriuje yra paslėpti šaunamieji ginklai, be to, byloje nėra duomenų, jog A. E. ir S. K. buvo susitarę su kitais kaltinamaisiais daryti kontrabandą, ir A. E. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, S. K. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, išteisino, nurodydamas, kad jie nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegijos nuomone, A. E. išteisintas nepagrįstai. Iš nuosprendžio matyti, jog teismas, nustatęs A. E. ir S. K. veiksmuose jiems pareikštų kaltinimų, numatytų atitinkamai BK 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, sudėčių objektyviuosius požymius, nenustatė tiek A. E., tiek S. K. veiksmuose šių nusikalstamų veikų sudėties subjektyviųjų požymių. Tačiau nuteistojo A. E. kaltė dėl neteisėto disponavimo daugiau kaip trim vienetais šaunamųjų ginklų ir didelio kiekio šaudmenų, ir pasikėsinimas vykdyti jų kontrabandą, įrodyta byloje surinktais duomenimis, kurie išsamiai aptarti pasisakant dėl A. E. kaltės dėl neteisėto disponavimo daugiau kaip trim vienetais šaunamųjų ginklų ir didelio kiekio šaudmenų, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandos 2007 m. rugsėjo 5 d., pažymint, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokoluose užfiksuotais duomenimis nustatyta, jog A. E. akumuliatorių S. K. nuvežė kartu su D. B., kartu su juo akumuliatorių iš S. K. namų ir pasiėmė bei grąžino jį į garažą (t. 5, b. l. 161-164, 183-193, 194-197). Byloje nustatytų aplinkybių visetas – A. E. pokalbiai su S. K., jo kontaktai su D. B., K. Č., S. K. mokamas neproporcingai didelis atlygis, konspiraciniai pokalbiai ir kt., leidžia daryti išvadą, kad yra įrodyta, jog A. E. ne tik žinojo apie R. L., K. Č., D. B. neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei ruošimąsi kontrabandos būdu gabenti juos per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, bet ir pats dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Aptartų aplinkybių visuma įrodo A. E. kaltę ir tyčią nusikalsti. Jo atlikti veiksmai kvalifikuotini pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, kad kvalifikuojant kaltininko veiką nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti BK 25 straipsnio nereikia, todėl A. E. pripažinus kaltu BK 253 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalis nenurodoma.

Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti įrodymai duoda pakankamą pagrindą pripažinti, kad A. E. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį išteisintas nepagrįstai, o šiuose BK straipsniuose numatytas nusikalstams veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis:

nusikalstamo susivienijimo nariams R. L., K. Č. ir D. B. nuo 2007-11-12 iki 2008-03-07, iš anksto sutarus su A. E., kad pastarasis suras vairuotoją, sutiksiantį kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių su jame paslėptais šaunamaisiais ginklais iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1000 eurų (3450 litų) atlygį, sutarus su D. K., kad pastarasis paruoš iš automobilių akumuliatorių slėptuves ir juose paslėps neteisėtai disponuojamus šaunamuosius ginklus, nuo 2007-11-12 ne mažiau kaip šešis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „Baikal”, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ne mažiau kaip šešis pramoninės gamybos automatinius, 9 mm kalibro, pistoletus – kulkosvaidžius, ir per kelis kartus juos kartu su ne mažiau kaip 6 savadarbiu būdu perdirbtais dujiniais pistoletais IŽ 79-8 ,,Baikal”, pritaikytais šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, transporto priemonėmis nugabenus į garažus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 2008 m. vasario mėnesį (duomenys neskelbtini) mieste A. E., atlikdamas savo vaidmenį, įkalbėjo S. K. kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių su jame esančiais uždraustais apyvartoje daiktais iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1000 eurų (3450 litų) atlygį, 2008-02-12 garažuose Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), D. K. paslėpus iš R. L., K. Č. ir D. B. gautus šešis pramoninės gamybos automatinius 9 mm kalibro pistoletus – kulkosvaidžius ir du savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „Baikal”, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais slėptuvėje – krovininio automobilio akumuliatoriuje „Autopart” Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-02-29 A. E. kartu su D. B. automobiliu „VW Golf”, valst Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno krovininio automobilio akumuliatorių „Autopart” Nr. (duomenys neskelbtini) S. K. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir taip nesuvokdamas, kad nusikaltimo negalės pabaigti, kadangi naktį iš 2008-02-12 į 2008-02-13 policijos pareigūnai šaunamuosius ginklus iš slėptuvės išėmė veikdami pagal sankcionuotą Vilniaus apygardos teismo 2008-01-29 nutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl slapto patekimo į negyvenamąsias patalpas bei jų apžiūros ir objektų paėmimo tirti neskelbiant apie jų paėmimą”, laikotarpiu nuo 2008-02-29 iki 2008-03-07, kol R. L., K. Č., D. B., A. E. ir D. K. buvo sulaikyti ir akumuliatorius „Autopart” Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas kratos metu, pasikėsino neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei per Kalvarijų užkardą išgabenti krovininio automobilio akumuliatoriuje paslėptus šešis pramoninės gamybos, automatinius, graižtvinius 9 mm kalibro pistoletus – kulkosvaidžius ir du savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „Baikal”, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais.

Šioje byloje surinktų ir ankščiau aptartų įrodymų visetas paneigia ir S. K. teiginius, jog jam nebuvo žinomas krovininio automobilio akumuliatoriaus turinys. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog A. E. trečią kartą atvežus akumuliatorių, S. K. nutarė akumuliatoriaus į Angliją nevežti, apie tai pranešė A. E., o akumuliatorių paliko žmonai, kad A. E. jį iš jos pasiimtų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokoluose užfiksuota, kad 2008-02-29, į D. B. automobilį įsėdo A. E., pastarieji nuvažiavo prie S. K. namų, A. E. su S. K. paėmė iš D. B. vairuojamo automobilio akumuliatoriaus korpusą ir nunešė į S. K. namus (t. 5, b. l. 183-193, 194-197), o kovo 6 d., D. B. kartu su A. E., išvežė akumuliatorių iš S. K. namų ir grąžino jį į garažą (t. 5, b. l. 161-164, 183-193, 194-197), taip pat nustatyta, kad kovo 6 d. S. K. pasako A. E., kad akumuliatoriaus į Jungtinę Karalystę neišvežė, papriekaištauja, kad šis neatsiliepė, po to S. K. telefonu informuoja A. K., kad vakare A. E. atvažiuos pasiimti akumuliatoriaus, po ko A. K. paskambina S. K. ir praneša, kad A. E. akumuliatorių pasiėmė (t. 8, b. l. 12-23, 24-30).

S. K. buvo kaltinamas pasikėsinęs įvykdyti šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandą (BK 22 straipsnio 1 dalis, 199 straipsnio 2 dalis), tačiau iš aminėtų duomenų matyti, jog S. K. pats savo noru atsisakė vykdyti šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandą. BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veiksmas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Nuo baigto nusikaltimo pasikėsinimas skiriasi tuo, kad šiuo atveju realizuojami ne visi norėto padaryti nusikaltimo objektyvieji požymiai. Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikalstamą veiką, tačiau jos nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Kontrabanda – neteisėtas daiktų, privalomų pateikti muitinei, gabenimas per Lietuvos valstybės sieną. BK 199 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei nepateikimo ar kitokio jos išvengimo momento, nereikalaujant padarinių atsiradimo. Tuo tarpu bylos duomenimis nustatyta, jog trečią kartą nebeišdrįsęs vežti akumuliatoriaus į Angliją, S. K. paprašė draugo A. D. nuvažiuoti į jo darbovietę ir pasiūlyti, kad kas nuvežtų akumuliatorių į Jungtinę Karalystę, už pervežimą siūlydamas 100 Lt atlygį, tačiau akumuliatoriaus niekas nepaėmė, ir jis buvo grąžintas S. K.. Taip pat nustatyta, kad 2008-03-06 S. K. A. E. pranešė, kad akumuliatoriaus neišvežė, po ko A. E. akumuliatorių paima iš S. K. sutuoktinės A. K.. Kaip minėta, pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tada, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, tuo tarpu byloje nustatyta, kad S. K. pats atsisakė nuo nusikalstamos veikos padarymo. BK 23 straipsnyje įtvirtintas savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką institutas. Baudžiamosios teisės doktrinoje savanoriškas atsisakymas baigti nusikaltimą yra, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti. Savanoriškas atsisakymas baigti nusikaltimą galimas ir esant bendrininkavimui. Tokią galimybę numato BK 23 straipsnio 3 dalis. Nors įstatymas tiesiogiai nereguliuoja savanoriško atsisakymo klausimų esant keliems bendravykdytojams, logiška daryti išvadą, kad bendravykdytojas turi teisę savanoriškai baigti nusikaltimą neatsižvelgdamas į kitų vykdytojų ketinimus. Išvada dėl savanoriško atsisakymo tokiu atveju turi būti pagrįsta trimis aplinkybėmis: veika turi būti nutraukta esant rengimosi ar pasikėsinimo stadijai, kol dar nepasižymi baigtine nusikalstamos veikos sudėtimi; atsisakymas turi būti savanoriškas; kitas ar kiti vykdytojai turi būti informuoti apie asmens apsisprendimą ir suvokti, kad toliau dalyvauja darant nusikaltimą ir jį baigia be kito bendravykdytojo pagalbos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog S. K. nusikalstamą veiką nutraukė savo noru, nearealizavęs nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, apie apsisprendimą nevežti akumuliatoriaus informavęs A. E., po ko nusikalstamo bendrininkai S. K. paliktą sutuoktinei A. K. akumuliatorių, išsivežė. Svarbu pažymėti, jog Apeliaciniame teisme ištirtos bylos aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad S. K. įgijo ir laikė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, tačiau nuo jų kontrabandos atsisakė, t. y. jo veiksmuose yra kito nusikaltimo – disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis požymių, tačiau teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo S. K. nusikalstamas veikas papildomai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nes toks S. K. veikų juridinis įvertinimas nebuvo nurodytas kaltinamajame akte, prokuroro apeliaciniame skunde nuteistojo nusikalstamas veikas taip pat prašoma kvalifikuoti tik pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Nustačius S. K. savanorišką atsisakymą pabaigti nusikalstamą veiką pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, šis prokuroro prašymas netenkinamas.

Dėl R. L. įgijimo ir laikymo šaudmenų 2008 m. kovo 7 d.

Dėl šios nusikalstamos veikos apeliacinių skundų nėra paduota, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju nebus pažeistos bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme ribos (BPK 320 straipsnis).

Nuteistasis R. L. buvo nuteistas už tai, kad vadovaudamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veiklai, iki 2008-03-06 nesustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo savadarbiu būdu pagamintus aštuonis 9 mm kalibro šaudmenis, kuriuos iki 2008-03-07 16 val. 10 min. laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol kratos metu juos surado policijos pareigūnai. Šie R. L. nusikastami veiksmai kvalifkuoti pagal BK 25 straipsnį, 253 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, su tokia nusikalstamos veikos kvalifikacija sutikti negalima, nes kvalifikuojant veiką su nuorodą į bendrininkavimo formą, turi būti nurodyta, kokia būtent bendrininkavimo forma turimą omenyje. Apeliaciniame teisme ištirtais duomenimis nustatyta, jog R. L. vadovavo nusikalstamo susivienijimo veiklai, todėl nuteistojo R. L. veika turi būti kvalifikuojama pagal 25 straipsnio 4 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį, tačiau atsižvelgus į formuojamą teismų praktiką, kad kvalifikuojant kaltininko veiką nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti BK 25 straipsnio nereikia, ši pirmosios instancijos teismo nusikalstamos veikos kvalifikavimo klaida ištaisoma nuteistojo R. L. nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnį, BK 253 straipsnio 1 dalį perkvalifikuojant į BK 253 straipsnio 1 dalį.

Be to, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. L. kaltu dėl neteisėto šaudmenų įgijimo nenustatytomis aplinkybėmis, taip pat pripažindamas kaltais dėl šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo nenustatytose vietose, nesilaikė nuostatų, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Ši veika nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kadangi byloje nenustatyta, kur, kada, iš kokio asmens kaltininkas šaudmenis įgijo, todėl šis R. L. BK 253 straipsnio 1 dalies objektyvusis požymis iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalinamas.

Dėl R. L. neteisėto įgijimo, gabenimo ir laikymo šaunamojo ginklo ir didelio kiekio šaudmenų 2008 m. sausio 23 d.

Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su R. L. išteisinimu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį.

Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teisėsaugos pareigūnai privalo atlikti tyrimą, o teismas – išnagrinėti bylą taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebūtų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyti pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

Byloje nustatyta, kad 2008-01-23 S. K. priklausančiame žemės sklype, apžiūrėta įkasta metalinė talpa (bidonas), kurioje yra 6 vnt. savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal” ir daiktas, panašus į pistoletą „Makarov” bei didelis kiekis šaudmenų (t. 4, b. l. 18-22, 148-172). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog pistoletas, panašus į ,,Makarov” bei ne mažiau kaip šimtas 9 mm kalibro šovinių rasti nebuvo. Pagal kaltinimo esmę, būtent dėl pistoleto „Makarov” bei didelio kiekio šaudmenų įgijimo, laikymo ir gabenimo buvo kaltinamas R. L.. Teisėjų kolegijos nuomone, prokuroras remiasi ne objektyviais nustatytais faktiniais duomenimis, o prielaidomis, kurios nėra pakankamos daryti neabejotiną išvadą apie asmens kaltumą. Faktas, kad visi kiti rasti ginklai buvo pripažinti šaunamaisiais, nesuponuoja išvados, jog ir slėptuvėje (bidone) taip pat buvo šaunamieji ginklai, be to, konstatuoti, kad rasti ginklai yra šaunamieji, galima tik atlikus objektų tyrimą – nagrinėjamu atveju ginklo ir šaudmenų, kad nustatyti, ar tirti pateiktas ginklas yra šaunamasis ginklas, jei taip, nustatyti jo rūšį, modelį, kalibrą ir pan. Pagal formuojamą teismų praktiką, kvalifikuojant veikas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, be kita ko, turi būti įvertinamas ne tik kiekybinis, bet ir kokybinis šaudmenų charakteristikos (kasacinė byla Nr. 2K-356/2005).

Remdamasi išdėstytais argumentais, kolegija konstatuoja, jog pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados dėl kaltinamojo kaltės turi būti pagrįstos patikimais įrodymais. Tais atvejais, kai yra pagrįstų abejonių dėl kaltinamojo dalyvavimo nusikaltimo padaryme ir baudžiamajame procese numatytomis priemonėmis jų nepavyksta pašalinti, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino šioje dalyje R. L. dėl jam pareikštų kaltinimų

Dėl R. L. ir D. B. neteisėto gabenimo ir laikymo daugiau kaip trijų šaunamųjų ginklų 2008 m. vasario 14 d. – kovo 7 d.

Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su R. L. ir D. B. išteisinimu ir šioje dalyje, nurodo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, R. L. ir D. B. 2008-02-14 keturis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 ,,Baikal” išgabeno iš garažų, ir tie ginklai nebuvo rasti, todėl šių ginklų laikymas ir gabenimas inkriminuojamas atskirai.

R. L. ir D. B. buvo kaltinami tuo, kad R. L. laikotarpiu nuo 2007-11-12 iki 2008-03-07, veikdamas kartu su K. Č. ir D. B., nuo 2007-11-12 nenustatytose vietose neteisėtai laikydami ne mažiau kaip šešis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79–8 „Baikal“, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, iki 2008-01-14 nesustatytomis aplinkybėmis, neturėdami leidimo įgijo ne mažiau kaip šešis pramoninės gamybos automatinius, 9 mm kalibro, pistoletus – kulkosvaidžius, kuriuos neturėdami leidimo gabeno teritorijoje ir iki 2008-02-13 neturėdami leidimo laikė garažuose ir miške, bei nenustatytose vietose. 2008-02-12 garažuose D. K. paslėpus iš R. L., K. Č. ir D. B. gautus šešis pramoninės gamybos automatinius 9 mm kalibro pistoletus – kulkosvaidžius ir du savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais slėptuvėje – krovininio automobilio akumuliatoriuje, 2008-02-29 D. B. ir A. E. automobiliu nugabenus krovininio automobilio akumuliatorių S. K. į butą.

Iš pareikšto kaltinimo matyti, jog apygardos teismo nuosprendyje pagrįstai nurodyta, jog nurodytame (2008 m. vasario 29 d. – 2008 m. kovo 7 d.) epizode, R. L. ir D. B. buvo inkriminuotas ne mažiau šešių savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79–8 „Baikal“ laikymas, o pasikėsinta kontrabandos būdu išgabenti du savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „Baikal“ su šešiais pramoninės gamybos pistoletais – kulkosvaidžiais. Kaip teisingai nurodyta apygardos teismo nuosprendyje, BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia keliais arba vienu iš alternatyvių veiksmų (įgijimas, laikymas, gabenimas ir kt.), todėl pakartotinai inkriminuoti nesurastų ginklų laikymą R. L. ir D. B., nėra jokio pagrindo.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija ir šioje dalyje laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino R. L. ir D. B. dėl jiems pareikštų kaltinimų

Dėl R. L. ir M. S. neteisėto įgijimo, laikymo ir gabenimo labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų 2008 m. vasario 19 d.

Šią nuosprendžio dalį skundžia nuteistasis R. L. ir nurodo, jog su M. S. bendravo dėl buto remonto, be to, nuo buto raktus turėjo K. Č., kuris jo bute galėjo palikti narkotikus, juo labiau, kad ir K. Č. uošvė buvo Tailande, kuri nurodė, jog buvo parvežusi lauktuvių supakuotų maišeliuose su užrašu ,,Tailand”.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam R. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo aplinkybes ir pagrįstai jo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuosprendyje padarytos išvados dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės disponavus labai didelį kiekį narkotinės ir psichotropinės medžiagų bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pagrįstos išsamiai bei visapusiškai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo R. L. pateiktą versiją, kad bute narkotikus galėjo palikti K. Č., paneigia visuma teisiamajame posėdyje išnagrinėtų, nuosprendyje išdėstytų bei aptartų įrodymų.

Nuteistasis R. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jokių narkotinių ir psichotropinių medžiagų neįgijo ir nelaikė. Vasario 16 d. sugedus jo automobiliui, jam padėti atvyko K. Č., tuo metu paskambino kaimynė nes jis užliejo jos butą, apeliantas davė K. Č. buto raktus, kad šis nuvyktų ir užsuktų kranus. Kolegijos manymu, tokia nuteistojo R. L. pateikta įvykio versija laikytina jo gynybine pozicija siekiant švelninti savo teisinę padėtį, jos nepatvirtina kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymai. Priešingai byloje nustatytos faktinės aplinkybės, surinkti objektyvūs įrodymai bei liudytojų parodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog R. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Pirmosios instancijos teisme apklaustas kaip liudytojas A. K. parodė, kad M. S. vieną kartą padarė paslaugą – perdavė pinigus, tai buvo 2007 metų lapkričio mėnesį. Automobilyje ant galinės sėdynės jis matė ramentus, M. S. jam nepaaiškino kokie čia pinigai ir už ką (t. 26, b. l. 143). Liudytojas A. S. parodė, kad dirbant Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės vyresniuoju patruliu sulaikinėjo M. S., nes buvo gauta informacija, kad autobuse, vykstančiame į (duomenys neskelbtini), gale sėdės vyras, kuris gali turėti draudžiamų medžiagų. Su J. D. atvyko į vietą, įlipo į autobusą, gale sėdėjo M. S., pastarajam nepateikus asmens dokumentų, paprašė eiti kartu ir paaiškino, kad teks vykti į policijos komisariatą nustatyti asmenybę ir atlikti asmens apžiūrą. Einant link autobuso išėjimo pastebėjo, kad prie jo stovi sportinis krepšys, tamsios spalvos, kurio M. S. nenorėjo pasiimti, bandė išeiti be krepšio, liudytojas liepė pasiimti krepšį. Pristačius M. S. į 3 PK jis pateikė asmens tapatybės kortelę, krepšyje buvo rasti du paketai, apvynioti lipnia juosta (t. 26, b. l. 141). Iš esmės analogiškus parodymus davė ir apklausta kaip liudytoja J. D. (t. 26, b. l. 141-142).

Pastarųjų liudytojų parodymus, jog sulaikymo metu M. S. krepšyje buvo rasti du paketai, apvynioti lipnia juosta, patvirtina asmens kratos, daiktų apžiūros, pavyzdžių palyginamajam tyrimui paėmimo protokolai, specialisto išvados, iš kurių matyti, kad M. S. sportiniame krepšyje rasti supakuoti baltos spalvos milteliai, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 492,44 g, kitas paketas, kuriame buvo narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, buvo įdėtas į plastikinį maišelį raudonos spalvos su mėlynos spalvos užrašais ir paveikslėliais bei raudonos spalvos užrašu mėlynos spalvos fone „amazing Thailand”, kurios masė yra 939,15 g; iš Lietuvos Respublikos piliečio paso, išduoto R. L., matyti, kad jis nuo 2007-12-22 iki 2008-01-05 viešėjo Tailande (t. 3, b. 1. 9-10, 14-16, 18-20, 24, 27, 28, 35-36, 39-42, 106-107). Be to, iš operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų matyti, kad 2008-02-19 – 20 dienomis K. Č. susirašinėjo trumposiomis žinutėmis su R. L., pastarasis 15.29 val. duoda nurodymą K. Č. paimtas narkotines ir psichotropines medžiagas perduoti M. S., 15.49 val. K. Č. žinutės turinys atspindi K. Č. susitarimą su M. S. susitikti stotyje 20 val. ir R. L. bute perduoti narkotines bei psichotropines medžiagas. 16.40 val. R. L. informuojamas, kad K. Č. jau turi narkotines bei psichotropines medžiagas ir važiuoja jų perpakuoti į R. L. butą. 19.55 val. ir 20.17 val. K. Č. išsiųstų turinys patvirtina susitikimą su M. S. ir išsiskyrimą su juo, o nuo 22.05 val. vyksta susirašinėjimas dėl negalėjimo susisiekti su M. S. (t. 3, b. l. 31-36, 37-41). Iš autobusų eismo tvarkaraščių matyti, kad 2008-02-19 20 val. 30 min., iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties turėjo išvykti autobusas į (duomenys neskelbtini), kuriame ir buvo sulaikytas M. S. (t. 3, b. 1. 44-46). Be to, iš operatyvinių veiksmų atlikimo ir sekimo protokolų matyti, kad M. S. 2008-02-19 19 val. 40 min. stotyje susitinka su K. Č., įsėda į jo vairuojamą automobilį ir nuvažiuoja prie (duomenys neskelbtini), užeina į laiptinę, po 11 min. M. S. išeina iš laiptinės nešinas juodos spalvos krešiu, pėsčiomis nueina į autobusų stotį ir įsėda į autobusą (duomenys neskelbtini), kuriame ir buvo sulaikytas (t. 3, b. 1. 72-76).

Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo ir (ar) įgijo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) siuntė ir (ar) pardavė ir (ar) kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Vadinasi, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Pagal susiformavusią teismų praktiką narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropinių ar narkotinių medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Laikymas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Paprastai laikomos tos medžiagos, kurias kaltininkas buvo pagaminęs ar įgijęs. Tačiau tam tikrais atvejais (pvz., esant grupei iš anksto susitarusių asmenų) medžiagas gali laikyti ir asmuo, kuris jų negamino ir neįgijo. Gabenimas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų, taip pat pirmos kategorijos tų medžiagų pirmtakų (prekursorių) buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant juos didesniais nuotoliais (pavyzdžiui, iš miesto į kaimą, iš vieno miesto į kitą miestą, iš gatvės į gatvę ir pan.). Medžiagos gali būti gabenamos vežant jas transporto priemone, nešant lagamine, kišenėse, krepšyje ir pan. Byloje vienodai svarbūs tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai ar jų visuma. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. L. vadovavo narkotinės ir psichotropinės medžiagų M. S. perdavimui, vadovaudamas kito nuteistojo – K. Č., kuriam byla nutraukta, nusikalstamiems veiksmams. Tuo tikslu susitikę K. Č. ir M. S. nuvyko į R. L. butą, po keliolikos minučių M. S. iš R. L. buto išėjo nešinas krepšiu ir įsėdo į autobusą, važiuojantį Šalčininkų kryptimi, kur buvo sulaikytas. R. L. K. Č. nuolat praneša – kada jis susitarė susitikti su M. S., kad jau turi narkotines bei psichotropines medžiagas ir važiuoja jų perpakuoti į R. L. butą, vėliau praneša apie tai, kad su M. S. buvo susitikęs ir išsiskyrė.

Baudžiamosios bylos medžiagoje nustatyta ir įrodyta, kad R. L., M. S. ir K. Č. nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarė dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką nusikalstama veika yra padaryta bendrininkaujant, kai ji padaroma bendrai dalyvaujant dviem ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčiais būti asmenų. Susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais – ir įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Taip pat būtina nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo darant šį nusikaltimą laipsnį ir pobūdį, kurie nulemia bendrininkavimo formą ir bendrininkų rūšis. Dalyvavimo darant nusikaltimą pobūdį parodo asmens funkcinis vaidmuo vykdant nusikalstamą veiką (vykdytojas, kurstytojas, organizatorius ar padėjėjas), o dalyvavimo laipsnį – bendrininko aktyvumo lygis. Įstatymų leidėjas, pateikdamas nusikaltimo organizatoriaus sampratą, nurodo baigtinį alternatyvių veiksmų sąrašą, kurių bent vieną atlikęs asmuo laikomas organizatoriumi. Asmuo laikomas organizatoriumi ne tik tada, kai suburia organizuotą grupę, ar jai vadovauja, ar koordinuoja jos narių veiklą, suburia nusikalstamą susivienijimą, ar jam vadovauja, ar koordinuoja jo narių veiklą, bet ir tada, kai parengia nusikalstamą veiką ar jai vadovauja. Nusikaltimo organizatorius – bendros nusikalstamos veikos vadovas, pasižymintis aktyviais organizaciniais veiksmais. Esminis tokio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus, priemones.

Bylos duomenimis nustatyta, jog R. L., vadovavo nusikalstamo susivienijimo veiklai, o nusikalstamo susivienijimo nariai, nagrinėjamu atveju M. S. ir K. Č., darydami nusikaltimą atliko tam tikrą užduotį ir turėjo skirtingą vaidmenį: R. L. K. Č. nurodė perduoti narkotinę ir psichotropines medžiagas, kurias jis turėjo perpakuoti jo bute ir perduoti M. S., kuris turėjo jas nugabenti į Šalčininkus. R. L. telefoninių pokalbių metu aktyviai domėjosi, kontroliavo ir koordinavo kiekvieno iš jų veiklą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie nusikalstami veiksmai sudaro vieningą visumą ir vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iš kurių logiškai ir įtikinamai atsiskleidžia nuteistojo kaltė dėl padaryto nusikaltimo. Svarbu pažymėti, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors nuteistasis nepripažino savo kaltės, tačiau ji įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Nuteistasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suprato nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir padarinius bei jų siekė (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Ankščiau paminėti įrodymai – telefoninių pokalbių suvestinės, patvirtina aplinkybę, kad tiek R. L., tiek K. Č. ir M. S. gerai suprato apie laikomų ir gabenamų narkotinės ir psichotropinės medžiagų kiekį, kiekvienas iš jų aktyviai dalyvavo konkrečių nusikalstamų veiksmų padaryme, kurie buvo nukreipti galutiniam tikslui pasiekti, t. y. nugabenti juos į Šalčininkus. Svarbu pažymėti, jog telefoniniuose pokalbiuose nurodytas laikas, sutampa su operatyvinių veiksmų atlikimo ir sekimo metu nustatytais ir protokole užfiksuotais duomenimis. Todėl netikėti telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuotais duomenimis ir fonoskopinės ekspertizės išvadomis nėra jokio pagrindo.

Kolegijos manymu, visi aukščiau aptarti bei kiti pirmosios instancijos teisme ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai patvirtina, jog nuteistasis R. L. disponavo, t. y. laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jo dalių ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino, todėl konstatuoja, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Svarbu pažymėti, jog apygardos teismas, pagrįstai nustatęs, jog nepavyko nustatyti narkotinės ir psichotropinės medžiagų įgijimo šaltinio, šį BK 260 straipsnio objektyvųjį požymį iš kaltinimo pašalino, tačiau priešingai nei nurodė nuosprendžio motyvuose, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstydamas įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes nurodė, jog R. L. ne vėliau kaip 2008-02-19 nenustatytomis aplinkybėmis įgijo labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Be to, pirmosios instancijos teismas, pripažino R. L. kaltu dėl minėtų medžiagų laikymo nenustatytose vietose bei perdavimo nenustatytiems asmenims. Šios veikos nepagrįstos baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, todėl šie R. L. BK 260 straipsnio 3 dalies objektyvieji požymiai iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalinami.

Dėl R. L. ir D. B. įgijimo, laikymo ir gabenimo labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų 2008 m. kovo 5 – 7 dienomis

Prokuroro apeliacinio skundo dalis, kurioje prašoma R. L. ir D. B. pripažinti kaltais pagal BK BK 25 sraipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, netenkinama.

Prokuroras apeliaciniame skunde prašydamas nuteisti R. L. ir D. B., remiasi ne objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis, o telefoninių pokalbių interpretacijomis, loginėmis prielaidomis, kurios nėra pakankamos daryti neabejotiną išvadą apie asmens kaltumą. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka surinktais faktiniais duomenimis, o ne spėjimais ar prielaidomis, visos abejonės, kurių negalima pašalinti bylos nagrinėjimo metu, turi būti aiškinamos nuteistojo (įtariamojo, kaltinamojo) naudai. Byloje nėra nustatyta faktinių aplinkybių, kad, būtent, D. B. ir R. L. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį narkotinės ir psichotropinės medžiagų kiekį. Abu nuteistieji nė vienos apklausos metu savo kaltės dėl šių nusikaltimų padarymo nepripažino. R. L. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2008-03-05 amfetamino ir kanapių neįgijo, jam nežinoma, kur ką laikė K. Č., su L. P. tarėsi dėl automobilio nugabenimo į (duomenys neskelbtini), narkotinių medžiagų jis R. L. neperdavė. Tokios pozicijos R. L. laikėsi ir apeliacinės instancijos teisme. D. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad K. Č. paprašė leisti pasinaudoti jo automobiliu, jis paskolino automobilį iki vakaro ir paprašė K. Č. pusbrolio (L. P.) patikrinti jo automobilio variklį. D. B. kaltę neigė ir apeliacinės instancijos teisme. Išanalizavus byloje surinktus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme ištirtus įrodymus, matyti, kad R. L. ir D. B. kaltė dėl šių jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, nėra įrodyta. Kaip matyti nagrinėjamoje byloje apklausus kaip liudytoją L. P., jis parodė, kad 2008-03-06 K. Č. paprašė suremontuoti D. B. automobilį, kurį abu minėti asmenys atvarė prie jo namų ir perdavė jam raktelius. Vakare K. Č. paskambino ir pasakė, kad po minėto automobilio kapotu kai ką ras ir kad pasidėtų pas save, atidaręs automobilio kapotą liudytojas rado polietileninį maišelį, jo turinio netikrino ir padėjo namo garaže (t. 3, b. l. 144-145, 146-148). Pirmosios instancijos teisme liudytojas L. P. patvirtino šiuos parodymus (t. 26, b. l. 149). Telefoninių pokalbių įrašuose 2008-03-05 užfiksuotas susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis tarp K. Č. ir R. L., iš kurių turinio matyti, kad pastarieji galimai bendrauja apie narkotikus, šifruotai vadinamus ,,parku”, R. L. nurodo pas L. P. važiuoti su D. B. (t. 7, b. l. 171-190), tačiau šiuose dokumentuose taip pat nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių duomenų apie tai, kad R. L. ir D. B. būtų įgiję, laikę ir gabenę narkotinę ir psichotropines medžiagas. Pagal kaltinimo esmę, būtent D. B. ir K. Č. R. L. nurodymu gabeno minėtas medžiagas ir laikė name, esančiame (duomenys neskelbtini). Tačiau byloje pateiktose telefoninių pokalbių išklotinėse nėra informacijos, iš kurios būtų galima daryti neginčijamą išvadą, jog ir D. B. žinojo apie po kapotu paslėptas narkotinę ir psichotropinę medžiagas, priešingai, bylos duomenimis nustatyta, jog būtent K. Č. vakare paskambino L. P. ir pasakė, kad po automobilio kapotu kai ką ras, be to, iš telefoninių pokalbių matyti, jog galimai bendraujama apie narkotikus, šifruotai vadinamus ,,parku”, kai tuo tarpu po kapotu rastas ir metamfetaminas, kuris, kaip nustatyta liudytojo S. B. parodymais, šifruotai vadinamas ,,gaidžiu”, todėl negalima padaryti neabejotinos išvados, kad kalbama būtent apie kaltinime nurodytų medžiagų rūšis bei kiekius.

Nesant byloje duomenų apie tai, kad D. B., o ne kuris nors kitas asmuo, po automobilio kapotu kaltinime nurodytas narkotinę ir psichotropines medžiagas, nesant duomenų ir apie R. L. įgijimą, laikymą ir gabenimą jomis, darytina išvada, kad R. L. ir D. B. šių veiksmų neatliko. Šios išvados nepaneigia ir prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybės, jog už prekybą narkotikais D. B. yra teistas Norvegijoje, minėta aplinkybe nėra įrodinėjimas asmens kaltumas ar nekaltumas, į asmens teistumą yra atsižvelgiama skiriant bausmę.

Remdamasi išdėstytais argumentais, kolegija konstatuoja, jog pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados dėl kaltinamųjų kaltės turi būti pagrįstos patikimais įrodymais. Tais atvejais, kai yra pagrįstų abejonių dėl kaltinamųjų dalyvavimo nusikaltimo padaryme ir baudžiamajame procese numatytomis priemonėmis jų nepavyksta pašalinti, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino šioje dalyje R. L. ir D. B. dėl jiems pareikštų kaltinimų.

Dėl R. L. įgijimo, laikymo ir gabenimo labai didelio kiekio heroino

Netenkinama ir prokuroro apeliacinio skundo dalis, kurioje prašoma R. L. pripažinti kaltu pagal BK 25 staripsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.

Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, jog R. L. kaltę patvirtina tie patys įrodymai, kuriais buvo grindžiama ir R. L. bei D. B. kaltė dėl labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo ir gabenimo 2008 m. kovo 5 – 7 dienomis, taip pat liudytojo L. P. parodymai, jo parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolas, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamoje byloje apklaustas kaip liudytojas K. P. parodė, kad 2008-03-02 K. Č. jam į namus atvežė polietileninį maišelį, kas jame yra nepasakė, paprašė jį pasaugoti, kad maišelį pasiims Remigijus. Jis R. L. ir D. B. ne kartą remontavo automobilius (t. 3, b. l. 144-145, 146-148). Pirmosios instancijos teisme patvirtino šiuos parodymus, taip pat parodė, kad 2008-03-02 K. Č. atvežęs paketą, pasakė, kad paketą pasiims jis pats arba R. (t. 26, b. l. 149). Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas L. P. atpažino R. L. kaip K. Č. nurodytą asmenį, kuris turi atvykti pasiimti palikto maišelio (t. 3, b. 1. 149-151). Specialista išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad vieno iš paimtų 2008-03-07 atliktos kratos metu paketų rasti K. Č. biologiniai pėdsakai (t. 3, b. l. 143). Iš 2008-03-05 užfiksuoto susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis tarp K. Č. ir R. L. turinio matyti, kad pastarieji galimai bendrauja apie narkotikus, šifruotai vadinamus ,,parku”, R. L. nurodo pas L. P. važiuoti su D. B. (t. 7, b. l. 171-190). Išanalizavusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog prokuroro nurodytais duomenimis galėtų būti grindžiama tik K. Č. kaltė, tačiau R. L. kaltės įgijus, laikius ir gabenus labai didelį kiekį heroino, minėti duomenys neįrodo. Bylos duomenimis nustatyta, jog L. P. garaže buvo rastas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – heroino, kurį atvežė ir paliko K. Č., nurodydamas, jog maišelį pasiims jis pats arba Remigijus. Nuteistasis R. L. viso proceso metu savo kaltę neigė, o iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokole užfiksuoto susirašinėjimo tarp R. L. ir K. Č. turinio negalima daryti išvados, kad kalbama buvo apie heroiną. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina tik narkotinių ir psichotropinių medžiagų suradimo faktą L. P. garaže, tačiau neįrodo, kad R. L. jas buvo įgijęs, laikęs ir gabenęs. Svarbu pažymėti, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad ,,parku“ nuteistieji šifruotai vadino būtent heroiną, o ant maišelio rasti K. Č. biologiniai pėdsakai taip negali būti laikomas įrodymu R. L. kaltei pagrįsti. Remiantis išdėstytais argumentais, kolegija konstatuoja, jog pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados dėl kaltinamojo kaltės turi būti pagrįstos patikimais įrodymais. Tais atvejais, kai yra pagrįstų abejonių dėl kaltinamojo dalyvavimo nusikaltimo padaryme ir baudžiamajame procese numatytomis priemonėmis jų nepavyksta pašalinti, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino šioje dalyje R. L. dėl jam pareikšto kaltinimo.

Dėl R. L. pasikėsinimo vykdyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą

Šią nuosprendžio dalį taip pat skundžia prokuroras prašydamas R. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje. Šis prokuroro prašymas taip pat nėra tenkinamas.

Prokuroro prašymas panaikinti išteisinamąjį nuosprendį dėl šios nusikalstamos veikos ir jį nuteisti yra nepagrįstas ir atmetamas. Prokuroro nuomone R. L. kaltę pasikėsinus įvykdyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą patvirtina K. Č. ir R. L. bendravimas telefonu, taip pat pastarojo apsilankymas pas R. L., ant R. L. drabužių rasti kokaino pėdsakai bei liudytojo V. D. parodymai bei pateikta vaizdo medžiaga. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiais skundo argumentais konstatuoja, jog byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad R. L. pasikėsino padaryti narkotinės ir psichotropinės medžiagų kontrabandą. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokole užfiksuotų trumpųjų žinučių tarp R. L. bei K. Č. turinio galima daryti prielaidą, kad kalbama apie narkotines medžiagas, tačiau negalima padaryti neabejotinos išvados, kad kalbama būtent apie kaltinime nurodytų medžiagų rūšį bei kiekį: 4,208 g metamfetamino ir 2,880g kokaino, be to, su R. L. kartu buvo kitas asmuo. Nors R. L. krepšyje rastų drabužių kišenių srityje rasti kokaino pėdsakai, kitų R. L. kaltės įrodymų nesurinkta.

Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis nustatyta, jog 2008-03-07, R. L. sulaikymo vietoje – pasienio kontrolės poste, įvykio apžiūros metu rastas ir paimtas paketas. Specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad paketo viduje yra 4,208 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 2,880 g narkotinės medžiagos – kokaino, taip pat nustatyta, kad R. L. turėtame krepšyje ant jame esančių drabučių – sportinio kostiumo ir striukės, kišenių srityse rasti kokaino pėdsakai (t. 3, b. l. 180-181, 187). Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokoluose užfiksuoto susirašinėjimo 2008-03-01 – 2008-03-07 laikotarpiu tarp R. L. ir K. Č. turinio matyti, jog bendraujama dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų, šifruotai įvardinamų ,,gaidžiu”, kurias R. L. atvežė ir perdavė K. Č. – 2008-03-07 slapto sekimo metu užfiksuotas pastarųjų susitikimas R. L. bute (t. 7, b. l. 122-148, 171-190, t. 3, b. l. 195-197). Liudytojas V. D. parodė, kad dirbant (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės poste buvo sustabdytas judėjimas, nes buvo sulaikyti du asmenys. Postas yra atskirtas, ten negali susisiekti išvykstantys iš Lietuvos žmonės ir atvykstantys į Lietuvą. Sulaikymas vyko administracinėse patalpose, kur įrengtos kodinės spynos. Paprašytas patalpos, parodė protokolinę, ten vaikšto tik pareigūnai, durys yra koduotos ir užrakintos, po ko suimtieji buvo išvesti. Atidaręs duris į patalpą, per kurią buvo pravesti sulaikytieji asmenys, pamatė ant grindų paketėlį ir iškvietė pareigūną. Patalpomis, kol vyko operacija, niekas nesinaudojo, jokio judėjimo, vaikščiojimo nebuvo (t. 26, b. l. 154).

Motyvuojamoji dalis

Kolegija daro išvadą, jog byloje surinkti įrodymai nepakankami, pripažinti R. L. kaltu neteisėtai disponavus narkotine medžiaga – kokainu ir psichotropine medžiaga – metamfetaminu. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog R. L. ir V. K. buvo sulaikyti Kriminalinės policijos biuro ir ,,Aro” pareigūnų 12.05 val., sulaikymo metu R. L. buvo paguldytas ant žemės surakintomis už nugaros rankomis ir 12.15 val. išvestas į kitą patalpą tolimesnės kratos atlikimui. Svarbu pažymėti, jog asmens kratos pradėjimo laikas fiksuojamas nuo R. L. sulaikymo laiko – 12.05 val., vadinasi R. L. jau nuo sulaikymo pradžios buvo apieškotas. Prokuroro skunde nepagrįstai teigiama, kad vaizdo medžiaga leidžia daryti išvadą, jog paketą numetė R. L. Tai, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog tuo metu, kai R. L. nebūna vaizdo kamerų fiksavimo ribose, būna toje salės pusėje, kurioje yra koridosius, vedantis iki vietos, kur buvo rastas paketėlis, neduoda pagrindo manyti, kad R. L. tuo metu jį galėjo išmesti pirmiausia dėl to, kad R. L. nežinojo, kad bus sulaikytas, todėl atsikratyti neva turėto paketėlio su narkotine ir psichotropine medžiagomis jam nebuvo pagrindo, be to, liudytojo V. D. parodymais nustatyta, kad postas yra atskirtas, pašaliniai tose patalpose nevaikšto, vadinasi į koridorių, kuris yra posto zonoje, R. L. taip pat patekti negalėjo, be to, iš pasienio kontrolės posto schemos matyti, jog R. L. turėjo praeiti mažiausiai dvi patalpas, kad išmestų paketėlį jo radimo vietoje. Svarbu pažymėti, jog kokaino pėdsakai rasti ne ant R. L. viršutinių drabužių, o ant drabužių, buvusių krepšyje. Be to, byloje nenustatyta, kuris suimtasis pro koridorių buvo pravestas pirmas, kuris antras, nes, pasak liudytojo V. D., paketėlį jis pastebėjo po antro suimtojo pravedimo koridoriumi.

Kadangi nenustatyta, kad būtent R. L. išmetė paketėlį su narkotine ir psichotropine medžiagą, todėl jis pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį išteisintas pagrįstai, išteisinamasis nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl bausmių

Nuteistieji M. S. ir D. B. bei jo gynėjas nesutinka su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu ir bausmių skyrimo dalyje. Nuteistasis M. S. bausmės švelninimo motyvų nenurodo. D. B. gynėjas prašo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad jis prisipažino savo kaltę padarius nusikalstamas veikas, taip pat atsižvelgti į tai, kad nebuvo nusikaltimų iniciatorius, išlaiko vaikus, mokosi. Nuteistasis D. B. prašo neskirti jam bausmės atlikti kalėjime.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

Nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems R. L., D. B., M. S., įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes: nuteistuosius charakterizuojančias aplinkybes (D. B. vedęs, išlaiko du nepilnamečius vaikus; R. L. išsituokęs, turi du vaikus, kurių vienas yra nepilnametis, jam nustatyti liekamieji reiškiniai po abiejų ausų traumos; M. S. diagnozuoti įtampos tipo galvos skausmai; visi nuteisteji pareityje teisti, bausti administracine tvarka, taip pat taikytas organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas); įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį; atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Įvertinęs šias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nuosprendį priėmęs teismas nuteistiesiems R. L., D. B. ir M. S. paskyrė artimas sankcijų vidurkiams arba mažesnes nei sankcijų vidurkiai bausmes.

Nuteistojo D. B. gynėjas apeliaciniu skundu prašo pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad D. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tik tada, kai nustatomos abi sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Konstatuojant nuoširdų gailėjimąsi vertinamas kaltininko elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir vėliau. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti bet kokius parodymus (t. 16, b. l. 200). Apklaustas teisiamajame posėdyje D. B. savo kaltę pripažino tik iš dalies (t. 27, b. l. 165-166). Iš nuteistojo D. B. parodymų turinio matyti, kad jis neigė esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, siekdamas sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę. Savo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas D. B. ginčija ir apeliaciniame skunde. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad apklaustas teisiamajame posėdyje D. B. jau buvo susipažinęs su visa baudžiamosios bylos medžiaga, todėl neabejotinai žinojo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių duomenų. Todėl galima daryti patikimą išvadą, kad pirmosios instancijos teisme D. B. savo kaltę iš dalies pripažino ne savanoriškai, o dėl byloje surinktų duomenų. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė D. B. negali būti pripažinta.

Svarbu pažymėti, jog šiuo nuosprendžiu pašalinus iš kaltinimo R. L. ir D. B. kai kurių nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius – įgijimą ir laikymą, ir susiaurėjus atitinkamų veikų kaltinimo apimčiai, šiuo pagrindu jiems bausmės nemažintinos.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apygardos teismas, paskirdamas nuteisteisiems R. L., D. B. ir M. S. laisvės atėmimo bausmes, dalį laisvės atėmimo bausmės nustatė atlikti kalėjime ir tokio savo sprendimo visiškai nemotyvavo, tuo pažeisdamas BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatą. BK 50 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, nustatydamas pataisos įstaigos rūšį. Baudžiamasis įstatymas nenustato formalių kriterijų, į kuriuos teismas privalėtų atsižvelgti parinkdamas pataisos įstaigos rūšį. Tai spręsdamas, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Šiame kontekste pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. Antai pagal šio kodekso 93 straipsnio 1 dalį, kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, taip pat iš pataisos namų perkelti nuteistieji ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. R. L., D. B., M. S. nuteisti ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Taigi jie formaliai patenka į asmenų, kurie laisvės atėmimo bausmę gali atlikti ir kalėjime, sąrašą. Be to, pirmiau aptartos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, kas pripažįstama labai sunkiu nusikaltimu, padarė sunkius nusikaltimus, tokio pobūdžio nusikalstamos veikos kelia didelį pavojų ne tik atskiriems asmenims, bet ir visai visuomenei, yra pakankamas pagrindas dalį paskirtų bausmių atlikti kalėjime. Svarbu pažymėti, jog R. L. ir A. E. anksčiau teisti keletą kartų (D. B. vieną kartą), anksčiau darė nusikalstamas veikas, todėl akivaizdu, kad nuteistieji linkę nusikalsti, teigiamų išvadų nedaro. Kolegijos nuomone, teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir faktines bylos aplinkybes, už nusikalstamų veikų padarymą nuteistiesiems R. L., D. B. ir M. S. teisingai paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžius nustatė nežymiai mažesnius negu baudžiamojo įstatymo sankcijose numatyti bausmių vidurkiai. Vertinant nuteistiesiems paskirtas bausmes BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgiant į visus tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, nėra pagrindo laikyti, kad paskirtos bausmė yra per griežtos. Galutinės laisvės atėmimo bausmės yra adekvačios padarytoms nusikalstamoms veikoms, kitoms reikšmingoms bausmės paskyrimui aplinkybėms bei neprieštarauja teisingumo principui

Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, teismas privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę A. E. pagal BK 249 strapsnio 1 dalį, BK 253 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, BK 253 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, BK 253 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, atsižvelgia į tai, jog jis padarė vieną labai sunkų sunkų ir tris sunkius nusikaltimus, kad viena nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Anksčiau jis buvo teistas, jam buvo taikytas organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas, nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo. Byloje nenustatyta A. E. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertinusi pirmiau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog A. E. BK 249 strapsnio 1 dalį, BK 253 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, BK 253 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, BK 253 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (už keturias nusikalstamas veikas), skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis nustatomas mažesnis, nei šių BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiai.

Atsižvelgiant į tai, kad A. E. padarytos nusikalstamos veikos, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, BK 253 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, BK 253 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, padarytos idealia nusikalstamų veikų sutaptimi, bendrinant nuteistajam paskirtąsias bausmes taikytinas bausmių apėmimo būdas. Atsižvegiant į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nusikalstamas susivienijimas ir jo dalyvių padarytos kitos nusikalstamos veikos sudaro nusikalstamų veikų realiąją sutaptį, bausmė, paskirta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, su bausmėmis, paskirtomis BK 253 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, BK 253 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, BK 253 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, bendrinamos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą.

Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas S. K. bausmes pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2007-09-05) ir BK 199 straipsnio 2 dalį (2007-11-12), atsižvelgia į tai, jog jis padarė du sunkius nusikaltimus, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo. Byloje nustatyta, jog S. K. nusikalstamas veikas padarė organizuota grupe, kas galėtų būti vertinama kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog S. K. nuo trečios nusikalstamos veikos padarymo atsisakė savo noru, taip pat į tai, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu S. K. nurodė visus bendrininkus, davė parodymus ne tik dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, bet ir dėl ankstesnių kontrabandos epizodų, nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas, t. y. be S. K. parodymų būtų sudėtinga nustatyti kitų bendrininkų vaidmenis nusikalstamo susivienijimo veikloje bei įrodyti su kontrabanda susijusias nusikalstamas veikas, todėl tai, kad S. K. nusikalstamas veikas padarė organizuota grupe, atsakomybę sunkinančia aplinkybe nėra pripažįstama, o skiriant S. K. bausmes, taikomos BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos, ir S. K. už nusikalstamas veikas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2007-09-05), BK 199 straipsnio 2 dalį (2007-11-12), skiriamos švelnesnės negu įstatymo numatyta, bausmės.

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad priėmus apkaltinamąjį nuosprendį dėl A. E. ir S. K., iš jų turi būti išieškota konfiskuotino turto vertė, konfiskuotinos ir iš S. K. nusikalstamos veiklos gautos lėšos. Turi būti sunaikinti ginklų fondui prie VRM perduoti saugoti šeši 9 mm kalibro pistoletai – kulkosvaidžiai, du savadarbiu būdu perdirbti dujiniai pistoletai IŽ 79–8 „Baikal“, šeši duslintuvai, dvylika šovinių dėtuvių, 25 vnt. 9 mm kalibro „Browning“ šoviniai, pistoletas IŽ–79–9T Nr. (duomenys neskelbtini) ir dvi pistoleto dėtuves. Turi būti konfiskuoti ir iš D. B. paimti pinigai kaip iš nusikalstamos veiklos gautos lėšos, sunaikinti ir K. Č. priklausę daiktai, o rankiniai laikrodžiai „ROLEX COSMOGRAPH DAYTONA“ ir „Radiant“ bei geltono metalo apyrankė – konfiskuoti, kaip materialinės vertybės gautos iš nusikalstamos veikos. Be to, A. E. grąžinti daiktai taip pat turi būti sunaikinti, o A. E. ir R. L. asmens dokumentai perduotini tolimesniam saugojimui į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą, banko kortelė, išduota D. B. vardu, sunaikintina, kaip menkavertis daiktas.

Teisėjų kolegija su šiais apeliacinių skundų argumentais sutinka tik iš dalies.

BK 72 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininkus ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Taigi, remiantis šiomis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi būti konfiskuojami ir kaltininko iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialą vertę turintys daiktai. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog kontrabandai gabenti buvo naudojamas tretiesiems asmenims – UAB ,,Ratautas“ priklausantis automobilis ,,Mercedes Benz 1840“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2007 m. rugsėjo mėnesiui nustatyta 135810 Lt, todėl iš kaltininkų solidariai išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Taip pat konfiskuotina ir iš nuteistųjų solidariai išieškotina akumuliatorių pirkimui panaudota 1800 litų suma. Šiuo nuosprendžiu dėl disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei jų kontrabandos (2007-09-05 ir 2007-11-12) pripažįstami kaltais ir nuteisiami A. E. bei S. K., todėl konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti išieškoma iš visų kaltininkų, įskaitant ir S. K. ir A. E.. Kadangi turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, ji turi būti individualizuojama, todėl, atsižvelgdama į nuteistųjų vaidmenis nusikalstamų veikų padaryme, išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą kiekvienam nuteistama yra diferenecijuojama. Kaip minėta, teismas privalo konfiskuoti turtą, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, todėl pripažinus S. K. kaltu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), konfiskuotinos ir iš S. K. iš nusikalstamos veikos gautos lėšos – 6900 litų. Pažymėtina, jog teismas, nuosprendžio motyvuojamoje dalyje konstatavęs, jog turi būti konfiskuotos lėšos, rastos kaltinamųjų asmens kratos metu, kaip lėšos, gautos iš nusikalstamos veikos, nuteistojo D. B. 2008-03-07 kratos metu paimtų trijų 20 svarų sterlingų vertės banknotų, vieno 100 litų vertės banknoto, vieno 50 litų vertės banknoto, dviejų 20 litų vertės banknotų, 25 centų monetomis, konfiskuoti nenurodė.

Minėta, kad prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, jog K. Č. priklausę daiktai turi būti sunaikinti, išskyrus du laikrodžius, geltono metalo apyrankę bei kompiuterį, kaip materialinės vertybės gautos iš nusikalstamų veikų padarymo. Pagal baudžiamąjį įstatymą turi būti konfiskuojamas nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis) arba iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ar kiti ekonominę vertę turintys daiktai (BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto imperatyvas konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ar kitus ekonominę vertę turinčius daiktus turi būti aiškinamas sistemiškai su BK 72 straipsnio 1 dalimi, kur nurodoma, kad turi būti konfiskuojamas bet kokio pavidalo turtas. Europos Tarybos pamatiniame sprendime 2005/212/TVR, kurio nuostatos reikšmingos taikant ir aiškinant nacionalinius teisės aktus, nurodyta, kad nusikalstamu būdu gautas turtas gali būti įvairios formos – materialus ir nematerialus, kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, taip pat teisiniai dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę ar interesą į tokį turtą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir kiti ekonominę vertę turintys daiktai konfiskuojami valstybės naudai, jei kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-573/2003, 2K-486/2006). Nagrinėjamoje byloje K. Č. baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, todėl K. Č. kaltes dalyvavus nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose, sprendžiama nebuvo. BK 72 straipsnio 3 dalies imperatyvas konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ar kitus ekonominę vertę turinčius daiktus suponuoja teismo pareigą baigiamajame procesiniame dokumente išdėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę. Kaltininko pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. BK 72 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais. Ši norma įpareigoja apskaičiuoti kaltininko gautą naudą, įvertinant ją pinigine išraiška. Nesant galimybių tiksliai nustatyti nusikalstamu būdu gautos turtinės naudos dydžio ar turto kilmės, visos abejonės turi būti vertinamos kaltininko naudai. Nustatant, ar turtas gautas iš nusikalstamos veikos, teismų praktikoje atsižvelgiama į įvairias aplinkybes – į kaltininko padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, mastą, į tai, kad kaltininkas negali pateikti įtikinamų turto įsigijimo aplinkybių ar tokios jo nurodomos aplinkybės yra paneigiamos objektyviais bylos duomenimis, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio ir pan. Kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad minėti materialūs daiktai buvo nusikalstamos veikos rezultatas, tokių aplinkybių nustatyti galimybės nėra, K. Č. priklausę daiktai – rankiniai laikrodžiai „ROLEX COSMOGRAPH DAYTONA“ ir „Radiant“, geltono metalo apyrankė bei nešiojamas kompiuteris (duomenys neskelbtini) FP pagrįstai grąžinti D. K. – Č. Svarbu pažymėti, jog apygardos teismas pagrįstai albumą su nuotraukomis grąžino D. K. – Č. Bylos duomenimis nėra nustatyta, jog šis daiktas turi BK 72 straipsnyje nurodytus požymius ir turėtų būti sunaikintas. Tuo tarpu teisėjų kolegija sprendžia, jog kiti K. Č. priklausę daiktai, grąžinti D. K. – Č., yra vertinami kaip menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, todėl turi būti sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tuo pačiu pagrindu keičiamas ir apygardos teismo sprendimas grąžinti D. B. banko ,,S“ kortelę ,,Visa Electron“, konstatuojant, jog minėtas daiktas yra menkavertis ir negali būti sunaudotas, todėl turi būti sunaikinamas. Tenkinamas ir prokuroro apeliacinio skundo prašymas dėl A. E. ir R. L. asmens dokumentų perdavimo tolimesniam saugojimui į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo teiginiu, jog teismas nepagrįstai nepasisakė dėl ginklų fondui prie VRM perduoti šeši 9 mm kalibro pistoletų – kulkosvaidžių, du savadarbiu būdu perdirbti dujinių pistoletų IŽ 79–8 „Baikal“, šeši duslintuvų, dvylikos šovinių dėtuvių, 25 vnt. 9 mm kalibro „Browning“ šovinių, pistoleto IŽ–79–9T Nr. (duomenys neskelbtini) ir dviejų pistoleto dėtuvių, sunaikinimo. BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami. Taigi, apygardos teismas sprendė, jog minėti šaunamieji ginklai ir šaudmenys turi būti perduoti valstybės institucijai (Ginklų fondui), prokuroro apeliacinio skundo argumentai keisti tokio apygardos teismo sprendimo teisinio pagrindo nesudaro.

Teisėjų kolegija, badovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, BPK 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu, 4 punktu, BPK 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. E. dėl kaltinimo padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje (2007 m. rugsėjo 5 d.), BK 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje (2007 m. lapkričio 12 d.), BK 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

A. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 249 straipsnio 1 dalyje, BK 253 straipsnio 2 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje (2007 m. rugsėjo 5 d.), BK 253 straipsnio 2 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje (2007 m. lapkričio 12 d.), BK 253 straipsnio 2 dalyje, BK 22 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje ir paskirti:

pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę penkeriems metams;pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (2007-09-05) laisvės atėmimo bausmę penkeriems metams;pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2007-09-05) laisvės atėmimo bausmę šešeriems metams;pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (2007-11-12) laisvės atėmimo bausmę penkeriems metams;pagal 199 straipsnio 2 dalį (2007-11-12) laisvės atėmimo bausmę šešeriems metams;pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausmę penkeriems metams;pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausmę penkeriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir galutinę subendrintą bausmę A. E. paskirti laisvės atėmimą septyneriems metams, dvejus metus bausmę atliekant kalėjime, likusius – pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2008 m. kovo 9 d. iki 2012 m. kovo 13 d.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. K. dėl kaltinimo padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje (2007 m. rugsėjo 5 d.), BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje (2007 m. lapkričio 12 d.), išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 2 dalyje (2007 m. rugsėjo 5 d.), BK 199 straipsnio 2 dalyje (2007 m. lapkričio 12 d.) ir paskirti:

pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2007-09-05) laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2007-11-12) laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę S. K. paskirti laisvės apribojimą dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalies 5 punktu, įpareigoti S. K. šimtą valandų neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnį, 253 straipsnio 1 dalį, nuteistojo R. L. nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnį, 253 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti į BK 253 straipsnio 1 dalį.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti įrodytomis pripažintas aplinkybes, kad R. L., D. B. ir D. K. nesustatytomis aplinkybėmis neturėdami leidimo įgijo ne mažiau kaip dvylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79–8 „Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip šimtą 9 mm kalibro šovinių, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 8 d. iki 2007 m. rugsėjo 9 d. juos paėmė asmuo, dėl kurio tyrimas atskirtas, su nenustatytais asmenimis, ir iki 2007 m. spalio 5 d. 2 val. 10 min. neturėdami leidimo laikė nenustatytose vietose Jungtinėje Karalystėje bei patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kol penkis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79–8 „Baikal“ ir devynis 9 mm šovinius surado Jungtinės Karalystės pareigūnai kratos metu, o ne mažiau kaip septynis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79–8 „Baikal“, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devyniasdešimt vieną 9 mm kalibro šovinį iki 2007 m. lapkričio 10 d. realizavo nenustatytomis aplinkybėms.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti įrodytomis pripažintas aplinkybes, kad R. L., D. B. ir D. K. nesustatytomis aplinkybėmis neturėdami leidimo įgijo ne mažiau kaip aštuoniolika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79–8 „Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius, kuriuos iki 2007 m. lapkričio 11 d. laikė nenustatytose vietose.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti įrodytomis pripažintas aplinkybes, kad R. L., D. B. ir D. K., nuo 2007 m. lapkričio 12 d. nenustatytose vietose neteisėtai laikydami ne mažiau kaip šešis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IZ 79–8 „Baikal“, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, iki 2008 m. sausio 14 d. nesustatytomis aplinkybėmis, neturėdami leidimo įgijo ne mažiau kaip šešis pramoninės gamybos automatinius, 9 mm kalibro, pistoletus – kulkosvaidžius, kuriuos iki 2008 m. vasario 13 d. neturėdami leidimo laikė nenustatytose vietose.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti įrodytomis pripažintas aplinkybes, kad R. L. iki 2008 m. kovo 6 d. nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo savadarbiu būdu pagamintus aštuonis 9 mm kalibro šaudmenis.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti įrodytomis pripažintas aplinkybes, kad R. L. ne vėliau kaip 2008 m. vasario 19 d. nesustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį – 939,15 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, bei 492,44 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurias iki 2008 m. vasario 19 d., 20 val. 12 min. laikė nenustatytose vietose, perduoti nenustatytiems asmenims.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad nusikalstamos veikos (2007 m. rugsėjo 5 d.) padarytos R. L. vadovaujant šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veiklai.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad R. L., D. B., D. K. nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą: iš R. L. – 100000 (vieną šimtą tūkstančių) litų, iš D. B. – 15000 (penkiolika tūkstančių) litų, iš A. E. – 10000 (dešimt tūkstančių) litų, iš D. K. – 6305 (šešis tūkstančius tirs šimtus penkis) litus, iš S. K. – 6305 (šešis tūkstančius tirs šimtus penkis) litus.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti: iš S. K. kaip atlygį už kontrabandą gautus 6900 (šešis tūkstančius devynis šimtus) litus; 2008 m. kovo 7 d. D. B. kratos metu paimtus tris 20 svarų sterlingų vertės banknotus, vieną 100 litų vertės banknotą, vieną 50 litų vertės banknotą, du 20 litų vertės banknotus, 25 centus monetomis.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – telefonų aparatus „Nokia 7260“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), „Nokia 2100“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), SIM korteles Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); užrašų knygutę rudos spalvos kietu viršeliu; (duomenys neskelbtini) kortelę Nr. (duomenys neskelbtini); popierinę kortelę su užrašu LT (duomenys neskelbtini); popierinę kortelę su užrašu LT (duomenys neskelbtini); popierinę kortelę su užrašu LT (duomenys neskelbtini); banko „S“ Visa Electron kortelę, išduotą D. B. vardu; telefono aparatus „Nokia 6230“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), „Nokia 6111“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), „Nokia 2310“ IMEI (duomenys neskelbtini), „Nokia 2610“ IMEI (duomenys neskelbtini), „Nokia 2310“ IMEI (duomenys neskelbtini), „Nokia 8600D“ IMEI (duomenys neskelbtini), „Nokia 2310“ IMEI (duomenys neskelbtini), juodos spalvos pultelį; neįgaliojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini); filtrą su aktyvuota anglimi; (duomenys neskelbtini) banko „Maestro“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), SIM korteles Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); SIM kortelės laikiklį (dėklą) su užrašu „(duomenys neskelbtini)“; užrašų knygutę „Night city“; popierinę dėžutę su užrašu „Baikal IŽ-79-9T“; juodo metalo ginklo dėtuvę; dujinio pistoleto „Baikal IŽ-79-9T“ pasą; Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2004-04-06 (duomenys neskelbtini) PK MP (97) K. Č. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 punktas).

Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2007-06-21 (duomenys neskelbtini) PK MS (52) R. L. vardu, Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2004-11-05 (duomenys neskelbtini) PK MS (52) A. E. vardu – perduoti tolimesniam saugojimui į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą.

Nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.