Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbanti ir vykdanti individualią veiklą, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. L. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 prom. neblaivumas, o būtent:

ji, 2025 m. spalio 25 d. apie 11.05 val., adresu (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 48, prie autobusų stotelės „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį MERCEDES-BENZ A 220 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 2025 m. spalio 25 d. 11.26 val. nustatė 2,05 prom. neblaivumą.

Šiais veiksmais G. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji G. L. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo (pagal kaltinime nurodytas aplinkybes) pripažino visiškai, nurodė, kad labai gailisi. Parodė, kad penktadienio vakare nuvyko pas draugę į svečius, vartojo alkoholį, labai mažai valgė. Vėliau tarp draugės ir jos vyro kilo konfliktas, po ko draugė užsidarė toje pačioje teritorijoje esančiame kitame namelyje. Draugė jos neįsileido, todėl ji jautėsi labai išsigandusi ir sutrikusi, nes suprato, kad turės nakvoti pagrindiniame name su svetimu žmogumi. Dėl to nuėjo į tėčio automobilį ir užsirakino. Kvietė pavežėją, kad ją parvežtų į Vilnių, bet jos užklausos buvo atmestos. Tuomet ji padarė klaidą ir vairavo. Stengėsi vairuoti susikaupusi, lėtai. Įvažiavus į Vilnių jai tarsi palengvėjo, jautėsi beveik namuose. Neįvertino, kad gėrė alkoholį ir jos girtumo laipsnis peržengė leistiną normą. Pagal gautą pranešimą ją sustabdė policijos pareigūnai. Ją policija pagavo apie 11 val. dienos. Jis buvo išgėrusi apie 4 kokteilius su degtine. Paskutinį kokteilį vartojo apie 4 val. nakties. Žinojo, kad įpūs, todėl dėl streso policijos pareigūnams pasakė, jog alkoholį vartojo prieš 20 min. Važiavo apie 1 val. keliu nuo (duomenys neskelbtini) link Vilniaus. Ji yra dėkinga tam žmogui, kuris pranešė apie įvykį, nes ji galėjo sužeisti save ir kitus.

Prašo leisti už ją laiduoti jos tėčiui. Daugiau niekada nedarys pažeidimų. Tėtis jai gali daryti gerą įtaką. Jis jai visą gyvenimą darė gerą įtaką. Su tėčiu susitinka 1 kartą per 2 savaites (ji gyvena Vilniuje, o tėtis – (duomenys neskelbtini)). Vasaros metu kartu važiuoja į sodą, baseiną, žiuri filmus, eina pasivaikščioti, važinėjasi dviračiais. Tėtis sakė, kad ji labai blogai pasielgė, kad pasisekė, jog ji nieko nenutrenkė ir ji pati liko gyva. Ji su tėčiu kiekvieną dieną kalbasi telefonu, taip pat ir vaizdo skambučiais. Tėtis labai dažnai atvažiuoja į Vilnių. Ji nusprendė daugiau visai nevartoti alkoholio. Jos tėtis iš viso nevartoja alkoholio, o mama labai mažai.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas galimas laiduotojas S. L. parodė, kad jis sužinojo, jog jo dukra G. L. yra įtariama padariusi nusikalstamą veiką, kad vairavo transporto priemonę neblaivi. Ši žinia jį labai sukrėtė, privertė peržiūrėti savo ir dukros santykius iš naujo. Gal kažko nepastebėjo, kažko nepadarė. Po to dukra atvirai papasakojo, kaip viskas įvyko. Verkė, nuoširdžiai gailėjosi. Ji suprato, kad padarė labai negerai. Po įvykio santykiai tapo artimesni. Jis jaučia pareigą palaikyti dukrą ir dar labiau stengtis. Mano, kad dukra kalba nuoširdžiai. Jis yra pasiruošęs padėti dukrai, kad ji daugiau nenusižengtų. Aišku, jis pyksta ant dukros, bet ji pripažino kaltę ir gailisi. Jo nuomone, tai daugiau nepasikartos.

Žinia apie įvykį jam buvo netikėta. Jis net negalvojo, kad taip gali įvykti. Jis yra įsitikinęs, kad tai nepasikartos. Apie įvykį sužinojo kitą dieną. Dukra pas juos nevartoja alkoholio, per gimtadienį minimaliai šampano ar vyno išgeria. Prašo skirti laidavimą be užstato, nes jis neturi tiek pinigų. Prašo leisti laiduoti už dukrą ir nutraukti baudžiamąją bylą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamoji, jos gynėja ir prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. spalio 27 d. apklausta įtariamoji G. L. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo pripažino pilnai. Parodė, kad automobilis MERCEDES-BENZ A 220 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jos tėvui S. L. 2025 m. spalio 21 d. ji buvo atvažiavusi pas tėvą, į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Ji paprašė tėvo duoti jai pasinaudoti minėtu automobiliu vieną savaitę, nes jai reikėjo važiuoti į Vilnių, į procedūras. 2025 m. spalio 24 d. apie 21.00 val. ji su automobiliu nuvažiavo pas savo klientę, už Vilniaus, tikslaus adreso neatsimena. Pas ją vartojo alkoholį – kokteilius (degtinę su gėrimu „Schweppes“), suvartojo apie 3–4 stiklines kokteilių, stiklinių talpos nežino. Alkoholį vartojo maždaug iki 2025 m. spalio 25 d. 04.00 val. ryto, nes klientės sutuoktinis nakties metu, jiems vartojant alkoholį, pradėjo prie jos priekabiauti, glostyti jos kojas. Tai pamačiusi klientė sukonfliktavo su savo vyru, dėl ko ji išėjo į kitą atskirą namelį, to paties namo teritorijoje, ir užsirakino. Ji nenorėjo likti su klientės vyru, todėl ji, atsisėdusi automobilyje, bandė kviesti taksi, tačiau ji buvo už miesto ir nebuvo galinčių atvykti taksi automobilių. Ji klientės namo kieme, automobilyje buvo maždaug iki 10.00 val. Atsižvelgiant į tai, kad ji manė, jog jau yra prasiblaiviusi, nesijautė neblaivi ir buvo labai išsigandusi dėl savo saugumo, apie 10.00 val. su automobiliu išvažiavo iš klientės namo kiemo ir važiavo link savo namų, adresu (duomenys neskelbtini). Jai važiuojant (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ją su garso ir šviesos švyturėliais sustabdė policijos pareigūnai. Ji sustojo stotelėje, neatkreipė dėmesio į stotelės pavadinimą. Kai prie jos priėjo policijos pareigūnai, jie ją įspėjo, kad yra daromas garso ir vaizdo įrašas. Pareigūnai jos paklausė, ar ji yra vartojusi alkoholio. Ji pareigūnams atsakė, kad yra vartojusi alkoholio. Pareigūnai su alkoholio kiekio matuokliu du kartus patikrino jos blaivumą, ji matuoklio rodmenis matė ir su jais sutiko. Automobilį nuvežė į saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilniuje. Ji vairuotojo pažymėjimą turi ir gali jį pateikti. Ji gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Anksčiau yra neteista, administracine tvarka yra bausta, 2023 m. važinėjo su nuomotais automobiliais iš „CITY BEE“. Šiuo metu ji dirba (duomenys neskelbtini), jos mėnesio pajamos yra 1700 Eur, taip pat ji vykdo individualią veiklą, atlieka (duomenys neskelbtini), teikia (duomenys neskelbtini) paslaugas. Ji jokių įsiskolinimų ar vaikų neturi (b. l. 74–77).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. spalio 25 d. apklaustas liudytojas V. B. parodė, kad sustabdytas raudonos spalvos automobilis MERCEDES-BENZ A 220 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra nematytas ir šio vairuotojo jis nepažįsta. 2025 m. spalio 25 d. važiuodamas automobiliu į Vilnių, pravažiavęs (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) miesteliu, apie 11.00 val. pastebėjo priešais jį Vilniaus kryptimi važiuojantį raudonos spalvos automobilį MERCEDES-BENZ, kurio vairuotojas nuo pat pirmos akimirkos įtartinai manevravo, iš vienos eismo juostos pusės išvažiuodavo į kitą, atlikdamas tokį manevrą, porą kartų vos nesusidūrė su priešpriešais važiuojančiomis transporto priemonėmis. Jis iš karto apie šį įvykį pranešė BPC, nes jam sukėlė įtarimą, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Visą laiką, kol važiavo, palaikė pokalbį su pareigūnais, nurodydavo buvimo vietą. Automobilis, kol atvažiavo į Vilnių, niekur sustojęs nebuvo ir visą laiką per kelią blaškėsi. Apie 11.22 val. jis ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastebėjo policijos pareigūnus, kurie automobiliui MERCEDES-BENZ pravažiavus, iš karto įjungė mėlynos ir raudonos šviesos signalus ir minėtą automobilį sustabdė. Jis įvykio vietoje nesustojo, nes skubėjo asmeniniais reikalais (b. l. 28–31).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. spalio 27 d. apklaustas liudytojas S. L. parodė, kad automobilis MERCEDES-BENZ A 220 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam. Šį automobilį jis pirko maždaug prieš 1,5 m., t. y. (duomenys neskelbtini). Automobilį jis pirko tam, kad juo galėtų naudotis jis pats ir šeima. Automobiliu naudojosi jis, o kai prireikdavo automobilio, juo naudojosi jo sutuoktinė V. L. ir dukra G. L. 2025 m. spalio 21 d. jo dukra buvo atvažiavusi pas jį į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Dukra jo paprašė, kad jis jai duotų savo automobilį, nes jai reikėjo važiuoti dirbti Vilniaus mieste, taip pat į procedūras. Jis davė dukrai savo automobilį vienai savaitei, o po savaitės dukra turėjo grįžti į (duomenys neskelbtini) su jo automobiliu. 2025 m. spalio 26 d. apie 09.00 val. jam paskambino dukra ir pranešė, kad 2025 m. spalio 25 d. apie 11.00 val. ji vairavo jo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kad ją sustabdė policijos pareigūnai ir jo automobilis yra saugojimo aikštelėje. Dukra buvo labai susijaudinusi, pergyveno. Dukra neteista, jis davė dukrai pasinaudoti savo automobiliu, nes jis ja pasitikėjo, ji niekada nevairuodavo automobilio būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Jis yra davęs dukrai automobilį ne vieną kartą, yra davęs automobilį keletą kartą, kai jai reikėdavo juo pasinaudoti. Jis dukrai pretenzijų dėl automobilio neturi, jis jai paaiškino, kad ji daugiau nevairuotų automobilio būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Prašo grąžinti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, nes šis yra reikalingas jam, jo šeimai, jo sutuoktinei V. važiuoti į sodą, į darbą (b. l. 34–37).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjo 2025 m. spalio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad G. L., gim. (duomenys neskelbtini), 2025 m. spalio 25 d. apie 11.26 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 48, prie autobusų stotelės „(duomenys neskelbtini)“, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį MERCEDES-BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,05 prom. etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais G. L. įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 6–13).

Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjo 2025 m. spalio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad reaguojant į įvykį ROIK: 0125000634963, visą laiką buvo palaikomas pokalbis su pranešėju tel. Nr. (nurodytas), kuris automobiliui MERCEDES-BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo iš galo nuo (duomenys neskelbtini) k. iki (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu pranešėjas vis kartojo, kad minėtas automobilis vos nesusiduria su kitomis transporto priemonėmis, nes vairuotojas labai stipriai blaškosi po kelią. Maždaug apie 11.25 val. raudonos spalvos automobilis MERCEDES-BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas (duomenys neskelbtini), ties „A.“. Apsisukus ir įjungus tarnybinio automobilio V1762 raudonos bei mėlynos šviesos signalus, minėtam automobiliui per garsinį signalą buvo išreikštas garsus ir aiškus reikalavimas sustoti dešiniame kelkraštyje. Pravažiavęs sankryžą, MERCEDES-BENZ sustojo ties (duomenys neskelbtini), stotelėje „(duomenys neskelbtini)“. Priėjus prie vairuotojo, už vairo sėdėjo mergina. Paprašius patekti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, ši pateikė G. L. vairuotojo pažymėjimą, kuriame esanti nuotrauka atitiko vairuotojos įvaizdį. Bendraujant su vairuotoja, buvo paklausta, kodėl ši sudarinėja avarines situacijas kitiems eismo dalyviams. Ši paaiškino, kad užsižiūrėdavo į mobiliojo ryšio priemonę – telefoną. Kitų asmenų, apart vairuotojos, automobilyje nebuvo. Blaivumo patikrinimo metu, G. L. pirmuoju pūtimu 11.26 val. nustatytas 2,05 prom. neblaivumo laipsnis. Mergina buvo informuota, kad šiuo metu ji patikrinimo metu į alkotesterio matuoklį įpūtė baudžiamajai atsakomybei, nes viršijo 1,51 prom. neblaivumo laipsnį. G. L. vis kartojo, kad išgėrė vieną taurę vyno, maždaug prieš 20 min. Kol buvo laukiama 15 min. dėl antro neblaivumo patikrinimo, buvo atlikti procesiniai veiksmai su G. L.. G. L. tiesia linija, koja už kojos, negalėjo eiti, pakartojus šį veiksmą porą kartų, vairuotojai vis tiek nepavyko. Praėjus 15 minučių, 11.41 val. antro patikrinimo metu nustatytas 2,20 prom. neblaivumo laipsnis. G. L. įteiktas šaukimas. Automobilis išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilniuje. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 21–22).

Iš 2025 m. spalio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas 2025 m. spalio 25 d. 11:05:37 BPC garso įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 17–20).

Iš 2025 m. spalio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 23–25).

Iš 2025 m. spalio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas raudonos spalvos automobilis MERCEDES-BENZ A 220 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 44–55).

Iš 2025 m. spalio 25 d. 11.20 val. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2025 m. spalio 25 d. buvo nustatyti šie G. L. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija pėda po pėdos negali; asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 20 min., 11.26 val. pirmojo patikrinimo metu nustatyta 2,05 prom. etilo alkoholio koncentracija, antrojo patikrinimo metu 11.41 val. – 2,20 prom. (b. l. 61).

Iš alkotesterio rodmenų nustatyta, kad 2025 m. spalio 25 d. 11.26 val. G. L. buvo nustatytas 2,05 prom. neblaivumas, o 11.41 val. – 2,20 prom. (b. l. 62, 63). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas tikrinimo metu buvo tinkamas naudoti, patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 64).

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilis MERCEDES-BENZ A 220 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. gegužės 13 d. priklauso S. L. (b. l. 59).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo nustatyta, kad 2025 m. spalio mėn. vidutinė 2013 m. gamybos transporto priemonės MERCEDES-BENZ A 220 CDI rinkos kaina su PVM Lietuvoje yra 9400 Eur (b. l. 60).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas <...>.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamosios G. L. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį, visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamoji G. L. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino jos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad ji 2025 m. spalio 25 d. apie 11.05 val., adresu (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 48, prie autobusų stotelės „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį MERCEDES-BENZ A 220 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 2025 m. spalio 25 d. 11.26 val. nustatė 2,05 prom. neblaivumą.

Kaltinamosios kaltę be jos parodymų patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – liudytojų V. B. ir S. L. parodymai, Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjų 2025 m. spalio 25 d. tarnybiniai pranešimai, 2025 m. spalio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 2025 m. spalio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 2025 m. spalio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2025 m. spalio 25 d. 11.20 val. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys, kita bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamoji G. L. prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jos tėvas S. L. prašo perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamoji savo kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai, kas vertintina kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). G. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

G. L. padaryta nusikalstama veika jokių padarinių nesukėlė, byloje nėra duomenų apie jos veiksmais padarytą žalą, civilinis ieškinys nepareikštas, t. y. dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimų nekilo.

Kaltinamoji neteista (b. l. 100–101), per penkerius metus 8 kartus bausta administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nelaikytini itin šiurkščiais, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 102–107), dirba ir vykdo individualią veiklą (b. l. 108–110, 129), darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 128), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų apie kaltinamosios psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą.

Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajai nėra būdingas priešingas teisei elgesys, ji sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu akivaizdžiai pergyveno ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamosios atgaila. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad ateityje G. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamoji atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Kaip minėta, byloje yra pateiktas kaltinamosios tėvo S. L. prašymas perduoti G. L. jo atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 130).

S. L. neteistas (b. l. 131), per vienerius metus 2 kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nelaikytini itin šiurkščiais, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 132–133), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 134–135). Teisiamojo posėdžio metu S. L. parodė, kad kaltinamosios veiksmus vertina kritiškai, darys jai teigiamą įtaką. Yra įsitikinęs, kad G. L. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios aplinkybės leidžia laikyti S. L. teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, galinčiu daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.

Dėl išdėstytų motyvų kaltinamoji, esant visoms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus teigiamus kaltinamąją apibūdinančius duomenis, asmenines laiduotojo savybes ir jo turtinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato vienerių metų terminui.

Atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla kaltinamosios atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1–4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismas, įvertinęs kaltinamosios G. L. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajai.

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju kaltinamajai taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad G. L. vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, aiškiai suprasdama, kad yra neblaivi, nes prieš sėsdama prie automobilio vairo buvo vartojusi stiprių alkoholinių gėrimų, policijos pareigūnus apie galimai neblaivų vairuotoją informavo atsitiktinis pranešėjas, pastebėjęs, kad galimai neblaivus vairuotojas pavojingai manevruoja kelyje, taigi, tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių padarinių, tačiau kartu atsižvelgiant į tai, jog kaltinamoji nėra padariusi kitų teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu, savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, jai nustatytinas dvejų metų draudimo naudotis specialia teise terminas, skaičiuotinas nuo 2025 m. spalio 27 d. (b. l. 82–85).

Toliau pasisakytina, kad pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taigi, ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Tačiau tai, kad toks asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (pvz., žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-222/2019).

Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-201-303/2022).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. L. teismo nustatytomis aplinkybėmis vairavo savo tėvui S. L. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį MERCEDES-BENZ A 220 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Regitra“ duomenys). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 2025 m. spalio mėn. vidutinė 2013 m. gamybos transporto priemonės MERCEDES-BENZ A 220 CDI rinkos kaina su PVM Lietuvoje yra 9400 Eur. Kaltinamosios gynėja advokatė baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad teismas, nustatydamas automobilio vertę, turėtų vadovautis 2024 m. gegužės 12 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje (b. l. 136–137) nurodyta automobilio kaina – 5000 Eur. Teismas su nurodyta gynėjos pozicija nesutinka, nes, kaip jau buvo nurodyta, transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje yra nustatyta automobilio kaina, už kurią pardavėjas pardavė, o pirkėjas nusipirko minėtą automobilį 2024 m. gegužės 12 d. Tačiau aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymui yra reikšminga ne konfiskuotino turto kaina, sutarta sutarties šalių, o jo vertė, buvusi nusikalstamos veikos įvykdymo metu, t. y. 2025 m. spalio 25 d. Tokie teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingi duomenys yra užfiksuoti minėtoje VšĮ „Emprekis“ pažymoje. Dėl nurodytų motyvų teismas, nustatydamas konfiskuotino turto – automobilio MERCEDES-BENZ A 220 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, vadovaujasi VšĮ „Emprekis“ pažyma ir joje nustatyta automobilio verte 2025 m. spalio mėn.

Įvertinęs prieš tai aptartas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į byloje esančius duomenis apie padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (G. L. vairavo automobilį būdama vidutinio neblaivumo laipsnio viešojo naudojimo kelyje Vilniaus rajone, o po to ir Vilniaus mieste, pagal kaltinamosios parodymus, ji automobilį vairavo ilgą laiko tarpą – apie 1 val.; pagal liudytojo V. B. parodymus, vairuotoja nuo pat pirmos akimirkos įtartinai manevravo, iš vienos eismo juostos pusės išvažiuodavo į kitą, atlikdama tokį manevrą porą kartų vos nesusidūrė su priešpriešais važiuojančiomis transporto priemonėmis, niekur sustojusi nebuvo ir visą laiką blaškėsi per kelią; vadovaujantis BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, apie galimai neblaivią vairuotoją, kuri pavojingai manevruoja kelyje, policijos pareigūnus informavo tas pats atsitiktinis pranešėjas A. B.; taigi, G. L. ne tik padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, galėjusių sukelti negrįžtamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių buvo išvengta tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka); taip pat G. L. vairavo automobilį aiškiai suprasdama, kad yra neblaivi, nes, kaip parodė pati kaltinamoji, ji vartojo stiprius alkoholinius gėrimus, be to, jai buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kuris nuosekliai didėjo, todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – neturi būti taikoma. Kaip jau minėta, kaltinamosios vairuotas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, kuris, kaip nustatyta teisiamojo posėdžio metu, leido pasinaudoti savo automobiliu trumpam laikui, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamosios, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Spręsdamas minėtos priemonės teisingumo ir proporcingumo klausimą, teismas pažymi, kad G. L. yra jauno amžiaus, dirba, vykdo individualią veiklą, taigi, gauna stabilias pajamas, paskolų ir išlaikytinių neturi, todėl, atsižvelgęs į visas šiame teismo nuosprendyje nustatytas tiek nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tiek į G. L. charakterizuojančias aplinkybes, vertina, kad iš kaltinamosios G. L. išieškotina visa konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma – 9400 Eur.

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, kaltinamajai G. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant ją užbaigti per šešis mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. spalio 27 d. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b. l. 78–91), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos, apie tai informuojant AB „Regitra“ (G. L. Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) jau yra perduotas AB „Regitra“, b. l. 92–93).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 1 vnt. CD laikmena, prisegta prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti G. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 27 d. ir apie tai informuojant akcinę bendrovę „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti G. L. baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš jos konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 9400 Eur (devynis tūkstančius keturis šimtus eurų) į valstybės biudžetą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, paskirti G. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant ją užbaigti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 1 vnt. CD laikmeną, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3) konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, unikalus mokėjimo kodas „(bylos numeris)“, įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Artea banke, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, teismo baudžiamasis įsakymas bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje;

4) asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti S. L., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.