- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-16
- Bylos Nr.
- 1-61-971/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35281-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Kaltinamasis
- T. K.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Plungėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu laikomas suimtas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nedirbantis, teistas: 1) 1989-07-03 Plungės rajono teismo nuosprendžiu pagal LTSR BK 16 str. ir 147 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m., vadovaujantis BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2) 1991-05-31 Telšių rajono teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK, BK) 228 str. 1 d., 146 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 m., vadovaujantis BK 43 str. bausmė subendrinta su Plungės rajono teismo 1989-07-03 nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn.; 3) 1993-11-09 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 146 str. 3 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 3 m.; 4) 1999-09-02 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 16 str. 2 d., 272 str. 2 d., 271 str. 3 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 4 m. 2 mėn. su turto konfiskavimu; 5) 2003-03-25 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 10 mėn.; 6) 2006-03-17 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d. areštu 10 parų; 7) 2013-02-07 Plungės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d. (3 veikos) laisvės apribojimu 1 m.; 8) 2014-10-15 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 4 mėn.; 9) 2014-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2015-04-02 Klaipėdos apygardos nuosprendžiu, pagal LR BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. 2 mėn.; 10) 2015-05-28 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 3 d.,198¹ str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m. 2 mėn.; 11) 2015-06-01 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d., 245 str. laisvės atėmimu 2 m. 4 mėn., 2016-01-06 nutartimi vadovaujantis BK 63 str. subendrinus su 2015-05-28 nuosprendžiu laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn., bausmę atlikęs 2018-05-04; 12) 2018-11-26 Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 281 str. 7 d. laisvės atėmimu 6 mėn., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 2 d., 233 str. 3 d. ir 145 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasi T. K. 2018-07-22, apie 15 val., (duomenys neskelbtini), tarp jo ir žmonos R. K.-K. kilusio konflikto metu, būdamas neblaivus, tyčia spyrė ne mažiau kaip 20 kartų koja į įvairias kūno vietas, laužė rankos pirštus ir sudavė rankos kumščiu ne mažiau kaip 20 kartų savo šeimos nariui – žmonai R. K.-K. į galvos sritį – veidą, taip padarydamas savo šeimos nariui žmonai R. K.-K. kairės plaštakos V piršto artimojo falango lūžį su lokaliu patinimu ir skausmingumu, abiejų blauzdų paviršinius sužalojimus ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.
Taip pat T. K. 2018-07-23, apie 08 val., (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, būdamas neblaivus, tyčia sudavė rankos kumščiu savo žmonai R. K.-K. ne mažiau kaip 5 kartus į veido sritį ir į dešinės pusės žandą, taip sukeldamas savo šeimos nariui - žmonai R. K.-K. fizinį skausmą.
Taip pat T. K. 2018-07-23, apie 22 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,89 prom. girtumas), konflikto su savo žmona R. K.-K. metu, tyčia sudavė savo žmonai R. K.-K. ne mažiau kaip 4 kartus peilio plokščia dalimi į galvos sritį, po to lovoje gulinčiai nukentėjusiajai rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip 5 kartus į veido sritį, taip sukeldamas savo šeimos nariui žmonai R. K.-K. fizinį skausmą.
Taip pat T. K. 2018-08-30, apie 21 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia suduodamas ranka ir koja ne mažiau 3 smūgius savo šeimos nariui žmonai R. K.-K. į galvos sritį, sukėlė savo žmonai R. K.-K. fizinį skausmą.
Taip pat T. K. 2018-09-01, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tyčia suduodamas ranka 1 smūgį savo žmonai R. K.-K. į veidą, po to pastumdamas ant lovos ir gulinčiai koja spirdamas 1 kartą į veidą, sukėlė savo žmonai R. K.-K. fizinį skausmą.
Taip pat T. K. laikotarpiu nuo 2018-07-24 iki 2018-08-20, (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), mušdamas ir smurtaudamas, bei naudodamas psichologinį smurtą prieš žmoną R. K.-K., ją sistemingai vadindamas necenzūriniais ir žeminančiais žodžiais „padla, kurva, šliundra, prostitute, žertva, šiukšle“, grasindamas „čia negyvensi ir ramybės neturėsi“, „padėsiu į vietą“, reikalaudamas 2018-07-31 rašyti prašymą Telšių apylinkės teismui pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, ir eiti 2018-08-20 į Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau - Telšių apskrities VPK) pakeisti savo parodymus jo naudai, siekė paveikti nukentėjusiąją R. K.-K., kad ši Telšių apskrities VPK, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-35281-18 dėl smurto artimoje aplinkoje metu, ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui duotų melagingus parodymus, jog T. K. jos nemušė.
Taip pat T. K. 2018 m. birželio mėn., tikslus laikas nenustatytas, iki rugsėjo 21 d., (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas savo žmonos R. K.-K. psichine būkle ir pažeidžiamumu, pastoviai, kiekvieną dieną priekaištaudamas R. K.-K. dėl svetimų vyrų ir ją vadindamas necenzūriniais bei žeminančiais žodžiais „padla, vadala, kurva, kekše, prostitute, žertva, šiukšle“, užuominomis žodžiu grasindamas nužudyti „čia negyvensi ir ramybės neturėsi“, „padėsiu į vietą“, mušdamas ir smurtaudamas, ją stumdydamas, tampydamas ir suduodamas smūgius, reikalaudamas 2018-07-31 rašyti prašymą Telšių apylinkės teismui pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, ir eiti 2018-08-20 į Telšių apskrities VPK pakeisti savo parodymus jo naudai, o laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki spalio mėn. ne mažiau kaip 10 kartų per dieną, tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą, skambindamas iš savo mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į R. K.-K. mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir parašydamas per dieną ne mažiau kaip 3-4 bauginančio ir dviprasmiško pobūdžio sms žinutes turiniu: „Pakel rageli nes rimta rek kalbeteis nekoliosus rme paklbesiau“, „R. pakelk butena rek“, „Ar tau malone“, „Ar gera jautis“, „Kam tep elgis“, „Ar to nnetori bute pas tirejes“, „R.pkelnnek“, „Deko nekeli ar serdele nneskaud maziau gal ramenaminkis ka mon elkeis“, „Ar teik boste kad bije kelt“, sistemingai baugino žmoną R. K.-K., naudodamas psichinę ir fizinę prievartą.
Kaltinamasis T. K. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2018-07-22 būnant jo mamos namuose, (duomenys neskelbtini), tarp jo ir žmonos R. K.-K. kilusio konflikto metu jai sudavė, bet tikrai ne 20 smūgių, kitą dieną 2018-07-23 ryte toliau būnant jo mamos namuose kilusio konflikto metu taip pat galėjo iš delno pliaukštelėti. Galėjo būti ir daugiau nei vienas smūgis. Tą pačią dieną grįžus į (duomenys neskelbtini), iš kaimyno kalbų suprato, kad žmona jam buvo neištikima. Kadangi buvo įkalinimo įstaigoje, grįždavo kas tris mėnesius, žmona tuo laikotarpiu galėjo būti jam neištikima. Tokia situacija jau yra buvusi, kai jam būnant suimtam, žmona buvo apsigyvenusi su kitu vyru. Tarp jo ir žmonos įvyko konfliktas, ši puolė jį su peiliu. Tada jis išmušė peilį jai iš rankų, gal tuo metu ir lūžo pirštas. Jis nesuprato. Tada trenkė jai rankos kumščiu, kai ji buvo parklupdyta, įdaužė su peilio bukuoju galu, kad jai būtų pamoka, kad suprastų, ką ji dirba. Sudavė ranka 3-4 kartus. Iš pradžių konfliktas vyko virtuvėje, vėliau numetė žmoną į lovą, vėl įdaužė. Buvo neblaivus. Pasakė žmonai, kad vėl jį „pasodins“, vėl viskas sugrius, bus pradėta baudžiamoji byla. Tada atvažiavo policijos pareigūnai. Tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime, tikrai nesudavė, prieš šį įvykį žmona nukrito nuo laiptų, tai tada ir galėjo susižeisti. Po konflikto buvo sulaikytas dvi paras, jam buvo paskirta kardomoji priemonė – nesiartinti prie nukentėjusiosios. Kai jį paleido, nuėjo pas draugą ir ten gėrė alų, vėliau paskambino žmonai ir pasakė, kad negali prie jo artintis, nes paskirti apribojimai, policija atvažiuos tikrinti. Žmona pati atėjo pas jo draugą. Jai pasakė „eik atsiimk pareiškimą, daryk kažką“, nesakė konkrečiai ką. Būdami pas draugą susitarė, kad eis tvarkytis į policiją, abu viską suplanavo. Tvarkė šeimynines problemas, pripažįsta, kad smurtavo, nes yra karštakošis, nesusivaldė, sudavė žmonai, bet jos į policiją už rankos nenuvedė, neparašė, ką sakyti. Į policijos komisariatą atvažiavo kartu, jis nuėjo atsižymėti, o R. K.–K. – pas tyrėją. Ji tai darė savo noru. Žmonai pasakė, kad, kol to nebus padaryta raštiškai (kol nebus prašymo panaikinti kardomąją priemonę), jis negalės grįžti į namus, bei netikės, kad viska baigta, kol nepamatys, kad parašyta raštiškai. Kadangi prokuroro nerado, jiems pasiūlė kreiptis į teismą. Prašymus teisėjai dėl kardomosios priemonės panaikinimo parašė abu ant atskirų lapų. Ką jai rašyti, sugalvojo abu, nevertė žmonos taip rašyti, psichologinio spaudimo nedarė. Jokių grasinančių žinučių nerašė. Žmonai rašė, skambino tik todėl, kad nežinojo, kaip jam toliau elgtis, ką daryti. Žinojo, kad žmona serga depresija, jai negerai. Pripažino, kad tarp jo ir žmonos dažnai kildavo konfliktų, kurių metu vartodavo necenzūrinius žodžius. Taip pat parodė, kad 2018-08-30 įvykius žmona išprovokavo pati. Jiems būnant (duomenys neskelbtini) abu vartojo alkoholį. Kadangi pamatė, kad žmona vartoja vaistus nuo depresijos, norėjo atimti vaistus ir uždaužė. Neprisimena, ar trenkė iš delno ar kumščiu ir kur tiksliai - gal į veidą, gal į krūtinę. Buvo ir daugiau barnių, bet jų nesureikšmina. Pripažino, kad spyrė žmonai iš kojos. Kažkada žmonai yra užsiminęs, kad jei žmona ramiai negyvens, „plaksis“ su vyrais, jį badys pirštais, tai ir jis neleis žmonai ramiai gyventi. Gal ji kažkaip kitaip suprato jo žodžius, bet jis čia niekuo dėtas. Po to, kai žmona pabėgo į Krizių centrą, jis nežinojo, kur ji yra, todėl ir skambino, rūpinosi ja. Telefono numerį ji pasikeitė ne dėl jo, o kad susirastų kitą vyrą. Be to, Krizių centre žmonai liepė duoti parodymus prieš jį, ji buvo „apšlifuota“ (psichologiškai paveikta), nes prieš tai ji jo nebijojo. Byla, kaltinimai jam yra perdėti, išpūsti. Su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu nesutinka. Dėl to, kad smurtavo gailisi, žmonos atsiprašė, bet tikrai jai negrasino, psichologinio spaudimo duoti parodymus jo naudai nedarė, piršto nesulaužė (išsamūs parodymai protokole, 4 t., b. l. 7-13).
Nukentėjusioji R. K.–K. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Kartu apsigyveno, kai jis grįžo iš įkalinimo įstaigos, tai buvo 2018-05-04. Nuo pat santuokos pradžios vyras ėmė prieš ją smurtauti, visą laiką įsakinėdavo. Kai neatsiliepdavo telefonu, pastoviai skambindavo pagalbos telefonu 112 ir kviesdavo tarnybas, jis nuolat norėdavo žinoti, ką ji veikia. Buvo daug žiaurių įvykių, kurie nėra užfiksuoti policijoje, todėl nieko negali įrodyti. Sutuoktinis yra ją metaline žarna mušęs, šiaip ją daužydavo labai dažnai. Vieną dieną myli, o kitą dieną jau spardo. Pastoviai prikaišioja, kad yra neištikima. Žiauriausiai sutuoktinis ją sumušė 2018 m. liepos mėnesį, tikslios datos nepamena. Buvo sumušta ir suspardyta. Nematė akimis, nes jos buvo sumuštos, visas veidas, rankos buvo mėlynos, kojos buvo mėlynos net iki žaizdos, koja dar ir šiandien tebėra mėlyna. Viskas prasidėjo po to, kai konfiskavo jų mašiną ir iš (duomenys neskelbtini) grįžo į (duomenys neskelbtini), į jo mamos namus. Vakare po miestelio šventės namuose vyras pradėjo ją mušti, vadino „vadala, kurva, sterva, žiurkė“, spardė. Tą vakarą jai buvo suduota kumščiu į veidą, į krūtinę, rankos buvo mėlynos, kojos buvo suspardytos. Tikslaus smūgių skaičiau nepamena. Tą vakarą T. K. ir pirštą išlaužė. Paėmė už rankos ir laužė, tai ir išlūžo pirštas. Tai padarė tiesiog sadistiškai. Kitą rytą jis vėl jai sudavė porą kartų, pastūmė, o grįžus į (duomenys neskelbtini), namuose pasakė, kad ji negerai pjausto pomidorus, paėmė peilį ir dėjo su peilio bukuoju galu jai į galvą kokius 3-4 kartus. Vyro bijojo, tą dieną nesugebėjo net valgyti padaryti. Paskambino policijai. Policijos pareigūnai viską nufotografavo, yra byloje nuotraukos, kurios įrodo, kaip ji atrodė. 2018-08-30 T. K. įėjo į kambarį ir trenkė jai į veidą bei pasakė: „Čia su gimtadieniu“. Kumščių nebenaudojo, nes nuo kumščių lieka mėlynės, o mušė iš plaštakos, nes taip mėlynių nelieka. Pataikė į veidą, dar ir įspyrė. Smakre buvo mėlynė nuo spyrio į smakrą, nors ir pasitraukė, bet vis tiek pataikė. Neprisimena, kiek kartų sudavė. 2018-08-31, jos gimtadienio dieną T. K. visą dieną vaikščiojo ir prikišęs kumštį vis grasino, kad ji negertų. Tai veikė ją psichologiškai. Vakare, kai visi išėjo, porą kartų spyrė, nes ji su kažkuo esą permiegojo. Smurtą patyrė 2018-08-31 vakare ir 2018-09-01 vakare. Vyras visą laiką gerdavo, dieną ir naktį. Kai T. K. 2018-09-03 išvažiavo į policiją atsižymėti, ji pabėgo į krizių centrą. Nebeištvėrė smurto – tiek fizinio, tiek psichologinio, keiksmažodžių. Kai kreipėsi į krizių centrą, vyras daugybę kartų skambino, rašė ir žinutes. Sakė, kad viską jai atleidžia. Parašyti pareiškimą dėl kardomosios priemonės panaikinimo buvo T. K. mintis, nes jis neturėjo, kur gyventi. Jis sakė: „eik, rašyk į teismą, kad panaikintų kardomąją priemonę, kad galėtume gyventi kartu, kad man nereikėtų slapstytis“. Parodymus taip pat liepė pakeisti, liepė sakyti, kad ją sumušė ne jis, o kažkokia I. Jis jai pasakė, ką turėtų sakyti. Jis davė parodymus, taip liepė ir jai sakyti. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus pakeitė bijodama, paveikta T. K. psichologinio spaudimo. Vyro bijojo, nes jis pastoviai ją mušdavo. Po parodymų pakeitimo vėl prasidėjo smurtas, todėl nusprendė nebemeluoti. Bijo, kad T. K. ar jo draugai ją nužudys. Tiki, kad vyras pasamdys draugus, kurie ją paseks ir nužudys. Po minėtų įvykių bijojo į gatvę išeiti, nueiti į parduotuvę maisto nusipirkti. Jo grasinimai buvo realūs, ne juokai. Jei pagrasindavo, tai ir trenkdavo (išsamūs parodymai protokole, 4 t., b. l. 32-36). Per baigiamąją kalbą nurodė, kad su vyru susitaikė, nes šis prisiekė daugiau nesmurtauti, jam atleido. Prašė neskirti jam griežtos bausmės. Civilinio ieškinio atsisakė.
Liudytojas M. V. parodė, kad tikslios datos ir laiko nurodyti negali, pagal pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje nuvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), adreso nepamena. Nuvykę į vietą pamatė, kad nukentėjusioji buvo stipriai sumušta – matėsi mėlynės ant veido, taip pat buvo mėlyna ranka. Moteris papasakojo, kad ją sumušė T. K., taip pat pasakojo, kad ir dieną prieš tai vyras ją sumušė pas giminaičius, (duomenys neskelbtini). Tada iškvietė medikus, kurie išsivežė nukentėjusiąją, o jie sulaikė įtariamąjį T. K..
Liudytoja D. M. parodė, kad 2018-09-03 jai dirbant (duomenys neskelbtini) krizių centre atėjo drebanti ir išsigandusi R. K.-K. ir pasakė, kad atvežė savo vyrą į policiją atsižymėti ir nuo jo pabėgo. Prašė pagalbos, pasakė, kad daugiau nebegali gyventi smurtinėje aplinkoje. Sakė, kad kiekvieną dieną patiria fizinį, psichologinį ir net seksualinį smurtą. Vyras kiekvieną dieną vartoja alkoholį ir ją stumdo, tranko, yra net už akiduobių griebęs. Pati stebėjosi, kad išdrįso kreiptis pagalbos. Sakė, kad turėjo minčių ir apie savižudybę. Ji norėjo apsigyventi Krizių centre, pasislėpti nuo vyro. Į policiją kreiptis nenorėjo, bijojo, kad vyras su ja susidoros, bet psichologė išaiškino jai, kad būtina kreiptis į policiją. Po apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją R. K.-K. grįždavo tokios būklės, pagal kurią galima spręsti, kad ji išgyvena potrauminio streso sindromą, tai rodo, kad moteris yra išgyvenusi ilgalaikius traumuojančius įvykius. Pokalbių su nukentėjusiąja metu sužinojo, kad T. K. bandė susisiekti su ja, t. y. skambina ir rašo žinutes, todėl kreipėsi, kad kardomoji priemonė vyrui būtų sugriežtinta. Negali įvardinti tikslaus žinučių ir skambučių skaičiaus, bet buvo tikrai daugiau kaip 20 sms žinučių ir skambučių per savaitgalį. Iš turimų duomenų žino, kad moteris dėl pagalbos kreipėsi ir anksčiau, kolegė jai yra teikusi specializuotą pagalbą telefonu, bet R. su T. K. susitaikė. Tokį poelgį galimai įtakoja Stokholmo sindromas, kai moteris įsimyli savo smurtautoją ir nebegeba adekvačiai vertinti situacijos ir jai kylančios grėsmės dėl pakartotinio smurto. Potrauminio streso sindromas ir baimė išgyventi - visa tai dar kartą paaiškina, kodėl moteris atleidžia smurtautojams.
Liudytoja R. R. parodė, kad datos nepamena (duomenys neskelbtini) vyko šventė, po šventės paryčiais apie 4.30 val. ar 5 val. ryto pas ją į namus atėjo T. K. ir R. K.-Knistautė, dar buvo atėjusi ir jos draugė I., kuri ieškojo pamesto telefono. Rasa ir Inga susikivirčijo žodžiu, po to I. išėjo. Pas ją jokių muštynių nebuvo. Kitą rytą matė, kaip parke T. K. spardė R., iškeikė ją, kad ši nemokanti užsidaryti tualeto durų. Po kelių dienų susitiko R., matė, kad jos veidas buvo visas suspardytas, mėlynas, kojos suspardytos, ant piršto buvo langetė, tai matyt buvo sulaužytas. Dažnai matydavo R. sumuštą. R. minėjo, kad buvo apvirtusi, bet ji tuo nepatikėjo. Mano, kad R. nieko nepasakojo apie T. K., nes bijojo.
Liudytoja A. M. parodė, kad datos nepamena, vyko į įvykį kaip skubios medicinos pagalbos specialistė pagal pranešimą, kad sumušta moteris. Butas buvo trečiame aukšte, gatvės neprisimena. Įvykio vietoje buvo policijos pareigūnai, galimai kaltinamasis T. K., kuris bendravo su policijos pareigūnais, ir R. K. – K., kuri skundėsi, kad ji buvo sumušta. Ant nukentėjusiosios kūno pastebėta įvairių sumušimo žymių (kraujosruvų). Vienos buvo jau geltonos spalvos, kitos žalios, o kitos mėlynos spalvos. Ji sakė, kad yra pastoviai mušama, kad jai visur skauda. R. atrodė išsigandusi, tačiau konkrečiai neįvardijo, kad ko nors bijo. Kadangi negalėjo tiksliai nustatyti jos sužalojimų, nes sumušimų buvo ant įvairių kūno vietų, todėl moterį nuvežė į (duomenys neskelbtini) Regioninės ligoninės priėmimo skyrių tam, kad traumatologai patikslintų diagnozę. Važiuojant į ligoninę nukentėjusiajai papasakojo, kad yra toks krizių centras ir ten rūpinasi nukentėjusiomis moterimis, pasakė (duomenys neskelbtini) krizių centro adresą. Kitos dienos ryte nukentėjusioji atėjo į (duomenys neskelbtini) krizių centrą ir ji kaip krizių centro konsultantė suteikė jai pagalbą. Rasa papasakojo, kad patiria smurtą, yra žeminama, bet ji norėjo susitaikyti su savo vyru, pasakojo, kad turi planų parduoti butą, nori kraustytis gyventi į kaimą. Paaiškino nukentėjusiajai, kas yra „smurto ratas“.
Liudytoja I. P. parodė, kad į įvykio vietą nevyko, tik pradėjo ikiteisminį tyrimą. Aplinkybių, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nepamena.
Iš 2018-07-23 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2019-07-23 adresu (duomenys neskelbtini), pagal nukentėjusiosios R. K.–K. pranešimą užfiksuotas smurtas artimoje aplinkoje. Tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, jog 2018-07-22, apie 15 val., (duomenys neskelbtini), pas įtariamojo motiną, kilus konfliktui, vyras T. K. ranka ir koja sudavė daug smūgių R. K.-K. į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Po to 2018-07-23, apie 8 val. tuo pačiu adresu, vėl kilus konfliktui, T. K. 5 kartus smogė kumščiu nukentėjusiajai į veido sritį ir sukėlė fizinį skausmą. 2018-07-23, apie 22.40 val., grįžus į namus, (duomenys neskelbtini), T. K. daug kartų smogė rankomis nukentėjusiajai į veido sritį ir sukėlė fizinį skausmą. Įvykio vietoje nukentėjusioji R. K.–K. buvo išsigandusi, šoko būsenos, labai susijaudinusi, ant kūno matėsi kraujosruvos. Dėl psichinės būklės nukentėjusiosios nebuvo galima apklausti. T. K. nustatytas 2,89 prom. girtumas ir jis pristatytas į policijos įstaigą (1 t., b. l. 15-19).
Iš 2018-07-23 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ant nukentėjusiosios R. K. – K. veido ir rankos matosi kraujosruvos (1 t., b. l. 20-26).
Iš 2018-09-03 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2018-09-03 11.56 val. Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate priimtas R. K.-K. pareiškimas ir ji apklausta kaip liudytoja parodė, kad jos vyras T. K. nuo 2018 m. rugpjūčio pradžios iki rugsėjo 3 d., gyvenant (duomenys neskelbtini), kiekvieną dieną jos atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Liepos mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir T. K. buvo paskirta kardomoji priemonė nesiartinti prie jos, tačiau jie susitaikė ir įsileido gyventi. Nuo rugpjūčio mėn. išsikrausčius gyventi adresu (duomenys neskelbtini), fizinis ir psichologinis smurtas tęsėsi toliau, t. y. T. K. delnais daužydavo į galvą, mušdavo, vartodavo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, versdavo daryti viską, ką sugalvodavo. Smurtą kentėjo, į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą nesikreipė, nes bijojo vyro, kuris neseniai grįžo iš įkalinimo įstaigos už sukčiavimą ir smurtą artimoje aplinkoje. Tačiau 2018-09-03, apie 10 val., automobiliu Opel Zafira atvykus į Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kur vyras privalo periodiškai registruotis, ir jam nuėjus, ji nuo jo pabėgo. Nebenori daugiau kentėti prieš ją naudojamo smurto ir prašo vyrą T. K. patraukti baudžiamojon atsakomybėn (1 t., b. l. 38-41).
Iš 2018-10-25 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir 2018-10-26 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas R. K.–K. savanoriškai pateiktame jos mobilaus ryšio telefone „Nokia C5“, esantis pranešimų (trumpųjų žinučių) aplankalas. Nuo 2018-07-08 iki 2018-09-17 gauta įvairaus turinio 187 pranešimai, kurie išsiųsti iš įvairių nepriskirtų telefono numerių. Nuo 2018-09-17 iki 2018-09-21 yra gauta 16 pranešimų, iš kurių 13 gauta iš vieno telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriam suteiktas vardas „T.“ (1 t., b. 1. 112-133).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. K.–K. nustatyta: kairės plaštakos V piršto artimojo falangos lūžis su lokaliu patinimu ir skausmingumu, abiejų blauzdų paviršiniai nubrozdinimai, kurie padaryti kietu buku daiktu iki kreipimosi į gydymo įstaigą 2018-07-23 23:34 val. Nustatyti sužalojimai visumoje dėl kairės plaštakos V piršto lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. 2018-07-23 23.34 val. VšĮ Regioninės (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje nustatyta: dešiniame paakyje didelė mėlynė, dešinėje blauzdoje mėlynės, neatitinka jokių medicinos terminų žodynų sąvokų, t. y. pateiktuose medicininiuose dokumentuose sužalojimai neįvardyti kaip nubrozdinimu, kraujosruva ir/arba žaizda, todėl įvardintos mėlynės nevertintos (1 t., b. l. 145-146).
Papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad R. K.- K. nustatyta: kairės plaštakos V piršto artimojo falangos lūžis su lokaliu patinimu ir skausmingumu, abiejų blauzdų paviršiniai nubrozdinimai, padaryta kietu buku daiktu (daiktais). Neatmetama galimybė, kad sužalojimai nustatyti kairėje plaštakoje ir blauzdose, pagal medicininius dokumentus, galėjo būti padaryti R. K.–K. nukritus nuo laiptų (1 t., b. l. 151).
Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2018-07-23 23.13 val. R. K.–K. buvo blaivi, o 2018-07-23 23.11 val. T. K. nustatytas 2,89 prom. girtumas (1 t., b. 1. 152).
Iš 2018-09-17 Telšių krizių centro rašto matyti, kad krizių centras informavo apie tai, kad T. K., pažeisdamas kardomosios priemonės sąlygas, nuolat skambina mobiliuoju telefonu R. K.–K. ir rašo jai trumpąsias sms žinutes (1 t., b. l. 153).
Iš (duomenys neskelbtini) krizių centro pateiktos informacijos dėl R. K.–K. psichinės būklės nustatyta, kad R. K.–K. išgyveno stiprius potrauminio sindromo (PTSS) požymius: aukšto lygio nerimas, depresyvumas, pyktis, liūdesys, gėda, bejėgiškumas, nepasitikėjimas savimi, miego sutrikimai dėl galimai prieš ją naudojamo sistemingo psichologinio, fizinio ir net seksualinio smurto. Potrauminio streso sindromo požymiai siejasi su patirtais sunkiais trauminiais išgyvenimais, kurie sukelia stiprų baimės, nepasitikėjimo savimi jausmus. Iš baimės moteris pakluso smurtautojui. Galima tvirtai teigti, jog R. K. – K. psichinė būsena yra adekvati, mąstymas logiškas ir jos parodymai yra patikimi (1 t., b. 1. 156).
Iš 2018-07-30 R. K.–K. prašymo matyti, kad ji kreipėsi į Telšių apylinkės teismą dėl kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium ir nesiartinti prie nuketėjusiosios panaikinimo T. K. (3 t., b. l. 2).
Nors kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotų kaltinimų pripažino tik iš dalies – neneigia smurtavęs prieš nukentėjusiąją, sudavęs jai smūgius, tačiau nurodo sudavęs mažiau smūgių nei nurodyta kaltinime, teigia, jog pati nukentėjusioji jį išprovokuodavo, mano, kad pirštas jai galėjo lūžti krentant nuo laiptų, taip pat neigia sistemingai bauginęs nukentėjusiąją ir daręs jai poveikį, tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją, bandymą pasiteisinti ir sušvelninti savo atsakomybę. Kaltinamojo kaltė dėl visų jam pareikštų kaltinimų įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – iš dalies paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, specialisto išvada, kita bylos medžiaga.
Kaltinamasis pripažįsta 2018-07-22 smurtavęs prieš sutuoktinę, tačiau teigia sudavęs mažiau smūgių, kiek smūgių ir kur sudavė, įvardinti negalėjo. Kaltinamojo pozicija dėl piršto lūžio buvo nenuosekli – ikiteisminio tyrimo metu jis apskritai neigė savo kaltę, teisme nurodė, kad pirštą galėjo sulaužyti nebent kitą dieną kilusio konflikto metu bandydamas atimti peilį iš nukentėjusiosios, vėliau prašė jį dėl šios veikos išteisinti. Nukentėjusioji, apklausta netrukus po įvykio (2018-07-24), parodė, kad tą dieną T. K. jai į įvairias kūno vietas koja spyrė ne mažiau 20 kartų ir sudavė rankos kumščiu taip pat ne mažiau 20 kartų (1 t., b. l. 50-51). Apklausta teisme R. K.–Knistautė parodė, kad 2018-07-22 buvo itin žiauriai sumušta T. K., buvo mušama kumščiais ir spardoma kojomis, visas kūnas buvo sumuštas ir būtent šio įvykio metu T. K. sulaužė jai pirštą. Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji taip pat parodė, kad T. K. pirštą jai sulaužė būtent 2018-07-22 (1 t., b. l. 78-81). Nors nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nebuvo nuoseklūs – 2018-08-20 apklausos metu ji pakeitė savo pirminius parodymus (1 t., b. l. 53-54), tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamajam ir yra inkriminuotas kaltinimas pagal LR BK 233 str. 3 d. dėl nusikalstamo poveikio nukentėjusiajai, dėl ko teismas pasisakys papildomai. Kaltinamasis ir jo gynėjas kėlė klausimą dėl nukentėjusios parodymų patikimumo. Pažymėtina, kad nors byloje yra duomenys apie nukentėjusiajai diagnozuotą psichikos sutrikimą (ligą) (1 t., b. l. 154), tačiau įvertinus nukentėjusiosios duotus parodymus kitų byloje esančių įrodymų kontekste, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) krizių centro specialistų nuomonę (1 t., b. l. 156), nėra pagrindo spręsti, kad jos parodymai yra nepatikimi, ir teismas neturi pagrindo jais netikėti. R. K.–K. pirminiai parodymai sutampa su jos ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teisme duotais parodymais. Nukentėjusios parodymus patvirtina ir liudytojų R. R., M. V., A. M. parodymai, jog matė sumuštą nukentėjusiąją, taip pat specialisto išvada (1 t., b. l. 145-146), tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotos aplinkybės. Ir nors papildomoje specialisto išvadoje nurodyta, jog neatmetama galimybė, kad sužalojimai, nustatyti kairėje plaštakoje ir blauzdose, pagal medicininius dokumentus, galėjo būti padaryti R. K.–K. nukritus nuo laiptų, visgi įvertinus 2018-08-10 specialisto išvadoje aptartus medicininių dokumentų duomenis, byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, jog nukentėjusiajai nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas būtent dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų. Kadangi T. K. nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sutuoktinės sveikatą, todėl jo 2018-07-22 padaryta veika kvalifikuotina pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p.
Kaltinamasis, nors ir negalėjo nurodyti tikslių aplinkybių dėl praėjusio nemažo laiko tarpo, buvusio girtumo, tačiau neneigė savo kaltės dėl fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimo 2018-07-23 apie 8 val. ir apie 22.40 val., 2018-08-30 ir 2018-09-01. Kaltinamojo kaltė dėl šių kaltinimų be jo paties parodymų įrodyta ir nukentėjusiosios parodymais, liudytojų M. V., A. M. parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (1 t., b. l. 15-19, 38-41). Kaltinamasis smurtą vartojo savo sutuoktinės atžvilgiu, dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, todėl 2018-07-23 apie 8 val. ir apie 22.40 val., 2018-08-30 ir 2018-09-01 T. K. padarytos veikos kvalifikuotinos pagal LR BK 140 str. 2 d. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jis yra ūmaus būdo („karštakošis“), kad nukentėjusioji neva pati jį provokuodavo, esą buvo jam neištikima, vertintinos tik kaip bandymas pasiteisinti, sušvelninti savo atsakomybę ir teisinės reikšmės padarytų veikų kvalifikacijai neturi.
Kaltinamasis kategoriškai neigė savo kaltę dėl neteisėto poveikio nukentėjusiajai. Pagal LR BK 233 str. 3 d. atsako tas, kas panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją. Taigi baudžiamoji atsakomybė numatyta už poveikį, kuriuo siekiama paveikti asmenį baudžiamojoje byloje duoti melagingus, t. y. neatitinkančius tikrovės, parodymus. Pagal BK 233 str. duoti melagingus parodymus liudytojai ir nukentėjusieji gali būti veikiami įvairiais būdais: prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą. BK 233 str. numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai yra tiesioginė tyčia. Kaltininkas supranta, kad daro poveikį liudytojui, nukentėjusiajam ar kitam proceso dalyviui, siekdamas, kad šis duotų melagingus parodymus. Suprasdamas, kad neteisėtai kišasi į teisingumo vykdymo procesą, jis vis tiek siekia atlikti tokius veiksmus. Jei padarant minėtus veiksmus panaudojamas smurtas, veika kvalifikuojama pagal BK 233 str. 3 d. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-2013, 2K-127-2013).
Smurtas gali būti tiek fizinis, tiek psichinis. Fizinis smurtas yra tada, kai kaltininkas siekdamas priversti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų panaudoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas liudytojo, nukentėjusiojo asmens, eksperto, specialisto kūno neliečiamumas, jų kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos. Fizinis smurtas gali pasireikšti liudytojo, nukentėjusiojo asmens, eksperto, specialisto mušimu, priverstiniu alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų ar žmogaus valią paveikiančių vaistų sugirdymas ir pan. Psichinis smurtas yra tada, kai siekiant priversti minėtus asmenis duoti melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išversti grasinama panaudoti fizinį smurtą (tuoj pat ar ateityje) prieš juos ar jiems artimus žmones, grasinama sunaikinti ar sugadinti jiems priklausantį turtą, paskleisi žinias žeminančias jų garbe bei orumą ir pan. BK 233 str. 3 d. numatytas požymis „kitokia prievarta“ iš esmės apima įvairias tiek fizinio, tiek psichinio smurto formas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-895/2017).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pradėtas 2018-07-24. Tą pačią dieną R. K.–K. buvo pripažinta nukentėjusiąja (1 t., b. l. 63-64), o 2018-07-25 T. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje (2 t., b. l. 99-101). Kaltinamasis parodė, kad po to, kai jam buvo paskirta kardomoji priemonė, jis pats skambino nukentėjusiajai, o susitikęs su ja sutarė eiti į policiją. T. K. pripažįsta nurodęs nukentėjusiajai eiti į policiją ir atsiimti pareiškimą, „daryti kažką“, kad jam būtų panaikinta (pakeista) kardomoji priemonė. Tokiu būdu T. K. ne tik pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, bet ir darė neteisėtą poveikį nukentėjusiajai. Nors kaltinamasis nurodė, kad nevertė R. K.–K. rašyti prašymo teismui, esą nediktavo, ką rašyti, nevertė keisti parodymų, tačiau tokie kaltinamojo teiginiai yra nepagrįsti. Byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad kaltinamasis nuo pat santuokinio gyvenimo pradžios sistemingai naudojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą savo sutuoktinės atžvilgiu, pats pripažįsta vadindavęs ją necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusioji patvirtino, kad bijojo savo sutuoktinio, jai buvo nuolat grasinama, jautė nuolatinį vyro psichologinį spaudimą, jis vis prikaišiojo, kad ji vėl jį „užsodins“, todėl būtent T. K. paveikta ji ir rašė bei 2018-07-31 pateikė teismui prašymą dėl kardomosios priemonės T. K. panaikinimo bei 2018-08-20 pakeitė ir davė melagingus parodymus Telšių apskrities VPK tyrėjai. Sakyti, kad ją sumušė tokia I., o ne T. K., jai nurodė kaltinamasis, kadangi jis pats buvo davęs tokius parodymus, ką patvirtina 2018-07-24 įtariamojo apklausos protokolas (2 t., b. l. 92-93).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir byloje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, jog kaltinamasis, pasinaudodamas nukentėjusiosios psichologiniu pažeidžiamumu, panaudodamas tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą neteisėtai paveikė nukentėjusiąją, kad ši ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, ir tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 233 str. 3 d.
Kaltinamasi taip pat neigia sistemingai bauginęs žmoną R. K.-K., naudodamas psichinę ir fizinę prievartą. LR BK 145 str. 2 d. kriminalizuotas kito žmogaus terorizavimas grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingas kito žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą.
BK 145 str. 2 d. įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šios veikos kasacinio teismo praktikoje pripažįstamos alternatyviomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-627/2012), todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo ar sistemingo bauginimo veiką.
Kaltinamasis neneigia ir bylos duomenimis nustatyta, kad jis nuolat priekaištavo sutuoktinei, kad ši esanti jam neištikima, vadindavo ją necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, vartojo jos atžvilgiu fizinį smurtą. T. K. taip pat pripažįsta rašydavęs žinutes ir skambindavęs nukentėjusiajai, tačiau teigia tai daręs dėl rūpesčio ja, neigia grasinęs sutuoktinei.
Pažymėtina, kad sistemingo kito žmogaus bauginimo naudojant psichinę prievartą sudėtyje psichinė prievarta suprantama ne vien kaip grasinimai nužudyti, tačiau ir kaip kitokiais poelgiais vykdomas bauginimo procesas, objektyviai pasireiškiantis baimės jausmo sukėlimu kitam žmogui. Sistemingu žmogaus bauginimu gali būti pripažinti pasikartojantys, ne vien tik žodžiu ar raštu, bet ir įvairiais kitais atvirais ar užmaskuotais būdais padaryti poelgiai, kuriais siekiama sukelti arba palaikyti baimės jausmą nukentėjusiajam. Bauginamasis poveikis gali būti išreikštas ir neteisėtu fiziniu poveikiu nukentėjusiajam ar kitam asmeniui, turto sugadinimu ar sunaikinimu ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116/2014).
Kad nukentėjusioji jautė nuolatinę baimę, taip pat ir baimę būti nužudyta, patvirtina ne tik jos pačios parodymai, bet ir liudytojų D. M., A. M. parodymai. D. M. nurodė, kad R. K.–K. iš tiesų gyveno traumuojančiuose, smurtiniuose santykiuose, išgyveno potrauminio streso sindromą. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis, netgi būdamas suimtas ir tebesant paskirtiems įpareigojimams nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki spalio mėn. intensyviai jai skambindavo ir rašė įkyrias, dviprasmiško turinio žinutes, iš kurių turinio matyti, jog reikalauja atsiliepti, daro nukentėjusiajai psichologinį spaudimą, kam ši neatsiliepia („Ar tau malone“, „Ar gera jautis“, „Kam tep elgis“, „Deko nekeli ar serdele nneskaud maziau gal ramenaminkis ka mon elkeis“, „Ar teik boste kad bije kelt“), netiesiogiai nurodo, kad nukentėjusioji turėtų vykti pas tyrėją („Ar to nnetori bute pas tirejes“).
Be to, nagrinėjamoje byloje nustatytas T. K. naudotas fizinis smurtas, poveikis nukentėjusiajai vertintini ne tik kaip atskiros nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 2 d. ir 233 str. 3 d., bet ir kaip psichinės prievartos, numatytos BK 145 str. 2 d., išraiška. Nagrinėjamu atveju besitęsiantys bauginimo veiksmai kaltinamojo padaryti ne vieną kartą, jie sudaro tam tikrą neteisėto elgesio grandinę, padaryti siekiant sukelti ir palaikyti nukentėjusiosios baimę, norint, jog ji nerimautų, jaustųsi nesaugiai, paklustų T. K. valiai, nenutruktų su juo šeiminių santykių. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji pakeitė ne tik telefoną, bet ir gyvenamąją vietą. Kaltinamasis sistemingai baugindamas sutuoktinę veikė tiesiogine tyčia, nes suprato, kad pavojingai psichiškai veikia nukentėjusiąją, kelia jai baimę, siekė šią būseną palaikyti ir norėjo taip elgtis.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).
Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.), atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.
Kaltinamasis T. K. padarė net septynis tyčinius nusikaltimus – tris apysunkius ir keturis nesunkius nusikaltimus, iš kurių penki yra susijęs su smurtu artimoje aplinkoje. Kaltinamasis teisiamas jau tryliktą kartą, anksčiau taip pat buvo teistas už smurtinius nusikaltimus (taip pat ir dėl smurto prieš R. K.–K.), yra baustas ir administracine tvarka (2 t., b. l. 1-74, 75-77). Vėl nusikalto praėjus vos dviem mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo, kad jis nelinkęs laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, kritiškai nevertina savo elgesio ir nedaro išvadų. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus LR BK 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 2 d., 233 str. 3 d. ir 145 str. 2 d. sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, bausmių dydį nustatant artimą vidurkiui ir mažesnį už vidurkį. Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 str. 1, 4 d. pagrindu dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. paskirtos bausmės pridedant dalį pagal LR BK 140 str. 2 d., 233 str. 3 d. ir 145 str. 2 d. paskirtų bausmių, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, nusikalstamų veikų pobūdį ir manant, kad tokiu būdu bausmės tikslai bus pasiekti.
Nusikalstamos veikos padarytos prieš priimant Plungės apylinkės teismo 2018-11-26 nuosprendį, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrintina su 2018-11-26 nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1, 4, 9 d.). LR BK 73 str. 2 d. nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai, todėl Plungės apylinkės teismo 2018-11-26 nuosprendžiu T. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise ir turto (automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimas – vykdytinos atskirai ir teismas dėl jų papildomai nepasisako.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o kitos kardomosios priemonės - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintinos nuo nuosprendžio priėmimo dienos, kadangi tolesnis jų taikymas nebėra tikslingas (BPK 139 str. 1 d.).
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 73,89 Eur dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti nukentėjusiosios gydymo išlaidas (1 t., b. l. 104-106). Kaltinamasis neteisėta veika padarė žalą sveikatai, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiosios gydymui. Kaltinamasis žalos dydžio neginčijo, ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas kartu su ieškiniu pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, 73,89 Eur sumą priteisiant iš kaltinamųjų (CK 6.251 str., 6.263 str., 6.280 str. 1 d., 6.290 str.).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. K.–K. buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 5000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 85), tačiau teisiamojo posėdžio metu pareikšto ieškinio atsisakė, nurodė, kad kaltinamajai pretenzijų nebeturi, todėl procesas dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio nutrauktinas.
Laikinas kaltinamojo nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas, esančias sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banko Plungės KAC; pinigines lėšas, esančias sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, paskirtas 2018-12-04 Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, paliktinas galioti iki nuosprendžiu priteistos turtinės žalos atlyginimo. Atlyginus priteistą žalą, laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikintinas.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobiliojo ryšio telefonas Nokia C5 yra grąžintas R. K.-K. ir paliktinas jai (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Liudytojai R. R. iš teismo lėšų apmokėtos kelionės išlaidos – 17,40 Eur pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 1 p., 104 str.) ir priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str., 303 str. 2 d., 304, 305, 307, 308, 313 str., teismas
nusprendžia:
T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 2 d., 233 str. 3 d. ir 145 str. 2 d., ir paskirti jam bausmes:
pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. – laisvės atėmimą 2 metams;
pagal BK 140 str. 2 d. (2018-07-23 apie 8 val. padarytas nusikaltimas) – laisvės atėmimą 9 mėnesiams;
pagal BK 140 str. 2 d. (2018-07-23 apie 22.40 val. padarytas nusikaltimas) – laisvės atėmimą 9 mėnesiams;
pagal BK 140 str. 2 d. (2018-08-30 padarytas nusikaltimas) – laisvės atėmimą 9 mėnesiams;
pagal BK 140 str. 2 d. (2018-09-01 padarytas nusikaltimas) – laisvės atėmimą 9 mėnesiams;
pagal BK 233 str. 3 d. – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams;
pagal BK 145 str. 2 d. – laisvės atėmimą 2 metams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Plungės apylinkės teismo 2018-11-26 nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę T. K. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. nuo 2019-04-16.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., 66 str. į bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal Plungės apylinkės teismo 2018-11-26 nuosprendį bei laikino sulaikymo laiką nuo 2018-07-23 iki 2018-07-25 ir suėmimo laiką 2018-10-17 iki 2019-04-15.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. K. palikti tą pačią kardomąją priemonę – suėmimą.
T. K. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.
Priteisti iš T. K. 73,89 Eur Šiaulių teritorinei ligonių kasai už apmokėtas suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Procesą dėl nukentėjusiosios R. K.–K. civilinio ieškinio nutraukti.
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2018-12-04 nutarimu paskirtą T. K. laikiną nuosavybės teisių apribojimą į pinigines lėšas, esančias sąskaitoje Nr(duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banko Plungės KAC; pinigines lėšas, esančias sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, palikti galioti iki šiuo nuosprendžiu priteistos žalos Šiaulių teritorinei ligonių kasai atlyginimo. Atlyginus priteistą žalą, laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobiliojo ryšio telefoną Nokia C5 palikti R. K.-K.
Priteisti iš T. K. 17,40 Eur proceso išlaidų valstybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistojo T. K. atžvilgiu nuo nuosprendžio kopijos įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.