Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-203-300/2019

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-11-14
Bylos Nr.: 1A-203-300/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-35281-2018-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Raimundas Jurgaitis, Nijolė Matuzevičienė, Vidmantas Mylė
Nukentėjusysis: R. K.
Nuteistasis: T. K.
Civilinis ieškovas: Šiaulių teritorinei ligonių kasai
Advokatai: Naina Lanzbergienė

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
1.2.5.4.2Žmogaus terorizavimas arba sistemingas bauginimas (BK 145 str. 2 d.)
1.2.20.3.1Poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui, susijęs su ikiteisminiu tyrimu, teismu arba Tarptautiniu baudžiamuoju teismu ar kita tarptautine teismine institucija (BK 233 str. 1 d.)
1.2.20.3.3Kvalifikuotas poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui (BK 233 str. 3 d.)
2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-203-300/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35281-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.10.1; 1.2.4.4.2.3; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.2; 1.2.20.3.1; 1.2.20.3.3; 2.1.14; 2.4.2.1; 2.4.6.4.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Nijolės Matuzevičienės ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorėms Inetai Žilinskienei, Rasai Valančienei,nukentėjusiajai R. K.–K.,nuteistajam T. K., jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019-04-16 nuosprendžio, kuriuo T. K. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams,

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2018-07-23 apie 8 val. veikos) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams,

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2018-07-23 apie 22.40 val. veikos) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams,

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2018-08-30 veikos) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams,

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2018-09-01 veikos) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams,

pagal BK 233 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams,

pagal BK 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir T. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Plungės apylinkės teismo 2018-11-26 nuosprendžiu paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir T. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal Plungės apylinkės teismo 2018-11-26 nuosprendį bei laikino sulaikymo laikas nuo 2018-07-23 iki 2018-07-25, suėmimo laikas nuo 2018-10-17 iki 2019-04-15.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir civilinei ieškovei Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš T. K. priteista 73,89 Eur už apmokėtas nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Procesas dėl nukentėjusiosios R. K.–K. civilinio ieškinio nutrauktas.

Priteista iš T. K. 17,40 Eur proceso išlaidų atlyginimo valstybei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. T. K. nuteistas už tai, kad jis 2018-07-22, apie 15 val., (duomenys skelbtini), tarp jo ir žmonos R. K.–K. kilusio konflikto metu, būdamas neblaivus, tyčia spyrė ne mažiau kaip 20 kartų koja į įvairias kūno vietas, laužė rankos pirštus ir sudavė rankos kumščiu ne mažiau kaip 20 kartų savo šeimos nariui – žmonai R. K.–K. į galvos sritį – veidą, taip padarydamas savo šeimos nariui žmonai R. K.–K. kairės plaštakos V piršto artimojo falangos lūžį su lokaliu patinimu ir skausmingumu, abiejų blauzdų paviršinius sužalojimus ir taip nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

2. Be to, T. K. nuteistas už tai, kad jis 2018-07-23, apie 8 val., (duomenys skelbtini), kilusio konflikto metu, būdamas neblaivus, tyčia sudavė rankos kumščiu savo žmonai R. K.–K. ne mažiau kaip 5 kartus į veido sritį ir į dešinės pusės žandą, taip sukeldamas savo šeimos nariui – žmonai R. K.–K. fizinį skausmą.

3. Be to, T. K. nuteistas už tai, kad jis 2018-07-23, apie 22.40 val., (duomenys skelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,89 promilės girtumas), konflikto su savo žmona R. K.–K. metu, tyčia sudavė savo žmonai R. K.–K. ne mažiau kaip 4 kartus peilio plokščia dalimi į galvos sritį, po to lovoje gulinčiai nukentėjusiajai rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip 5 kartus į veido sritį, taip sukeldamas savo šeimos nariui žmonai R. K.–K. fizinį skausmą.

4. Be to, T. K. nuteistas už tai, kad jis 2018-08-30, apie 21 val., (duomenys skelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia suduodamas ranka ir koja ne mažiau nei 3 smūgius savo šeimos nariui žmonai R. K.–K. į galvos sritį, sukėlė savo žmonai R. K.–K. fizinį skausmą.

5. Be to, T. K. nuteistas už tai, kad jis 2018-09-01, apie 18 val., (duomenys skelbtini), būdamas neblaivus, tyčia suduodamas ranka 1 smūgį savo žmonai R. K.–K. į veidą, po to pastumdamas ant lovos ir gulinčiai koja spirdamas 1 kartą į veidą, sukėlė savo žmonai R. K.–K. fizinį skausmą.

6. Be to, T. K. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2018-07-24 iki 2018-08-20, (duomenys skelbtini) ir (duomenys skelbtini), bei (duomenys skelbtini), mušdamas ir smurtaudamas, naudodamas psichologinį smurtą prieš žmoną R. K.–K., ją sistemingai vadindamas necenzūriniais ir žeminančiais žodžiais „padla, kurva, šliundra, prostitute, žertva, šiukšle“, grasindamas „čia negyvensi ir ramybės neturėsi“, „padėsiu į vietą“, reikalaudamas 2018-07-31 rašyti prašymą Telšių apylinkės teismui pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, ir eiti 2018-08-20 į Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – Telšių apskrities VPK) pakeisti savo parodymus jo naudai, siekė paveikti nukentėjusiąją R. K.–K., kad ši Telšių apskrities VPK, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-35281-18 dėl smurto artimoje aplinkoje metu, ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui duotų melagingus parodymus, jog T. K. jos nemušė.

7. Be to, T. K. nuteistas už tai, kad jis nuo 2018 m. birželio mėn., tikslus laikas nenustatytas, iki 2018-09-21, (duomenys skelbtini), ir (duomenys skelbtini), (duomenys skelbtini), bei (duomenys skelbtini), pasinaudodamas savo žmonos R. K.–K. psichine būkle ir pažeidžiamumu, nuolat, kiekvieną dieną priekaištaudamas R. K.–K. dėl svetimų vyrų ir ją vadindamas necenzūriniais bei žeminančiais žodžiais „padla, vadala, kurva, kekše, prostitute, žertva, šiukšle“, užuominomis žodžiu grasindamas nužudyti „čia negyvensi ir ramybės neturėsi“, „padėsiu į vietą“, mušdamas ir smurtaudamas, ją stumdydamas, tampydamas ir suduodamas smūgius, reikalaudamas 2018-07-31 rašyti prašymą Telšių apylinkės teismui pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, ir eiti 2018-08-20 į Telšių apskrities VPK pakeisti savo parodymus jo naudai, o laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki spalio mėn. ne mažiau kaip 10 kartų per dieną, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, paskyrus jam kardomąją priemonę – suėmimą, skambindamas iš savo mobiliojo telefono Nr. (duomenys skelbtini)į R. K.–K. mobilųjį telefoną Nr. (duomenys skelbtini) ir parašydamas per dieną ne mažiau kaip 3–4 bauginančio ir dviprasmiško pobūdžio SMS žinutes turiniu: „Pakel rageli nes rimta rek kalbeteis nekoliosus rme paklbesiau“, „R. pakelk butena rek“, „Ar tau malone“, „Ar gera jautis“, „Kam tep elgis“, „Ar to nnetori bute pas tirejes“, „R. pkelnnek“, „Deko nekeli ar serdele nneskaud maziau gal ramenaminkis ka mon elkeis“, „Ar teik boste kad bije kelt“, sistemingai baugino žmoną R. K.–K., naudodamas psichinę ir fizinę prievartą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. K. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019-04-16 nuosprendžio dalis, kuriomis jis nuteistas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 145 straipsnio 2 dalį ir 233 straipsnio 3 dalį, ir priimti naują nuosprendį ? išteisinti jį neįrodžius, kad jis padarė šiuos jam inkriminuojamus nusikaltimus, taip pat vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi sutrumpinti laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už padarytus BK 140 straipsnio 2 dalyje (4 veikos) numatytus nusikaltimus, bei panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo priteista 17,40 Eur proceso išlaidų valstybei.

8.1. Skunde keliamas nukentėjusiosios parodymų patikimumo klausimas. Teigiama, kad baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji serga (duomenys neskelbtini), tačiau teismas netenkino jo prašymo dėl psichiatrinės ekspertizės paskyrimo nukentėjusiajai, vien todėl, kad (duomenys neskelbtini) krizių centro rašte nurodyta, kad R. K.–K. parodymais galima tikėti. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji vartodama vaistus nuo (duomenys neskelbtini) kartu su alkoholiu bandydavo žudytis. Jis siekdamas ją sutramdyti, kad nebūtų apkaltintas jos nužudymu, vartojo prieš ją fizinį smurtą. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi. Be to, ir anksčiau, atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis kelis kartus kvietė medikus savo žmonai, nes ji išgėrusi vaistų su alkoholiu norėjo žudytis. Kai nustodavo veikti vaistų ir alkoholio mišinys, jis papasakodavo žmonai viską, kas įvyko, ir žmona negalėdavo patikėti, kad taip ji galėjo elgtis. Ir šįkart papasakojus, kas įvyko, žmona pati nusprendė nueiti į policiją atsiimti savo pareiškimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams tai nepatiko, todėl nukentėjusioji, paveikta (duomenys neskelbtini) krizių centro darbuotojų, nurodė, kad jis vertė ją keisti parodymus. Tokius nukentėjusiosios veiksmus, teismas vertino, ne kaip jos ligą, o kaip jos psichologinį pažeidžiamumą, kad jis neteisėtai paveikė nukentėjusiąją duoti melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Bylą nagrinėjant teisme jis buvo suimtas, todėl negalėjo daryti jai įtakos, tačiau nukentėjusioji vis tiek keitė savo parodymus, pavyzdžiui, iš pradžių pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Eur žalos atlyginimo, vėliau šią sumą sumažino ir galiausiai visiškai atsisakė ieškinio. Nukentėjusioji negalėjo paaiškinti, kokia jai padaryta turtinė ir neturtinė žala. Apelianto manymu, visa tai įrodo, nukentėjusiosios parodymų nepatikimumą ir krizių centro poveikį jai, todėl prašo jį išteisinti nepadarius veikos, numatytos BK 233 straipsnio 3 dalyje.

8.2. Skunde pažymima, kad nukentėjusioji davė prieštaringus parodymus dėl to, kada jai lūžo pirštas, t. y. 2018-08-07 apklausos metu ji nurodė, kad pirštas galėjo lūžti nukritus nuo laiptų. 2018-10-26 nukentėjusioji apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad pirštas galėjo lūžti 2018-08-30, kai jis paėmęs už rankos laužė jai pirštus arba kai ji stengėsi išvengti smūgio koja. Apklausiama teisme, nukentėjusioji nurodė, kad pirštas jai galėjo lūžti 2018-07-23 apie 22.40 val., kai jis mėgino iš jos atimti peilį. Be to, ir specialisto išvadoje nurodyta, kad piršto lūžis ir nubrozdinimai ant nukentėjusiosios kūno galėjo atsirasti nukentėjusiajai nukritus nuo laiptų. Pati nukentėjusioji neneigia nukritusi nuo laiptų, tai patvirtino ir byloje apklausti liudytojai, kurie patvirtino, kad nukentėjusioji jiems yra sakiusi, jog susižalojo nukritusi nuo laiptų. Nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl visi prieštaravimai, kurių negalima pašalinti, turėjo būti vertinami jo naudai, jis turėjo būti išteisintas.

8.3. Skunde teigiama, kad 2018-07-23 apie 22 val. konflikto metu nukentėjusioji grasino jam peiliu. Nors jis šią aplinkybę nurodė pagal gautą iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams, jie nufotografavo nukentėjusiąją su peiliu rankoje, tačiau baudžiamojoje byloje nėra šios nuotraukos. Teisme apklausti policijos pareigūnai neprisiminė visų įvykio aplinkybių. Tikint nukentėjusiosios parodymais, jis iš nukentėjusiosios rankų atėmė peilį ir sulaužė jai pirštą, tačiau nukentėjusiosios rankose vėl atsirado peilis. Apelianto manymu, ikiteisminis tyrimas vyko tendencingai, nesiekiant išsiaiškinti tiesos, o siekiant jį nuteisti.

8.4. Skunde nurodoma, kad jis neterorizavo žmonos, todėl nepagrįstai buvo nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Jis rašė SMS žinutes, klausdamas, kur ji yra, kodėl neatsiliepia telefonu, kada grįš namo. Jo rūpestis žmona negali būti traktuojamas, kaip terorizavimas. Tokios žinutės normaliam žmogui negali sukelti baimės, be to, nukentėjusios liga ? (duomenys neskelbtini) ? pasireiškia haliucinacijomis, kai matomi, girdimi ar įsivaizduojami nebūti dalykai ir žmogus juos suvokia, kaip esančius tikrovėje, mąstymo sutrikimai, pasireiškiantys neadekvačiomis mintimis, mąstymo nenuoseklumu.

8.5. Apeliantas pripažįsta, kad naudojo fizinį smurtą prieš žmoną, tačiau jis taip elgėsi norėdamas apsaugoti nukentėjusiąją, nes vartojant psichiką veikiančius vaistus kartu su alkoholiu nukentėjusiajai kildavo suicidinės mintys, todėl prašo remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi paskirti trumpesnę laisvės atėmimo bausmę.

9. Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja ir nukentėjusioji prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o prokurorės – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

10. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 145 straipsnio 2 dalyje, 233 straipsnio 3 dalyje. Nuteistasis pripažįsta vartojęs fizinį smurtą prieš savo žmoną, kad šie jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (iš viso 4 veikos), tačiau prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sutrumpinti už šias veikas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą.

Dėl nukentėjusios parodymų patikimumo

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys) Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-628/2019, 6 punktas). Nors nagrinėjamu atveju nuteistasis turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, tai nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, padarė nepagrįstas išvadas dėl T. K. kaltės.

12. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajai yra diagnozuotas psichikos sutrikimas ? (duomenys neskelbtini), tačiau ji gydosi, vartoja vaistus (1 t., b. l. 154), tačiau betarpiškai su nukentėjusiąja bendravusių psichologų vertinimu, ji yra adekvati ir gali duoti teisingus parodymus (1 t., b. l. 156). Šią aplinkybę patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas S. N. (gydytojas-psichiatras, dirbantis psichikos sveikatos centre, kuriame gydėsi nukentėjusioji), kurio teigimu nukentėjusioji nėra linkusi fantazuoti, tačiau artimam asmeniui paprašius, suvokdama savo veiksmus, gali pakeisti parodymus prašančiojo naudai. Vien aplinkybė, kad nukentėjusioji 2018-07-22 dieną vykusios miesto šventės metu bei per savo gimtadienį šiek tiek vartojo alkoholį, tai savaime nereiškia, kad ji negali duoti teisingų parodymų dėl tos dienos įvykių. Be to, iš alkoholio kiekio matuoklio rodmenų matyti, kad 2018-07-23 d. 23.13 val. R. K.–K. buvo blaivi, o nuteistajam nustatytas 2,89 promilės girtumas (1 t., b. l. 152), tai patvirtina nukentėjusios parodymus, kad šventės metu ji tik šiek tiek išgėrė alkoholio, o jo vyras kelias dienas vartojo alkoholį. Nors apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas S. N. nurodė, kad nukentėjusioji ne kartą bandė žudytis, kad dažniausiai ji tai darydavo vaistus vartodama kartu su alkoholiu, teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nurodomi motyvai (noras apsaugoti nukentėjusiąją nuo suicidinių minčių) nepateisina fizinio smurto naudojimo nukentėjusiosios atžvilgiu.

13. Vien tai, kad baigiamųjų kalbu metu nukentėjusioji atsisakė baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio dėl 5000 Eur žalos atlyginimo (1 t., b. l. 85; 4 t., b. l. 98–108), savaime nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu, nerodo jos nepastovumo. Įvertinus pirmosios instancijos teismo teisiamųjų posėdžių protokolus matyti, kad 2019-02-14 vykusio posėdžio metu nukentėjusioji prašė tenkinti jos pareikštą civilinį ieškinį bei išsamiai paaiškino, kodėl prašo iš nuteistojo priteisti 200 Eur turtinės atlyginimo ir 4800 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso reikalaudama iš kaltininko jai priteisti 5000 Eur sumą (4 t., b. l. 32–37). Gynėjui pabrėžus, kad nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių patirtą turtinę žalą bei reikalaujamos neturtinės žalos dydį, 2019-03-21 posėdžio metu nukentėjusioji atsisakė civilinio ieškinio. Nukentėjusioji paaiškino, kad atsisako reikalavimo dėl žalos atlyginimo, nes nuteistasis jos atsiprašė ir pažadėjo daugiau jos nebemušti, ji atleido jam, tikisi ateityje ir toliau kartu gyventi, be to, jis yra jos vyras, taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo vis vien būtų nukreiptas į judviejų bendrą turtą (4 t., b. l. 98–108). Visa tai rodo, kad nukentėjusioji realiai įvertino susidariusią situaciją ir priėmė, kaip ji mano, tinkamiausią sprendimą ? nereikalauti žalos atlyginimo.

14. Vertinant nukentėjusios parodymus matyti, kad jos pirminiai parodymai, užfiksuoti 2018-07-24, 2018-09-04, 2018-09-07 liudytojo apklausos protokole (1 t., b. l. 50–51, 56–57, 67–68), iš esmės sutampa su jos parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui (1 t., b. l. 78–80) bei jos parodymais pirmosios instancijos teisme (4 t., b. l. 32–37). Sutiktina, kad nukentėjusios parodymuose yra tam tikrų netikslumų, susijusių su tuo, kada ir kiek smūgių jai buvo suduota, tačiau šie neatitikimai nėra esminiai. Įvertinus visumą aplinkybių, kad nukentėjusioji patyrė didelį stresą dėl prieš ją vartojamo fizinio smurto, kad smurtas buvo vartojamas kelias dienas iš eilės, kad praėjo ganėtinai ilgas laiko tarpas nuo tiriamo įvykio iki jos apklausos, todėl nežymūs netikslumai nukentėjusios parodymuose nėra pagrindas netikėti nukentėjusiąja. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tokio pobūdžio bylų specifiką, siekdamas įsitikinti nukentėjusiosios parodymų patikimumu, itin kruopščiai ir išsamiai tyrė jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teisiamojo posėdžio metu, juos lygino tarpusavyje, taip pat vertino juos kitų proceso dalyvių parodymų ir rašytinių bylos įrodymų kontekste. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. K. kaltu dėl jam inkriminuotų veikų rėmėsi ne vien tik nukentėjusiosios parodymais, bet kitais byloje esančiais įrodymais: liudytojų R. R. (1 t., b. l. 89–90), D. M. (1 t., b. l. 92–93), A. M. (1 t., b. l. 95–97; 4 t., b. l. 61–66), M. V. (1 t., b. l. 99–100; 4 t., b. l. 32–37) ir I. P. parodymais (1 t., b. l. 102; 4 t., b. l. 61–66), vertino tarnybiniame pranešime apie galimą smurtą artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 15–19) ir apžiūros protokoluose užfiksuotas aplinkybes (1 t., b. l. 20–26, 114–133), analizavo pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodytas aplinkybes (1 t., b. l. 38–41), specialisto išvadą Nr. (duomenys skelbtini) (03) (1 t., b. l. 145–146), papildomą specialisto išvadą Nr. (duomenys skelbtini) (1 t., b. l. 151), 2018-07-30 nuteistojo ir nukentėjusiosios prašymų dėl kardomosios priemonės ? įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ? turinį (3 t., b. l. 1, 2) bei paties nuteistojo parodymus. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju neesminių detalių nesutapimai, atsižvelgiant į įvykio situaciją, tuo metu buvusią nukentėjusiosios būklę, praėjusį laiko tarpą nuo įvykio, yra logiškai (natūraliai, gyvenimiškai) paaiškinami (pateisinami), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi nukentėjusiosios parodymais kaip vienu iš įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltę.

Dėl nuteistojo kaltės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą

15. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad nukentėjusiajai R. K.–K. buvo nustatytas kairės plaštakos V piršto artimosios falangos lūžis, kad lūžus pirštui buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, tačiau nuteistasis kelia versijas, kad pirštas buvo sulaužytas ne 2018-07-22 vykusio konflikto metu, o galbūt kitą dieną, pavyzdžiui, 2018-07-23 d. 22 val. ar 2018-08-30, kad pirštas galėjo lūžti nukentėjusiajai nukritus nuo laiptų.

16. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistąjį T. K. kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą už tai, kad jis 2018-07-22 smurtaudamas prieš žmoną sulaužė jai pirštą. Iš specialisto išvados (duomenys skelbtini) matyti, kad nukentėjusioji į sveikatos priežiūros įstaigą buvo pristatyta 2018-07-23 d. 23.34 val., apžiūros metu jai buvo nustatytas kairės plaštakos V piršto artimosios falangos lūžis su lokaliu patinimu ir skausmingumu (1 t., b. l. 145–146), todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad galbūt pirštas galėjo būti sulaužytas 2018-08-30. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirštas galėjo lūžti 2018-07-23 d. apie 22 val., kai jis konflikto metu iš žmonos bandė atimti peilį, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais. Nukentėjusioji R. K.–K. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad pirštas lūžo 2018-07-22, nes tądien smurtas prieš ją buvo intensyviausias, ji buvo mušama kumščiais, spardoma kojomis, T. K. sadistiškai laužė jai pirštus (1 t., b. l. 78–80; 4 t., b. l. 32–37). Be to, pagal pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje netrukus į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas M. V. patvirtino, kad jam atvykus nei nuteistasis, nei nukentėjusioji rankoje neturėjo jokio peilio. (1 t., b. l. 99–100; 4 t., b. l. 32–37) Jokio peilio nematė ir skubios medicinos pagalbos specialistė A. M., kuri atvykusi į įvykio vietą apžiūrėjo nukentėjusiąją ir pristatė ją į ligoninę (1 t., b. l. 95–97; 4 t., b. l. 61–66), todėl atmestini kaip nepagrįsti nuteistojo argumentai, kad pirštas galėjo lūžti 2018-07-23, kai atvykus policijos pareigūnams jis bandė iš nukentėjusiosios atimti peilį.

17. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo vertinti, kad nukentėjusioji galėjo susilaužyti pirštą krisdama nuo laiptų. Nors papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys skelbtini) nurodoma, kad kairės plaštakos V piršto artimosios falangos lūžis galėjo būti padarytas R. K.–K. nukritus nuo laiptų (1 t., b. l. 151), tačiau nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad lipdama laiptais žemyn ji paslydo ir nukrito tik nuo trijų paskutinių laiptelių. Tiek apklausiama netrukus po įvykio, tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek ir bylą nagrinėjant teisme nukentėjusioji patvirtino, kad krisdama nuo laiptų ji piršto neužsigavo, pirštas lūžo 2018-07-22 konflikto metu dėl smurtinių nuteistojo veiksmų (1 t., b. l. 50–51, 78–80; 4 t., b. l. 32–37). Įvertinusi šiuos byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėms, kad pirštas buvo sulaužytas būtent 2018-07-22 konflikto metu, todėl T. K. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl poveikio nukentėjusiajai

18. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti nukentėjusį asmenį, kad šis ikiteisminio tyrimo metu, teisme duotų melagingus parodymus. BK 233 straipsnio 3 dalyje numatytas kvalifikuojantis požymis – tas, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padaro panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad smurtas gali būti tiek fizinis, tiek psichinis. Fizinis smurtas yra tada, kai kaltininkas siekdamas priversti nukentėjusį asmenį, kad šis ikiteisminio tyrimo metu, teisme duotų melagingus parodymus, paaiškinimus panaudoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, jų kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos. Fizinis smurtas gali pasireikšti nukentėjusiojo asmens mušimu, priverstiniu alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų ar žmogaus valią paveikiančių vaistų sugirdymas ir pan. Psichinis smurtas yra tada, kai siekiant priversti minėtus asmenis duoti melagingus parodymus, paaiškinimus grasinama panaudoti fizinį smurtą (tuoj pat ar ateityje) prieš juos ar jiems artimus žmones, grasinama sunaikinti ar sugadinti jiems priklausantį turtą, paskleisi žinias žeminančias jų garbe bei orumą ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-895/2017, 39 punktas).

19. Nagrinėjamu atveju T. K. nuteistas už tai, kad jis naudodamas fizinį ir psichinį smurtą vertė nukentėjusiąją R. K.–K. rašyti prašymą dėl kardomosios priemonės panaikinimo bei duoti melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Byloje nustatyta, kad 2018-07-24 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad T. K. smurtavo prieš savo sutuoktinę (1 t., b. l. 1–6), ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018-07-25 nutartimi T. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (2 t., b. l. 99–101), 2018-07-25 T. K. buvo paleistas iš laikino sulaikymo (2 t., b. l. 89), 2018-07-31 teisme gautas nukentėjusiosios R. K.–K. prašymas dėl kardomosios priemonės panaikinimo, kuriame nurodoma, kad ji atleido savo vyrui, su juos susitaikė ir pretenzijų jam neturi (3 t., b. l. 1). Įvertinus nukentėjusiosios ir nuteistojo parodymus matyti, kad paleidus nuteistąjį iš laikino sulaikymo, jis susisiekė su nukentėjusiąja. Nukentėjusiajai pagailo savo sutuoktinio, nes įpareigojus gyventi skyrium jis neturėjo kur eiti, todėl ji jam atleido, tikėjosi, kad nuteistasis daugiau nevartos fizinio smurto jos atžvilgiu, leido jam sugrįžti į jų bendrus namus. (1 t., b. l. 38–41, 56–57) Nuteistasis suvokdamas, kad galiojant paskirtai kardomajai priemonei, jis negali sugrįžti namo, liepė nukentėjusiajai parašyti prašymą dėl kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – panaikinimo (4 t., b. l. 7–13) Nukentėjusioji pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad nuteistasis nevertė jos rašyti prašymo dėl kardomosios priemonės panaikinimo (4 t., b. l. 32–37), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai kaltinime T. K. buvo inkriminuota aplinkybė, dėl jo reikalavimo nukentėjusiajai rašyti prašymą dėl kardomosios priemonės panaikinimo.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų naudojęs smurtą nukentėjusios atžvilgiu tam, kad ji pakeistų savo parodymus, t. y. duotų jam palankius parodymus apie tai, kad ją sumušė ne jis, o moteris vardu I. Nors apeliaciniame skunde nuteistais nurodė, kad nukentėjusioji pati nusprendė pakeisti savo pirminius parodymų, tačiau byloje esantys duomenys visgi patvirtina, kad nuteistasis T. K. liepė nukentėjusiajai keisti parodymus, todėl nukentėjusioji 2018-08-20 davė melagingus parodymus apie tai, kad ją susimušė moteris, vardu I. (1 t., b. l. 53–54) Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji pripažino, kad 2018-08-20 davė melagingus parodymus, nes buvo „psichologiškai paveikta“ nuteistojo, jis konkrečiai nurodė, ką ji turi pasakyti – ją sumušė ne sutuoktinis, o I., kad tai derėtų su jo parodymais. (1 t., b. l. 56–57) Kaip matyti iš 2018-07-24 įtariamojo apklausos protokolo, aiškinantis, kas galėjo sumušti nukentėjusiąją, T. K. nurodė, kad jo žmona susimušė su kita miestelio gyventoja, vardu I. (2 t., b. l. 92–93) Taigi versiją, kad nukentėjusiąją sumušė kažkokia moteris, pirmasis iškėlė nuteistasis. Tik praėjus daugiau nei trims savaitėms po pirminės T. K. apklausos, nukentėjusioji davė jam palankius parodymus, patvirtino jo versiją. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji papildomai paaiškino, kad psichologinis spaudimas pasireiškė tuo, kad nuteistasis bijodamas, kad jam gali būti paskirta laisvės atėmimo bausmė („bijodamas sėsti“), jai sakė: „tu mane užsodinsi“, „pasigailėk manęs ir neduok parodymų, keisk parodymus“. Nukentėjusios teigimu, veikiama jo įtakos ji „pakeitė parodymus, bet vėl viskas grįžo, vėl prasidėjo smurtas“. (4 t., b. l. 32–37) Įvertinusi nukentėjusios nurodytas priežastis, kodėl ji davė melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis versdamas nukentėjusiąją pakeisti parodymus nenaudojo smurto ar kitos prievartos. Nuteistasis tiesiog pasinaudojo tuo, kad nukentėjusioji jį myli, nori su juo kurti bendrą ateitį, ir taip privertė nukentėjusiąją duoti jam palankius parodymus. Byloje nesant duomenų, kad nuteistasis versdamas nukentėjusiąją duoti melagingus parodymus būtų naudojęs fizinį ar psichinį smurtą prieš nukentėjusiąją, nepagrįstai T. K. nuteistas pagal BK 233 straipsnio 3 dalį, t. y. nenustačius kvalifikuojančio požymio – smurto ar kitokios prievartos panaudojimo – nuteistojo T. K. veiksmai perkvalifikuotini į BK 233 straipsnio 1 dalį. Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas), iš nusikalstamos veikos aprašymo šalintina aplinkybė, kad šią veiką nuteistasis padarė panaudodamas fizinį ar psichologinį smurtą.

21. Perkvalifikavus T. K. veiksmus iš BK 233 straipsnio 3 dalies į BK 233 straipsnio 1 dalį, jam skirtina griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jos terminą nustatant artimą straipsnio sankcijos vidurkiui. Tokia bausmė nuteistajam skirtina įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės vertė savo sutuoktinę pakeisti parodymus jo naudai, patvirtinti jo pateiktą įvykių versiją, kad nukentėjusiąją sumušė kitas asmuo, o ne jis), kaltės formą (tiesioginė tyčia), į kaltininko asmenybę: dvylika kartų teistas, naują veiką padarė neišnykus teistumui (2 t., b. l. 1–17, 18–74), būdamas baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 75–77), nedirbantis (2 t., b. l. 82). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su kitomis šiuo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis. Prie subendrintos bausmės pridėtina dalis bausmės, paskirtos pagal Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-11-26 nuosprendį (BK 63 straipsnio 4, 9 dalys), įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime (2 t., b. l. 88, 89, 134–137, 160–163; 3 t., b. l. 15–21, 77–81, 137–139), taip pat bausmė, atlikta pagal Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-11-26 nuosprendį.

Dėl nuteistojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį

22. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, nes fizinį smurtą jis naudojo norėdamas apsaugoti nukentėjusiąją, kad ši nenusižudytų, nesiekė jos gąsdinti, o rašydamas SMS žinutes jis tik rūpinosi, kur dingo jo žmona, kodėl ji neatsiliepia į jo telefono skambučius.

23. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Taigi BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) žmogaus terorizavimas sistemingai jį bauginant, naudojant psichinę prievartą. Šios veikos pripažįstamos alternatyviomis, todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo veiką. Nagrinėjamu atveju T. K. nuteistas už sistemingą sutuoktinės terorizavimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais, pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan. Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269-895/2018, 8?11 punktai).

24. Nagrinėjamu atveju per gana trumpą laiko tarpą (dviejų mėnesio laikotarpį) nustatyti penki atvejai, kai nuteistasis panaudodavo fizinį smurtą nukentėjusios atžvilgiu, už šiuos veiksmus T. K. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 2 dalį (4 veikos). Pagrįstai pirmosios instancijos teismas šiuos nuteistojo veiksmus vertino ne tik kaip atskirus nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje, bet ir kaip psichinės prievartos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, išraišką, nes BK 145 straipsnio 2 dalyje esančios veikos, pasireiškiančios nevienkartiniais ir skundžiamame nuosprendyje nurodyto turinio grasinimais bei sistemingu bauginimu naudojant fizinę ir psichinę prievartą, neapima nei BK 140 straipsnyje numatyto fizinio skausmo sukėlimo, nei BK 138 straipsnyje numatyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-265-976/2017, 9.2 punktas ir joje nurodyta nusikalstama veika). Dėl nuolatinio fizinio ir psichologinio smurto (necenzūrinių nukentėjusiąją žeminančių žodžių) nukentėjusioji negalėjo jaustis saugi net namuose, nes nuteistasis dėl menkavertės priežasties imdavo smurtauti, pavyzdžiui, 2018-07-23 apie 8 val. nuteistasis smurtavo prieš žmoną, nes ši, jo manymu, netinkamai pjaustė pomidorus, 2018-07-23 apie 22 val. – manydamas, kad žmona jam buvo neištikima, 2018-08-30 – nes žmona kartu su vaistais nuo depresijos vartoja ir alkoholį.

25. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-489/2018, 6 punktas), todėl įvertinus nuteistojo veiksmus (ne kartą panaudojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę, smurtaudamas ne tik sukėlė jai fizinį skausmą, bet ir nesunkiai sutrikdė sveikatą – kairės plaštakos V piršto artimosios falangos lūžį), teisėjų kolegija pripažįsta, kad nukentėjusioji pagrįstai bijojo grasinimų, išsakytų žodžiu: „čia negyvensi“, „ramybės neturėsi“, „padėsiu į vietą“, kad jo grasinimai gali būti realizuoti. Po to, kai nukentėjusioji neapsikentusi nuolatinio smurto kreipėsi į krizių centrą, nuteistasis jai ne kartą skambino, rašė SMS žinutes. Nukentėjusioji patvirtino, kad pirmąją savaitę po to, kai ji apsigyveno (duomenys neskelbtini) krizių centre, nuteistasis kasdien jai skambindavo, rašydavo žinutes, jos teigimu, po 2, 5 ar 10 žinučių (4 t., b. l. 61?66). Nukentėjusioji pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad bijojo sutuoktinio, kilus konfliktui su vyru, „statydavo rankas“, gindavosi nuo galimų jo smūgių, o išėjusi į (duomenys neskelbtini) krizių centrą neatsiliepdavo į nuteistojo skambučius, kai kurių jai siunčiamų žinučių ji nesuprasdavo, nes būdavo parašytos kelios raidės (jos manymu, rašydamas žinutes nuteistasis buvo neblaivus), tačiau visa tai jai kėlė baimę, ji bijojo savo vyro. (4 t., b. l. 61?66). Aplinkybė, kad SMS žinute nuteistasis klausia žmonos, ar taip elgiesi, nes bijai („ar teik boste kad bije kelt“) (1 t., b. l. 114–133), rodo, kad nuteistasis suvokė, kad toks jo elgesys kelia nukentėjusiajai baimę, tačiau sąmoningai ir toliau taip elgėsi, nenutraukė neteisėtų veiksmų. Įvertinus fizinio smurto intensyvumą (kasdien, kartais net kelis kartus per parą (2018-07-23 apie 8 val. ir apie 22.40 val.)), nukentėjusiajai pasakytus necenzūrinius įžeidžiančius žodžius bei grasinimus, daroma išvada, kad tokiais veiksmais nukentėjusioji sąmoningai buvo verčiama nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą, nuteistasis norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Nuteistojo veiksmai sudarė tam tikrą neteisėto elgesio grandinę, siekiant sukelti ir realiai palaikyti sutuoktinės baimę, norint, kad ji paklustų jo valiai ir elgtųsi pagal jo norus. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs įrodymų visumą, nustatęs objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, pagrįstai T. K. pripažino kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

26. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad sistemingas nukentėjusiosios bauginimas pasireiškė ir reikalavimu pakeisti parodymus jo naudai, rašyti prašymą dėl kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium – panaikinimo, teisėjų kolegijai konstatavus, kad nukentėjusioji pakeitė parodymus nuteistojo naudai bei prašymą dėl kardomosios priemonės pakeitimo rašė ne dėl nuteistojo smurto ar kitokios prievartos, minėti veiksmai šalintini iš nusikalstamos veikos aprašymo. Net iš nusikalstamos veikos aprašymo pašalinus nurodytas aplinkybes, paliktina pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, nes skiriant bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (apysunkis tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (tyčia), kaltininko asmenybę, T. K. paskirta bausmės rūšis ir dydis atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus.

27. Atsižvelgiant į tai, kad T. K. pripažintas kaltu dėl sistemingo nukentėjusiosios bauginimo, kuris pasireiškė fizinio smurto naudojimu laikotarpiu nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2018-09-21, kad jis pripažintas kaltu dėl nusikaltimų žmogaus sveikatai, kurie padaryti tuo pačiu metu kaip ir nusikalstama veika, numatyta BK 145 straipsnio 2 dalyje, todėl bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje, subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas), kai griežčiausia bausmė apima švelnesnes bausmes (kasacinis nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-265-976/2017, 10.2 punktas). Prie paskirtos bausmės pridėtina dalis bausmės, paskirtos pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), taip pat ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

28. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sušvelninti jam pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurioje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu, visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą, skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tokiu atveju, t. y. taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159-976/2019, 5 punktas)

30. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę T. K. už fizinio skausmo sukėlimą sutuoktinei, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bausmių skyrimo taisyklių, atsižvelgė į tai, kad jis padarė keturis nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamų veikų stadiją (veikos baigtos) bei kaltininko asmenybę: nedirbantis (2 t.., b. l. 82), registruotas darbo biržoje (2 t., b. l. 83), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 75–77), praeityje dvylika kartų teistas (2 t., b. l. 1–17, 18–74), nors tik 2018-05-04 buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau netrukus ir vėl nusikalto. Visa tai rodo, kad T. K. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nėra nė vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatė dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes ? kaltininkas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, būdamas recidyvistas, nes naujas tyčines veikas padarė neišnykus teistumui. (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) Visumos šių aplinkybių pagrindu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, pirmosios instancijos teismas T. K. skyrė griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jo terminą numatydamas mažesnį nei sankcijos vidurkis. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad nuteistasis fizinį smurtą naudojo prieš savo sutuoktinę siekdamas ją apsaugoti, nelaikytina išimtine BK 54 straipsnio 3 dalies prasme ir nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl atmestinas apeliacinio skundo prašymas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi sutrumpinti laisvės atėmimo bausmę.

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies, nenukrypo nuo teismų praktikos, išsamiai išanalizavo ir įvertino visas bausmei parinkti ir paskirti teisiškai reikšmingas aplinkybes, ir nuteistajam paskyrė tinkamą – BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą – bausmę, todėl nėra teisinio pagrindo jos švelninti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais,

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

32. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 103 straipsnio 1 punkte numatyta, kad proceso išlaidomis laikomos liudytojui išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti.

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas proceso išlaidomis pripažino liudytojos R. R. kelionės išlaidas iš jos gyvenamosios vietos į teismo posėdžius ir nusprendė iš T. K. išieškoti 17,40 Eur sumą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad liudytoja R. R. dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, vykusiuose 2019-01-14, 2019-01-28 ir 2019-02-15 (3 t., b. l. 132–135; 4 t., b. l. 7–13, 40–43), kad ji pateikė prašymą atlyginti keliones išlaidas bei duomenis patvirtinančius patirtas išlaidas (4 t., b. l. 51, 52), kad pirmosios instancijos teismas išmokėjo liudytojai 17,40 Eur kelionės išlaidų (4 t., b. l. 82). Taigi priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį pagrįstai pirmosios instancijos teismas liudytojos kelionės išlaidas pripažino proceso išlaidomis ir jas priteisė iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019-04-16 nuosprendį : T. K. veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Pašalinti iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį, aplinkybę, kad T. K. šią veiką padarė naudodamas fizinį ir psichologinį smurtą, bei reikalaudamas rašyti prašymą dėl kardomosios priemonės panaikinimo.

Pašalinti iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį, aplinkybę, kad sistemingas nukentėjusiosios bauginimas pasireiškė reikalavimu rašyti prašymą dėl kardomosios priemonės panaikinimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmės, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje, subendrinti apėmimo būdu ir skirti T. K. subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis prie paskirtos subendrintos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje, pridėti dalį bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje ir skirti T. K. dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis prie paskirtos subendrintos bausmės pridėti dalį Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-11-26 nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirti T. K. galutinę subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-11-26 nuosprendį, laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-07-23 d. 23.10 val. iki 2018-07-25 d. 15.40 val. ir suėmimo laiką 2018-10-17 iki 2019-04-15.

Kitoje dalyje Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019-04-16 nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjai Raimundas Jurgaitis Nijolė Matuzevičienė Vidmantas Mylė