- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-09
- Bylos Nr.
- e2S-265-210/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- U. U.
- Ieškovas
- UAB „Mano būstas Radviliškis“
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės U. U. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1596-952/2020, kuria netenkintas atsakovės U. U. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Mano būstas Radviliškis“ ieškinį atsakovei U. U. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Mano būstas Radviliškis“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės U. U. 35 847,10 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 763,00 Eur žyminio mokesčio ir 46,11 Eur už nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką. Atsakovė nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.
2. Atlikęs formalų įrodymų tyrimą, 2019 m. gruodžio 3 d. teismas priėmė sprendimą už akių, ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės ieškovei 35 847,10 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 763,00 Eur žyminio mokesčio ir 46,11 Eur už nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką.
Šalies argumentai
3. Atsakovė U. U. pateikė teismui pareiškimą dėl 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad nesutinka su priimtu sprendimu už akių, kadangi negavo procesinių dokumentų. Byla yra elektroninė, tačiau www.teismai.lt sistemoje, jos paskyroje tokia byla neegzistuoja, todėl negalėjo susipažinti su dokumentais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovė prašė panaikinti 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą už akių, skirti laiko atsiliepimui į ieškinį pateikti.
Atsiliepimas
4. Ieškovė atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė atsakovės U. U. pareiškimo netenkinti, šalies procesinis pasyvumas byloje nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimo už akių. Atsakovė neneigė dokumentų gavimo aplinkybės, tik nurodė, kad dokumentų nematė. Pateikdama pareiškimą atsakovė nepateikė jokių įrodymų dėl galbūt netinkamai priimto sprendimo už akių, nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2020 m. sausio 20 d. nutartimi netenkino atsakovės U. U. pareiškimo dėl 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
6. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad atsakovė yra aktyvi EPP sistemos naudotoja ir periodiškai jungiasi prie šios sistemos, iš atsakovės pateikto EPP išrašo teismas matė, kad atsakovė jungėsi ne prie bylų, bet prie dokumentų. Be to, atsakovei Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. priimtas sprendimas už akių taip pat siųstas per EPP sistemą, šį dokumentą ji matė ir paskutinę dieną pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovė, kreipdamasi į teismą, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės pateikti įrodymai buvo neteisingi, o teismo priimtas sprendimas už akių būtų neteisėtas ar nepagrįstas, pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė apskritai nepasisakė dėl ieškovės pateikto ieškinio neteisėtumo ar nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė nebuvo pakankamai aktyvi ir rūpestinga dėl jos atžvilgiu pradėto teisminio proceso, taip pat nepateikė naujų įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jos pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė U. U. prašo panaikinti sprendimą už akių, bylą nagrinėti įprastinio proceso metu suteikiant laiko pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apeliantė neginčija, kad naudojasi EPP sistema ir klausimo, kodėl pranešimai jai teikiami per šią sistemą, nekelia. Apeliantė tvirtina, kad jos paskyroje EPP sistemoje ši byla yra nerodoma ir ji nematė nei šios bylos, nei pranešimų, susijusių su šia byla, todėl negalėjo laiku pateikti atsiliepimo į ieškinį. Nurodo, kad skundžiamą nutartį apeliantė gavo jau per EPP sistemą, tačiau 2012-12-23 EPP sistemoje nebuvo nei šios bylos, nei jokių pranešimų, susijusių su šia byla.
Šalies argumentai
7.2. Teismui pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo apeliantė negalėjo pateikti jokių įrodymų, argumentų ar prieštaravimų dėl ieškinio ar sprendimo už akių nepagrįstumo, kadangi neturėjo galimybės susipažinti su ieškiniu ir jo priedais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
9. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma, tai vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).
11. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, o atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Sprendimui už akių peržiūrėti reikšmingos dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai). Kita vertus, vien teismo sprendimo nepagrįstumas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą).
12. Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą. Konkrečiu atveju sprendimas už akių buvo priimtas, atsakovei nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį.
13. Apeliantė tiek pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirąjį skundą grindžia esminiu argumentu, kad ji negavo procesinių dokumentų, nes jos paskyroje tokia byla neegzistuoja.
14. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai, be konkrečiai nurodytų asmenų, įteikiami ir asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras (CPK 1751 straipsnio 9 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP (Viešųjų elektroninių paslaugų) posistemiu, išskyrus šio Aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 1751 straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.
15. Taigi, ir fiziniam asmeniui, kuris pagal įstatymus neturi imperatyvios pareigos gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, teismas gali siųsti dokumentus per EPP sistemą tik tuo atveju, jei tokio adresato LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi ir tik jei jis yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje.
16. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė aktyviai naudojasi EPP sistema, tai patvirtina ir 2019-11-28 LITEKO duomenys, iš kurių matyti, kad atsakovė 2019 m. lapkričio 18 d. 13.59 val. buvo prisijungusi prie EPP sistemos, todėl procesiniai dokumentai ir buvo siunčiami atsakovei būtent per EPP posistemį, nes ji yra aktyvi EPP sistemos naudotoja ir periodiškai jungiasi prie šios sistemos. Ieškinys bei teismo pranešimas su nustatytu 14 dienų atsiliepimo pateikimo terminu atsakovei išsiųsti 2019 m. lapkričio 13 d. (trečiadienį) 14.44 val. per EPP sistemą. Pagal CPK 1751 straipsnio 10 dalį, CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Taigi šiuo atveju procesiniai dokumentai atsakovei laikomi įteiktais 2019 m. lapkričio 14 d. (ketvirtadienis), o procesinio termino pradžios diena yra 2019 m. lapkričio 15 d. (penktadienis) nulis valandų nulis minučių (CPK 73 straipsnio 3 dalis), todėl paskutinė termino dvidešimtoji diena yra 2019 m. lapkričio 28 d. (ketvirtadienis) dvidešimt ketvirta valanda nulis minučių. Apylinkės teismas, nustatęs, jog atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį atsakovė nepateikė, 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino visiškai.
17. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teisė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šiuo atveju apeliantė pareiškimą dėl 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo teismui pateikė per EPP 2019 m. gruodžio 23 d. Taigi, atsakovei Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-1596-952/2020 (2019 m. Nr. e2-14736-952/2019) taip pat siųstas per EPP sistemą, šį dokumentą ji matė ir paskutinę dieną pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje sutiko gauti visus priimamus procesinius dokumentus į savo aktyvią LITEKO VEP posistemio paskyrą, dėl to nėra pagrindo spręsti, kad procesiniai dokumentai jai buvo išsiųsti bei įteikti netinkamai ar pažeidžiant CPK 1751 straipsnio 9 dalyje numatyta procesinių dokumentų įteikimo tvarką, juo labiau, kad atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo taip pat pateiktas EPP.
18. Nustačius pagrindo dėl pasyviosios šalies priimti sprendimą už akių buvimą, turi būti vertinamos pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės sprendžiant klausimą dėl jų įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, kad sprendimas priimtas remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų įvertinimu, yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kad gali būti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą. Kalbant apie aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, būtina pabrėžti, kad turima omenyje ne tik nauji, bet ir jau byloje egzistuojančios aplinkybės ir įrodymai. Taigi, nagrinėjamu atveju reikšminga nustatyti, ar atsakovės pareiškime nurodyti įrodymai ir argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju reikšminga tai, kad atsakovė nei su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Atsakovei, siekiančiai sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimo ar abejonės teismo priimtu sprendimu – atsakovės pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas. Įvertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad šiuo atveju atsakovė nebuvo pakankamai aktyvi ir rūpestinga dėl jos atžvilgiu pradėto teisminio proceso, taip pat nepateikė naujų įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
20. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, mano, kad, kreipiantis su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neužtenka nurodyti savo nesutikimo ar abejonės teismo priimtu sprendimu – atsakovės pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti priimto sprendimo už akių akivaizdų neteisėtumą, dėl kurio jis turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovės netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Tokių įrodymų ir argumentų atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar pakeisti nėra teisinio pagrindo (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.