- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-03
- Bylos Nr.
- 1S-341-350/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00228-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- R. S.
- Kategorijos
- 2.5.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios R. S. ( toliau – nuteistoji) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarties, kuria netenkintas Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos ( toliau – Komisija) 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarimas nuteistajai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nuosprendžiu R. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (trys epizodai) nubausta galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 6 metams. Bausmės pradžia 2013 m. liepos 23 d., pabaiga 2019 m. gegužės 14 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajai R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir siūlyti teismui nustatyti auklėjamojo (baudžiamojo) poveikio priemonę, tačiau apylinkės teismas skundžiama nutartimi Komisijos nutarimą atmetė motyvuodamas tuo, kad nors nuteistosios elgesyje bausmės atlikimo metu keičiasi teigiama linkme, tačiau lygtinis paleidimas būtų neadekvatus ir neproporcingas nuteistosios asmenybės apibūdinimui, jos padarytų veikų pavojingumui, taip pat neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri ją paveiktų taip, kad nuteistoji laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų, o svarbiausia, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Šalies argumentai
3. Skundu apygardos teismui nuteistoji prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį ir tenkinant Komisijos nutarimą paleisti ją laikinai iš pataisos įstaigos.
3.1 Nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmusi teisėja neteisingai interpretavo Komisijos nutarime išdėstytas išvadas, nutartį priėmė remdamasi išgalvotomis prielaidomis, nepakankamai atsižvelgė į jos amžių. Pažymi, kad visą gyvenimo darbingą laiką skyrė vaikų, kurių turi 11, auginimui, todėl nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytu argumentu, kad ji nėra dirbusi. Teigia, kad išėjusi į laisvę gaus pensiją, todėl lėšų pragyvenimui turės, gyvens pas ūkininkaujančius ir jokia kriminaline praeitimi nesusijusius giminaičius, kurie ją kaip senyvo amžiaus moterį remia materialiai ir šiuo metu. Atkreipia dėmesį, kad jai greitai bus 70 metų, todėl vien sveikatos stovis nebeleis užsiimti nusikalstama veikla, o praeities klaidos, negali būti kliūtis netaikyti lygtinį paleidimą.
4. Atsiliepimas į skundą nėra gautas.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistosios skundas atmetamas.
6. Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistosios skundo argumentus, Komisijos nutarimą, skundžiamą teismo nutartį, bei kitą teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadą apie tai, ar yra pagrindas nuteistajai taikyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas, ar ne. Teismas tinkamai įvertino nuteistosios asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, nusikalstamo elgesio riziką, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistoji negali būti lygtinai paleista iš pataisos namų.
6.1 Iš bylos matyti, kad nuteistoji atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkių nusikaltimų padarymą (BK 260 straipsnio 1 dalis), jai skirta subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nuteistoji įstatyme numatytą pusę jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiko atliko 2016 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 15 d. atliko 3 metus ir 5 mėnesius paskirtos bausmės.
6.2 Iš skundui nagrinėti pateiktų duomenų matyti, jog bausmės atlikimo metu nuteistoji elgėsi išimtinai teigiamai – lankė įvairias pataisos programas, mokėsi – šiuo metu yra 7 klasėje, lanko vienuolės vedamus užsiėmimus, dalyvavo įvairiose programose ir išklausė įvairius užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleidimui iš laisvės atėmimo vietų, su pertraukomis dirbo ūkio aptarnavimo darbus, kuriuos atliko atsakingai ir kruopščiai. Už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą 2 kartus paskatinta. Bausmės atlikimo metu nuteistoji įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, socialinius ryšius palaiko su vaikais ir seserimi.
6.3 Tačiau teismo turimais duomenimis yra ir kitų, neigiamai nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių, kurios neleidžia tvirtinti, kad nuteistąją galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. O būtent, nuteistosios R. S. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (43 balai). Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis) ji buvo nuteista keturis kartus – 2002 m. sausio 31 d., 2007 m. rugpjūčio 14 d., 2010 m. lapkričio 18 d. ir 2013 m. liepos 23 d. nuosprendžiais. Du kartus nuteistajai R. S. buvo taikytas jos teisinę padėtį švelninantis teisės aktas – BK 62 straipsnis, ir jai buvo paskirta švelnesnė bausmė, nei numatyta įstatyme. Matyti, kad anksčiau nuteistajai R. S. už jos padarytas įstatymų uždraustas veikas buvo taikytos švelnesnės poveikio priemonės, tačiau jos savo tikslų nepasiekė, nes nuteistoji nekeitė savo gyvenimo būdo ir toliau darė įstatymų uždraustas veikas. Tai iš esmės patvirtina, kad būdama laisvėje nuteistoji R. S. laikytis įstatymų ir keisti savo gyvenimo būdą nenori, o gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės normas ir dalinai laikytis teisės aktų reikalavimų gali tiktai būdama izoliuota nuo visuomenės ir, deja, sau išsikeltų tikslų, būnant laisvės atėmimo vietoje, paleista į laisvę neįgyvendina, todėl remiantis prieš tai išvardintais duomenimis apie nuteistosios asmenybę, ankstesnius teistumus, yra pagrindas manyti, jog laisvėje, kada nuteistosios elgesys nebus intensyviai kontroliuojamas, ji vėl gali pradėti daryti nusikalstamas veikas. Aukštesniojo teismo vertinimu, visi šie duomenys neleidžia pagrįstai spręsti, kad bausmės tikslai nuteistajai jau yra pasiekti, ir kad ji toliau gali būti stebima ir kontroliuojama ne laisvės atėmimo vietoje.
6.4 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Komisijos nutarime kaip vienas iš nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo veiksnių nurodyta darbinės patirties stoka, į ką atsižvelgė ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas, bei kas leidžia pagrįstai teigti, kad būdama laisvėje nuteistoji R. S. iš esmės niekada nedirbo. Nors ji teigia, kad visą darbingą amžių skyrė vaikų augimui, ko skundą nagrinėjantis teismas ir neginčija, tačiau, kaip matyti, visos R. S. padarytos nusikalstamos veikos iš esmės susiję su siekiu praturtėti būtent nusikalstamu būdu, nors realiai augindama vaikus ji tuo pačiu turėjo gauti ir socialines pašalpas – t.y. gauti lėšų pragyvenimui nenusikalstamu būdu, tačiau vien gaunamomis valstybės skiriamomis pajamomis ji nesitenkino.
6.5 Nors nuteistoji teigia, kad kitąmet sulauks 70 metų ir sveikatos stovis nebeleis užsiimti nusikalstama veikla, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nuteistosios amžius, kuris šiuo metu itin nesiskiria nuo to, kurio būdama ji paskutinį sykį nusikalto, nesutrukdė nuteistajai įvykdyti nusikalstamas veikas, už kurias ji šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl vien tai, kad ji pataisos namuose elgėsi tinkamai, žada nebenusikalti ir yra garbaus amžiaus, nėra besąlygiškas pagrindas jai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų, kadangi jos asmenybę atspindi ne tik elgesys pataisos įstaigoje, bet ir anksčiau padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis, kiekis ir kitos aplinkybės. Sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
7. Atsižvelgdamas į išdėstytą, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją nuteistosios skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
NUTARIA:
Nuteistosios R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.