Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Švedienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-90-256/2013

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01251-2010-3 Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.4.5.; 2.4.; 2.4.5.2.; 2.4.7.

2013 m. kovo 22 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės,

sekretoriaujant Jurgitai Ravinskienei, Irmai Znatavičiūtei, Ernestui Lubiui, Jolantai Černobrovkinai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. G. (P. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo P. G. nuteistas pagal BK 138str. 1d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams ir įpareigotas per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Iš P. G. priteista R. D. 130,70 litų turtinei žalai ir 3000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. G. nuteistas už tai, kad 2010m. birželio 28d., apie 18.30 val., namo, esančio Architektų g. 27, Vilniuje, kieme konflikto metu tyčia sudavė R. D. kelis smūgius į galvos sritį, padarydamas poodines kraujosruvas dešinio skruosto – smilkinio srityje, rankose ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, galvos smegenų sukrėtimą ir nesunkiai sutrikdė R. D. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė įrodymus nepažeisdamas BPK 20str., 301str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad P. G. suduodamas nukentėjusiajai keletą smūgių į galvos sritį nesunkiai sutrikdė jos sveikatą. P. G. nusikalstami veiksmai pagal BK 138str. 1d.kvalifikuoti teisingai, nes nuteistasis pasikėsino į baudžiamojo įstatymo saugomą objektą – žmogaus sveikatą.

Teismas įvertino įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o nuosprendžio išvadas pagrindė išsamia įrodymų visumos analize.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 138str. 1d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo.

Apeliacinio skundo argumentas, kad nuosprendis paremtas prieštaringais nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais, yra nepagrįstas.

Nukentėjusioji R. D. parodė, kad P. G. yra jos kaimynas, su kuriuo susiklostė priešiški santykiai. 2010-06-28, apie 18.00-19.00 val., su sūnumi D. D. ir dukra važiuodama Architektų gatve pastebėjusi einantį P. G. paprašė sūnaus su juo pasikalbėti ir išsiaiškinti, kodėl kaimynas netinkamai elgiasi ir ją skriaudžia. Sūnus priėjo prie P. G. ir kalbėjosi, netrukus sūnus paprašė jos prieiti, o priėjus P. G. išvadino ją melage ir sudavė kumščiu du smūgius į dešinį smilkinį. Po smūgių trumpam prarado sąmonę, sūnus ją pasodino ant žemės. Tarp sūnaus ir P. G. įvyko susistumdymas, jai mėginant išskirti besimušančius P. G. sudavė jai dar vieną smūgį ir išsitraukė peilį (t.1 b.l.117). Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji R. D. nurodė pareiškime policijai ir apeliacinės instancijos teisme (t.1 b.l.17, 22, 179).

Liudytojas D. D. parodė, kad motina jam pasakojo apie konfliktus su kaimynu. 2010-06-28, su motina važiuojant Architektų gatve pamatė P. G.. Motina paprašė su juo pasikalbėti, jis sustabdė automobilį ir priėjo prie kaimyno išsiaiškinti. P. G. viską neigė, todėl jis pakvietė motiną. Priėjus R. D. P. G. ėmė elgtis agresyviai, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, motina ranka pastūmė P. G., o jis tuo metu sudavė jai dešinės rankos kumščiu į dešinį smilkinį, motina suklupo, jis pasodino ją ant žemės ir sudavė P. G. į veidą, po ko šis išsitraukė peilį (t.1 b.l.37, 137).

Nukentėjusiosios R. D. ir liudytojo D. D. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes.

P. G. kaltė įrodyta ir liudytojo parodymais, kita bylos medžiaga. Liudytojas S. S. parodė, kad gavęs pranešimą apie muštynes nuvyko į įvykio vietą. Į jį kreipėsi R. D., D. D. ir P. G., kurie dėl konflikto kaltino vieni kitus, P. G. buvo agresyvus, dėl to pristatytas į policijos komisariatą. Atlikus apžiūrą kelnių kišenėje rastas peilis (t.1 b.l.36, 117).

Iš R. D. medicininių dokumentų matyti, kad 2010-06-29 jai nustatyti, rankų, veido sumišimai, diagnozuoti galvos smegenų sukrėtimas, vestibulinis ir cefalginis sindromas. 2010-07-07 diagnozuota būklė po galvos smegenų sukrėtimo (t.1 b.l.25-27).

Iš specialisto išvados matyti, kad R. D. padarytos poodinės kraujosruvos dešinio skruosto – smilkinio srityje, rankose ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje ir galvos smegenų sukrėtimas, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t.1 b.l.32-34). Šią išvadą patvirtino pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas R.Raudys (t.1 b.l.137). Šią išvadą ekspertas R.Raudys patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme (t.1 b.l.189).

Apeliacinės instancijos teisme liudytoja N. A. parodė, kad medicininėje kortelėje nenurodė R. D. padarytų sužalojimų, pacientę nukreipė pas neurologą, okulistą ir traumatologą (t.1 b.l.200).

Liudytoja A. D. parodė, kad R. D. nustatė rankų tremorą, pusiausvyros sutrikimą, diagnozavo galvos smegenų sukrėtimą. Apžiūrėjus 2010-05-27 nustatytas potrauminis galvos skausmas (t.1 b.l.200).

Liudytoja A. D. parodė, kad R. D. galvos smegenų sukrėtimas nustatytas pagal anamnezę. Pacientė teigė, kad po sužalojimų prarado sąmonę, pykino, skaudėjo galvą (t.1 b.l.200).

Liudytojas J. S. parodė, kad apžiūrint R. D. aiškių išorinių sužalojimų požymių nematė, galvos smegenų sukrėtimą nustatė iš pacientės paaiškinimu, kad buvo praradusi sąmonę. Pacientė apžiūrai atvyko praėjus devynioms dienoms po traumos, todėl nustatyti neurologinių simptomų nebuvo galimybės (t.2 b.l.7).

Iš apeliacinės instancijos teismo skirtos teismo medicininės ekspertizės akto išvados matyti, kad R. D. nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip septynių trauminių poveikių pasėkoje. Poodinės kraujosruvos veide, rankose, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje vertinant atskirai ir kartu kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Galvos smegenų sukrėtimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Galvos smegenų sukrėtimas nustatytas remiantis sąmonės praradimu, akių obuolių nystagmu, susilpninta konvergencija, su paklaida atliekamais koordinaciniais mėginiais, sutrikusia koordinacija Rombergo pozoje, nebuvimu trauminių požymių galvos smegenų kompiuterinėje tomografijoje, galvos smegenų sukrėtimo išsivystymui ankstesnės ligos ir traumos neturėjo įtakos.

Esant tokioms aplinkybėms darytina pagrįsta išvada, kad konflikto metu P. G. tyčia sudavė R. D. keletą smūgių į galvos sritį ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

Apeliacinio skundo argumentas, kad R. G. veikė būtinosios ginties sąlygomis, yra nepagrįstas.

Asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis neperžengdamas būtinosios ginties ribų padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį arba tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28str. 1 ir 2d.). Pavojingas kėsinimasis turi būti realus ir akivaizdus, t.y. objektyviai egzistuoti, būti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-30/2007, 2K-299/2009, 2K-40/2012). P. G. versiją dėl būtinosios ginties paneigia surinkti įrodymai.

Iš specialisto išvados matyti, kad P. G. padaryta poodinė kraujosruva dešiniame skruoste, paviršinis odos nubrozdinimas viršutinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, muštinė žaizda apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t.y. 2010-06-28, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.1 b.l.50). Bylos duomenimis nustatyta, kad R. G. pirmas užsipuolė nukentėjusiąją, ją įžeidinėjo ir sudavė smūgius į dešinįjį smilkinį. Tuo tarpu D. D., gindamas motiną, sudavė smūgius P. G.. Taigi, P. G. veiksmai neatitinka būtinosios ginties sąlygų, kadangi byloje nenustatyta, kad jam grėsė koks nors pavojingas kėsinimasis.

Pirmosios instancijos teismas P. G. nusikalstamą veiką kvalifikavo teisingai ir pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 138str. 1d., tokią išvadą padarė vadovaudamasis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Padarius išvadą, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, aukštesnysis teismas neprivalo analizuoti kiekvieno skundo argumento, neturinčio esminės reikšmės šiam sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-398/2009).

Esant tokioms aplinkybėms naikinti ar keisti teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusioji R. D. pateikė pinigų apmokėjimo kvitą ir prašė priteisti iš nuteistojo P. G. atstovavimo išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106str. 2d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusioji R. D. apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė priteisti iš P. G. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Iš pinigų priėmimo kvito matyti, kad pirmosios instancijos teisme nukentėjusiosios interesus atstovavo advokatas. Nukentėjusiosios turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti priteistinos iš nuteistojo (BPK 106str. 2d.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo P. G. (P. G.) apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš P. G. 2000 (du tūkstančius) litų R. D. atstovavimo išlaidų.