Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus patikslintą ieškinį atsakovui O. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių nedarbingumo pažymėjimų nustatyta, kad S. K. buvo nedarbinga nuo 2019-04-09 iki 2019-05-31, už laikotarpį nuo 2019-04-11 iki 2019-05-31 jai ieškovas išmokėjo 951,16 Eur ligos išmoką. G. G. buvo nedarbingas nuo 2019-04-23 iki 2019-05-10, už laikotarpį nuo 2019-04-25 iki 2019-05-10 jam ieškovas išmokėjo 332,86 Eur ligos išmoką. Ieškovas prašo išmokėtas ligos išmokas regreso tvarka priteisti iš žalą padariusio asmens – atsakovo.

Iš bylos medžiagos nustatyta ir tai, kad Telšių apylinkės teismas 2019 m. spalio 3 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-494-304/2019 konstatavo, kad O. G. 2019-04-07 tyčia vieną kartą galva sudavė tėvui G. G. į veido sritį, tuo padarydamas veido sumušimą su minkštųjų audinių patikinu kaktos srityje, nosies kaulų lūžimu, taip jį nesunkiai sužalodamas. Taip pat O. G. 2019-04-07 tyčia rankomis nustūmė S. K. nuo laiptų, dėl ko jai siekiant išvengti griuvimo, žengiant žingsnį nuo laiptų žemyn bei kryptelint dešinės čiurnos sąnarį, buvo padarytas dešinės pėdos V padikaulio bazės lūžimas, t. y. buvo nesunkiai sužalota S. K. Atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 138 straipsnio 1 dalyje. Šiaulių apygardos teismo 2019-12-19 nutartimi O. G. apeliacinis skundas atmestas.

Pažymėtina, kad prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-494-304/2019 esančiose Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus išvadose Nr. G 817/2019 (03) ir G 921/2019 (03) (b. b. 1-494-304/2019, 1 t., b. l. 100-101, 106) yra suformuluotos išvados, kad G. G. ir S. K. sužalojimai siejami su 2019-04-07 įvykusiu konfliktu su atsakovu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o pagal šio straipsnio 2 dalį – žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas prievolės atsiranda iš žalos padarymo, o prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus ir draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.38, 6.59 straipsniai).

Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala pripažįstamos turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Šioje byloje iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovo neteisėtais (kaltais) veiksmais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) Fondui buvo padaryta 1284,02 Eur turtinė žala (CK 6.249 straipsnis).

CK 6.248 straipsni nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. Atsakovo kaltė yra įrodyta įsiteisėjusiu Telšių apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu (CPK 182 straipsnio 3 punktas ).

CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Ieškovui įstatymo nustatyta tvarka paskyrus ir mokant atsakovo tyčia sužalotiems asmenims ligos išmokas, tarp neteisėtų (kaltų) atsakovo veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nustačius visas keturias sąlygas – neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), nuostoliai (CK 6.249 straipsnis) – atsakovo atžvilgiu yra pagrindas taikyti deliktinę civilinę atsakomybę (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 1284,02 Eur žalai atlyginti.

Įrodymų, kad buvo skundžiami S. K. išduoti nedarbingumo pažymėjimai ar nustatyta, kad jie buvo išduoti nepagrįstai, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms atmestini atsakovo argumentai dėl S. K. nepagrįstai išmokėtos ligos išmokos.

Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistinas 29 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti iš O. G. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui 1284,02 Eur žalos atlyginimą.

Priteisti iš O. G. į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidas 29 Eur (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.