- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-02-25
- Bylos Nr.
- 1A-120-876/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38730-2025-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Petraškienė, Judita Sungailaitė, Vaidas Vasiliauskas
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,
atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. D., jo gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Linos Eviltienės (toliau – ir Prokurorė) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. D., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. D. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato. Baudžiamoji byla A. D. nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025 m. lapkričio 1 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, A. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš A. D. konfiskuotino automobilio „KAMAZ 44108”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 6 000 Eur.
A. D. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus; teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis 2025 m. lapkričio 1 d. apie 18.15 val., kelio Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – krovininį automobilį „KAMAZ 44108”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 2025 m. lapkričio 1 d. 18.19 val. jam nustatytas 2,38 promilių neblaivumas.
2. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendyje konstatavo, kad išnagrinėjus ir įvertinus baudžiamoje byloje surinktus bei teisme ištirtus įrodymus (tarp jų ir paties A. D. parodymus teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu), pareigūno tarnybiniu pranešimu, neblaivumo nustatymo aktu, alkotesterio parodymais, taip pat įvykio vietos apžiūros protokolu, byloje įrodyta, kad A. D. 2025 m. lapkričio 1 d. apie 18.15 val., kelio Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – krovininį automobilį „KAMAZ 44108”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2.38 promilių neblaivumas. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pripažino, kad A. D. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, jo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. D. neteistas, t. y. jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki vienerių metų), jis tiek ikiteisminio, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, tai taip pat pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į baudžiamojo proceso metu pateiktą prašymą atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį dukros A. D. atsakomybėn, bei esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, teismas sprendė, kad yra pagrindas atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A. D. laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti. Įvertinus ne tik pirmiau nurodytas teigiamai A. D. charakterizuojančias aplinkybes, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, laiduotojos asmenybę, nustatytas vienerių metų laidavimo terminas be užstato, kuris, teismo vertinimu, yra pakankamas, jog būtų pasiekti laidavimo tikslai. Kadangi A. D., vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas vidutinis – 2,38 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, todėl kartu su bausme jam taikyta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes: atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio neblaivumo būsenos, t. y. tamsiu paros metu, tarnybos metu, tarnybiniu transportu važiavo į eismo įvykį, kur buvo reikalinga jo pagalba, kur galėjo būti nukentėjusių asmenų. Šiais savo veiksmais keldamas realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių pasekmių. Kita vertus, teismas sprendė, jog kaip minėta aukščiau, A. D. iki šiol neteistas, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, yra siejamas stiprių socialinių ryšių su šeima (dukros šeima). Iki šios nusikalstamos veikos padarymo dirbo ir charakterizuojamas teigiamai, užsiima savanoriška veikla, ūkininkauja. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustatė, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. lapkričio 1 d. Teismo vertinimu, nustatytas terminas yra proporcingas įvykdytai nusikalstamai veikai bei atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens asmenybei ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad A. D. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai priklausančiu specialios paskirties automobiliu „KAMAZ 44108“, kuris 2025 m. lapkričio 1 d. buvo grąžintas savininkui, vykdyti pavestas funkcijas užtikrinti PGT nenutrūkstamą darbą. Pagal Alytaus rajono savivaldybės administracijos pateiktus duomenis, minėto automobilio vertė su PVM yra 20 300,00 Eur. Kadangi A. D. vairuotas automobilis priklauso trečiajam asmeniui (ginčo dėl to nekilo), vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens, nuspręsta išieškoti šio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Pirmosios instancijos teismas, taikydamas konfiskuotino turto vertės išieškojimą, atsižvelgė į tai, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, bei vertina tokio išieškojimo (tiek viso, tiek dalies turto) proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-6-489/2019, 2K-315-303/2018, 2K-7-304-976/2016). Skundžiamame nuosprendyje pažymėta, jog kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019). Teismas atsižvelgė į tai, jog nėra duomenų, kad A. D. anksčiau būtų vairavęs transporto priemonę neblaivus, todėl sprendė, kad tai leidžia daryti išvadą, jog nepaisant didelio padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, padarytas nusikaltimas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad jis savo elgesį vertina kritiškai, visiškai pripažino kaltę ir pozicijos dėl kaltės nekeitė viso proceso metu, faktinių nusikaltimo aplinkybių neginčijo, davė išsamius paaiškinimus apie savo atliktus veiksmus. Alytaus apylinkės teismas konstatavo, kad išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti apie mažesnį asmenybės pavojingumą. A. D. patyrė šio savo neatsakingo elgesio pasekmes ir neteko darbo bei pajamų šaltinio, šiuo metu jam yra 58 metai, dėl ko tikėtina bus apsunkintos darbo paieškos, atsižvelgiant ir į tai, jog atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo neturės teisės vairuoti transporto priemones. Teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas, išieškant iš A. D. visą konfiskuotino turto – krovininio automobilio „KAMAZ 44108”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą būtų neproporcingas, todėl iš A. D. išieškotina konfiskuotinos transporto priemonės vertės dalį atitinkanti pinigų suma – 6 000 Eur, kuri taip pat yra pakankamai didelė, proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui ir nuteistojo asmenybei ir bus pakankama atgrasyti A. D. nuo pakartotinio vairavimo esant neblaiviam.
II. Apeliacinio skundo ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu Prokurorė prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendį dalyje dėl A. D. netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, trukmės nustatymo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, nustatyti A. D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejų) metų terminą, skaičiuojant jį nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. lapkričio 1 d.
3.1. Prokurorė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas minimalią 1 (vienerių) metų baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo trukmę, neatsižvelgė į nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką bei A. D. asmenybę. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nors A. D. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, tačiau svarbu įvertinti ir tai, kad jis padarė itin šiurkštų tyčinį KET pažeidimą, kuris pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek ir visuomenės saugumui.
3.2. Skunde teigiama, kad iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad A. D. per 5 (penkerius) metus už administracinių nusižengimų padarymą baustas devynis kartus, visus kartus pažeidimai susiję su KET nesilaikymu. Nors galiojanti nuobauda tik viena, visos baudos sumokėtos, tačiau šios aplinkybės neapibūdina A. D. kaip drausmingo vairuotojo. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą, svarbu tai, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo transporto priemonę vairavo tamsiu paros metu, 2025 m. lapkričio 1 d. (Visų šventųjų dieną), kai eismas keliuose ypatingai intensyvus, apie 18.15 val., t. y. tamsiu paros metu, kas tik didino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Nors A. D. nesukėlė jokios žalos tretiesiems asmenims, tačiau jis, vairuodamas automobilį kėlė rimtą grėsmę tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių saugumui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka policijos pareigūnams užkirtus kelią tolesniam vairavimui, skaudesnių pasekmių buvo išvengta.
3.3. Prokurorė skunde apygardos teismui taip pat nurodo, kad A. D. įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Priešgaisrinės apsaugos tarnyboje, alkoholį vartojo tarnybos metu, neblaivus vairavo tarnybinį transportą – sunkiasvorę transporto priemonę „Kamaz 44108“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei. Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui 2025 m. lapkričio 1 d. 18.19 val. pirmuoju pūtimu alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,38 promilių girtumas, antruoju pūtimu 18.38 val. – 2,53 promilių girtumas. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nors tokio pobūdžio bylose vertinamas palankesnis kaltininkui alkoholio kiekio matuoklio rodmuo, t. y. 2,38 promilės, tačiau akivaizdu, kad jo neblaivumas balansavo ties sunkaus girtumo riba, kas taip pat didino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
3.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu Alytaus apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu A. D. paskirtas 1 (vienerių) metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, numatančios, kad bausmės (baudžiamojo poveikio priemonės), skiriamos už nusikaltimo padarymą, savo dydžiu neturi būti mažesnės nei taikomos už žymiai lengvesnius – administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85/2010). Juo labiau, kad jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti jo atsakomybę ir skirti minimalios trukmės draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą, šioje baudžiamojoje byloje nėra. Tokio pobūdžio bylose skiriamas draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones užtikrina viešąjį interesą, taip pat ir visuomenės apsaugą nuo KET reikalavimus pažeidžiančių vairuotojų, o asmens, kuris vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus asmeninio pobūdžio interesai savaime negali būti iškeliami aukščiau už visuomenės saugumą, todėl apeliaciniu skundo prašomas paskirti 2 (dvejų) metų trukmės baudžiamojo poveikio priemonės terminas neabejotinai atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, be to, nevaržytų nusikalstamą veiką padariusio ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto A. D. teisių labiau nei tai reikalinga šiems tikslams pasiekti.
2. Atsiliepimų byloje negauta.
3. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo A. D. ir jo gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Prokurorė apeliaciniame skunde nustatytų bylos faktinių aplinkybių, veikos teisinės kvalifikacijos bei A. D. kaltės neginčija, apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminu, t. y. Prokurorė prašo paskirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 (dvejų) metų laikotarpiui.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise
5. Kaip matyti, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 1 (vienerių) metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025 m. lapkričio 1 d.
6. Pagal teismų praktiką, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek turtinio pobūdžio, tiek ir susijusios su uždraudimu naudotis specialia teise baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
7. Iš baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatytų aplinkybių, A. D. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatydamas minimalią 1 (vienerių) metų baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo trukmę, neatsižvelgė į nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką bei A. D. asmenybę. Iš skundžiamo Alytaus apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio matyti, jog teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui atsižvelgė į tai, jog A. D. vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio neblaivumo būsenos, t. y. tamsiu paros metu, tarnybos metu, tarnybiniu transportu važiavo į eismo įvykį, kur buvo reikalinga jo pagalba, kur galėjo būti nukentėjusių asmenų, tačiau teisėjų kolegija, pritardama Prokurorės apeliacinio skundo argumentams, vis dėlto sprendžia, jog A. D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise, nustatytas 1 (vienerių) metų laikotarpis, nagrinėjamu atveju neatitinka baudžiamojoje byloje esančių aplinkybių, o taip pat ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens A. D. asmenybės.
8. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš baudžiamojoje byloje esančio Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo K. B. 2025 m. lapkričio 1 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2025 m. lapkričio 1 d. apie 18.15 val., Alytaus raj., kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), Alytaus apskr. VPK Alytaus m. ir r. PK Reagavimo skyriaus pareigūnai sulaikė vairuotoją A. D., kuris būdamas neblaivus vairavo automobilį Kamaz 44108, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei. 2025 m. lapkričio 1 d. 18.19 val. pirmuoju pūtimu alkoholio kiekio matuokliu vairuotojui nustatytas 2,38 promilių girtumas, antruoju pūtimu (18.38 val.) A. D. nustatytas 2,53 promilių girtumas (1 t., b. l. 1-2). O taip pat Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus specialisto M. J. 2025 m. lapkričio 1 d. tarnybiniame pranešime nustatyta, kad policijos pareigūnams atvykus į iškvietimą dėl eismo įvykio, atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio vietoje buvo likę daug nuolaužų, buvo iškviesta priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba dėl eismo įvykio vietos išvalymo. Apie 18.08 val. atvyko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ekipažas su transporto priemone Kamaz 44108, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtą transporto priemonę vairavo A. D.. Pareigūnas vairuotojui nurodė pastatyti transporto priemonę prieš policijos tarnybinį automobilį už eismo įvykio nuolaužų, kad jam būtų galima saugiai dirbti. Vairuojant transporto priemonę A. D. nesisekė ją manevruoti, kelis kartus turėjo ištiesinti, nes vis važiavo į šoną, o galiausiai ją pastatė ant nuolaužų, kurias atvyko nuvalyti (1 t., b. l. 8-10). Iš aptartų aplinkybių akivaizdu, jog atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo A. D., atlikdamas darbines funkcijas, t. y. dirbdamas priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, į gautą iškvietimą, atvyko tarnybine transporto priemone (vilkiku), kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Iš policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų, aukščiau aptartų aplinkybių akivaizdu, A. D. negebėjo taisyklingai valdyti transporto priemonės, o taip pat sunkiai orientavosi. Atkreiptinas dėmesys, jog įvykis vyko lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną, apie 18.15 val., t. y. vakare, kai eismas yra intensyvesnis. Apygardos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių pasekmių, todėl nagrinėjamu atveju, sutiktina su Prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 68 straipsnio nuostatų taikymą, nustatant baudžiamojo poveikio priemonės trukmę. Taigi, nagrinėjamu atveju, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei pataisyti kaltininką, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui A. D., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025 m. lapkričio 1 d.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
9. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši teisės norma taikoma ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
10. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartimi atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui A. D. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinkta gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė.
11. Kauno apygardos teisme 2026 m. sausio 21 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant A. D. yra 50 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.
12. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens A. D. teisės į gynybą užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, kad Prokurorės skundas tenkinamas, o taip pat A. D. yra nedirbantis, yra reikšmingesnis ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jos proceso išlaidas, susijusias su jai valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš atleisto pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės asmens A. D. antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Linos Eviltienės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio tenkinti.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025 m. lapkričio 1 d.
Likusioje dalyje Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.