- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-23
- Bylos Nr.
- 1A-273-651/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-02042-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė (pirm.), Linas Pauliukėnas, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- J. R., M. M., J. M.
- Advokatai
- Vaidotas Rutavičius, Arūnas Skuolevičius
Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-273-651/2015
Teisėja Violeta Balčiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02042-2011-0
2015 m. liepos 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. gynėjo advokato V. Rutavičiaus ir nuteistojo J. R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:
M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 223 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 MGL (1129,50 Eur) bauda.
J. R. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 400 MGL (15060,00 Eur) bauda.
Pagal BK 209 straipsnį J. R. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas J. M., tačiau dėl jo apeliacinio skundo negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. nuteistas už tai, kad aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros: jis, būdamas UAB „(-)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2010-04-07 iki 2010-09-14 aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent: pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, reglamentuojančius, kad: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, reglamentuojančius, kad: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, laikotarpiu nuo 2010-08-01 iki 2010-09-14 aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą nepateikdamas visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apie įvykusias ūkines, finansines operacijas UAB „(-)“ apskaitą tvarkiusiai UAB „(-)t“ direktorei D. G., kuri nesuvokusi jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, neturėdama visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, kasos knygoje neužregistravo iš viso 8634,63 Lt kasos įplaukų, iš jų: 3217,67 Lt nuomos mokesčio, gauto iš UAB „(-)“, pagrįsto 2010-08-04 kasos pajamų orderiu, serija Zon Nr. 51; 3217,67 Lt nuomos mokesčio, gauto iš UAB „(-)“, pagrįsto 2010-09-01 kasos pajamų orderiu, serija Zon Nr. 142; 1173,33 Lt nuomos mokesčio, gauto iš UAB „(-)“, pagrįsto 2010-08-04 kasos pajamų orderiu, serija Zon Nr. 50; 1173,33 Lt nuomos mokesčio, gauto iš UAB „(-)“, pagrįsto 2010-09-01 kasos pajamų orderiu, serija Zon Nr. 141.
Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2010-04-07 iki 2010-09-14 negalima iš dalies nustatyti UAB „(-)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
J. R. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą bei paslėpė apskaitos dokumentus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros: jis, būdamas UAB „(-)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vieninteliu akcininku, faktiškai vadovaudamas bendrovei, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2010-09-15 iki 2011-07-29 neorganizavo UAB „(-)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, reglamentuojančius, kad: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, reglamentuojančius, kad: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, laikotarpiu nuo 2010-09-30 iki 2011-07-04 kasos knygoje neužregistravo iš viso 158 130,99 Lt kasos įplaukų, iš jų: 100 000,00 Lt avanso, gauto iš piliečio G. B., pagrįsto 2010-09-30 kasos pajamų orderiu, serija Zon Nr. 0147; 3051,50 Lt nuomos mokesčio, gauto iš UAB „(-) ir Ko“, pagrįsto 2010-10-01 kasos pajamų orderiu, Zon Nr. 144; 1173,33 Lt nuomos mokesčio, gauto iš UAB „(-)“, pagrįsto 2010-10-04 kasos pajamų orderiu, Zon Nr. 143; 2300,00 Lt nuomos mokesčio, gauto iš UAB „(-) ir Ko“, pagrįsto 2010-11-02 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 148; 1100,00 Lt nuomos mokesčio, gauto iš A. V., pagrįsto 2010-10-05 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 144; 830,98 Lt nuomos mokesčio, gauto iš UAB „(-) ir Ko“, pagrįsto 2010-11-08 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 146; 1173,33 Lt nuomos mokesčio, gauto iš UAB „(-)“, pagrįsto 2010-11-10 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 145; 2300,00 Lt nuomos mokesčio, gauto iš UAB „(-) ir Ko“, pagrįsto 2010-12-01 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 149; 1173,33 Lt nuomos mokesčio, gauto iš UAB „(-)“, pagrįsto 2010-12-01 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 145; 1100,00 Lt nuomos mokesčio, gauto iš A. V., pagrįsto 2010-12-05 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 145; 1151,30 Lt nuomos mokesčio, gauto iš UAB „(-) ir Ko“, pagrįsto 2010-12-06 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 146; 159,11 Lt nuomos mokesčio, gauto iš A. V., pagrįsto 2010-12-06 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 147; 1173,33 Lt nuomos mokesčio, gauto iš UAB „(-)“, pagrįsto 2011-01-04 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 151; 1265,71 Lt nuomos mokesčio, gauto iš A. V., pagrįsto 2011-01-04 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 152; 3449,54 Lt nuomos mokesčio, gauto iš UAB „(-) ir Ko“, pagrįsto 2011-01-04 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 150; 1323,33 Lt nuomos mokesčio, gauto iš UAB „(-)“, pagrįsto 2011-02-01 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 155; 136,23 Lt nuomos mokesčio, gauto iš A. V., pagrįsto 2011-02-01 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 153; 1000,00 Lt nuomos mokesčio, gauto iš UAB „(-) ir Ko“, pagrįsto 2011-02-01 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 154; 1174,62 Lt nuomos mokesčio, gauto iš UAB „(-) ir Ko“, pagrįsto 2011-02-07 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 157; 1300,00 Lt nuomos mokesčio, gauto iš UAB „(-) ir Ko“, pagrįsto 2011-02-07 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 156; 2300,00 Lt nuomos mokesčio, gauto iš UAB „(-) ir Ko“, pagrįsto 2011-02-23 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 158; 2300,00 Lt nuomos mokesčio, gauto iš UAB „(-) ir Ko“, pagrįsto 2011-03-01 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 159; 1193,54 Lt nuomos mokesčio, gauto iš UAB „(-) ir Ko“, pagrįsto 2011-03-01 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 162; 147,23 Lt nuomos mokesčio, gauto iš A. V., pagrįsto 2011-03-01 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 161; 1173,33 Lt nuomos mokesčio, gauto iš UAB „(-)“, pagrįsto 2011-03-02 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 160; 900,02 Lt nuomos mokesčio, gauto iš A. V., pagrįsto 2011-03-09 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 163; 3551,15 Lt nuomos mokesčio, gauto iš UAB „(-) ir Ko“, pagrįsto 2011-04-01 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 165; 1058,25 Lt nuomos mokesčio, gauto iš A. V., pagrįsto 2011-04-01 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 166; 1173,33 Lt nuomos mokesčio, gauto iš UAB „(-)“, pagrįsto 2011-04-01 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 164; 1060,45 Lt nuomos mokesčio, gauto iš A. V., pagrįsto 2011-04-01 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 169; 1173,33 Lt nuomos mokesčio, gauto iš UAB „(-)“, pagrįsto 2011-05-02 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 167; 3185,98 Lt nuomos mokesčio, gauto iš UAB „(-) ir Ko“, pagrįsto 2011-05-02 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 168; 1173,33 Lt nuomos mokesčio, gauto iš UAB „(-)“, pagrįsto 2011-06-01 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 170; 5000,00 Lt nuomos mokesčio, gauto iš UAB „(-) ir Ko“, pagrįsto 2011-06-02 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 173; 3167,50 Lt nuomos mokesčio, gauto iš UAB „(-) ir Ko“, pagrįsto 2011-06-02 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 175; 1054,73 Lt nuomos mokesčio, gauto iš A. V., pagrįsto 2011-06-02 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 171; 1009,85 Lt nuomos mokesčio, gauto iš A. V., pagrįsto 2011-07-01 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 172; 1173,33 Lt nuomos mokesčio, gauto iš UAB „(-)“, pagrįsto 2011-07-04 kasos pajamų orderiu Zon Nr. 174.
Bei laikotarpiu nuo 2010-10-04 iki 2010-11-10 neužregistravo kasos knygoje iš viso 168 000,00 Lt kasos išlaidų, iš jų: 150 000,00 Lt paskolos, suteiktos pil. J. R., pagrįstos 2010-10-04 paskolos sutartimi; 6000,00 Lt paskolos dalies pil. E. P. gražinimo, pagrįsto 2010-10-14 kasos išlaidų orderiu be numerio.; 12 000,00 Lt paskolos dalies pil. E. P. gražinimo, pagrįsto 2010-11-10 kasos išlaidų orderiu be numerio.
Taip pat J. R. 2010 m. rugsėjo mėn., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iš UAB „(-)“ apskaitą tvarkiusio UAB „(-i)t“ įgalioto asmens D. G. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, paėmė pirminius UAB „(-)“ apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2009-02-19 iki 2010-08-23 ir, siekdamas, kad už laikotarpį nuo 2009-02-19 iki 2011-07-29 nebūtų galima nustatyti UAB „(-)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje paslėpė šiuos bei kitus jo faktinio vadovavimo metu turėtus UAB „(-)“ pirminius apskaitos dokumentus: laikotarpio nuo 2009-03-02 iki 2011-07-01 apskaitos dokumentus, pagrindžiančius kasos įplaukas – 105 954,06 Lt; laikotarpio nuo 2009-03-02 iki 2010-08-31 apskaitos dokumentus, pagrindžiančius kasos išlaidas – 37 217,95 Lt; laikotarpio nuo 2009-02-19 iki 2010-07-02 apskaitos dokumentus, pagrindžiančius atskaitingų asmenų J. M. ir M. M. avansų panaudojimą – 277 535,05 Lt; laikotarpio nuo 2009-03-02 iki 2010-07-10 apskaitos dokumentus, pagrindžiančius prekių ir paslaugų pirkimą – 54 377,15 Lt; laikotarpio nuo 2009-03-02 iki 2010-07-02 apskaitos dokumentus, pagrindžiančius prekių ir paslaugų pardavimą – 147 939,54 Lt; laikotarpio nuo 2009-04-24 iki 2009-12-07 AB Ūkio banko Klaipėdos filialo sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašus, pagrindžiančius įplaukas – 16 260,19 Lt ir išlaidas – 16 160,93 Lt; laikotarpio nuo 2009-04-02 iki 2009-05-21 AB SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašus, pagrindžiančius išlaidas – 6380,16 Lt, ir tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, reglamentuojančius, kad: „Apskaitos dokumentai <…> iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, „Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai <...> saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, ir Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 1996-02-22 įsakymą Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, kuris nustatė: „Uždarosios akcinės bendrovės <…> privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams, <...> sąskaitas-faktūras“, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. V-46 „Dėl Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 1997 m. rugpjūčio 15 d. įsakymo Nr. 38 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ pakeitimo“ (galiojo iki 2011-03-18) 10.15 punkto reikalavimą: „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) – minimalus saugojimo terminas – 10 metų“, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 10.15 punkto reikalavimą: „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) – minimalus saugojimo terminas – 10 metų“.
Dėl anksčiau išvardytų pažeidimų negalima nustatyti laikotarpio nuo 2010-09-15 iki 2011-07-29 UAB „(-)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo M. M. gynėjas advokatas V. R. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-30 nuosprendį M. M. ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Apeliantas mano, kad teismas tendencingai nuteistojo nenaudai vertino byloje surinktus įrodymus, o grįsdamas jo kaltę išėjo už kaltinimo ribų, t. y. kaip kaltę pagal inkriminuotą veiką grindė aplinkybėmis, kurios nebuvo išdėstytos kaip nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės kaltinamajame akte, o kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamos veikos aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas kaltinimas, egzistavimo nenustatė, tačiau vis tiek priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nurodo, jog kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 256 straipsnis nustato kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Savo iniciatyva teismas gali tik patikslinti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes arba pakeisti jas, tačiau su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis. Apeliantas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltinamojo teisė į gynybą paprastai suvaržoma, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą baudžiamąjį įstatymą ar kitą teisinį požymį, būtiną kaltininko veiką pripažinti nusikalstama. Tokios faktinės aplinkybės paprastai pripažįstamos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad kaltinamajame akte buvo aiškiai įvardyta, jog M. M. nusikalstama veika pasireiškė tuo, kad nebuvo buhalterinėje apskaitoje užregistruotos keturios buhalterinės operacijos, t. y. į apskaitą nebuvo įtrauktos keturiais kasos pajamų orderiais užpajamuotos ir gautos lėšos, taip pažeidžiant LR buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. nuostatas. Todėl teismas jo kaltę privalėjo pagrįsti tik įrodžius, kad būtent jis nesuorganizavo įmonės veiklos taip, kad būtų užtikrintas šių išvardytų dokumentų užregistravimas, nurodydamas konkrečius veiksmus ar neveikimą, kuriais tai pasireiškė, o ne plačiąja prasme analizuodamas kuo apskritai gali pasireikšti aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas. Teismas nurodo, jog M. M. aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas pasireiškė tuo, kad jis netinkamai organizavo kasos darbą, neteikė laiku finansinių atskaitomybių, deklaracijų, keičiantis įmonės vadovams nedarė kasos piniginių lėšų inventorizacijų, nebuvo surašomi dokumentų perdavimo aktai. Tačiau M. M. nebuvo kaltinamas tuo, kad šie išvardyti pažeidimai sudarė nusikalstamos veikos sudėtį, dėl kurios jis pripažintas kaltu. Kaltinimas M. M. buvo grindžiamas tik tuo, kad jis nepateikė minėtų 4 kasos pajamų orderių buhalterei užregistruoti įmonės apskaitoje. Byloje yra nustatyta, kad už šių kasos pajamų orderių pristatymą įmonės buhalterei buvo paskirtas atsakingas asmuo G. L., kuriam šių veiksmų atlikimui buvo išduotas įgaliojimas, jis šiuos veiksmus atliko, ką pats byloje patvirtino apklausiamas kaip liudytojas. Tą patį patvirtino ir įmonės buhalterė D. G.. G. L. taip pat pripažino, kad minėtus 4 kasos pajamų orderius, kurie nebuvo užregistruoti buhalterinėje apskaitoje, pristatyti buhalterei turėjo jis pats, tačiau greičiausiai juos pametė, o apie tai neinformavo nei buhalterės, nei M. M.. Šios aplinkybės patvirtina, kad M. M. vadovavimo įmonei laikotarpiu buvo organizuotas kasos pajamų orderių užregistravimas buhalterinėje apskaitoje, tam buvo paskirtas asmuo juos pristatyti, tačiau dėl neatsakingumo jis jų buhalterijai nepristatė, o juos prarado, o M. M. apie tai net nežinojo, kadangi buvo įsitikinęs, kad minėti dokumentai yra pristatyti buhalterei ir yra įtraukti į apskaitą. Būdamas garantuotas, kad visi dokumentai yra pristatyti ir užregistruoti buhalterinėje apskaitoje, kadangi tam buvo paskirtas atskiras asmuo, M. M. negalėjo numatyti ir suprasti, kad yra padaryta kokia nors nusikalstama veika ar pažeidimas, o juo labiau numatyti ir to pasekmes. Už dokumentų praradimą ir jų nepristatymą buhalterei yra atsakingas juos praradęs ir nepristatęs asmuo, o ne įmonės vadovas. Todėl, apelianto manymu, visiškai nesuprantama, kuo pasireiškia įmonės vadovo kaltė dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo nepristatant buhalterei keleto dokumentų, kurie yra sudaromi, direktoriaus pasirašomi, yra paskirtas konkretus asmuo, kuris turi juos pristatyti buhalterei, tačiau dėl kokių nors priežasčių tas asmuo šių dokumentų nepristato buhalterei, apie tai įmonės vadovas neinformuojamas, kad galėtų imtis veiksmų atkurti prarastus dokumentus. Teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė visiškai, kas reiškia, kad kaltinime nurodytos aplinkybės, turinčios pagrįsti M. M. kaltę, liko neįrodytos. Mano, kad dėl tokių esminių pažeidimų teismas nepagrįstai M. M. pripažino kaltu, todėl turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. R. prašo nuosprendį pakeisti ir sumažinti jam skirtą baudą iki 30 MGL (1129,50 Eur) dydžio. Paskirtos baudos dydis yra aiškiai per didelis atsižvelgiant į jo atliktus veiksmus, nes pagal bendrovėje nusistovėjusią tvarką realiai jai vadovavo ne administracijos vadovas (apeliantas), o nuosprendyje įvardytas asmuo – G. L.. Be to, jis pagal kaltinimą dėl tyčinio bankroto buvo išteisintas, todėl jam paskirta per griežta bausmė, teismui tik formaliai vertinant apelianto veikas, neatskleidus bylos esmės.
Teismo posėdyje nuteistojo M. M. gynėjas advokatas V. R. ir nuteistojo J. R. gynėjas advokatas A. Skuolevičius prašo apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. M. gynėjo advokato V. R. ir nuteistojo J. R. apeliaciniai skundai atmetami.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, baudžiamosios bylos medžiagą, dar kartą išanalizavusi bylos įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tiesiogiai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl M. M. ir J. R. kaltės ir jų padarytų nusikalstamų veikų teisinio vertinimo.
Dėl nuteistojo M. M. gynėjo advokato V. R. apeliacinio skundo
Pažymėtina, jog vadovaudamasis BPK 305 str. 1 d. 2 p. teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos vertina vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje byloje teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų kaltinamasis (nuteistasis) ir (ar) jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų juos vertinant. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Priešingai, negu teigiama nuteistojo M. M. gynėjo apeliaciniame skunde, įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Ta aplinkybė, kad bylos įrodymai buvo vertinami nepalankiai M. M., nesudaro pagrindo išvadai, kad įrodymai buvo vertinama pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintus įrodymų vertinimo principus.
M. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 223 str. 1 d. už aplaidų apskaitos tvarkymą, t. y. už tai, kad būdamas UAB „(-)“ direktoriumi, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2010-04-07 iki 2010-09-14 aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, nes laikotarpiu nuo 2010-08-01 iki 2010-09-14 nepateikė visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apie įvykusias ūkines, finansines operacijas UAB „(-)“ apskaitą tvarkiusiai UAB „(-)“ direktorei D. G., kuri, nesuvokusi jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, neturėdama visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, kasos knygoje neužregistravo iš viso 8634,63 Lt sumos kasos įplaukų, dėl ko laikotarpiu nuo 2010-04-07 iki 2010-09-14 nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „(-)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Apeliaciniame skunde nuteistojo M. M. gynėjas nurodo, kad teismas jo ginamojo kaltę privalėjo pagrįsti tik įrodžius, kad būtent jis neorganizavo įmonės veiklos taip, kad būtų užtikrintas buhalterinių dokumentų užregistravimas, nurodydamas konkrečius nuteistojo padarytus veiksmus ar nurodydamas jo neveikimą, o ne plačiąja prasme analizuodamas, kaip gali pasireikšti aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu ir pabrėžia, kad būtent apylinkės teismas privalėjo įvertinti ir teisingai įvertino nuteistojo konkrečius nusikalstamus veiksmus, kuriais jis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Remiantis teismų praktika, nustatydami kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, būtina analizuoti nustatyto kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar dėl asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013). BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už buhalterinės apskaitos netvarkymą arba aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 223 straipsnyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą. Taigi, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apylinkės teismas įrodymus vertino išsamiai išanalizavęs ir ištyręs kaltinime suformuotus konkrečius nuteistojo veiksmus (neveikimą) ir pripažino, kad būtent kaltinime nurodytais veiksmais (neveikimu) nuteistasis aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą. Nuosprendyje nurodyta, kad M. M. 2010-08-01 iki 2010-09-14 nepateikė visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apie įvykusias ūkines, finansines operacijas UAB „(-)“ apskaitą tvarkiusiai UAB „(-)“ direktorei D. G., dėl ko ji neužregistravo 8634,63 Lt kasos įplaukų, todėl laikotarpiu nuo 2010-04-07 iki 2010-09-14 nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „(-)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. To, kad būtent nuteistasis M. M., o ne kitas asmuo buvo atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje, jokie baudžiamosios bylos duomenys nepaneigia. Nors ir buvo surašytas įgaliojimas G. L., tačiau jis neįpareigojo G. L. pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus pateikti apskaitą tvarkiusiai buhalterei. Be to, G. L. nebuvo net šios bendrovės darbuotojas, todėl jokių pareigų šiai bendrovei negalėjo turėti. Taigi įgaliojimas G. L. (kuris surašytas vadovaujant ankstesniam direktoriui, o ne M. M.) neatleido bendrovės direktoriaus N. M. nuo atsakomybės laiku pateikti pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus buhalterei ir taip tinkamai organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. M. realiai vykdė UAB „(-)“ direktoriaus pareigas ir buvo atsakingas už bendrovės veiklos tikslų įgyvendinimą, ūkinės komercinės veiklos vykdymą, buhalterinės apskaitos organizavimą, bendrovės apskaitos politikos parinkimą pagal konkrečias sąlygas, verslo pobūdį ir vadovaujantis apskaitos standartais. Taigi, M. M., vykdydamas Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 21 str. įtvirtintą ūkio subjekto vadovo pareigą tinkamai organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą, privalėjo bendrovės apskaitą tvarkiusiai bendrovei pateikti visus duomenis apie visus jo vadovaujamos įmonės sandorius, įvykusias ūkines operacijas, ūkinius įvykius, o manydamas, kad tai padaryti turi G. L., turėjo kontroliuoti, ar šis tai padarė. G. L. nepristačius buhalterinių dokumentų finansininkui, atsakomybė pagal BK 223 str. nekyla. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad būtent nuteistasis M. M. buvo atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje ir joks kitas asmuo šių funkcijų vykdyti nebuvo įgaliotas. Taigi, M. M. neįvykdė savo, kaip įmonės vadovo, pareigos ne tik pateikti pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus buhalterei, bet ir tinkamai organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to tapo iš dalies neįmanoma nustatyti UAB „(-)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Apylinkės teismas pripažino įrodytu, kad šie UAB „(-)“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai padaryti dėl įmonės vadovo nusikalstamo nerūpestingumo, ir šiai teismo padarytai išvadai teisėjų kolegija pritaria.
Apeliaciniame skunde taip pat išdėstyti teiginiai, jog teismas grįsdamas M. M. kaltę išėjo už kaltinimo ribų, t. y. kaip kaltę pagal inkriminuotą veiką grindė aplinkybėmis, kurios nebuvo išdėstytos kaip nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės kaltinamajame akte, o kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamos veikos aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas kaltinimas, egzistavimo nenustatė, tačiau vis tiek priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Surašydamas kaltinamąjį aktą prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį ir vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, tai yra nustatomos bylos nagrinėjimo ribos. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, M. M. buvo nuteistas už tai, kad nuo 2010-04-07 iki 2010-09-14 aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, kadangi nepateikė visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apie įvykusias ūkines finansines operacijas apskaitą tvarkiusiai UAB „(-)“ direktorei D. G.. Taigi, kaip matyti iš nuosprendžio, nuteistasis M. M. apylinkės teismo buvo nuteistas pagal prokuroro kaltinamajame akte suformuluotą kaltinimą, neišeinant už kaltinimo ribų. Priešingai, nei nurodo apeliantas, apylinkės teismas nuosprendyje nesirėmė aplinkybėmis, kurios nebuvo išdėstytos kaltinamajame akte kaip nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės. Nuosprendyje apylinkės teismas paminėjo, kad M. M. nesurašė dokumentų perdavimo–priėmimo akto, neatliko piniginių lėšų kasoje inventorizacijos, tačiau tai apylinkės teismas nurodė tik charakterizuodamas nuteistąjį kaip įmonės vadovą, o ne pripažindamas šiuos veiksmus kaip aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, taigi pagal šias nurodytos aplinkybes M. M. nebuvo nuteistas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas, išsamiai bei nešališkai ištyręs nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nuteistojo M. M. kaltės klausimu padarė teisingas, pagrįstas bei motyvuotas išvadas. M. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 str. 1 d.
Dėl nuteistojo J. R. apeliacinio skundo
Pagal BK 222 str. 1 d. atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 222 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170/2012).
Nors apeliaciniame skunde nuteistasis J. R. nesutinka su paskirtos baudos dydžiu, tačiau jis kvestionuoja kaltės klausimą, nurodydamas, kad jokio tikslo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą neturėjo, nes faktiškai bendrovei vadovavo ne jis, o G. L.. Tačiau tokie jo argumentai atsakomybės pagal BK 222 str. 1 d. nešalina, nes bylos duomenys liudija, kad J. R. laikotarpiu nuo 2010-09-15 iki 2011-07-29 buvo UAB „(-)“ vieninteliu akcininku ir faktiškai vadovavo bendrovei. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis J. R. neįvykdė savo, kaip įmonės vadovo, pareigos tinkamai organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to tapo iš dalies neįmanoma nustatyti UAB „(-)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Be to, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad J. R. paslėpė UAB „(-)“ pirminius apskaitos dokumentus, todėl negalima nustatyti laikotarpio nuo 2010-09-15 iki 2011-07-29 bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nors tam tikrais aspektais nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo, tačiau teisėjų kolegija nori pabrėžti, kad J. R. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir, kolegijos manymu, tinkamai įvertintais bylos faktiniais duomenimis: liudytojų D. G., G. L., G. B., E. P. parodymais, specialisto išvada bei kita rašytine bylos medžiaga. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl kaltės, apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako padaryti pagrįstą išvadą, kad J. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Vien dėl to, kad nuteistasis kitaip interpretuoja byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertina, nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos padaryta išvada, jog J. R. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą LR BK 222 str. 1 d.
Dėl paskirtos bausmės J. R.
Anot nuteistojo, jam buvo neteisingai paskirta bausmė. Tokį savo argumentą nuteistasis detalizuoja tuo, kad paskirta bausmė yra neadekvati jo veiksmams.
Už BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriamos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Apylinkės teismas, nenustatęs J. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgęs į nuteistojo neigiamos charakterizuojančios medžiagos byloje nebuvimą, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas), skyrė J. R. pačią švelniausią BK 222 str. 1 d. numatytą bausmę – baudą, kurios dydis – 400 MGL – netgi mažesnis už BK 47 str. 3 d. 3 p. numatytą šios bausmės vidurkį (už apysunkį nusikaltimą – iki 1 000 MGL dydžio).
Kaip matyti, nustatydamas bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino ir atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, kurias privaloma vertinti skiriant bausmę, t. y. aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, taip pat atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Todėl konstatuotina, kad paskirtoji bausmė yra teisinga ir neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.).
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad paskirta bauda jam yra didžiausia, palyginti su kitų nuteistųjų baudomis. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad J. M. ir M. M. šioje byloje pripažinti kaltais pagal BK 223 str. 1 d., t. y. už nesunkaus nusikaltimo padarymą, ir jiems baudos dydis pagal BK 47 str. 3 d. 2 p. nustatytas pagal tuo metu (nusikaltimo padarymo metu) galiojusį įstatymą, kur buvo numatyta bauda iki 100 MGL dydžio.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
nuteistojo M. M. gynėjo advokato V. R. ir nuteistojo J. R. apeliacinius skundus atmesti.