Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,

2023 m. vasario 21 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Anykščių vandenys“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

1. Teisme gautas pareiškėjos UAB „Anykščių vandenys“ (toliau ir – pareiškėja) skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – AAD, atsakovas) 2021-12-23 sprendimo Nr. AS-225 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau ir – Sprendimas) dalį dėl 36 946,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių šaltinių didesniu tarifu; 2) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau ir – MGK) 2022-03-17 sprendimo Nr. S-43 (7-10/2022) „Dėl UAB „Anykščių vandenys“ skundo“ (toliau ir – MGK sprendimas) dalį, kuria MGK pakeitė AAD 2021-12-23 sprendimą Nr. AS-225 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, t. y. vietoj nurodyto sumokėti 36 946,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių šaltinių nurodė sumokėti 18 473,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių; 3) priteisti iš ADD pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2015-11-26 sprendimu Nr. 1-TS-331 yra paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Anykščių rajono savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje. Pareiškėja Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2015-12-17 sprendimu Nr. 1-TS-360 paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja.

3. AAD Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius, atlikęs UAB „Anykščių vandenys“ planinį mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2018-2020 m., surašė 2021-11-18 patikrinimo aktą Nr. (7.6)-PA-6751/71-2021 (toliau ir – Patikrinimo aktas), kuriuo nustatyta, kad: 1) pareiškėja mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracijas (toliau ir – Deklaracijos, o kiekviena atskirai - Deklaracija) FR0522 už 2018-2020 m. pateikė nepažeisdama Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016-01-01 iki 2021-01-01; toliau ir - MUATĮ) 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų; 2) pirminė 2018 m. Deklaracija FR0522 pateikta laiku, tačiau joje buvo deklaruoti tik su lietaus nuotekomis išleidžiami teršalų kiekiai; tarša iš nuotekų valymo įrenginių nedeklaruota; Deklaracija tikslinta ir tarša iš nuotekų valymo įrenginių deklaruota 2021-10-18, t. y. jau pradėto mokestinio patikrinimo metu; 3) peržiūrėjus pareiškėjos vykdomos apskaitos duomenis, kuriais remiantis pildytos Deklaracijos FR0522, netikslumų nenustatyta; pareiškėjos 2019-2020 m. apskaitytas ir Deklaracijose FR0522 nurodytas teršalų kiekis sutampa, išskyrus taršą, išleidžiamą su paviršinėmis nuotekomis; 4) pareiškėja taršos iš nuotekų valymo įrenginių už 2018 m. iki patikrinimo pradžios nedeklaravo; su paviršinėmis nuotekomis išleistą taršą pareiškėja 2018 m. deklaravo (pirminėje, iki patikrinimo pradžios pateiktoje, Deklaracijoje FR0522, patikslintoje patikrinimo metu Deklaracijoje FR0522 šių teršalų nebėra), tačiau vietoje BDS7 deklaruoti chloridai; atitinkamai buvo apskaičiuotas ir sumokėtas mažesnis mokestis už taršą; 5) pareiškėja už 2019 m. mokestinį laikotarpį nedeklaravo taršos, išleidžiamos su paviršinėmis nuotekomis, ir teisės aktų nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio už taršą iš stacionarių taršos šaltinių; 6) pareiškėja už 2020 m. mokestinį laikotarpį nedeklaravo taršos, išleidžiamos su paviršinėmis nuotekomis, ir teisės aktų nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio už taršą iš stacionarių taršos šaltinių; 7) tikrinamuoju laikotarpiu (2019-2020 m.) UAB „Anykščių vandenys“ buvo imti prioritetinių pavojingų ir prioritetinių medžiagų išleidžiamų nuotekų iš Anykščių miesto valymo įrenginių; paimtuose nuotekų mėginiuose užfiksuotas di(2-etiheksil) ftalatas; šis teršalas 2019 m. į gamtinę aplinką buvo išleistas neturint leidimo; pareiškėja 2019-2020 m. mokestiniais laikotarpiais išleistą di(2-etiheksil) ftalato kiekį apsiskaičiavo bei deklaravo; mokant mokestį už taršą iš stacionarių taršos šaltinių už 2019 m. di(2-etiheksil) ftalatui pareiškėja neturėjo leistinos taršos normatyvo bei sumokėjo mokestį už šį teršalą taikant 50 kartų didesnį tarifo koeficientą; šis pažeidimas buvo pripažintas mažareikšmiu ir pašalintu.

4. Patikrinimo akte pateiktos šios išvados: 1) mokestis taikant didesnį tarifą už nedeklaruotą (nuslėptą) taršą ir neteisingai pritaikytą tarifą už 2018 m. mokestinį laikotarpį yra 31 509,00 Eur; 2) mokestis taikant didesnį tarifą už nedeklaruotą (nuslėptą) taršą už 2019 m. mokestinį laikotarpį yra 3 987,00 Eur; 3) mokestis taikant didesnį tarifą už nedeklaruotą (nuslėptą) taršą už 2020 m. mokestinį laikotarpį yra 2 255,00 Eur; 4) bus sprendžiamas klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo už patikrinimo metu nustatytus pažeidimus (nedeklaruota nuslėpta tarša 2018-2020 m. mokestiniais laikotarpiais).

5. Pareiškėja 2021-11-23 raštu Nr. SD-183 pateikė AAD Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriui rašytines pastabas (toliau ir – rašytinės pastabos). Rašytinėse pastabose pareiškėja teigė, kad yra pateikusi visas 2018-2020 m. Deklaracijas FR0522. Pareiškėja paaiškino, kad kiekvienais metais buvo teikiamos dvi Deklaracijos: vienoje iš jų deklaruoti tik su lietaus nuotekomis išleidžiami teršalų kiekiai, kitoje pateikti nuotekų valymo įrenginių su nuotekomis išleidžiami teršalų kiekiai; kartu su rašytinėms pastabomis pareiškėja pateikė 2018-2020 m. Deklaracijų FR0522 kopijas.

6. AAD Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamentas Sprendimu Patikrinimo aktą 37 751,00 Eur sumai patvirtino.

7. Sprendime nurodoma, kad AAD, gavęs rašytines pastabas, 2021-11-24 kreipėsi tarnybinės pagalbos į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI), kurios buvo prašoma patikslinti, kokios pareiškėjos Deklaracijos FR0522 yra galiojančios patikrinimo pradžios dieną (2021-09-30) bei prašoma nurodyti, kokią mokesčio sumą pareiškėja yra sumokėjusi už taršą 2018-2020 m. mokestiniais laikotarpiais. Sprendime teigiama, kad VMI 2021-12-20 pateikė atsakymą, kuriame paaiškinama, jog pareiškėja teikdavo tą pačią dieną po dvi to paties mokestinio laikotarpio Deklaracijas ir pagal abi atlikdavo mokėjimą, tačiau prievolė mokesčio mokėtojui formuojama pagal paskutinę teiktą Deklaraciją, pirminė(s) automatiškai tampa negaliojanti(čios) ir prievolė pagal ją (jas) nesuformuojama. Atitinkamai ir mokestis už pirmąją pateiktą negaliojančią laikotarpio Deklaraciją kaip mokestis už taršą yra neužskaitomas. Sprendime teigiama, kad rašytinėse pastabose pateiktos mokesčio už taršą iš stacionarių taršos šaltinių per 2018-2020 m. mokestinius laikotarpius užskaitytos sumos sutampa su Deklaracijų FR0522, galiojusių 2021-09-30 (patikrinimo pradžios dieną), kuriomis AAD vadovavosi atlikdamas patikrinimą suformuotų mokestinių prievolių suma. Sprendimu pabrėžiama, kad AAD privalo imperatyviai taikyti MUATĮ ir Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. D1-370/1K-230, nuostatas dėl sankcijų už nedeklaruotą taršą taikymo bei neturi diskrecijos teisės nuo jų nukrypti, todėl neturi jokio pagrindo atsižvelgti į rašytines pastabas ir perskaičiuoti Patikrinimo aktu apskaičiuotą mokesčio taikant didesnį tarifą sumą.

8. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimo dalimi, kuria jai paskaičiuotas 36 946 Eur mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių šaltinių didesniu tarifu, kreipėsi su skundu į MGK.

9. MGK 2022-03-17 sprendimu Nr. S-43 (7-10/2022) nusprendė pakeisti Sprendimo dalį, kuria pareiškėjai nurodyta sumokėti į biudžetą 36 946,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių: vietoje nurodymo sumokėti 36 946,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių, nurodyti sumokėti 18 473,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių. Pareiškėja nesutinka su MGK sprendimo dalimi, kuria jai nurodyta sumokėti 18 473,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių.

10. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad prieš priimant Sprendimą nebuvo įrodyta, jog pareiškėja sąmoningai tyčia siekė nuslėpti taršą, tokiu būdu išvengdama pareigos mokėti mokesčius. Be to, Patikrinimo akte apskaičiuotas ir Sprendimu patvirtintas mokėtinas mokestis už taršą, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, nagrinėjamu atveju yra neteisingas ir neproporcingas. Pareiškėja palaiko savo argumentus, nurodytus rašytinėse pastabose, teiktose AAD, ir skunde MGK.

11. Pareiškėja yra įsitikinusi, kad ji nesiekė nuslėpti ir neslėpė apmokestinamų teršalų su nuotekomis išleidimo. Valdydama skirtingus taršos šaltinius (taršą išleido iš dvejų šaltinių: iš nuotekų valymo įrenginių ir su paviršinėmis nuotekomis), už kiekvieną ataskaitinį laikotarpį 2018-2020 m., laikydamasi MUATĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų, pareiškėja teikdavo tą pačią dieną po dvi to paties mokestinio laikotarpio Deklaracijas ir pagal abi atlikdavo mokėjimą. Nepaisant paminėto, MGK sprendimu nurodyta pareiškėjai sumokėti net 18 473,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių padidintu tarifu už nedeklaruotą (nuslėptą) taršą.

12. Atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes bei į pareiškėjos su skundu MGK pateiktus mokėjimų nurodymus, iš kurių matyti, kad pareiškėja turėjo tikslą sumokėti mokesčius už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių ir pagal Deklaracijas FR0522, kurios pareiškėjai pateikus antrąsias to paties mokestinio laikotarpio deklaracijas automatiškai tapdavo negaliojančiomis, Komisija konstatavo, kad nėra pagrindo vertinti, jog pareiškėja, Deklaracijose FR0522 nurodžiusi ne visą faktiškai išleistos taršos iš stacionarių taršos šaltinių kiekį, kaip to reikalauja MUATĮ, dėl ko nebuvo sumokėtas mokesčio už aplinkos teršimą už visą išleistų teršalų kiekį, sąmoningai tyčia siekė nuslėpti taršą ir nemokėti mokesčio už aplinkos teršimą. Papildomai MGK pastebėjo, jog jokios aplinkybės, kurias LVAT formuojamoje teismų praktikoje įvardina kaip galimai patvirtinančias taršos nuslėpimo faktą (apgaulingas apskaitos tvarkymas, apskaitos dokumentų klastojimas, trukdymas mokesčių administratoriui atlikti MUATĮ nustatytas pareigas ir pan.), ginčo byloje nenustatytos. Kartu MGK sprendė, kad pareiškėja netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaravimu ir sumokėjimu, dėl ko į valstybės biudžetą nebuvo laiku sumokėtas reikiamo dydžio mokestis už aplinkos teršimą, todėl tenkinti pareiškėjos skundą, naikinant ginčijamą mokesčių administratoriaus Sprendimo dalį visoje apimtyje, ir konstatuoti tinkamą su mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaravimu ir sumokėjimu susijusių mokestinių prievolių įvykdymą nėra pagrindo. Priešingas šioje ginčo byloje nustatytų faktinių aplinkybių viseto vertinimas, MGK nuomone, lemtų tai, kad pareiškėja konkurencine prasme atsidurtų geresnėje padėtyje, nei mokesčius už aplinkos teršimą tinkamai deklaruojantys ir mokantys šio mokesčio mokėtojai, kas, be kita ko, pažeistų ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau ir – MAĮ) 7 straipsnyje įtvirtintą mokesčių mokėtojų lygybės principą. MGK laikėsi pozicijos, jog ginčo situacijoje įstatymų leidėjo įtvirtintu apmokestinimo padidintu mokesčio tarifu siektini tikslai bus pasiekti nurodant pareiškėjai sumokėti 50 proc. jai Sprendime apskaičiuoto ir nurodyto sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių.

13. Pareiškėjos įsitikinimu, MGK neteisingai pritaikė LVAT praktiką dėl sankcijos taikymo ir mokesčio apskaičiavimo, pagal kurią MUATĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, jog mokesčių mokėtojas sąmoningai tyčia siekė konkretaus neteisėto rezultato – apmokestinamųjų gaminių kiekio nuslėpimo. MGK, pagrįstai konstatavusi akivaizdų faktą, kad pareiškėja neturėjo tyčios nuslėpti taršą ir nemokėti mokesčio už aplinkos teršimą, padarė klaidingą išvadą, kad pareiškėjai vis tiek turėtų būti taikoma MUATĮ numatyta sankcija. Sankcijos taikymas pareiškėjai prieštarauja MUATĮ reglamentavimui, pagal kurį turėtų būti baudžiami būtent tie teršėjai, kurie sąmoningai nuslepia kenksmingos veiklos mastą ir su ja susijusias prievoles valstybei, sukeldami didesnį pavojų įstatymu saugomiems interesams ir lemia didesnių piniginių prievolių valstybei atsiradimą. Pažymi, kad pareiškėja laiku užpildė Deklaracijas FR0522 ir sumokėjo mokesčius už aplinkos teršimą, nors jie ir nebuvo įskaityti, kaip paaiškėjo vėliau. Pareiškėja nesiekė ir nepadarė jokios žalos nei valstybės biudžetui, nei aplinkai.

14. Sprendimu nebuvo įvertintos šios bylos aplinkybės, patvirtinančios pareiškėjos tyčios nuslėpti taršą ir mokesčius nebuvimą. Priimant MGK sprendimą į šias aplinkybes buvo atsižvelgta nepakankamai.

15. Pareiškėjos įsitikinimu, priimant MGK sprendimą, buvo nepagrįstai vertinama aplinkybė, kad dėl netinkamo Deklaracijų FR0522 teikimo įmokos, kurios buvo sumokamos kaip mokestis už aplinkos teršimą, nebuvo įskaitomos šioms įmokoms padengti, kad sumokėtomis lėšomis buvo dengiamos visai kitos pareiškėjos mokestinės prievolės, pabrėžiant, kad pareiškėja apie tai neva turėjo galimybę žinoti. Be to, MGK sprendime nepagrįstai vertinama tai, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų tam, kad išsiaiškintų aplinkybes, kaip tinkamai deklaruoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių.

16. Pabrėžia, kad pareiškėja nežinojo, jog prievolė jai kaip mokesčio mokėtojai buvo formuojama tik pagal paskutinę VMI teiktą Deklaraciją FR0522, o pirminės automatiškai tapdavo negaliojančios ir prievolės pagal jas nebuvo formuojamos. Pareiškėja, prisijungusi prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS), matė pateiktas aktyvias Deklaracijas FR0522, todėl jokių abejonių dėl jų galiojimo jai nekilo. Juo labiau kad VMI patvirtino, jog gavo visas Deklaracijas. Atitinkamai pareiškėja nežinojo, kad faktiškai jos sumokėtas mokestis už pirmąją pateiktą laikotarpio Deklaraciją FR0522 kaip mokestis už taršą nebuvo užskaitomas.

17. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nežinojo, jog Deklaracijas FR0522 teikia tokiu būdu, kad faktiškai jos nebuvo priimtos taip, kaip to siekė pareiškėja, neteisinga ir nelogiška reikalauti iš pareiškėjos pateikti įrodymus, kad ji siekė išsiaiškinti aplinkybes, kaip tinkamai deklaruoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių. Kai aptariama aplinkybė pareiškėjai tapo žinoma, ji pateikė patikslintas Deklaracijas FR0522, tačiau ADD vertino tik tose Deklaracijose FR0522, kurias pareiškėja pateikė VMI iki patikrinimo pradžios datos, pateiktus duomenis. Be to, pareiškėja su paklausimu kreipėsi į VMI tikslu išsiaiškinti mokesčio už aplinkos teršimą įskaitymo aplinkybes. VMI 2022-03-21 raštu Nr. RM-9259 informavo, kad minusinė prievolė automatiškai sumažina mokėtiną prievolę, o pareiškėjos paklausime nurodyta 2019-01-22 įmoka 4 114,00 Eur sugretinta su prievole už valstybinius gamtos išteklius, mokėjimo terminas 2019-02-15. Paminėtame rašte taip pat buvo nurodyta, kad visą informaciją apie pareiškėjos prievoles, apskaičiuotus delspinigius bei sumokėtus ir sugretintus mokesčius galima rasti prisijungus prie Mano VMI, pasirinkus „Ataskaitos“ - „Detali visų apskaitos operacijų ataskaita“. Pareiškėja suformavo šią ataskaitą, tačiau dėl duomenų (skaičių, datų ir kt.) gausos juos sudėtinga interpretuoti ir juo labiau nustatyti, kaip yra užskaitomi pareiškėjos atliekami mokėjimai. Taigi, net jeigu pareiškėja būtų suformavusi aptariamą ataskaitą iki mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimo už 2018-2020 m., jai nepavyktų nustatyti, kad teikiant Deklaracijas FR0522 prievolė buvo formuojama tik pagal paskutinę VMI teiktą Deklaraciją FR0522, o pirminės automatiškai tapdavo negaliojančios ir prievolės pagal jas nebuvo formuojamos.

18. MGK sprendime teigiama, kad pareiškėja netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaravimu ir sumokėjimu, dėl ko į valstybės biudžetą nebuvo laiku sumokėtas reikiamo dydžio mokestis už aplinkos teršimą, todėl, MGK vertinimu, tenkinti pareiškėjos skundą, naikinant ginčijamą mokesčių administratoriaus Sprendimo dalį visoje apimtyje, ir konstatuoti tinkamą su mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaravimu ir sumokėjimu susijusių mokestinių prievolių įvykdymą nėra pagrindo. Anot MGK, priešingas šioje ginčo byloje nustatytų faktinių aplinkybių viseto vertinimas lemtų tai, kad pareiškėja konkurencine prasme atsidurtų geresnėje padėtyje, nei mokestį už aplinkos teršimą tinkamai deklaruojantys ir mokantys šio mokesčio mokėtojai, kas, be kita ko, pažeistų ir MAĮ 7 straipsnyje įtvirtintą mokesčių mokėtojų lygybės principą. Pareiškėjos įsitikinimu, esant šios bylos faktinėms aplinkybėms, aptariama MGK pozicija nėra teisinga.

19. Šios bylos atveju, nesant pareiškėjos tyčios dėl padaryto pažeidimo, pakanka tokio pažeidimo nustatymo. Tai suderinama su MUATĮ paskirtimi, kadangi šioje byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėja būtų sistemingai tyčia pažeidinėjusi įstatymus ir kad jai anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, jog pareiškėja būtų apgaulingai tvarkiusi taršos apskaitą, kad būtų klastojusi apskaitos dokumentus, nėra duomenų, kad pareiškėja būtų trukdžiusi ADD atstovams atlikti jiems pavestas funkcijas ir pan. Pareiškėja patikrinimo metu bendradarbiavo, pažeidimas nesukėlė neigiamų pasekmių nei žmonėms, nei aplinkai, t. y. padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nebuvo pavojingas.

20. Tais pačiai motyvais nėra pagrindo išvadai, kad panaikinus Sprendimą pareiškėja konkurencine prasme atsidurs geresnėje padėtyje, nei mokestį už aplinkos teršimą tinkamai deklaruojantys ir mokantys šio mokesčio mokėtojai, kas pažeistų MAĮ 7 straipsnyje įtvirtintą mokesčių mokėtojų lygybės principą. Pareiškėjos įsitikinimu, esant šios bylos faktinėms aplinkybėms, aptariamas MGK vertinimas nėra teisingas. Šis vertinimas būtų pagrįstas tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms kiti mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojai, be kita ko, kaip ir Pareiškėja teikiantys viešąsias paslaugas, atsidurtų blogesnėje padėtyje nei atsidurtų pareiškėja panaikinus Sprendimą. Kadangi tokių aplinkybių šioje byloje nustatyta nebuvo, aptariamos MGK sprendimo išvados laikytinos nepagrįstais jokiais įrodymais teiginiais, taigi prielaidomis.

21. Priimant Sprendimą nebuvo atsižvelgta į pareiškėjai paskirtos sankcijos prieštaravimą teisingumo ir proporcingumo principams. MGK, vertindama Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, į šiuos principus atsižvelgė tik iš dalies. MGK nepagrįstai nevertino Pareiškėjos skunde Komisijai akcentuotų aplinkybių, susijusių su teisingumo ir proporcingumo principų pažeidimu pareiškėjos atžvilgiu taikant sankciją, įskaitant tai, kad pareiškėjos pažeidimai yra formalaus pobūdžio, nesukėlę žalos nei aplinkai, nei valstybės biudžetui.

22. Be to, priimant MGK sprendimą liko neįvertinta tai, jog pareiškėjos, kuri yra viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, finansinė padėtis yra bloga. Iš UAB „Anykščių vandenys“ 2020 m. balanso matyti (skundo 23 priedas), kad pareiškėjos mokėtinas sumas ir kitus įsipareigojimus sudaro 914 085,00 Eur, iš kurių net 513 511,00 Eur per vienerius mokėtinos sumos. Pagal 2020-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitą (skundo 24 priedas) praėjusį ataskaitinį laikotarpį (2019 m.) pareiškėja patyrė 8 561,00 Eur nuostolių, o per 2020 m. pareiškėja turėjo tik 9 808,00 Eur pelno. Dėl to MGK nurodytos sankcijos (18 473,00 Eur) sumokėjimas reikšmingai apsunkintų viešųjų paslaugų pareiškėjos veiklos vykdymo vietos gyventojams teikimą ir neigiamai paveiktų tolesnę pareiškėjos veiklą, tiesiogiai susijusią su viešojo intereso užtikrinimu. Pažymi, jog pareiškėjai dėl gyventojų (vartotojų) įsiskolinimo už teikiamas vandens paslaugas nuolat trūksta apyvartinių lėšų, ypač paskutiniaisiais metais, kai gyventojų mokumas sumažėjęs dėl nepalankios epideminės COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situacijos ir reikšminai (kelis kartus) išaugusių energetinių resursų kainų. Todėl sumokėjus šį mokestį, pareiškėjai būtų reikšmingai apsunkinta galimybė vykdyti priskirtas viešąsias paslaugas, būtų pažeistas ir visuomenės, viešasis interesas.

23. Teismo posėdžio, įvykusio 2023 m. sausio 10 d., metu pareiškėjos atstovė advokatė B. V. paaiškino, kad palaiko skundo argumentus, prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėja deklaravo mokesčius iš stacionarių taršos šaltinių, pareiškėjai išduoti atskiri taršos leidimai, pareiškėja teikė už kiekvieną ataskaitinį laikotarpį dvi skirtingas deklaracijas: viena deklaruodavo mokesčius už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių pagal nuotekų valymo įrenginius, o kitoje deklaracijoje deklaruodavo mokesčius už aplinkos teršimą už išleidžiamus teršalus su paviršinėmis nuotekomis. Pareiškėja nematė VMI sistemoje, kad tą pačią dieną pateikus dvi deklaracijas, pirmoji pateikta deklaracija tapdavo negaliojančia, o galiojančia likdavo tik antra (vėliau tą pačią dieną) pateikta deklaraciją; įėjus į sistemą pareiškėja mato įrašą, kad deklaracija priimta, tačiau nemato įrašo, kad ji yra negaliojanti, o atsakovas priešingai, aiškiai mato, kad deklaracijos yra negaliojančios. Atspausdinus deklaracijas iš VMI sistemos (2019 m. ir šiandien), pareiškėjai, kaip mokesčių mokėtojai matosi tokios žymos ant spausdinto dokumento: kada deklaracija gauta VMI (metai, mėnuo, data), kad deklaracija yra priimta ir kada atspausdinta (metai, mėnuo, data); tačiau nėra žymos apie tai, ar deklaracija yra galiojanti ar negaliojanti. Atsakovas į bylą pateikė atsakovo atspausdintas pareiškėjos deklaracijas, tai prie jų yra įrašai apie tai, ar deklaracija yra galiojanti ar negaliojanti, tačiau pareiškėja tokių įrašų nemato. Matyt atsakovo sistema pateikia atsakovui tokią informaciją, kuri nepateikiama pareiškėjai kaip mokesčių mokėtojai. Mokesčių mokėtojas turi matyti, ar jo deklaracijos yra galiojančios; jeigu pareiškėja mato, sistemoje, kad jos pateikta deklaracija yra priimta ir nėra žymos, kad ji yra negaliojanti, tai nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja netinkamai vykdė deklaravimo pareigą. Pagal kiekvieną deklaraciją pareiškėja sumokėdavo mokestį; tie pinigai, kurie buvo sumokėti pagal deklaracijas, kurios buvo laikytos negaliojančiomis, buvo valstybės naudojami. Duomenų, kad deklaracijos, įskaitant tas, kurios laikomos negaliojančiomis, būtų neteisingos, būtų pateikti neteisingi duomenys jose, byloje nėra. 2022 m. kovo 23 d. pareiškėjos permoka buvo virš 10 000 Eur. Pareiškėjos atstovė paaiškino, kad pareiškėjos finansinė padėtis šiuo metu yra „tragiška“, pareiškėjos veikla nuostolinga.

24. Pareiškėjos direktorius teismo posėdžio, įvykusio 2023 m. sausio 10 d., metu paaiškino, kad teikė ne vieną, o dvi deklaracijas, nes deklaravo skirtingus dalykus. Patikrinimo metu sužinoję, kad turi būti teikiamos ne dvi atskiros, o viena deklaracija, pateikė naujas deklaracijas.

25. Teismo posėdžio, įvykusio 2023 m. sausio 10 d., metu pareiškėjos atstovė vyriausioji buhalterė V. S. paaiškino, kad pareiškėjos pateiktose deklaracijose, kurios laikomos negaliojančiomis, pateikta informacija yra teisinga ir teisingai apskaičiuoti mokėtini mokesčiai; patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad pateikta neteisinga, netiksli informacija. Šiuo atveju buvo teikiamos dvi atskiros deklaracijos, o ne taip, kad antra būtų teikiama kaip tikslinanti pirmąją.

26. ADD pateiktame atsiliepime paaiškino, kad, ADD nuomone, pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, prašė: 1) pareiškėjos skundo reikalavimą AAD dėl 2021-12-23 sprendimo Nr. AS-225 dalies panaikinimo pripažinti nepagrįstu ir atmesti, Sprendimą palikti galioti; 2) pareiškėjos skundo reikalavimą dėl MGK 2022-03-17 sprendimo Nr. S-43 (7-10/2022) panaikinimo pripažinti nepagrįstu ir atmesti, sprendimą palikti galioti.

27. ADD atsiliepime dėl ADD Sprendimo dalies panaikinimo paaiškino:

27.1. 2021-11-18 ADD pareigūnai atliko pareiškėjos planinį teminį mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2018-2020 metus bei surašė Patikrinimo aktą Nr. PA-6751/71-2021, kuriame konstatavo, jog pareiškėja už 2018 m. mokestinį laikotarpį iki mokestinio patikrinimo pradžios nedeklaravo taršos iš Nuotekų valymo įrenginių, už 2019 m. mokestinį laikotarpį nedeklaravo taršos, išleidžiamos su paviršinėmis nuotekomis ir teisės aktų nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio už taršą iš stacionarių taršos šaltinių, už 2020 m. mokestinį laikotarpį nedeklaravo taršos, išleidžiamos su paviršinėmis nuotekomis ir teisės aktų nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio už taršą iš stacionarių taršos šaltinių.

27.2. Vadovaujantis MUATĮ 7 straipsnio 2 dalimi ir 8 straipsnio 2 ir 3 dalimi už nedeklaruotą taršą iš stacionarių taršos šaltinių, buvo paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu, 37 751 Eur.

27.3. Pareiškėja neginčija Sprendimo dalies, kuria nustatytas mokestis taikant didesnį tarifą už neteisingai pritaikytą tarifą už 2018 m mokestinį laikotarpį 805,00 Eur sumai. Pareiškėja skunde prašo panaikinti ADD Sprendimą dalyje, kai jai apskaičiuotas 36 946 Eur mokestį už aplinkos teršimą.

27.4. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja VMI pirminė 2018 m. deklaracija FR0522 pateikta laiku, tačiau joje buvo deklaruoti tik su lietaus nuotekomis išleidžiami teršalų kiekiai. Tarša iš nuotekų valymo įrenginių nedeklaruota. Deklaracija tikslinta ir tarša iš nuotekų valymo įrenginių deklaruota 2021-10-18, jau pradėto mokestinio patikrinimo metu, už 2019 m. mokestinį laikotarpį nedeklaravo taršos, išleidžiamos su paviršinėmis nuotekomis ir teisės aktų nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio už taršą iš stacionarių taršos šaltinių, už 2020 m. mokestinį laikotarpį nedeklaravo taršos, išleidžiamos su paviršinėmis nuotekomis ir teisės aktų nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio už taršą iš stacionarių taršos šaltinių.

27.5. Pareiškėja 2021-11-23 pateikė rašytines pastabas, kuriose nurodė, kad „visą taršą deklaravo bei atitinkamai sumokėjo mokesčius už visą deklaruotą taršą už 2018-2020 metų mokestiniais laikotarpiais. Taip pat nurodo, kad pareiškėja kiekvienais metais pateikdavo dvi deklaracijas FR0522, vienoje iš jų buvo deklaruojami tik su lietaus nuotekomis išleidžiami teršalų kiekiai, o kitoje pateikiami nuotekų valymo įrenginių su nuotekomis išleidžiami teršalų kiekiai. Pareiškėja teigia, kad nežinojo, kad prievolė jai kaip mokesčio mokėtojai buvo formuojama pagal paskutinę VMI teiktą deklaraciją FR0522, o pirminės automatiškai tapdavo negaliojančios ir prievolės pagal jas nebuvo formuojamos. Pareiškėja teigia, jog nežinojo, kad faktiškai jos sumokėtas mokestis už pirmąją pateiktą laikotarpio deklaraciją FR0522 kaip mokestis už taršą nebuvo užskaitomas.

27.6. Remiantis Mokesčio už aplinkos teršimą ir mokesčio už valstybinius gamtos išteklius kontrolės vidaus tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. AD1-227, 19 punktu „vykdant mokestinį patikrinimą vertinamos tik tos mokesčio už aplinkos teršimą ir (ar) valstybinius gamtos išteklius deklaracijos, kurios Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Valstybinė mokesčių inspekcija) buvo pateiktos iki patikrinimo pradžios datos, t. y. iki registruoto pranešimo ir (ar) pavedimo/sprendimo apie patikrinimą išsiuntimo Mokėtojui datos“.

27.7. Be to, pagal ADD nuostatų 10.6 papunktį ADD kontroliuoja ar tinkamai vykdoma gamtos išteklių naudojimo, teršalų išmetimo į aplinką, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės, atliekų apskaita, ar pateikiami teisingi šios apskaitos duomenys, tikrina, ar fiziniai ir juridiniai asmenys teisingai apskaičiuoja ir deklaruoja mokestį už išgaunamus valstybinius gamtos išteklius, ar teisingai apskaičiuoja mokestį už aplinkos teršimą.

27.8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra pažymėjęs, kad Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo tikslas yra ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinkos teršimą, vykdyti atliekų prevenciją ir tvarkymą, neviršyti nustatytų teršalų išmetimo į aplinką normatyvų, taip pat iš mokesčio kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti

27.9. Mokesčio už aplinkos teršimą tikslų įgyvendinimui yra būtina aiški, objektyvi ir pagrįsta mokesčių mokėjimo tvarka ir kontrolė. Viena iš svarbių mokesčio mokėjimo tvarką užtikrinančių prielaidų yra įtvirtinta MUATĮ 9 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią būtent mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas yra atsakingas už <...> apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitos tvarkymą ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijoje pateiktus duomenis. Ta aplinkybė, jog Pareiškėja nežinojo, kad prievolė kaip mokesčio mokėtojai buvo formuojama pagal paskutinę VMI teiktą deklaraciją FR0522, o pirminės automatiškai tapdavo negaliojančios ir prievolės pagal jas nebuvo formuojamos, neatleidžia mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojo nuo šios įstatyme įtvirtintos pareigos, nešalina jo atsakomybės. Pažymėtina, jog jeigu ne atliktas mokestinis patikrinimas, kurio metu ir paaiškėjo šie faktai, Pareiškėja, tikėtina ir toliau sąmoningai būtų teikusi tokias pat deklaracijas siekdama nuslėpti taršą. Nes tokias deklaracijas teikė net 3 metus.

27.10. Pažymi, kad pareiškėjai, kaip ir kitiems ūkio subjektams, yra pareiga teikti laiku ir teisingas deklaracijas, mokėti mokesčius Valstybei. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tapačiose administracinėse bylose: „Įstatymas, mokesčio mokėtojui, nustato pareigą būti atidžiam, rūpintis ir užtikrinti tinkamą mokesčio apskaičiavimą, sumokėjimą ir deklaracijų teikimą” (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2368/2011TIGI). Pareiškėja teikdama deklaracijas nesielgė atsakingai teikdama deklaracijas, taip pažeidė MUATĮ nuostatas.

27.11. ADD taip pat nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, kad nėra tyčios siekiant nuslėpti taršą. Pažymi, kad mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme neaptarta kaltės forma. Teismų praktikoje (LVAT administracinė byla Nr. eA-794-822/2018), yra pasisakęs: „Taigi už imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymą įstatymas numato sankcijos taikymą - taikomas didesnis mokesčio tarifas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės (teisės aktų reikalavimų nežinojimas ar nesuvokimas, suklydimas, tyčios nebuvimas, klaidingo tarifo deklaracijoje nurodymas, ką iš dalies sąlygojo ir pasyvūs atsakovo veiksmai, kuomet buvo atliekamas planinis pareiškėjo veiklos patikrinimas už ankstesnius bylai neaktualius metus) nelaikytinos juridiškai reikšmingomis aplinkybėmis, šalinančiomis pažeidimą arba kaip nors kitaip galinčiomis daryti įtaką mokesčio už aplinkos teršimą didesniu tarifu dydžiui, nustatytam ginčijamu sprendimu“.

27.12. Taigi akivaizdu, kad imperatyvių įstatymo normų pažeidimas yra pagrindas sankcijos taikymui, o kaltės forma bei tyčios nebuvimas yra neaktualios juridiškai nereikšmingos aplinkybės.

27.13. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo redakcijoje, galiojusioje iki 2020-12-31, nebuvo nuslėptos taršos apibrėžimo. Šis apibrėžimas yra nuo 2021-01-01 galiojančioje įstatymo redakcijoje. Šiuo atveju įmonės atlikti veiksmai aiškiai atitinka nuslėptos taršos sąvokos apibrėžimą.

27.14. Pažymi, kad aplinkos apsaugą, mokesčio už aplinkos teršimą nustatymą ir apskaičiavimą reguliuojančios teisės aktų nuostatos yra imperatyvios.

27.15. Atkreipia dėmesį, kad pagal negaliojančias deklaracijas FR0522 sumokėta mokesčio suma, kaip mokestis už taršą buvo neužskaitytas (įskaitytas kaip kitos mokestinės pareiškėjos prievolės) tai patvirtino VMI, bei nurodyta MGK sprendime Nr. S-43: „Taigi, Pareiškėjos pagal negaliojančias Deklaracijas FR0522 sumokėtos sumos nebuvo užskaitytos kaip sumokėtas MUAT iš stacionarių taršos šaltinių, tačiau buvo įskaitomos kitoms Pareiškėjos deklaruotoms mokestinėms prievolėms padengti.” Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas nebuvo formalaus pobūdžio, o sukėlė realią žalą biudžetui.

27.16. ADD nuomone, pareiškėja nepagrįstai prašo panaikinti ADD 2021-12-23 sprendimą Nr. AS-225 dalyje dėl apskaičiuoto 36 946, 00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą.

27.17. Taip pat nepagrįstas pareiškėjos skundo argumentas, jog pareiškėjai paskaičiuotas mokestis būtų nepakeliama našta įmonei. Pažymi, kad UAB „Anykščių vandenys“ įmonė veikianti daugiau kaip 30 metų. Remiantis viešai skelbimais duomenimis įmonė yra stabiliai veikianti. Be to pareiškėjos vienintelis akcininkas yra Anykščių rajono savivaldybė. Įmonė nuolat gauna pajamas, neturi įsiskolinimų Sodrai ar kitoms institucijoms, todėl yra pajėgi sumokėti paskaičiuotą mokestį. O 2018-2019 metais Covid-19 situacija apskritai nebuvo aktuali.

28. Dėl MGK 2022-03-17 sprendimo Nr. S-43 (7-10/2022) panaikinimo. ADD nuomone, pareiškėja taip pat nepagrįstai prašo panaikinti MGK 2022-03-17 sprendimą Nr. S-43 (7-10/2022). ADD nuomone, MGK 2022-03-17 priimtame sprendime Nr. S- 43 (7-10/2022) nuodugniai bei visapusiškai įvertino visus skundo argumentus bei bylos medžiagą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą teisės aktais sprendimą. MGK priimtame sprendime detaliai atsakė į visus pareiškėjo iškeltus klausimus, savo išvadas tinkamai pagrindė aktualiomis teisės aktų nuostatomis ir teismų suformuotomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis.

29. Dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ADD paaiškina, kad tais atvejais, kai skundo reikalavimai tenkinami, tačiau atsakovo veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimą iš esmės nulemia ne jo veiksmai, o kitos aplinkybės, toks atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjo teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš minėto atsakovo negali būti priteisiamos. Todėl, ADD nuomone, teismui nenustačius neteisėtų ADD veiksmų, toks pareiškėjos prašymas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. ADD nuomone, priimti skundžiami sprendimai - teisėti ir pagrįsti.

30. Atsakovo atstovė L. B. teismo posėdžio, įvykusio 2023 m. sausio 10 d., metu prašė pareiškėjos skundą atmesti; paaiškino, kad pareiškėja turi pareigą laiku ir tinkamai teikti teisingas deklaracijas, mokėti mokesčius valstybei. Pareiga tinkamai ir teisingai deklaruoti yra įtvirtinta MAĮ ir MUATĮ, pareiškėja atsako už pateiktų deklaracijų teisingumą. Taip pat patikslino dėl atsiliepime išdėstytų reikalavimų: kad prašo palikti galioti ne du sprendimus, t. y. ir ADD Sprendimą, ir MGK sprendimą, o prašo teismo palikti galioti MGK sprendimą.

31. Atsakovo atstovas A. B. teismo posėdžio, įvykusio 2023 m. sausio 10 d., metu paaiškino, kad ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, ginčo dėl bendro apskaityto teršalų kiekio nėra; paaiškino, kad pareiškėjo deklaracijose, kurios pripažintos negaliojančiomis, teisingai nurodytas bendras teršalų kiekis; jeigu pareiškėja 2019 m., 2020 m., 2021 m. deklaracijas būtų pateikusi teisingai, tai būtų laikoma, kad ji tinkamai deklaravo bendrą teršalų kiekį. Tačiau esmė yra, dėl ko ir kyla ginčas, kad pareiškėja nesumokėjo mokesčio, o „pasidėjo į virtualią VMI piniginę tam tikra mokesčio sumą“. Mokestis už aplinkos teršimą pagal negaliojančias deklaracijas yra nesumokėtas. Atsakovo atstovas A. B. paaiškino, kad pareiškėjas kasmet matė mokestinę permoką savo VMI sąskaitoje. Jeigu ūkio subjektas nesielgtų aplaidžiai, jis turėtų aiškintis, kodėl susidarė mokestinė permoka. Pareiškėja nesigilino, kad permoka sutampa su deklaracijų, pagal kurias buvo neįskaityti mokesčiai, sumomis. Tai rodo aplaidų ūkio subjekto požiūrį į mokesčio mokėjimą. Esmė – realiai yra padaryta žala mokesčio biudžetui, nes už pirmines deklaracijas realiai mokestis į biudžetą nebuvo sumokėtas, jis buvo pervestas į VMI sąskaitą, į „virtualią piniginę“. VMI tą sumą panaudojo kitam mokesčiui padengti. Mokestis už aplinkos teršimą yra tikslinis mokestis, kurį sumokėjus, jis turi labai aiškų paskirstymą, nagrinėjamu atveju mokesčio suma nebuvo paskirstyta įstatymo nustatytu būdu ir neatiteko tam tikromis dalimis į aplinkos apsaugos rėmimo programą ir savivaldybės biudžetą; mokestis realiai valstybei neatiteko ir nebuvo panaudotas, jis buvo panaudotas kitų pareiškėjos mokestinių prievolių dengimui. Paaiškino, kad ADD atstovams prisijungus prie sistemos, kaip institucijai ADD, rodomos būsenos. Pareiškėjas parodė ketinimą deklaruoti, o ne deklaravo mokestį. Pareiškėjas pareigą tinkamai deklaruoti įvykdė savo iniciatyva anksčiau nei gavo patikrinimo aktą, anksčiau nei buvo informuotas, kad netinkamai pateikė deklaracijas; tik pradėjus mokestinį patikrinimą pareiškėjas suprato, kad deklaracijos pateiktos netinkamai, tada jas savo iniciatyva ištaisė. ADD vertina tik tas deklaracijas, kurios pateiktos iki patikrinimo datos, tas deklaracijas, kurios pateiktos teisingai iki patikrinimo datos. ADD pagal MUATĮ nevertina, neįrodinėja tyčios ar netyčios buvimo, nes MUATĮ to nereikalauja. Mokestinė prievolė suformuojama pateikus deklaraciją, šiuo atveju nei ADD, nei VMI įtakos nedaro; pats mokesčio mokėtojas užpildo deklaraciją.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame teismui atsiliepime prašo teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad:

32.1. Dėl VMI kompetencijos mokesčio už aplinkos teršimą administravimo srityje. MAĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, tačiau tik tiek, kiek pavesta MUATĮ. MUATĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad mokesčio mokėtojai yra atsakingi už mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijose pateiktų duomenų teisingumą. Vadovaujantis MUATĮ 11 straipsnio 1 dalimi, ar MAĮ 13 straipsnio 6 ir 8 punktuose nurodyti mokesčiai teisingai apskaičiuoti ir deklaruoti, patikrina, taip pat konsultacijas šių mokesčių mokėjimo klausimais teikia tik Aplinkos ministerijos įgaliota institucija (MUATĮ 10 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, VMI nevertina aplinkos taršos mokesčio deklaracijose deklaruotų sumų teisingumo, nedisponuoja privalančiųjų teikti formą FR0522 sąrašu, todėl mokesčių mokėtojui siunčiami pranešimai tik apie nustatytus formos pildymo trūkumus. Paaiškina, kad Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių deklaracija (forma FR0522) patvirtinta VMI viršininko ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. VA-61/D1-658. MUATĮ 11 straipsnyje reglamentuota, kad mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumo kontrolę atlieka Aplinkos ministerija, o mokestiniai patikrinimai atliekami vadovaujantis paskutine priimta deklaracija iki mokestinio patikrinimo pradžios. VMI prievolę mokesčio mokėtojui taip pat suformuoja pagal galiojantį mokėjimo prievolės dokumentą, t. y. paskutinį mokesčių mokėtojo arba mokesčių administratoriaus pateiktą ir mokesčių administratoriaus arba mokesčių mokėtojo priimtą to paties mokesčio ir mokestinio laikotarpio mokėjimo prievolės apskaičiavimo dokumentą, kaip tai apibrėžta mokėjimo prievolių tvarkymo taisyklių 3.3 papunktyje. Paaiškina, kad Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklės, patvirtintos VMI viršininko 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-193. Pareiškėja skunde teigia, kad „prisijungusi prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS), matė pateiktas aktyvias Deklaracijas FR0522, todėl jokių abejonių dėl jų galiojimo jai nekilo.“ Pastebi, kad pareiškėja galėjo/gali prisijungusi VMI Elektroninio deklaravimo informacinėje sistemoje (toliau — EDS) matyti, kurios deklaracijos yra aktualios, o kurios ne, detalesnė informacija pateikiama žemiau dalyje „Dėl paaiškinimų, susijusių su VMI administruojamos sistemos veikimu“.

32.2. Dėl paaiškinimų, susijusių su VMI administruojamos sistemos veikimu. MAĮ 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Deklaruodamas priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas privalo vadovautis MAĮ nuostatomis ir atitinkamo mokesčio deklaracijos užpildymo ir pateikimo taisyklėmis. MAĮ 80 straipsnio 1 dalis numato mokesčių mokėtojo teisę patikslinti mokesčio deklaraciją. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčio deklaracijos tikslinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių deklaracijos FR0521 formos ir mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių deklaracijos FR0522 formos pildymo taisyklėse, patvirtintos 2008 m. gruodžio 8 d. VMI viršininko ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. VA-61/D1-658 (toliau ir – Taisyklė), galiojusiose deklaruojant 2018–2020 duomenis, yra nurodyta, kad patikslintoje deklaracijoje turi būti pateikti visi (ne tik tikslinamieji) deklaracijoje nurodytini duomenys (Taisyklių 12 punktas). Skaitant formos pildymo Taisykles galima suprasti, kad už atitinkamą mokestinį laikotarpį teikiama viena deklaracijos forma, pvz., 19.10 papunktyje dėl 11 laukelio pildymo yra nurodyta „Vienam taršos šaltiniui ar įrenginiui pildoma tiek eilučių, kiek skirtingų teršalų yra išmetama iš šio taršos šaltinio ar įrenginio.“ Formos FR0522S priede nurodomi duomenys apie taršos šaltinį ar įrenginį, priede viena eilutė skirta vienam taršos šaltiniui, kaip pareiškėjos pateiktose formose FR0522 ir užpildyta, t. y. deklaruojami keli taršos šaltiniai kiekvienoje deklaracijos formoje. Tas pats pasakytina apie visas VMI administruojamas mokesčių deklaracijas, nė vienose taisyklėse nėra reglamentuota, kad už tą patį mokestinį laikotarpį teikiamos dvi ar daugiau deklaracijų. Pažymi, kad prisijungusi prie EDS pareiškėja gali matyti, kurios deklaracijos yra nebeaktualios, jos žymimos pilkos spalvos varnele, o įėjus į deklaracijos kortelę yra nurodytas ir žodinis deklaracijos statusas „neaktualus“. Paskutinė teikta to mokestinio laikotarpio deklaracija yra aktuali ir žymima žalios spalvos varnele. Be to, išskleidus filtrą, galima išsifiltruoti deklaracijas taip pat pagal jų statusą (aktuali, neaktuali, aktuali dėl tikslinimo). Prie šio atsiliepimo pridedamas ekrano vaizdas, matomas mokesčių mokėtojui EDS. Pažymi, kad pareiškėja pateiktų deklaracijų aktualumą/neaktualumą galėjo matyti prisijungusi 2019 m., 2020 m., 2021 m. Pateikus to paties mokestinio laikotarpio deklaracijos formą, ji automatizuotai paimama iš EDS, atliekamas pateiktos deklaracijos apdorojimas (pvz., forma FR0522 apdorojama kas dvi valandas) ir atsakymas grįžta į EDS sistemą, matomą mokesčių mokėtojui, kur pateiktai deklaracijai suteikiamas atitinkamas statusas - „aktuali“, „neaktuali“, „dokumente nustatyti trūkumai“ ir pan. Elektroninio deklaravimo informacinės sistemos naudojimo taisyklėse (toliau — EDS Taisyklės) (Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo informacinės sistemos naudojimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2021 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. VA-72) nustatyta naudojimosi EDS tvarka, kurios privalo laikytis EDS naudotojai. EDS Taisyklių 25 punkte nurodyta, kad, pateikus dokumentą, atliekamas jo patikrinimas ir, atsižvelgiant į dokumento elektroninės formos apdorojimo stadiją, jam suteikiamas atitinkamas statusas. Dokumentų statusai ir jų aprašymai pateikiami EDS interneto svetainėje. Apie deklaracijų statusus ir kitą aktualią informaciją galima rasti dažniausiai užduodamuose klausimuose EDS pagalboje: Pagalba - EDS (vmi.lt), kur yra nurodyta, kad pilku ženklu pažymėtos deklaracijos yra neaktualios. Taigi, vien ta aplinkybė, kad deklaracija buvo priimta, nereiškia, kad ji laikytina galiojančiu mokėjimo prievolės dokumentu mokėjimo prievolių tvarkymo taisyklių 3.3 papunktyje numatyta prasme.

32.3. Pareiškėja, gavusi VMI atsiliepimą, pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, paaiškindama, kad VMI 2023-02-02 atsiliepime nurodytas teiginys: „prisijungusi prie EDS Pareiškėja gali matyti, kurios deklaracijos yra nebeaktualios, jos žymimos pilkos spalvos varnele, o įėjus į deklaracijos kortelę yra nurodytas ir žodinis deklaracijos statusas „neaktualus“ yra neteisingas. Nors kai kurios deklaracijos yra pažymėtos pilka varnele, jos reikšmė nėra atskleista nei Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių deklaracijos FR0521 formos ir mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių deklaracijos FR0522 formos pildymo taisyklėse, patvirtintose 2008-12-08 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. VA-61/D1-658, nei jokiame kitame teisės akte. Priešingai, negu nurodoma VMI atsiliepime, galimybės deklaracijų statusus ir jų aprašymus pateikti EDS interneto svetainėje nepagrindžia VMI elektroninio deklaravimo informacinės sistemos naudojimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2021-10-26 įsakymu Nr. VA-72, kadangi šis teisės aktas negaliojo teikiant mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas už 2018, 2019 ir 2020 m. Be to, VMI teiginį, kad įėjus į deklaracijos kortelę yra nurodytas žodinis deklaracijos statusas „neaktualus“, paneigia byloje esančios deklaracijos, kuriose nurodyta: „Gauta 2019-01-17; Dokumentas priimtas; spausdinta 2021-11-23“, „Gauta 2020­02-10; Dokumentas priimtas; spausdinta 2021-11-23“, „Gauta 2020-01-15; Dokumentas priimtas; spausdinta 2021-11-23“, „Gauta 2021-01-26; Dokumentas priimtas; spausdinta 2021-11-23“. Nė viename tiek per pareiškėjos paskyrą Mano VMI sistemoje, tiek iš VMI gautuose deklaracijų egzempliorių, joks deklaracijų statusas nenurodytas. Taigi deklaracijų statusas matomas tik VMI ir mokesčių administratoriui Aplinkos apsaugos departamentui, nes jo pateiktose ataskaitose matyti įrašai apie tai, kuri deklaracija yra „priimta, galiojanti, aktuali“ ar kuri „priimta, negaliojanti, neaktuali“. Taigi, tai, kad pareiškėja, kaip mokesčio mokėtojas, skirtingiems taršos šaltiniams laiku teikė tuo pačiu metu dvi atskiras deklaracijas FR0522, iš kurių Mano VMI sistema pirmąją palaikė pradine, o antrąją - patikslinančia, apie tokį deklaracijų vertinimą pareiškėjai nebuvo pranešta iki patikrinimo, o mokesčiai sumokėti laiku pagal abi deklaracijas už visus pareiškėjos valdomus taršos šaltinius, yra Mano VMI sistemos ir teisinio reguliavimo trūkumas, už kuriuos pareiškėja neturėtų būti baudžiama.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

33. Pareiškėja prašo: 1) panaikinti AAD Sprendimo dalį dėl 36 946,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių šaltinių didesniu tarifu; 2) panaikinti MGK sprendimo dalį, kuria MGK pakeitė AAD Sprendimą, t. y. vietoj nurodyto sumokėti 36 946 Eur mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių šaltinių nurodė sumokėti 18 473,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių; 3) priteisti iš ADD pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

34. Atsakovė prašo atmesti pareiškėjos skundą ir palikti galioti MGK sprendimą.

35.1. Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2015-11-26 sprendimu Nr. 1-TS-331 pareiškėja yra paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Anykščių rajono savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje; Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2015-12-17 sprendimu Nr. 1-TS-360 pareiškėja yra paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja.

35.2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, 2015-07-09 pareiškėjai išdavė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos licenciją Nr. (duomenys neskelbtini).

35.3. AAD Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius, atlikęs pareiškėjos planinį mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2018-2020 metus, surašė 2021-11-18 patikrinimo aktą Nr. (7.6)-PA-6751/71-2021, kuriame nurodė:

35.3.1. Pranešimas apie patikrinimą pareiškėjai buvo išsiųstas 2021 m. rugsėjo 30 d. elektroniniu paštu.

35.3.2. Pareiškėjos vykdoma veikla – komunalinės paslaugos; patikrinimo metu pareiškėja turėjo 10 išduotų Taršos leidimų su nustatytais išleidžiamų teršalų normatyvais.

35.3.3. Tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėja eksploatavo 11 nuotekų valymo įrenginių (toliau ir – NVĮ): Anykščių NVĮ, Leliūnų NVĮ, Kavarsko NVĮ, Svėdasų NVĮ, Viešintų NVĮ, Dabužių NV, Aulelių NVĮ, Debeikių NVĮ, Kurklių NVĮ (eksploatuojami nuo 2020 m.), Troškūnų NVĮ ir Raguvėlės NVĮ ir vykdo Anykščių miesto paviršinių nuotekų tvarkymą.

35.3.4. Pareiškėja Deklaracijas FR0522 už 2018-2020 metus pateikė nepažeisdama MUATĮ įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų, atitinkamai 2019-01-17, 2020-02-10 ir 2021-01-26.

35.3.5. Pirminė 2018 metų Deklaracija FR0522 pateikta laiku, tačiau joje buvo deklaruoti tik su lietaus nuotekomis išleidžiami teršalų kiekiai. Tarša iš NVĮ nedeklaruota. Deklaracija tikslinta ir tarša iš NVĮ deklaruota 2021-10-18. t. y. jau pradėto mokestinio patikrinimo metu, todėl ADD jos nevertino, vertino Deklaraciją FR0522 už 2018 m. mokestinį laikotarpį, kuri buvo pateikta iki patikrinimo pradžios, t. y. 2019-01-17.

35.3.6. Pareiškėja vykdo išleidžiamų nuotekų ir su nuotekomis išleidžiamų teršalų apskaitą. Pareiškėja Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau ir – AAA) teikia Nuotekų kiekio apskaitos metines ataskaitas; AAA šias ataskaitas yra priėmusi; peržiūrėjus ūkio subjekto vykdomos apskaitos duomenis, kuriais remiantis pildytos Deklaracijos FR0522, netikslumų nenustatyta. Pareiškėjos 2019-2020 metais apskaitytas ir Deklaracijose FR0522 nurodytas teršalų kiekis sutampa, išskyrus taršą išleidžiamą su paviršinėmis nuotekos.

35.3.7. Dėl mokesčio taikant didesnį tarifą už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių už 2018 metų mokestinį laikotarpį. Patikrinimo akte nurodyta, kad pareiškėja taršos iš NVĮ už 2018 m. iki patikrinimo pradžios nedeklaravo; Patikrinimo akte pateikta informacija apie 2018 m. su nuotekomis išleistą ir nedeklaruotą (teisės aktų nustatyta tvarka iki patikrinimo pradžios) teršalų kiekį ir paskaičiuotas mokėtinas mokestis taikant didesnį tarifą už nedeklaruotą taršą – 30704 Eur: už teršalus BDS₇ (taršos šaltinis, NVĮ Anykščių miesto, Kavarsko, Raguvėlės, Dabužių, Debeikių, Leliūnų, Aulelių, Troškūnų, Viešintų, Svėdasų taikytas tarifo koeficientas, nustatytas MUATĮ 2 priedėlyje, 10); už teršalus NB (taršos šaltinis, NVĮ, Anykščių miesto, Kavarsko, Svėdasų taikytas koeficientas, nustatytas MUATĮ 2 priedėlyje, 5); už teršalus PB (taršos šaltinis, NVĮ, Anykščių miesto, Kavarsko, Svėdasų taikytas koeficientas, nustatytas MUATĮ 2 priedėlyje, 10). Su paviršinėmis nuotekomis išleistą taršą pareiškėja 2018 m. deklaravo (pirminėje iki patikrinimo pradžios pateiktoje Deklaracijoje FR0522, patikslintoje patikrinimo metu Deklaracijoje FR0522 šių teršalų nebėra), tačiau vietoj BDS₇ deklaruoti chloridai, atitinkamai buvo apskaičiuotas ir sumokėtas mažesnis mokestis už taršą, už tai buvo paskaičiuotas 805 Eur mokestis. Iš viso mokestis taikant didesnį tarifą už nedeklaruotą (nuslėptą) taršą ir neteisingai pritaikytą tarifą už 2018 metų mokestinį laikotarpį paskaičiuotas 30 704 Eur + 805 Eur = 31 509 Eur.

35.3.8. Mokestis taikant didesnį tarifą už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių už 2019 m. mokestinį laikotarpį. Patikrinimo akte nurodyta, kad pareiškėja nedeklaravo taršos išleidžiamos su paviršinėmis nuotekos ir teisės aktų nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio už taršą iš stacionarių taršos šaltinių. Patikrinimo akte nurodyta, kad mokėtinas mokestis taikant didesnį tarifą už nedeklaruotą taršą – 3987 Eur: už teršalus BDS₇ (taršos šaltinis, NVĮ Anykščių miesto paviršinių nuotekų tvarkymas, taikytas tarifo koeficientas, nustatytas MUATĮ 2 priedėlyje, 10), už teršalus Nafta ir jos produktai (IV grupė) (taršos šaltinis, NVĮ Anykščių miesto paviršinių nuotekų tvarkymas taikytas tarifo koeficientas, nustatytas MUATĮ 2 priedėlyje, 5), už teršalus suspenduotos medžiagos (taršos šaltinis, NVĮ Anykščių miesto paviršinių nuotekų tvarkymas taikytas tarifo koeficientas, nustatytas MUATĮ 2 priedėlyje, 1,5).

35.3.9. Mokestis taikant didesnį tarifą už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių už 2020 m. mokestinį laikotarpį. Patikrinimo akte nurodyta, kad pareiškėja nedeklaravo taršos išleidžiamos su paviršinėmis nuotekos ir teisės aktų nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio už taršą iš stacionarių taršos šaltinių. Patikrinimo akte nurodyta, kad mokėtinas mokestis taikant didesnį tarifą už nedeklaruotą taršą – 2255 Eur: už teršalus BDS₇ (taršos šaltinis, NVĮ Anykščių miesto paviršinių nuotekų tvarkymas, taikytas tarifo koeficientas, nustatytas MUATĮ 2 priedėlyje, 10), už teršalus Nafta ir jos produktai (IV grupė) (taršos šaltinis, NVĮ Anykščių miesto paviršinių nuotekų tvarkymas taikytas tarifo koeficientas, nustatytas MUATĮ 2 priedėlyje, 5), už teršalus suspenduotos medžiagos (taršos šaltinis, NVĮ Anykščių miesto paviršinių nuotekų tvarkymas taikytas tarifo koeficientas, nustatytas MUATĮ 2 priedėlyje, 1,5).

35.4. Byloje yra pareiškėjos 2021 m. lapkričio 23 d. raštas Nr. SD-183, kuriame paaiškinta, kad pareiškėja pateikia deklaracijas forma FR0522 už 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. su nuoroda į deklaravimo datą ir patvirtintas Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos; šiame rašte paaiškinta, kad pareiškėja kiekvienais metais pateikia dvi FR0522 deklaracijas, vienoje iš jų deklaruojami tik su lietaus nuotekomis išleidžiami teršalų kiekiai, kitoje Deklaracijoje pateikiami nuotekų valymo įrenginių su nuotekomis išleidžiami teršalų kiekiai.

35.5. Sprendimu patikrinimo aktas buvo patvirtintas ir patvirtinta pareiškėjos mokėtina suma – 37751 Eur (mokestis taikant didesnį tarifą už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių už 2018 m. mokestinį laikotarpį – 30704 Eur + 805 EUR = 31509 Eur; mokestis taikant didesnį tarifą už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių už 2019 m. mokestinį laikotarpį – 3987 Eur; mokestis taikant didesnį tarifą už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių už 2020 m. mokestinį laikotarpį – 2255 Eur). Sprendime nurodyta, kad pareiškėja pateiktose rašytinėse pastabose nurodė, jog yra pateikusi visas 2018-2020 metų Deklaracijas FR0522; kiekvienais metais yra teikiamos dvi deklaracijos, kurių vienoje yra deklaruojama tarša iš NVĮ, o antroje tarša išleidžiama su paviršinėmis nuotekomis; kartu su rašytinėmis pastabomis pareiškėja pateikė rašte nurodytas 2018-2020 metų Deklaracijų FR0522 kopijas. Sprendime paaiškinama, kad AAD, gavęs pareiškėjos rašytines pastabas 2021-11-24 kreipėsi tarnybinės pagalbos į VMI, kurios buvo prašoma patikslinti, kokios pareiškėjos Deklaracijos FR0522 yra galiojančios patikrinimo pradžios dieną (2021-09-30) bei prašoma nurodyti, kokią mokesčio sumą pareiškėja yra sumokėjusi už taršą 2018-2020 metų mokestiniais laikotarpiais. VMI 2021-12-20 pateikė atsakymą, kuriame nurodoma, kad pareiškėja teikdavo tą pačią dieną po dvi to paties mokestinio laikotarpio deklaracijas ir pagal abi atlikdavo mokėjimą, tačiau prievolė mokesčio mokėtojui formuojama pagal paskutinę teiktą deklaraciją, pirminė(s) automatiškai tampa negaliojanti(čios) ir prievolė pagal ją (jas) nesuformuojama; atitinkamai ir mokestis už pirmąją pateiktą negaliojančią laikotarpio Deklaraciją, kaip mokestis už taršą yra neužskaitomas. Sprendime nurodyta, kad rašte yra pateiktos pareiškėjos kaip mokesčio už taršą iš stacionarių taršos šaltinių per 2018-2020 metų mokestinius laikotarpius užskaitytos sumos. Pažymima kad jos sutampa su Deklaracijų FR0522 galiojusių 2021-09-30 (patikrinimo pradžios dieną), kuriomis ADD vadovavosi atlikdamas patikrinimą suformuotų mokestinių prievolių suma; ADD privalo imperatyviai taikyti MUATĮ ir Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau ir – Tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 metų liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230, nuostatas dėl sankcijų už nedeklaruotą taršą taikymo bei neturi diskrecijos teisės nuo jų nukrypti. Vadovaudamasis Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213 (toliau ir – Mokesčio kontrolės tvarka), 8 punktu bei Mokesčio už aplinkos teršimą ir mokesčio už valstybinius gamtos išteklius kontrolės vidaus tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020-08-03 įsakymu Nr. AD1-227, 19 punktu, atsižvelgdamas į VMI 2021-12-20 rašte R-5637 pateiktus duomenis bei vertindamas patikrinimo pradžiai (2021-09-30) galiojusias pareiškėjos Deklaracijas FR0522 ir faktiškai kaip mokesčio už taršą per 2018-2020 metų mokestinius laikotarpius pareiškėjos sumokėtą sumą, ADD neturi jokio pagrindo atsižvelgti į pareiškėjos pateiktas rašytines pastabas ir perskaičiuoti Patikrinimo aktu apskaičiuotą mokesčio taikant didesnį tarifą sumą.

35.6. MGK 2022 m. kovo 17 d. priėmė sprendimą Nr. S-43 (7-10/2022) „Dėl UAB „Anykščių vandenys“ skundo“, kuriuo nusprendė pakeisti ADD Sprendimo dalį, kuria pareiškėjai nurodyta sumokėti į biudžetą 36946 Eur mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių: vietoje nurodytos sumokėti 36946 Eur mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių, nurodyti sumokėti 18473 Eur mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių.

35.7. Byloje yra 2 (dvi) 2019 m. sausio 17 d. pareiškėjos užpildytos deklaracijos FR0522 (versija 03) „Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracija“ už 2018 m.: 1) vienoje iš deklaracijų skiltyje „Taršos šaltinio ar įrenginio pavadinimas“ nurodyta: Anykščių NVĮ, Kavarsko nuotekų valykla, Raguvėlės nuotekų valykla, Dabužių nuotekų valykla, Debeikių nuotekų valykla, Leliūnų nuotekų valykla, Aulelių nuotekų valykla, Troškūnų nuotekų valykla, Viešintų nuotekų valykla, Svėdasų nuotekų valykla; skiltyje „Didesnio tarifo mokesčio suma“ nurodyta – 4114 Eur; 2) antroje deklaracijoje skiltyje „Taršos šaltinio ar įrenginio pavadinimas“ nurodyta: Nafta ir jos produktai, suspenduotos medžiagos, BDS₇, skiltyje „Didesnio tarifo mokesčio suma“ nurodyta – 617 Eur.

35.8. Į bylą pateikti du 2019-01-22 mokėjimo nurodymai: mokėjimo nurodymas Nr. 8, kad per Šiaulių banką VMI pervesta 4114 Eur už stacionarią taršą ir mokėjimo nurodymas Nr. 9, kad per Šiaulių banką VMI pervesta 617 Eur už stacionarią taršą.

35.9. Byloje yra 2 (dvi) 2020 m. sausio 15 d. pareiškėjos užpildytos deklaracijos FR0522 (versija 03) „Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracija“ už 2019 m.: 1) vienoje iš deklaracijų skiltyje „Taršos šaltinio ar įrenginio pavadinimas“ nurodyta: Anykščių NVĮ, Kavarsko nuotekų valykla, Raguvėlės nuotekų valykla, Dabužių nuotekų valykla, Debeikių nuotekų valykla, Leliūnų nuotekų valykla, Aulelių nuotekų valykla, Troškūnų nuotekų valykla, Viešintų nuotekų valykla, Svėdasų nuotekų valykla; skiltyje „Didesnio tarifo mokesčio suma“ nurodyta – 3246 Eur; 2) antroje deklaracijoje skiltyje „Taršos šaltinio ar įrenginio pavadinimas“ nurodyta: Nafta ir jos produktai, suspenduotos medžiagos, BDS₇, skiltyje „Didesnio tarifo mokesčio suma“ nurodyta – 734 Eur.

35.10. Į bylą pateikti du 2020-01-16 mokėjimo nurodymai: mokėjimo nurodymas Nr. 10, kad per Šiaulių banką VMI pervesta 3246 Eur už stacionarią taršą ir mokėjimo nurodymas Nr. 11, kad per Šiaulių banką VMI pervesta 734 Eur už stacionarią taršą.

35.11. Byloje yra 2 (dvi) 2021 m. sausio 16 d. pareiškėjos užpildytos deklaracijos FR0522 (versija 03) „Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracija“ už 2020 m.: 1) vienoje iš deklaracijų skiltyje „Taršos šaltinio ar įrenginio pavadinimas“ nurodyta: Anykščių NVĮ, Kavarsko nuotekų valykla, Raguvėlės nuotekų valykla, Dabužių nuotekų valykla, Debeikių nuotekų valykla, Leliūnų nuotekų valykla, Aulelių nuotekų valykla, Troškūnų nuotekų valykla, Viešintų nuotekų valykla, Svėdasų nuotekų valykla, Kurklių nuotekų valykla; skiltyje „Didesnio tarifo mokesčio suma“ nurodyta – 4843 Eur; 2) antroje deklaracijoje skiltyje „Taršos šaltinio ar įrenginio pavadinimas“ nurodyta: Nafta ir jos produktai, suspenduotos medžiagos, BDS₇, skiltyje „Didesnio tarifo mokesčio suma“ nurodyta – 440 Eur.

35.12. Į bylą pateikti du 2021-01-28 mokėjimo nurodymai: mokėjimo nurodymas Nr. 75, kad per Šiaulių banką VMI pervesta 4843 Eur už stacionarią taršą – valyklų už 2020 m. ir mokėjimo nurodymas Nr. 74, kad per Šiaulių banką VMI pervesta 440 Eur už stacionarią taršą už lietų.

35.13. Pažymėtina, kad atsakovas į bylą pateikė atspausdintos pareiškėjos deklaracijas, pildytas ir teiktas 2019-01-17, 2020-01-15 ir 2021-01-16; kaip matyti iš šių atsakovo pateiktų pareiškėjos deklaracijų, jos yra atspausdintos kitu formatu nei pareiškėjos pateiktos deklaracijos, prie kiekvienos iš atsakovo pateiktų pareiškėjos deklaracijų yra skiltys „Galiojimas“ ir „Aktualumas“ ir tuomet atitinkamai prie skilties „Galiojimas“ yra įrašai „Galiojanti“ arba „Negaliojanti“, prie skilties „Aktualumas“ yra įrašai „Aktuali“ arba „Neaktuali“.

35.14. AAD 2021 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (7.6)-AD5-18998 „Pranešimas apie patikrinimą“ pareiškėjai pranešta, kad ADD Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius 2021 m. rugsėjo 30d. pradeda planinį pareiškėjos patikrinimą; inspekcinis vizitas planuojamas 2021 m. spalio 21 d.

35.15. Byloje yra 3 (trys) 2021 m. spalio 18 d. pareiškėjos užpildytos deklaracijos FR0522 (versija 03) „Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracija“ už 2018 m., 2019 m. ir 2020 m.: 1) deklaracijoje už 2018 m. skiltyje „Taršos šaltinio ar įrenginio pavadinimas“ nurodyta: Anykščių NVĮ, Kavarsko nuotekų valykla, Raguvėlės nuotekų valykla, Dabužių nuotekų valykla, Debeikių nuotekų valykla, Leliūnų nuotekų valykla, Aulelių nuotekų valykla, Troškūnų nuotekų valykla, Viešintų nuotekų valykla, Svėdasų nuotekų valykla; skiltyje „Didesnio tarifo mokesčio suma“ nurodyta – 4135 Eur; 2) deklaracijoje už 2019 m. skiltyje „Taršos šaltinio ar įrenginio pavadinimas“ nurodyta: Anykščių NVĮ, Kavarsko nuotekų valykla, Raguvėlės nuotekų valykla, Dabužių nuotekų valykla, Debeikių nuotekų valykla, Leliūnų nuotekų valykla, Aulelių nuotekų valykla, Troškūnų nuotekų valykla, Viešintų nuotekų valykla, Svėdasų nuotekų valykla; skiltyje „Didesnio tarifo mokesčio suma“ nurodyta – 3256 Eur; 3) deklaracijoje už 2020 m. skiltyje „Taršos šaltinio ar įrenginio pavadinimas“ nurodyta: Anykščių NVĮ, Kavarsko nuotekų valykla, Raguvėlės nuotekų valykla, Dabužių nuotekų valykla, Debeikių nuotekų valykla, Leliūnų nuotekų valykla, Aulelių nuotekų valykla, Troškūnų nuotekų valykla, Viešintų nuotekų valykla, Svėdasų nuotekų valykla, Kurklių nuotekų valyka; skiltyje „Didesnio tarifo mokesčio suma“ nurodyta – 4272 Eur;

35.16. ADD 2021 m. lapkričio 24 raštu Nr. (7.6)-AD5-23305 „Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į VMI, prašydama pateikti informaciją: 1) kokios galiojančios 2018-2020 m. mokestinių laikotarpių mokesčių mokėtojo Deklaracijos FR0522 yra 2021 m. rugsėjo 30 d., t. y. patikrinimo pradžiai; 2) kokia mokesčio mokėtojo už taršą 2018-2020 m. mokestiniais laikotarpiais sumokėta mokesčio suma (pagal Deklaracijas FR 0522) pagal mokestinius laikotarpius; 3) kokia mokesčio mokėtojo už taršą 2018-2020 m. mokestiniais laikotarpiais sumokta mokesčio suma yra užskaityta kaip mokestis už taršą iš stacionarių taršos šaltinių; 4) pateikti kitą, VMI nuomone, svarbią informaciją.

35.17. VMI 2021 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. R-5637 „Dėl informacijos apie UAB „Anykščių vandenys“ pateikimo“ paaiškino, kad 2021-09-30 galiojo šios pareiškėjos deklaracijos už 2018-2020 m. laikotarpį: 1) už 2018 m. mokestinį laikotarpį galiojo 2019-01-17 teikta deklaracija, pagal kurią susidarė 617 Eur pagrindiniu tarifu mokėtina mokesčio suma; 2) už 2019 m. mokestinį laikotarpį galiojo 2020-02-10 teikta deklaracija, pagal kurią susidarė 3246 Eur mokėtina mokesčio suma pagrindiniu tarifu ir 3571 Eur suma didesniu tarifu; 3) už 2020 m. mokestinį laikotarpį galiojo 2021-01-26 teikta deklaracija, pagal kurią susidarė 4843 Eur mokėtina mokesčio suma pagrindiniu tarifu. VMI rašte paaiškino, kad pareiškėja teikdavo tą pačią dieną po dvi to paties mokestinio laikotarpio deklaracijas ir pagal abi atlikdavo mokėjimą, tačiau prievolė mokesčio mokėtojui formuojama pagal paskutinę teiktą deklaraciją, pirminė(s) automatiškai tampa negaliojanti(čios) ir prievolė pagal ją (jas) nesuformuojama. VMI rašte nurodė, kad 2021 m. gruodžio 20 d. už aktualius laikotarpius, t. y. už 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. mokestinį laikotarpį, galiojančios yra pareiškėjos 2021-10-18 teiktos deklaracijos. VMI rašte nurodyta, kad: 1) 2019-01-17 už 2018 m. mokestinį laikotarpį pateiktos dvi deklaracijos FR0522, pareiškėja sumokėjo 4114 Eur ir 617 Eur, bet užskaityta mokesčio suma kaip mokestis už taršą iš stacionarių taršos šaltinių tik 617 Eur suma; 2) 2020-01-15 už 2019 m. mokestinį laikotarpį pateiktos dvi deklaracijos FR0522, pareiškėja sumokėjo 3246 Eur ir 734 Eur, bet užskaityta mokesčio suma kaip mokestis už taršą iš stacionarių taršos šaltinių tik 3246 Eur suma; 3) 2021-01-26 už 2020 m. mokestinį laikotarpį pateiktos dvi deklaracijos FR0522, pareiškėja sumokėjo 4843 Eur ir 440 Eur, bet užskaityta mokesčio suma kaip mokestis už taršą iš stacionarių taršos šaltinių tik 4843 Eur suma.

35.18. Byloje yra pareiškėjos 2021-10-18 teiktos deklaracijos FR0522 už 2018 m., 2019 m. ir 2020 m., kurias pateikė tiek pareiškėja, tiek atsakovas.

35.19. Į bylą pateiktas VMI 2022-02-25 raštas Nr. (17.8-40E)277-67 „Dėl informacijos apie UAB „Anykščių vandenys“ pateikimo“, kuriame paaiškinta, kad atsakant į klausimą, ar pareiškėjai buvo siųsti dokumentai, informuojantys ją, kad dalis jos pateiktų FR0522 deklaracijų yra negaliojančios ir todėl dalis taršos buvo nedeklaruota, o įmokos buvo neįskaitytos, patvirtina, kad tokio pobūdžio informacija mokėtojams nėra siunčiama.

36.1. Visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai (3 straipsnio 5 dalis).

36.2. Taikant mokesčių įstatymus, visi mokesčių mokėtojai dėl šių įstatymų nustatytų sąlygų yra lygus (7 straipsnis).

36.3. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (8 straipsnio 1 dalis); mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais (8 straipsnio 3 dalis).

36.4. Mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai (10 straipsnis „Turinio viršenybės prieš formą principas“).

36.5. Pagal MAĮ administruojamas mokestis už aplinkos teršimą (13 straipsnio 8 punktas).

36.6. Valstybės institucija, atsakinga už MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių, išskyrus muitus, administravimą Lietuvos Respublikoje, yra VMI (15 straipsnio 1 dalis). Jokios kitos valstybės įstaigos arba institucijos negali atlikti mokesčių administratoriaus funkcijų, išskyrus MAĮ arba atitinkamo mokesčio įstatyme tiesiogiai nustatytus atvejus (15 straipsnio 3 dalis).

36.7. MAĮ 13 straipsnio 6, 7, 8 ir 24 punktuose išvardytus mokesčius administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, tačiau tik tiek, kiek pavesta pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, Mokesčio už aplinkos teršimą, Angliavandenilių išteklių mokesčio ir Miškų įstatymus; ar MAĮ 13 straipsnio 6 ir 8 punktuose nurodyti mokesčiai teisingai apskaičiuoti ir deklaruoti, patikrina, taip pat konsultacijas šių mokesčių mokėjimo klausimais teikia tik Aplinkos ministerijos įgaliota institucija (16 straipsnio 1 dalis). Dėl MAĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų ir institucijų atliekamų mokesčių apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimų tvarkos, patikrinimų rezultatų įforminimo bei patvirtinimo, įstaigų ir institucijų bei jų pareigūnų veiksmų apskundimo šio Įstatymo nuostatos netaikomos; šioje dalyje nurodytus teisinius santykius reguliuoja šių institucijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai bei atitinkami administruojamų mokesčių įstatymai (16 straipsnio 3 dalis).

36.8. Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; 2) bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių; 3) teisės aktų nustatyta tvarka įsiregistruoti mokesčių mokėtoju, laiku pranešti apie pasikeitusius mokesčių mokėtojų registre esančius duomenis; 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais; 5) laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus; 6) teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus; 7) sudaryti mokesčių administratoriui patikrinimui atlikti reikiamas sąlygas, kai patikrinimas atliekamas nuvykus pas mokesčių mokėtoją; 8) pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją; <...> (40 straipsnis).

36.9. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas, įformindamas apskaitos dokumentus ir pateikdamas mokesčio deklaraciją, suklysta, taip pat kitais atvejais, kai mokesčio mokėtojo veikla neatitinka formalių teisės aktų reikalavimų, tačiau jos turinys atitinka aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, mokestis apskaičiuojamas taikant minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas (69 straipsnio 2 dalis).

36.10. Priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus; preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi (73 straipsnio 1 dalis). Jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip, dėl kiekvieno mokesčių mokėtojui priklausančio mokėti mokesčio pateikiama atskira mokesčio deklaracija (73 straipsnio 2 dalis). Mokesčio deklaracija gali turėti priedų; jie laikomi neatsiejama mokesčio deklaracijos dalimi (73 straipsnio 3 dalis).

36.11. Mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs MAĮ 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas (80 straipsnio 1 dalis). Mokesčio deklaracijos tikslinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius (80 straipsnio 3 dalis).

36.12. Mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu (81 straipsnio 1 dalis).

36.13. Konkretaus mokesčių mokėtojo mokestinė prievolė įvykdoma: 1) mokesčio ir su juo susijusių sumų sumokėjimu; 2) trečiojo asmens atliekamu mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimu; 3) turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymu mokestinei nepriemokai padengti (82 straipsnis).

36.14. Mokestis ir su juo susijusios sumos laikomos sumokėtais, kai kredito įstaiga arba kitas mokėjimo paslaugų teikėjas įskaito į mokesčių administratoriaus sąskaitą atitinkamą mokesčių mokėtojo inicijuotą mokėjimo operacijos sumą Mokėjimų įstatymo nustatyta tvarka (83 straipsnio 2 dalis).

36.15. Atleidimo nuo pagal MAĮ 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti; tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais (141 straipsnio 1 dalis).

37. MUATĮ (redakcijoje, galiojusioje nuo 2018-01-01 iki 2021-12-31) buvo nustatyta:

37.1. Mokesčio už aplinkos teršimą mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai (7 straipsnio 1 dalis); mokestis už aplinkos teršimą sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracija pateikiama ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje mokesčio mokėtojas yra įregistruotas mokesčių mokėtojų registre (7 straipsnio 2 dalis).

37.2. Mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuojamas ir mokamas Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka (8 straipsnio 2 dalis). Mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių mokamas už faktiškai per mokestinį laikotarpį išmestą į aplinką teršalų kiekį (8 straipsnio 3 dalis). Mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas yra atsakingas už teršalų išmetimo į aplinką, apskaitos tvarkymą ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijoje pateiktus duomenis (8 straipsnio 6 dalis).

37.3. Aplinkos ministerija kontroliuoja teršalų išmetimo į aplinką apskaitą, tikrina mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą (9 straipsnio 1 dalis). Už išmestą iš stacionarių taršos šaltinių normatyvus viršijantį teršalų kiekį ar nuslėptą teršalų kiekį mokestis už aplinkos teršimą mokamas taikant didesnį tarifą (9 straipsnio 3 dalis). Mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą apskaičiuojamas normatyvus viršijantį ir (ar) nuslėptą teršalų kiekį, išmestą iš stacionarių taršos šaltinių, dauginant iš mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifo, pateikto MUATĮ 1 priedėlyje, ir iš mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifo koeficiento, nurodyto MUATĮ 2 priedėlyje (9 straipsnio 4 dalies 1 punktas). VMI ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos, taip pat Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos keičiasi mokesčiui už aplinkos teršimą administruoti reikalinga informacija; keitimosi mokesčio už aplinkos teršimą administravimui reikalinga informacija tvarką nustato Aplinkos ministerija, suderinusi su VMI (9 straipsnio 5 dalis).

37.4. Mokestis už aplinkos teršimą, išskyrus mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis ir gaminių ar pakuotės atliekomis, paskirstomas taip: 1) 30 procentų mokama į valstybės biudžetą; šios lėšos naudojamos pagal tikslinę paskirtį Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšoms administruoti ir šioje programoje numatytiems aplinkos apsaugos investiciniams projektams finansuoti aplinkos ministro nustatyta tvarka; 2) 70 procentų mokama į savivaldybės, kurios teritorijoje yra taršos objektas, biudžetą; šios lėšos naudojamos pagal tikslinę paskirtį Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiojoje programoje numatytoms priemonėms finansuoti (10 straipsnio 1 dalis). Didesnio tarifo mokestis už aplinkos teršimą, kai jis taikomas už nuslėptą teršalų kiek mokamas arba išieškomas iš pažeidėjo į valstybės biudžetą; šios lėšos naudojamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatyme nustatytiems tikslams įgyvendint (10 straipsnio 3 dalis).

38. MUATĮ 11 straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad mokestinį patikrinimą atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija šios institucijos nustatyta tvarka, vadovaudamasi MUATĮ ir MAĮ nuostatomis tiek, kiek tai nenumatyta MUATĮ ir kituose įstatymuose (1 dalis); mokestiniai patikrinimai atliekami vadovaujantis paskutine priimta deklaracija iki mokestinio patikrinimo pradžios; patikslinti deklaracijos duomenys, turintys įtakos prievolės dydžiui, nevertinami, jeigu jie buvo pateikti jau prasidėjus mokestiniam patikrinimui, kurio pradžia laikoma pranešimo dėl mokestinio patikrinimo išsiuntimo elektroniniu paštu arba registruotu laišku diena (4 dalis).

39. Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-213 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau ir – Mokesčio kontrolės tvarka) (redakcijoje, galiojusioje 2018-01-01–2020-12-31 buvo nustatyta:

39.1. Informacija ir duomenys, įrodantys taršos nuslėpimo faktą, kuriais remiantis buvo apskaičiuota mokėtina mokesčio suma, nurodomi patikrinimo akte (6 punktas);

39.2. Atlikdamas mokesčio mokėtojo patikrinimą, pareigūnas tikrina mokesčio mokėtojo pateiktų duomenų atitikimą deklaracijai, pateiktai VMI iki patikrinimo pradžios (8 punktas);

39.3. Jei nustatoma, kad buvo nuslėpti į aplinką išmesti teršalai ir (ar) jų kiekis, mokėtina Mokesčio už aplinkos teršimą suma už nuslėptą į aplinką išmestą teršalų kiekį apskaičiuojama vadovaujantis 2008 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ ir įforminama Patikrinimo akte vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 128 straipsniu (10 punktas).

40. Mokesčio už aplinkos teršimą ir mokesčio už valstybinius gamtos išteklius kontrolės vidaus tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. AD1-227 „Dėl Mokesčio už aplinkos teršimą ir mokesčio už valstybinius gamtos išteklius kontrolės vidaus tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta:

40.1. Vykdant mokestinį patikrinimą vertinamos tik tos mokesčio už aplinkos teršimą ir (ar) valstybinius gamtos išteklius deklaracijos, kurios VMI buvo pateiktos iki patikrinimo pradžios datos, t. y. iki registruoto pranešimo ir (ar) pavedimo/sprendimo apie patikrinimą išsiuntimo Mokėtojui datos(19 punktas).

40.2. Jei nustatoma, kad buvo nedeklaruoti (nuslėpti) į aplinką išmesti teršalai ir (ar) jų kiekis, mokėtina mokesčio už aplinkos teršimą suma už nuslėptą į aplinką išmestą teršalų kiekį apskaičiuojama teisės aktų nustatyta tvarka ir įforminama patikrinimo akte (20 punktas).

41. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijos FR0521 formos ir mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracijos FR0522 formos pildymo taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos viršininko ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. VA-61/D1-658 (redakcijoje, galiojusioje aktuliu bylai laikotarpiu) buvo nustatyta:

41.1. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių ir (ar) stacionarių taršos šaltinių (toliau – mokestis) deklaracijos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – AVMI) teikiamos vadovaujantis Mokesčių deklaracijų pateikimo, priėmimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir veiklos nevykdančių mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų pateikimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135 „Dėl mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių laikino atleidimo nuo mokesčių ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo“. Teikiant ar tikslinant praėjusių mokestinių laikotarpių deklaracijų duomenis, naudojamos deklaracijų formos, galiojančios deklaracijų teikimo ar tikslinimo momentu (3 punktas).

41.2. Mokesčio mokėtojai užpildytas deklaracijas pateikia mokesčių administratoriui bei sumoka deklaruotas mokesčio sumas per MUATĮ nurodytus terminus; Mokesčių mokėtojai mokesčių administratoriui FR0522 formą turi teikti Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135 „Dėl Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo“, nustatyta tvarka; elektroniniu būdu FR0522 forma teikiama, vadovaujantis Dokumentų elektroniniu būdu teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. VA-83 „Dėl Dokumentų teikimo elektroniniu būdu taisyklių patvirtinimo“; elektroniniu būdu FR0521 ir FR0522 forma turi būti pateikiami per VMI prie FM elektroninio deklaravimo sistemą (http://deklaravimas.vmi.lt) (7 punktas).

41.3. Už pavėluotą deklaracijos pateikimą, nepateikimą ar neteisingų duomenų į ją įrašymą taikoma Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta atsakomybė (11 punktas).

41.4. Deklaracija gali būti tikslinama mokesčio mokėtojo iniciatyva arba pagal mokesčių administratoriaus pranešimą apie pateiktoje deklaracijoje esančias klaidas (neatitikimus); mokesčių mokėtojas savo iniciatyva deklaraciją gali tikslinti per Mokesčių administravimo įstatyme nustatytą terminą; patikslintoje deklaracijoje pateikiami visi (ne vien tik tikslinamieji) deklaracijoje nurodytini duomenys; patikslinta deklaracija turi būti užpildyta šiose taisyklėse nustatyta tvarka (12 punktas).

42. Mokesčių deklaracijų pateikimo, priėmimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir veiklos nevykdančių mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų pateikimo taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135 (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. birželio 1 d.) nustatyta:

42.1. Deklaracija VMI turi būti pateikta iki konkretaus mokesčio įstatyme nustatyto termino ir centrinio mokesčių administratoriaus patvirtintų atitinkamos deklaracijos užpildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių nustatyta tvarka; kai deklaracija nustatytu terminu nebuvo pateikta, ji turi būti pateikta, jeigu yra nepasibaigęs MAĮ 68 straipsnyje nustatytas mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas (4 punktas).

42.2. Deklaracijos pateikimo VMI data laikoma: 1) data, nurodyta gavimo žymoje, kai deklaracija pateikta šių taisyklių 3².1 papunktyje nurodytu būdu; 2) išsiuntimo data, kuri nustatoma pagal paslaugų teikėjo antspaudą, kai deklaracija atsiunčiama paštu; 3) data, nustatyta programinėmis priemonėmis, kai deklaracija pateikta elektroniniu būdu. (5 punktas).

42.3. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas pateikia deklaraciją ir nustatoma, kad pagal atitinkamus įstatymus ar kitus teisės aktus jam nebuvo prievolės jos teikti, VMI pagal jo pateiktą deklaraciją mokestinės prievolės neformuoja bei apie tai raštu arba elektroniniu būdu informuoja mokesčių mokėtoją (9 punktas).

42.4. Elektroniniu būdu pateikta deklaracija mokesčių administratoriaus iniciatyva netaisoma; apie pateiktoje deklaracijoje esančias klaidas (neatitikimus) mokesčių mokėtojas informuojamas elektroniniu būdu (14 punktas).

42.5. Trūkumus, turinčius (turėsiančius) įtakos mokesčių mokėtojo mokestinei prievolei, šalina tik mokesčių mokėtojas (15 punktas).

42.6. Jeigu mokesčių mokėtojo pateikta deklaracija turėjo trūkumų, bet jie teisės aktų nustatyta tvarka buvo pašalinti, laikoma, kad ji buvo pateikta pirminės deklaracijos pateikimo dieną (16 punktas).

42.7. Mokesčių mokėtojas patikslintą deklaraciją gali pateikti MAĮ 68 straipsnio, atitinkamo mokesčio įstatymo ir atitinkamo mokesčio deklaracijos pildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių nustatyta tvarka (17 punktas).

42.8. Mokesčių mokėtojo pateiktos patikslintos deklaracijos duomenys, keičiantys mokestines prievoles, vertinami jo mokestinio patikrinimo metu (18 punktas).

42.9. Kai mokesčių įstatymuose nustatytais terminais deklaracijos nepateiktos, parengiama Priminimo pateikti deklaraciją arba kitokius dokumentus FR0255 forma, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2001 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 235, ir įteikiama laiku deklaracijų nepateikusiam mokesčių mokėtoju MAĮ nustatyta tvarka (45 punktas).

43. Dokumentų teikimo elektroniniu būdu taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. VA-83 „Dėl Dokumentų teikimo elektroniniu būdu taisyklių patvirtinimo“ (redakcijoje, galiojusioje nuo 2019 m. rugsėjo 28 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d.) buvo nustatyta:

43.1. Elektroniniu būdu teikiamo dokumento elektroninė forma, kuri skelbiama EDS svetainėje, turi būti užpildyta ir pateikta pagal atitinkamo dokumento užpildymo ir pateikimo taisykles (27 punktas).

43.2. Dokumentų elektroninės formos gali būti užpildomos tiesiogiai EDS svetainėje („on-line“); dokumentų elektroninių formų pateikimo būdai nurodyti taisyklių 29 punkte (28 punktas).

43.3. Pateikus (patvirtinus) failą (dokumentą), atliekamas jo patikrinimas ir, atsižvelgiant į failo apdorojimo stadiją, jam suteikiamas atitinkamas statusas; failų statusai ir jų aprašymai pateikiami EDS svetainėje (31 punktas).

43.4. Kai mokesčių mokėtojas pateikia dokumentą, atliekamas automatizuotas pateikto dokumento tikrinimas (toliau – dokumento tikrinimas), po kurio dokumentui suteikiamas atitinkamas statusas; dokumentams suteikiami statusai ir jų aprašymai skelbiami EDS (34 punktas).

44. Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004-12-20 įsakymu Nr. VA-193, 3.3 papunktyje nustatyta, kad galiojantis mokėjimo prievolės dokumentas – tai paskutinis mokesčių mokėtojo arba mokesčių administratoriaus pateiktas ir mokesčių administratoriaus arba mokesčių mokėtojo priimtas to paties mokesčio ir mokestinio laikotarpio mokėjimo prievolės apskaičiavimo dokumentas, turintis ir kitų papildomų požymių, ar ANK (iki 2016 m. gruodžio 31 d. (imtinai) ATPK) numatyta tvarka įgalioto organo (pareigūno) priimtas procesinis dokumentas, kuriuo paskirta bauda už AN.

45. VMI 2021-10-26 įsakymu Nr. VA-72 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo informacinės sistemos naudojimo taisyklių patvirtinimo”, kuriuo buvo patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo informacinės sistemos naudojimo taisyklės, įsigaliojusios 2021 m. spalio 26 d.

46. Pareiškėja skunde paaiškina, kad, priimant Sprendimą, nebuvo įrodyta, jog pareiškėja sąmoningai tyčia siekė nuslėpti taršą, tokiu būdu išvengdama pareigos mokėti mokesčius; paaiškina, kad pareiškėja nesiekė nuslėpti ir neslėpė apmokestinamų teršalų su nuotekomis išleidimo. Pažymi, kad pareiškėja laiku užpildė Deklaracijas FR0522 ir sumokėjo mokesčius už aplinkos teršimą, nors jie ir nebuvo įskaityti.

47. Kaip minėta, byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėja 2019-01-17 (už 2018 m.), 2020-01-15 (už 2019 m.) ir 2021-01-16 (už 2020 m.) pateikė po dvi užpildytas FR0522 formos Deklaracijas, kurių vienoje deklaruodavo tik su lietaus nuotekomis išleidžiamus teršalų kiekius, o kitoje – nuotekų valdymo įrenginių su nuotekomis išleidžiamų teršalų kiekius. Pareiškėja kiekvienais metais (2019-01-22 pagal 2019-01-17 pateiktas Deklaracijas, 2020-01-16 pagal 2020-01-15 pateiktas Deklaracijas ir 2021-01-28 pagal 2021-01-16 pateiktas deklaracijas)) pervesdavo VMI pagal abi užpildytas ir VMI pateiktas FR0522 formos Deklaracijas priskaičiuotą mokėtiną mokestį už stacionarią tašą – atskirais mokėjimo pavedimais pagal kiekvieną pateiktą Deklaraciją. Ginčo dėl to byloje nėra. Teismo posėdžio metu atsakovo AAD atstovas paaiškino, kad ginčo dėl bendro apskaityto teršalų kiekio nėra; paaiškino, kad pareiškėjos Deklaracijose, kurios pripažintos negaliojančiomis, teisingai nurodytas bendras teršalų kiekis.

48. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jeigu pareiškėjos 2019-01-17 (už 2018 m.), 2020-01-15 (už 2019 m.) ir 2021 m. (už 2020 m.) užpildytos ir VMI pateiktos FR0522 formos Deklaracijos būtų priimtos ir nebūtų atsitikę taip, kad dėl aplinkybės, jog pareiškėja tą pačią dieną VMI pateikdavo dvi, o ne vieną užpildytą FR0522 formos Deklaraciją, pirmoji pateikta Deklaracija automatiškai VMI sistemoje būdavo pripažinta negaliojančia, būtų laikoma, kad pareiškėja tinkamai deklaravo bendrą teršalų kiekį ir sumokėjo įstatyme nustatytą pagal Deklaracijas apskaičiuotą mokestį už aplinkos teršimą.

49. Teismo įsitikinimu, esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja nuslėpė arba siekė nuslėpti taršą, kad siekė išvengti pareigos mokėti mokesčius už aplinkos teršimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų apgaulingai tvarkiusi taršos apskaitą, kad būtų klastojusi apskaitos dokumentus, kad būtų trukdžiusi ADD atstovams atlikti jiems pavestas funkcijas. Pažymėtina, kad pagal MAĮ 10 straipsnį, mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip LVAT akcentavo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-4058-624/2022, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

50. Pareiškėja teigia, kad nežinojo, jog prievolė jai, kaip mokesčio mokėtojai, buvo formuojama tik pagal paskutinę VMI teiktą Deklaraciją FR0522, o pirminės automatiškai tapdavo negaliojančios ir prievolės pagal jas nebuvo formuojamos. Pareiškėja, prisijungusi prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS), matė pateiktas aktyvias Deklaracijas FR0522, todėl jokių abejonių dėl jų galiojimo jai nekilo. Juo labiau kad VMI patvirtino, jog gavo visas Deklaracijas. Atitinkamai pareiškėja nežinojo, kad faktiškai jos sumokėtas mokestis už pirmąją pateiktą laikotarpio Deklaraciją FR0522 kaip mokestis už taršą nebuvo užskaitomas. Kai aptariama aplinkybė pareiškėjai tapo žinoma, ji pateikė patikslintas Deklaracijas FR0522, tačiau ADD vertino tik tose Deklaracijose FR0522, kurias pareiškėja pateikė VMI iki patikrinimo pradžios datos, pateiktus duomenis. Pareiškėja nematė VMI sistemoje, kad tą pačią dieną pateikus dvi deklaracijas, pirmoji pateikta deklaracija tapdavo negaliojančia, o galiojančia likdavo tik antra (vėliau tą pačią dieną) pateikta deklaraciją; įėjus į sistemą pareiškėja mato įrašą, kad deklaracija priimta, tačiau nemato įrašo, kad ji yra negaliojanti, o atsakovas priešingai, aiškiai mato, kad deklaracijos yra negaliojančios.

51. Ir pareiškėja, ir atsakovas į bylą pateikė atspausdintas Deklaracijas, pareiškėjos pildytas ir teiktas 2019-01-17, 2020-01-15 ir 2021-01-16. Kaip minėta, kaip matyti iš šių atsakovo pateiktų pareiškėjos deklaracijų, jos yra atspausdintos kitu formatu nei pareiškėjos pateiktos deklaracijos, prie kiekvienos iš atsakovo pateiktų pareiškėjos deklaracijų yra skiltys „Galiojimas“ ir „Aktualumas“ ir tuomet atitinkamai prie skilties „Galiojimas“ yra įrašai „Galiojanti“ arba „Negaliojanti“, prie skilties „Aktualumas“ yra įrašai „Aktuali“ arba „Neaktuali“. Prie pareiškėjos atspausdintų Deklaracijų skilčių apie Deklaracijos galiojimą ar aktualumą nėra. VMI atsiliepime teigia, kad pareiškėja pateiktų deklaracijų aktualumą/neaktualumą galėjo matyti prisijungusi 2019 m., 2020 m., 2021 m., VMI remiasi VMI 2021-10-26 įsakymu Nr. VA-72 patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo informacinės sistemos naudojimo taisyklėmis. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pastarosios taisyklės įsigaliojo tik 2021 m. spalio 26 d., o Deklaracijos buvo teikiamos 2019-01-17, 2020-01-15, 2021-01-16. VMI atsiliepime nurodo, kad Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių deklaracijos FR0521 formos ir mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių deklaracijos FR0522 formos pildymo taisyklėse, patvirtintos 2008 m. gruodžio 8 d. VMI viršininko ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. VA-61/D1-658 (toliau ir – Taisyklė), galiojusiose deklaruojant 2018–2020 duomenis, yra nurodyta, kad patikslintoje deklaracijoje turi būti pateikti visi (ne tik tikslinamieji) deklaracijoje nurodytini duomenys (Taisyklių 12 punktas); kad skaitant formos pildymo Taisykles „galima suprasti“, jog už atitinkamą mokestinį laikotarpį teikiama viena deklaracijos forma, pvz., 19.10 papunktyje dėl 11 laukelio pildymo yra nurodyta „Vienam taršos šaltiniui ar įrenginiui pildoma tiek eilučių, kiek skirtingų teršalų yra išmetama iš šio taršos šaltinio ar įrenginio.“ Teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja 2019-01-17, 2020-01-15 ir 2021-01-16 užpildė ir VMI pateikė ne vieną pirminę, o kitą patikslintą Deklaracijas, o dvi atskiras deklaracijas. VMI atsiliepime vartojamas žodžių junginys „galima suprasti“, taip pat anksčiau aptartas teisinis reguliavimas, susijęs su FR0522 formos deklaracijų teikimu, suponuoja išvadą, kad minėtose taisyklėse klausimas dėl pildytinų deklaracijų kiekio nebuvo labai aiškiai ir vienareikšmiškai reglamentuotas, t. y. nebuvo aiškiai ir vienareikšmiškai nustatyta, kad tokiu kaip nagrinėjama atveju turi būti pildoma viena deklaracija. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šios konkrečios bylos aplinkybes, yra pagrindas vadovautis MAĮ 3 straipsnio 5 dalies nuostata, kad visi Lietuvos Respublikos teisės aktų neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai.

52. Teismas, vertindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, trečiojo suinteresuoto asmens VMI pateiktus paaiškinimus, susijusius su VMI administruojamos sistemos veikimu, pareiškėjos ir atsakovo pateiktas atspausdintas Deklaracijas, pareiškėjos pildytas ir teiktas 2019-01-17, 2020-01-15 ir 2021-01-16, anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, mano, kad šioje administracinėje byloje nėra pagrindo pareiškėjos nežinojimo, jog prievolė jai, kaip mokesčio mokėtojai, buvo formuojama tik pagal paskutinę VMI teiktą Deklaraciją FR0522, o pirminės automatiškai tapdavo negaliojančiomis ir prievolės pagal jas nebuvo formuojamos, vertinti kaip akivaizdaus pareiškėjos aplaidumo, nerūpestingumo. Teismo įsitikinimu, pareiškėjos šiuo konkrečiu atveju formaliai netinkamas FR0522 formos Deklaracijų pateikimas, t. y. pateikimas ne vienos, o dviejų atskirų deklaracijų, neturi būti vertinamas taip, kad pareiškėja nedeklaravo (nuslėpė) taršą ir todėl jai turi būti taikomi didesni mokesčio tarifai kaip už nedeklaruotą (nuslėptą) taršą.

53. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjos skundas tenkintinas.

54. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

55. Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo 4972,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai byloje apmokėti.

56. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (LVAT 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010). Todėl tais atvejais, kai skundo reikalavimai tenkinami, tačiau atsakovo veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimą iš esmės nulemia ne jo veiksmai, o kitos aplinkybės, toks atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjos teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš minėto atsakovo negali būti priteisiamos (LVAT 2009 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-390/2009, 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-281/2010, 2010 m. gegužės 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-509/2010).

57. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos ginčyto Sprendimo dalies panaikinimą nulėmė ne atsakovo neteisėti veiksmai (byloje nebuvo konstatuotas skundžiamo Sprendimo neatitikimas teisės aktų reikalavimams), o teismo pasinaudojimas jam teisės aktų nustatyta diskrecijos teise, įvertinus reikšmingas aplinkybes, panaikinti ginčijamo Sprendimo dalį. Šiuo atveju atsakovas neturėjo teisės priimti kitokį sprendimą, todėl teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Anykščių vandenys“ skundą patenkinti.

Panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. AS-225 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį dėl 36 946 Eur mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių šaltinių didesniu tarifu.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. S-43 (7-10/2022) „Dėl UAB „Anykščių vandenys“ skundo“ dalį, kuria Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pakeitė atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. AS-225 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, t. y. vietoj nurodyto sumokėti 36 946 Eur mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių šaltinių nurodė sumokėti 18 473 Eur mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių.

Pareiškėjos prašymą priteisti iš atsakovo pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.