- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-07
- Bylos Nr.
- 2S-973-553/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17650-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Pareiškėjas
- Ž. M.
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- E. L., K. R.
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-30 nutarties, priimtos pagal pareiškėjos Ž. M. prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovėms E. L. ir K. R. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja Ž. M. 2011-12-02 kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą prašydama panaikinti 2011-04-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2446-728/2011 taikomas laikinąsias apsaugos priemones – Ž. M. (ankstesnė pavardė N.) priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), areštą. Nurodė, kad 2011-04-18 Ž. M. minėtą butą įsigijo iš K. R. ir E. V. (dabartinė pavardė L.) tarp šalių sudarytos buto pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Pareiškėja 2011 m. spalio mėnesį norėjo užregistruoti turto perleidimo sandorį ir nuosavybės teisę į įgytą turtą, tačiau VĮ Registrų centras atsisakė tai padaryti informuodamas, kad 2011-04-21 Turto areštų registre buvo įregistruotas turto arešto aktas E. L. (ankstesnė pavardė V.) ir K. R. atžvilgiu 2011-04-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2446-728/2011, pagrindu.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-12-30 nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos Ž. M. prašymą panaikinti areštą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir jį kartu su priedais grąžinti pareiškėjai. Teismas nustatė, kad pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 603 straipsnį pareiškėja, nebūdama nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-2446-728/2011 dalyve, neturi teisės reikšti prašymų minėtoje byloje, o turi teisę reikšti atskirą ieškinį dėl jos pažeistų teisių gynimo, t. y. arešto turtui panaikinimo ginčo teisenos nustatyta tvarka.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja Ž. M. atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-30 nutartį; 2) išspręsti klausimą iš esmės ir panaikinti 2011-04-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2446-728/2011 taikomas laikinąsias apsaugos priemones – Ž. M. (ankstesnė pavardė N.) priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), areštą; 3) atskirąjį skundą nagrinėti skubos tvarka. CPK 149 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi“, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, „Kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones“. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos, kaip nedalyvaujančio, tačiau suinteresuoto asmens, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai vadovavosi CPK 603 straipsniu, kadangi, kuris reglamentuoja kitų asmenų teisių gynimą antstoliui vykdant sprendimą. Atskirojo skundo padavimo dienai jokio sprendimo civilinėje byloje nėra priimta. Be to, šiuo atveju nėra jokio ginčo dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausymo, kadangi iš notaro patvirtintos buto pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog minėtas butas priklauso pareiškėjai Ž. M..
Atsiliepimas
Atsakovė K. R. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundą patenkinti. Nurodo, kad areštas buvo įregistruotas tik po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Sudarant pirkimo-pardavimo sandorį jokių ginčo nekilnojamojo turto atžvilgiu taikomų apribojimų nebuvo, dėl ko jis buvo sudarytas nepažeidžiant jokių teisės aktų. Kiti atsakovės argumentai sutampa su pareiškėjos atskirajame skunde nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas.
2011-10-01 įsigaliojus CPK pakeitimams kartu įsigaliojo ir nauja CPK 149 straipsnio 3 dalies nuostata, kad „Kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones“. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas gavo pareiškėjos Ž. M. prašymą panaikinti jai nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui (butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini)) pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – areštą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, pareiškėja nėra nagrinėjamos civilinės bylos dalyve, tačiau teismas, vadovaudamasis CPK 603 straipsniu, padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neturi teisės paduoti minėto prašymo, o turi kreiptis su atskiru ieškiniu dėl jos pažeistų teisių gynimo, t. y. arešto turtui panaikinimo ginčo teisenos nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors pareiškėja Ž. M. nėra byloje dalyvaujantis asmuo, tačiau ji yra suinteresuotas asmuo, kadangi nepaisant to, jog nagrinėjamoje byloje Ž. M. nėra pareiškusi jokio materialaus reikalavimo, tačiau teismas yra areštavęs jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Aplinkybė, kad ginčo turtas, t. y. butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjai nėra ginčijama. Be to, vertinant nuosavybės teisės į ginčo turtą perleidimo aplinkybes pažymėtina, kad šis turtas buvo areštuotas 2011-04-14, nuosavybės teisė į ginčo turtą buvo perleista 2011-04-18, o 2011-04-14 nutartis, kaip turto arešto aktas, buvo įregistruota tik 2011-04-21. CPK 145 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, kad „Asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybės paskelbti, taip pat tais atvejais, kai nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės priimama šiam asmeniui nedalyvaujant, – nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre momento“. Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovės nagrinėjamoje byloje turėjo teisę perleisti pareiškėjai ginčo turtą, kadangi apie 2011-04-14 nutartį jiems tapo žinoma tik 2011-04-21 (byloje nėra pateikta įrodymų, kad apie 2011-04-14 rašytinio proceso tvarka priimtą nutartį atsakovės E. L. ir K. R. sužinojo anksčiau). Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistavo visos CPK 149 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos tam, kad pirmosios instancijos teismas priimtų nagrinėti pareiškėjos Ž. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Kasacinis teismas konstatavo, jog siekiant užtikrinti bei įgyvendinti proceso dalyvių lygiateisiškumo principą bei apsaugoti asmens, kurio nekilnojamajam turtui buvo taikytas areštas, teises nuo nepagrįsto ir neteisėto jų suvaržymo, civilinio proceso įstatymuose yra įtvirtintas pažeistos teisės operatyvaus gynimo mechanizmas. Visų pirma asmuo, kuris mano, kad turto areštu buvo pažeistos jo subjektinės teisės, turi galimybę CPK 150 straipsnio 1 dalies tvarka kreiptis į teismą, kurio žinioje yra byla (ir kuris pritaikė laikinąją apsaugos priemonę), su prašymu panaikinti nekilnojamojo daikto areštą. Tokį prašymą turi teisę rašytinio proceso tvarka spręsti laikinąją apsaugos priemonę taikęs teismas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad asmuo, kurio nuosavybės teisės yra apribotos teismo nutartimi taikant laikinąją apsaugos priemonę – nekilnojamojo turto areštą, savo pažeistas teises gali ginti ne reikšdamas negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis), bet paduodamas prašymą dėl teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nekilnojamojo turto arešto – panaikinimo (CPK 150 straipsnio 1 dalis) arba atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo taikytas nekilnojamojo turto areštas (CPK 151 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2008). Tokius būdu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai vadovavosi CPK 603 straipsniu, reglamentuojančiu suinteresuotų asmenų teisių gynimą vykdymo procese pareiškiant ieškinį dėl civilinės teisės į turtą, iš kurio yra išieškoma.
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina, pareiškėjos Ž. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo yra priimamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad pareiškėjos atskirojo skundo prašymas klausimą išspręsti iš esmės panaikinant 2011-04-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2446-728/2011 taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ginčo turto areštą, negali būti patenkintas, kadangi skundžiama pirmosios instancijos nutartimi buvo išspręstas tik šio prašymo priėmimo klausimas nevertinant jo pagrįstumo, todėl tokio atskirajame skunde pateikto prašymo tenkinimas užeitų už atskirojo skundo nagrinėjimo ribų (CPK 320, 338 straipsniai), todėl bylą grąžinama pirmosios instancijos teismui pareiškėjos prašymo nagrinėjimui.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Pareiškėjos Ž. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-30 nutartį panaikinti, pareiškėjos Ž. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo priimti ir perduoti nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui.