Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo VĮ „Regitra“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimo ir 2013 m. balandžio 11 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovui VĮ „Regitra“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Centrinė hipotekos įstaiga, D. V., antstolis A. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Egzistuoja absoliutus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes bylą išnagrinėjo neteismingas teismas. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovo prašoma priteisti žala yra kildinama iš atsakovo VĮ „Regitra“ veiksmų, jam vykdant teisės aktais pavestas viešojo administravimo funkcijas. Toks ginčas dėl žalos atlyginimo reiškia ginčą dėl teisės viešojo administravimo srityje ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė bylų, priskirtų nagrinėti administraciniam teismui, taisykles, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, o byla perduota nagrinėti iš naujo pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.Pirmosios instancijos teismo išvada, jog VĮ „Regitra“ sudarė sąlygas perrašyti automobilį, yra nepagrįsta. VĮ „Regitra“ yra laikoma registro tvarkymo įstaiga, kuri registruoja kelių transporto priemones tik kaip registro objektus, jai nėra pavesta registruoti pirkimo-pardavimo sandorių. Ši įstaiga registruoja tik kelių transporto priemones kaip kilnojamąjį daiktą, o ne daiktines teises. Automobilio registracija nesukuria nuosavybės teisės, nes registruojamas daiktas, o ne nuosavybės teisė. Transporto priemonių registravimas neapima transporto priemonės nuosavybės teisės pagrįstumo, priklausymo tam tikram asmeniui teisėtumo nustatymo, tokių procedūrų VĮ „Regitra“ pagal jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus neprivalo atlikti. Todėl VĮ „Regitra“ neatsako už tai, kad transporto priemonė būtų teisėtai įgyta ir negali garantuoti, kad ji nėra neteisėtai perduota.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, jog VĮ „Regitra“ duomenų bazėje nebuvo duomenų apie transporto priemonės areštą, o atsakovas neturėjo pagrindo atsisakyti perrašyti automobilį. Kelių transporto priemonių registre automobiliui 2009-04-04 nebuvo taikomi jokie apribojimai, todėl nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti atlikti duomenų pakeitimą pasikeitus transporto priemonės savininkui. Teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovo ir Centrinės hipotekos įstaigos sudaryta duomenų teikimo sutartimi, o vadovavosi trečiojo asmens paaiškinimais. Centrinės hipotekos įstaiga savo duomenų neatitikimą pastebėjo tik 2010 m. vasario mėn. ir tik tada patikslino arešto įregistravimą automobiliui. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas netinkamai atliko valstybės įmonės funkcijas keisdamasi duomenimis - būtent Turto arešto aktų registras perdavė duomenis Kelių transporto priemonių registrui, kuriam liko tik juos priimti ir įvykdyti.Pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo darbuotojų neveikimo ir netinkamų pareigų atlikimo nepagrįstos nei bylos duomenimis, nei teisės aktų reikalavimais. Visi duomenys yra gaunami sutarčių pagrindu ir talpinami į Kelių transporto priemonių registrą, o atliekant transporto priemonės registraciją ar duomenų keitimą yra tikrinami duomenys realiu laiku. Todėl nesutinka su teismo argumentas, jog atsakovo darbuotojas, atlikdamas transporto priemonės duomenų keitimo procedūrą, dar privalėjo papildomai domėtis apie transporto priemonei taikomus apribojimus. Atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl jis negali būtų atsakingas už ieškovo nurodomos žalos kilimą ir atlyginimą. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, jog tarp atsakovo teisėtų veiksmų ir ieškovo nurodomos žalos yra priežastinis ryšys. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinį iš dalies, nes net ir šioje skolos išieškojimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, jog yra atsiradusi žala ir kad ieškovas negalės išieškoti skolos iš D. V. ateityje. Transporto priemonės duomenų keitimas yra veiksmas, atliekamas po pirkimo-pardavimo sandorio ir pagal įgijėjo valią, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas turi atlyginti ieškovui žalą, t.y. atsakyti už ieškovo skolininką, iš kurio ieškovas neatgauna skolos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą pripažinti D. V. dalyvavimą būtinu ir iškviesti jį į teismo posėdį apklausti dėl jo paties prašymu areštuoto automobilio pardavimo ir neatsiskaitymo su ieškovu aplinkybių. Teismui netenkinus šio prašymo jis nebuvo apklaustas, nenustatytos reikšmingos aplinkybės, todėl byloje nebuvo surinkti visi įrodymai reikalingi tinkamam bylos išnagrinėjimui. Apeliantas to prašo apeliacinės instancijos teismo, o bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Į apelianto prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka kolegija neatsižvelgia, tokie prašymai apeliacinės instancijos teismo nesaisto, o kolegija žodinio šios bylos nagrinėjimo būtinumo nenustatė (CPK 322 str.).

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Apeliacinės instancijos teisme yra išnagrinėjami apeliacinių skundų argumentai, o taip pat patikrinama, ar neegzistuoja absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įvardintų CPK 329 str. 2 d. Pastaroji apeliacinės instancijos teismo pareiga net nėra saistoma kurių nors asmenų prašymų ar nuomonės, ją apeliacinis teismas turi įgyvendinti pagal įstatymo nurodymą (CPK 320 str.). Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas tokius skundo argumentus, kad sprendimas yra absoliučiai negaliojantias, pirmosios instancijos teismui pažeidus bylų rūšinio teismingumo taisykles (CPK 329 str. 2 d. 6 p.), savo skunde nurodė. Todėl juos pirmiausia teisėjų kolegija ir aptaria, neatsižvelgdama į ieškovo pastabas atsiliepime, kad apelianto atitinkami prašymai dėl ginčo teismingumo turėjo būti išsakyti dar apylinkės teisme.

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia ne viešojo administravimo subjekto dalyvavimas ginčo teisiniuose santykiuose, o teisinio santykio, iš kurios kilo ginčas, pobūdis (ar vyraujantis teisinis santykis) (CPK 36 str. 2 d.). Bendrosios kompetencijos teismams priskiriami nagrinėti ginčai, kilę iš civilinių teisinių santykių, taip pat ginčai dėl teisinių santykių viešojo administravimo subjektams įgyvendinant teisės normų priskirtas funkcijas civilinių teisinių santykių srityje. Bylos priskyrimo nagrinėti administraciniam teismui klausimas turi būti sprendžiamas, visų pirma, atsižvelgiant į ginčo šalių subjektinę sudėtį (ar viena iš ginčo šalių yra viešojo administravimo subjektas), į šalių įgaliojimus (ar administravimo institucija vykdė viešojo administravimo funkcijas ir turėjo valdingus įgalinimus), į ginčo dalyką (ar ginčo dalyku yra administracinis aktas), į teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, pobūdį (ar ginčas kilo iš administracinių teisinių santykių). Kiekvienu atveju taip pat nagrinėtina, ar konkreti institucijos veikla, iš kurios kilo ginčas, pripažintina veikla viešojo administravimo srityje.

Ginčų dėl reikalavimų atlyginti žalą priskyrimą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taip pat apsprendžia teisinių santykių, iš kurių tokie reikalavimai kildinami, pobūdis bei aplinkybė, ar žala padaryta viešojo administravimo srityje. Žalos atlyginimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, ir pagal bendrąją taisyklę ginčai, susiję su žalos atlyginimu, yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (CPK 22 str. 1 d., 25 str.). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p., t.y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Ši nuostata yra išimtis iš bendrosios žalos atlyginimo klausimų nagrinėjimo taisyklės. Prielaidos tokiai atsakomybei taikyti yra tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstsymus turėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Teisės normoje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (CK 6.271 str. 3 d.).

Nagrinėjamojoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą viešojo administravimo valstybės institucijai dėl žalos atlyginimo, teigdamas apie šios institucijos darbuotojų neatidumą ar pareigų neatlikimą, vykdant jai teisės aktais pavestas funkcijas bei tvarkant transporto priemonių registro duomenis, dėl ko jam atsirado nuostolių (CK 6.263 str.). Pagal Kelių transporto priemonių registro nuostatų 2 p., registro paskirtis – registruoti registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti fiziniams ir juridiniams asmenims registro duomenis ir dokumentus, atlikti kitus registro duomenų tvarkymo veiksmus, o registro duomenys kaupiami ir tvarkomi centrinėje registro duomenų bazėje (6 p.). Šis registras tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymu Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, 1991-07-29 Tarybos direktyva Nr. 91/439/EEB dėl vairuotojo pažymėjimų ir ją iš dalies pakeičiančiomis direktyvomis, registro nuostatais ir kitais teisės aktais (8 p.). Taigi ši veikla yra viešojo administravimo sritis, o keliamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo grindžiamas VĮ „Regitra“, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmais.

Toks suformuluotas ieškinio faktinis pagrindas bei atsakovo veiklos teisinis reglamentavimas leidžia kolegijai padaryti išvadą, kad ieškovas pareiškė reikalavimą būtent dėl viešosios atsakomybės taikymo, nors teisiogiai CK 6.271 str. nuostatomis savo ieškinyje ir nesirėmė. Pažymėtina, kad įstatyminio savo reikalavimo pagrindo įvardinti jis ir neturėjo pareigos (CPK 135 str. 1 d. 2 p.).

Teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą tvarką įtvirtina CPK normos, kurios apibrėžia ir su civilinių bylų teismingumu susijusius klausimus. Kai kurios su bylų teismingumu susijusios nuostatos įstatyme suformuluotos imperatyvia forma, kuomet jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise, kitos – dispozityvia forma, kuomet bylos teismingumas priklauso nuo besikreipiančio į teismą asmens pasirinkimo. Tačiau visais atvejais bylos rūšinio teismingumo taisyklų pažeidimas suponuoja teismo procesinių sprendimų, kuriais ginčas išspręstas iš esmės, panaikinimą ir bylos perdavimą nagrinėti atitinkamam administraciniam teismui (CPK 36 str. 7 d., 329 str. 2 d. 6 p., 360 str.). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė griežtą įstatyminį reglamentavimą dėl bylų rūšinio teismingumo, todėl skundžiamas 2013-03-13 sprendimas panaikintinas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, o byla perduotina nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Taip pat panaikintinas ir kitu apelianto skundu skundžiamas 2013-04-11 papildomas teismo sprendimas, kuriuo buvo ištaisytos priimto dėl ginčo esmės sprendimo teisinės spragos – pasisakyta dėl bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo.

Kadangi šie motyvai yra pakankami, kad skundžiamus sprendimus panaikinti, dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentų teisėjų kolegija nebepasisako, jie tampa neaktualūs.

Panaikinus teismo sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, pagal CPK 87 str. 1 d. 7 p. yra grąžinamas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Apeliantui VĮ „Regitra“ grąžintinas 2013-04-11 sumokėtas 2250 Lt žyminis mokestis (t.2, b.l. 46), išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia nutartimi.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimą ir 2013 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Grąžinti VĮ „Regitra“ 2250 (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt) litų žyminio mokesčio.