Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, jog nuo 2002 m. vasario 1 d. Šilumos ūkio nuomos sutarties pagrindu UAB „Vilniaus energija“ laikotarpiu nuo 2002 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 29 d. vykdė šilumos tiekimo veiklą Vilniaus mieste. 2017 m. kovo 29 d. nuomos sutartis baigė galioti, todėl nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkciją vykdo ieškovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“. 2017 m. birželio 22 d. Dokumentų priėmimo-perdavimo aktu, sudarytu tarp ieškovo ir UAB „Vilniaus energija“, ieškovui buvo perleisti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas, įskaitant atsakovo skolą. (e.b.l. 6-7). Apie minėtą reikalavimo teisių perleidimą atsakovui kartu su 2017 m. birželio mėnesio sąskaita buvo pateiktas pranešimas, taip pat ši informacija buvo viešai skelbiama ieškovės interneto svetainėje: http://www.chc.lt/lt/musu-veikla/gyventoiams/atsiskaitymas-uz-paslaugas/82. (e.b.l. 38).

Iš ieškovo pateiktų papildomų rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad namas, esantis adresu Nočios g. 4, Vilnius (toliau – Namas) turi vieną šilumos įvadą, vieną įvadinį šilumos apskaitos prietaisą, įrengtą šilumos punkte. Namas yra šildomas centralizuotai, o šilumos energija Namui skirstoma vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos komisijos (toliau – Komisijos) 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtinto Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 bei kartu taikomo Komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41 patvirtinto Šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5 taisyklėmis, o nuo 2017 m. birželio 1 d. Komisijos 2016 m birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 bei kartu taikomo Komisijos 2016 m. birželio 13 d nutarimu Nr. O3-184 patvirtinto Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodo Nr. 5 nustatyta tvarka, kuris įvardijamas kaip šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpoms šildyti (e. b.l. 3, 64).

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad atsakovui V. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (e b.l. 43).

Iš byloje pateiktos UAB „Vilniaus energijos“ skolos paskaičiavimo pažymos matyti, jog laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 10 d. iki 2017 m. kovo 29 d. už bendrojo naudojimo patalpų šildymą atsakovui susidarė 154,16 Eur dydžio įsiskolinimas (e.b.l. 71-73), iš pateiktos AB „Vilniaus šilumos tinklai“ skolos paskaičiavimo pažymos matyti, jog laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2019 m. kovo 31 d. už bendrojo naudojimo patalpų šildymą atsakovui susidarė 98,04 Eur dydžio įsiskolinimas (e.b.l. 45), o už pavėluotą atsiskaitymą atsakovui už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. priskaičiuotos 19,14 Eur palūkanos (e.b.l. 45).

Atsakovo kaip daugiabučio namo bendraturčių pareiga apmokėti jam tenkančią bendrojo naudojimo patalpoms sunaudotos šilumos energijos dalį atsiranda daiktinės teisės pagrindu pagal CK 4.76 ir 4.82 straipsnių nuostatas, ši pareiga konkretizuota Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Iš esmės tapačiai bendrosios dalinės nuosavybės objektus apibrėžia ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 punktas, pagal kurį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendrojo naudojimo patalpoms šildyti sunaudotą šilumos energiją.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui ir bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-421/2017).

Šilumos paskirstymo vartotojams pagrindas įtvirtintas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam paskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su jais suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartota šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutikimą su ieškiniu iš esmės grindžia tuo, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančios patalpos yra rūsyje ir jos nenaudoja bendrai teikiamos energijos gyventojų naudojamoms laiptinėms. Atsakovo teiginiai neatitinka kasacinio teismo suformuotos praktikos, kurioje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad bendrojo naudojimo objektų šildymas apima ne tik laiptinių, bet ir namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kitų bendrojo naudojimo objektų šildymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-421/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-611/2017).

Pagal aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką šilumos energijos paskirstymo bei atsiskaitymo su šilumos tiekėju tvarką reglamentuoja imperatyvios teisės normos. Remiantis bylos duomenimis, šilumos energija Namui, kuriame yra atsakovo patalpos, skirstoma vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos komisijos Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtinto Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 bei kartu taikomo Komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41 patvirtinto Šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5 taisyklėmis, o nuo 2017 m. birželio 1 d. pagal Komisijos 2016 m birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 bei kartu taikomo Komisijos 2016 m. birželio 13 d nutarimu Nr. O3-184 patvirtinto Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodo Nr. 5 nustatyta tvarka.

Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 19 d. nutartimi pasiūlė šalims pateikti į bylą visus turimus įrodymus (CPK 179 str.). Atsakovas į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas, taikydamas pirmiau nurodytus šilumos paskirstymo metodus, būtų nukrypęs nuo privalomų reikalavimų ir tokiu būdu neteisingai apskaičiavęs atsakovui tenkančią apmokėti šilumos energiją (CPK 12, 178 straipsniai). Akcentuotina ir tai, kad pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, taikomą kartu su metodu Nr. 5, suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal Namo įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o byloje nesant duomenų, jog Namo įvadinio skaitiklio rodmenys būtų netikslūs, teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo apskaičiuoto atsakovo įsiskolinimo dydžiu. Taigi byloje nesant įrodymų, jog ieškovo apskaičiuotas atsakovo įsiskolinimo dydis būtų netikslus ar kad ieškovas būtų pažeidęs šilumos tiekimą ir paskirstymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ieškovo ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas – ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 252,20 Eur dydžio skola už laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. už Namui patiektą šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.( CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 4 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas tinkamai nevykdė savo prievolės laiku ir visiškai atsiskaityti su ieškovu, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo CK 6.210 str. 1 d. pagrindu paskaičiuotas 19,14 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019m. gegužės 6 d., yra pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaujantis LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. nuostatomis, jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir šioje dalyje. Iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 271,34 Eur sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo 2019 m. gegužės 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis LR CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos: 15,00 Eur žyminio mokesčio, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro išrašą, 0,84 Eur už Gyventojų registro išrašą, iš viso 16,71 Eur (LR CPK 79 str., 93 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AB „Vilniaus šilumos tinklai“, į. k. 124135580, iš atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 252,20 Eur (du šimtus penkiasdešimt du eurus 20 ct) skolos, 19,14 Eur (devyniolika eurų 14 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 271,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. gegužės 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,71 Eur (šešioliką eurų 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.