Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Teisminio proceso kategorijos: 1.1.6.3; 10.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.6; 2.1.14.1; 2.1.15.2.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

2024 m. lapkričio 5 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 165 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

M. B., 2024 m. sausio 11 d., apie 16.00 val., nukentėjusiajai L. V.-B. būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir nesutinkant įsileisti į namus, perlipęs per apjuostą tvorą su rakinamais vartais saugomo, nukentėjusiajai L. V.-B. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio pirmiau nurodytu adresu, kiemo tvorą, kurios vartai buvo užrakinti spyna, neteisėtai prieš nukentėjusiosios namo savininkės L. V.-B. valią, atvirai įsibrovė į jai nuosavybės teise priklausančią privačią valdą – minėto namo priklausinį – kiemą, kuriame tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą laiką vaikščiojo aplink namą, šūkavo ir beldėsi į langus, tokiais veiksmais siekdamas patekti į namo vidų.

Pirmiau aprašytais veiksmais M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis M. B. teisiamojo posėdžio metu pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino ir paaiškino, kad su nukentėjusiąja L. V.-B. kalbėjo apie tai, ar gali pasiimti vaiką, jį pasiimdavo kas 3 savaites, tačiau iš jos negavęs aiškaus atsakymo, 2023 m. sausio 11 d. nuvažiavo iki jos namų. Sustojo prie tvoros, kelis kartus skambino L. V.-B., bet ji neatsiliepė. Tada skambino jos mamai (vaiko močiutei), kuri pasakė, kad vaikas serga. Pokalbio telefonu metu girdėjo, kad vaikas rėkė, šaukė. Dėl to iškvietė policiją, o pats perlipo per tvorą aiškintis, kas namuose įvyko. Namas priklauso nukentėjusiajai, per tvorą lipo dėl to, kad norėjo išsiaiškinti, kas vyksta, nes vaikas klykė, rėkė, galvojo, kad atsitiko kokia nelaimė. Įvyko nesusipratimas. Neturėjo teisės vaikščioti nukentėjusiosios namų kieme, tačiau namo viduje buvo didelis triukšmas, kalbėdamas telefonu su vaiko močiute girdėjo, kaip vaikas klykia, girdėjosi, kaip šaukia „tėte“, verkė. Buvo streso būsenoje, dėl to ir perlipo per tvorą, nesulaukęs policijos. Vartai buvo užrakinti. Galvojo, kad vaikui yra kilęs pavojus, tada manė, kad yra reikalingumas, nes girdėjo klykiantį vaiką, kuris anksčiau, rodydamas į diržą, yra sakęs „mama pum pum“. Nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė, atsiprašo nukentėjusiosios. Žinojo, kad negalėjo patekti į nukentėjusiosios namus, tačiau taip pasielgė galvodamas, kad vaikui reikia pagalbos.

Kadangi kaltinamasis M. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, teismui išaiškinus BPK 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, kaltinamasis sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dėl to prieštaravimų nepareiškė ir prokurorė bei nukentėjusioji, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji L. V.-B., 2024 m. sausio 14 d. apklausta kaip liudytoja, paaiškino, kad 2024 m. sausio 11 d. apie 16.00 val. ji buvo nuosavybės teise jai priklausančiuose namuose (duomenys neskelbtini), dirbo iš namų. Jos sūnus S. A. B., gimęs 2021 m., buvo kitame kambaryje su jos mama D. V., prižiūrinčia jos sergantį sūnų. Tuo metu jai pradėjo skambinėti buvęs jos vyras M. B., su kuriuo išsituokė 2023 m. spalio 12 d. Ji į jo skambučius neatsakė, kadangi dirbo tiesiogiai su auditorija. Tuomet M. B. pradėjo skambinti jos mamai, kuri atsakė į jo skambutį. M. B. nurodė atidaryti jam vartus, nes jis atvažiavęs. D. V. nurodė jam (kaltinamajam) laikykis teismo priimto sprendimo ir jame nustatytos tvarkos, nes dabar jam nepriklauso matytis su sūnumi, todėl sakė jam dabar važiuoti namo. Tuomet M. B., atsispirdamas nuo kaimynų tvoros, ją perlipo ir taip pateko į namo kiemą. Vartai buvo užrakinti. Patekęs į namo kiemą, jis ėjo prie namo langų, beldėsi į langus ir į duris. Išgirdusi sąmyšį namuose, ji baigė dirbti ir, įėjusi į namo bendrą erdvę, pamatė išsigandusį sūnų ir mamą, kuri laikė apkabinusi sergantį verkiantį sūnų. Tuo pat metu girdėjosi stiprus beldimas į namų duris, virtuvės bei terasos langus. Visi išsigando, nes nežinojo kokiu tikslu M. B. atvažiavo. Iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir išsikvietė policijos pareigūnus. Kol laukė pareigūnų, M. B. toliau vaikščiojo po namų kiemą (namo teritoriją) bei toliau beldėsi į langus. Atvykus pareigūnams, jie M. B. rado jos namų kieme. Vienas iš pareigūnų užėjo pas ją į namus, ji parodė pareigūnui Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimą, kuriame nurodyta, kad ji su M. B. yra išsituokę ir M. B. negali laisvai atvažiuoti ir vaikščioti po jos namo kiemą. Tuo metu M. B. nurodė, kad jis čia gali vaikščioti, nieko nepažeidžia, nes turi tokią teisę. Tuomet pareigūnai jį išprašė ir jis išvažiavo. Po šio įvykio daugiau jokio kontakto su M. B. nebuvo. Jis (kaltinamasis) tik buvo siuntęs jai 2024 m. sausio 15 d. laišką dėl sūnaus, jie susitarė, kad jis sūnų pasiims 2024 m. sausio 19 d. 10.00 val. iš darželio ir parveš į namus iki 21.00 val. Esant tokioms aplinkybėms, ji jaučiasi nesaugi, jaučia pavojų sau, savo turtui ir savo artimiesiems, prašo apsaugoti ją nuo M. B. išpuolių (1 t., b. l. 16–19, 36–39).

Liudytoja D. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jos dukra L. V.-B. 2018 m. sudarė santuoką su M. B.. Susituokę, jie kartu gyveno L. V.-B. name (duomenys neskelbtini), susilaukė sūnaus S. A. B., gim. 2021 m. L. nėštumo metu M. B. paliko L. V.-B. vieną ir išvyko į savo tėviškę. Po vaiko gimimo praėjus 3 mėnesiams, M. B. pirmą kartą pamatė sūnų. L. V.-B. su M. B. kartu nebegyveno, tik kartais M. B. atvažiuodavo aplankyti sūnaus, tačiau namuose sukeldavo konfliktus, taip apsunkindamas visų bendravimą. Galiausia L. V.-B. nusprendė skirtis. Tai galėjo būti 2022 m., bet tikslios datos jis neatsimena. Skyrybų procesas truko apie metus, kadangi M. B. norėjo turto dalies, nors namą L. V.-B. buvo įgijusi pati, dar prieš jų santuoką. 2023 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismas priėmė sprendimą dėl jų ištuokos. Sprendime buvo nustatyta vaiko priežiūros tvarka, sūnaus S. gyvenamoji vieta nustatyta su L. V.-B., M. B. paskirta mokėti alimentus. Taip pat L. V.-B. prašė teismo ir teismas patvirtino, kad M. B. negali lankyti jos (nukentėjusiosios) gyvenamojoje vietoje, patekti į jos namus. Po sprendimo priėmimo viskas buvo gerai, M. B. paimdavo ir grąžindavo sūnų laiku. Kai buvo išvykęs dirbti į užsienį, kažkurį laiką iš viso nematė sūnaus. 2024 m. sausį jis pradėjo reikalauti leisti jam matytis su vaiku bet kada, kai tik užsimanydavo. Prieš tai M. B. L. V.-B. namų kieme sukėlė konfliktą ir L. jį išvarė. L. V.-B. nesileidžia į kalbas, aiškina M. B., kad jo bendravimas su vaiku yra nustatytas teismo sprendimu. 2024 m. sausio 11 d. apie 16.00 val. ji (liudytoja) buvo pas L. V.-B. namuose, prižiūrėjo sergantį anūką S.. L. dirbo iš namų, buvo darbo kambaryje, o ji buvo svetainėje su S.. 16.04 val. ji pamatė, kad jai į telefoną kažkas skambina, rodė numerį (duomenys neskelbtini) pavadinimu „A.“. Atsiliepusi ir pradėjus kalbėti, suprato, kad skambina M. B., jis iš karto prisistatė. Pokalbio metu jis pasakė, kad atvažiavo vaiko. Ji atsakė, kad yra ne jo diena matytis su vaiku, sakė, kad yra teismo sprendimas, kuriame yra nustatyta tvarka, kurios jis turi laikytis. M. B. jos neklausė, toliau prašė duoti jam vaiką. Tada ji nuėjo prie langų ir pamatė, kad prie vartų stovi automobilis, o prie tvoros – M.. Kadangi visas namo sklypas aptvertas sietine tvora, o priekis aptvertas aukšta apie 180 cm aukščio metaline tvora su rakinamais vartais, jis negalėjo patekti į kiemą. Ji sakė M. B. važiuoti namo, nes vaiko jam niekas neduos, vaikas serga. Tada nuėjo užrakinti visas namo duris, išsigandusi, kad jis vis tiek brausis į namus. Vos tik užrakino, pamatė, kad M. B. jau beveik perlipęs tvorą. Jis užsilipo ant kaimynų žemesnės tvoros ir, perlipęs tvorą, įšoko į dukros namo kiemą. Perėjęs kiemą, priėjo prie pagrindinių namo durų, bandė užeiti į namus, tačiau durys jau buvo užrakintos Tada jis pradėjo vaikščioti aplink namą, žiūrėti per langus ir stipriai į juos belsti. Belsdamas rėkė atidaryti duris, jį įleisti. Ji jam toliau sakė eiti iš kiemo. Ji išsigando tokio M. elgesio, iš tikrųjų nesitikėjo, kad jis lips per tvorą ir brausis į namus. Ji pradėjo verkti, S. taip pat pasimetė. Galiausiai iš darbo kambario atėjo L. ir iškvietė policiją. Kadangi vartai buvo užrakinti, M. B. negalėjo išeiti iš jų kiemo. Atvykę pareigūnai M. rado kieme. L. pareigūnams padavė susipažinti 2023 m. spalio 12 d. teismo sprendimą. Pareigūnai M. B. išprašė iš kiemo, kažką su juo kalbėjo. Ji bijo M. B., taip pat jo bijo ir L.. M. B. yra nemalonus žmogus, bjauriai elgėsi su L. V.-B. jos nėštumo metu, buvo ją apstumdęs, apspjaudęs, iškeikęs. Kadangi M. B. taip elgėsi su ja dar negimus sūnui, neaišku, ko gali imtis toliau, juolab, kai tokiais savo veiksmais baugina L. ir S. (1 t., b. l. 72–75).

Liudytojas R. V. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis 2024 m. sausio 11 d. dirbo Reagavimo skyriuje, nustatytu maršrutu. Kiek pamena, apie 16.00 val. gavo iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimą, kad pranešėjui buvusi žmona neleidžia pasimatyti su vaiku. Vyko nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). Įvykio aplinkybių tiksliai nepamena, tačiau patikslina, kad visas reagavimas buvo fiksuojamas jo uniforma nešiojamu vaizdo registratoriumi (Body kamera) (1 t., b. l. 78–80).

2024 m. balandžio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo ir garso įrašo, padaryto policijos pareigūno uniforma nešiojamu vaizdo registratoriumi (Body kamera), apžiūra (vaizdo įrašo Nr. DSS-20240111-164043UTC+0200). Žiūrint vaizdo įrašą, ekrano apačioje kairiame kampe matyti laikas 00:00:00 ir bendrame vaizde matyti nuosavų namų kvartalas, stovintis policijos automobilis. Namo kiemo vartai aukšti, mediniai, rudos spalvos, vartai praviri, vyriškis stovi tarp vartų, rankoje turi mobilaus ryšio telefoną, juo kalbasi. Policijos pareigūnas prašo vyriškio truputį pasitraukti, pasisveikina su vyriškiu, paprašo pateikti savo asmens dokumentą. Vyriškis pateikia policijos pareigūnui asmens dokumentą, policijos pareigūnas klausia vyriškio, kas čia vyksta. Vyriškis sako „aš jai parašiau, kad aš šiandien dirbu, rytoj atvažiuosiu pasiimti, sakė, viskas gerai laikomės teismo nutarimo, atvažiuoju pasiimti vaiko, sako“. Tuo metu pro pravirus kiemo vartus ateina moteris, pasisveikina ir sako „jis neturi teisės pagal teismo sprendimą įeiti į mano kiemo teritoriją, neturi teisės matytis su vaiku šiuo metu, vyksta gąsdinimai, noriu rašyti pareiškimą“. Vyriškis sako „kas tave gąsdina?“. Moteris pakartoja „noriu rašyti pareiškimą, nes jau ne pirmas kartas“. Policijos pareigūnas sako kitam pareigūnui „nusifotografuok dokumentą“. Policijos pareigūnas praeina į namo kiemą pro vartus, eidamas kartu su moterimi, paprašo parodyti jos dokumentą, moteris kviečia praeiti. Policijos pareigūnas liepia vyriškiui palaukti, sako jam niekur nedingti, užeiti. Tuo metu moteris sako, kad ji nepageidauja, kad vyriškis čia būtų. Policijos pareigūnas klausia moters, ar ji girdi ką sako jis. Moteris sutinka, sako „gerai“. Policijos pareigūnas sako moteriai „paskui man su juo reikės pasiaiškinti, jis bus man reikalingas, kad niekur nedingtų, nepergyvenkit esam čia, viskas bus gerai“. Moteris kartu su policijos pareigūnu įeina į namo vidų, pakartoja vyriškiui, kad jis negali užeiti. Tuo metu namo viduje pasisveikina kita moteris, vyresnė. Policijos pareigūnas prašo parodyti dokumentus, moteris rodo dokumentus, skaito „kas ketvirtą savaitę“. Policijos pareigūnas paprašo pasakyti, koks tai dokumentas. Moteris atsako, kad tai teismo sprendimas ir rodo policijos pareigūnui. Policijos pareigūnas garsiai perskaito dokumento datą, paklausia, ar išsiskyrę, moteris patvirtina, pasako, kad čia ne pirmas kartas, kad gruodžio mėnesį buvo užpuolęs, veržėsi į namus, rašytas pareiškimas. Policijos pareigūnas klausia moters „kuo pasireiškia tas jo buvimas?“. Moteris atsako „jo agresija. Jis lipa per tvoras, veržiasi į mano nuosavybę, nežinau, ko jis čia nori“. Moteris vardija teismo sprendimo 6 punktą, kad M. B. negali bendrauti su savo vaiku L. B. namuose. Moteris kartoja, kad nori rašyti pareiškimą. Policijos pareigūnas išeina iš namo, eina link vartų, kviečia vyriškį ateiti ir aiškina, kad yra teismo sprendimas, kur yra parašyta, kada gali pasimatyti su vaiku, kad ketvirta savaitė bus mėnesio pabaiga, o dabar 11 diena. Vyras sako, kad grafiko laikosi. Policijos pareigūnas sako „kodėl, jūs, čia atėjote, jūs, aplamai, čia negalite būti, jeigu jūs pagal teismo sprendimą yra paskirta 4, 8 ir t. t savaitė, jūs tik savaitėm galite atvykti ir pasiimti savo vaiką, dabar yra antra savaitė einamų metų, dabar yra šie metai“. Vyriškis rodo savo telefoną, sako „jo jo, dabar yra tik šių metų antra savaitė, kas dvi su puse savaitės pasiimu ir taip eina, šventinės dienos nesiskaito“. Policijos pareigūnas aiškina „šiandiena yra kelinta - 11, kiek dar liko iki savaitės galo dienų?“. Vyriškis krato galvą nesutikdamas ir sako „reikės aiškintis jūs čia kažkaip...“. Policijos pareigūnas prašo vyriškio kontaktinio telefono, vyriškis diktuoja savo telefono numerį (1 t., b. l. 89–91).

2024 m. vasario 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose (fotolentelėje) užfiksuota įvykio vietos (duomenys neskelbtini), apžiūra. Šiuo adresu yra vieno aukšto namas, kurio teritorija aptverta tvora. Į namų teritoriją galima patekti tik per vartus, ant vartų yra pašto dėžutė, skambučio ar kito mechanizmo, kuriuo būtų galima prisiskambinti į namus nėra. Vartų vidus pilnai, t. y. aklinai užpildytas. Apžiūrint tvorą iš arčiau matyti, kad tvoros viršutinė dalis yra su spygliais, kurie, nukentėjusiosios L. V.-B. teigimu, sudėti 2024 m. sausio 19 d. (t. y. po tiriamo įvykio, kada buvo patekta į namo teritoriją, perlipus tvorą). Tvoros aukštis yra apytiksliai 1,80 m. Apžiūrint tvoros kampą (nukentėjusiosios L. V.-B. teigimu, per šią vietą buvo patekta į jos namo uždarą teritoriją), kuris ribojasi su namo, pažymėto numeriu 29 teritorija, matyti, kad šalia nukentėjusiosios L. V.-B. tvoros yra betoninė kolona, kurios aukštis yra apytiksliai 1,32 m. Nuo minėtos kolonos iki nukentėjusiosios tvoros aukščiausios vietos yra apytiksliai 67 cm. Vartai atidaromi automatiniu būdu, t. y. tik pulteliu arba paskambinus telefono numeriu. Patekus pro vartus, kairėje kiemo pusėje matoma tokia pat tvora, kaip vartai, kuri tęsiasi iki namo. Dešinėje pusėje matoma gyvatvorė, kuri tęsiasi iki pat namo. Gyvatvorė yra apaugusi tinklinę tvorą, kuri nesimato. Nuo vartų, pro kuriuos patenkama į namo teritoriją, iki namo yra apytiksliai 14,55 m. Teritorijos plotis nuo tvoros iki tvoros apytiksliai yra apie 4,63 m. Priėjus prie namo, matyti, kad dešinėje namo pusėje nėra praėjimo. Namo kairėje pusėje tvora išplatėja į kairę pusę, pro kurią yra praėjimas link namo įėjimo. Praėjus pro minėtą praėjimą matyti, kad tvora yra segmentinė, kuri tęsiasi iki teritorijos galo. Kiek dešiniau prie namo yra laiptai, kuriais užlipus, prieinamos namų durys. Einant toliau, prieinamas namo kampas, patenkama į namo terasą. Apžiūrint teritorijos perimetrą, matyti, kad perimetras yra pilnai aptvertas tvora. Įvykio vieta fiksuojama vaizdo stebėjimo kamera. Įvykio vietoje objektų ar pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, nerasta (1 t., b. l. 20–33).

2024 m. kovo 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo, gautas iš Bendrojo pagalbos centro (BPC), pavadinimu ,,ID 95406814487“, apžiūra. Skambučio pradžia: 2024 m. sausio 11 d. 16:12:41. Garso įrašo trukmė 2,22 min. Girdimas skambučio signalas. Atsiliepia BPC operatorė (moterišku balsu), sako „laba diena, kas nutiko?“, vyriškas balsas atsako „laba diena, nutiko taip, kad atvažiuoju pasiimti vaiko pagal teismo nutarimą, kada priklauso, buvusi žmona vėl neleidžia, tas teroras nesibaigs niekada“;

- BPC operatorė „tai jūs buvote nuvykęs pas ją?“;

- vyriškas balsas „aš dabar atvykęs pasiimti vaiko, vėl teroras, neatidaro durų, neatidaro vartų, nenoriu aš čia konfliktuoti, teismo sprendimas yra, šventinės dienos visos buvo, jos nesiskaito, dabar tas grafikas, kaip priklauso, atvažiuoju pasiimti, vėl neduoda, trenkė, neatidaro durų“;

- BPC operatorė „gerai, sakykite adresą?“;

- vyriškas balsas „(duomenys neskelbtini), nuosavas namas, ne pirma kartą, žmona viduje, vaikas rėkia, klykia, baisu vėl“;

- BPC operatorė „čia buvęs sutuoktinis?“;

- vyriškas balsas „taip“;

- BPC operatorė „jūsų vardas pavardė?“;

- vyriškas balsas „M. B., viduj vienas vaikutis, vakar pasakiau, kad atvažiuoju pasiimti, nieko nesakė, šiandien atvažiuoju – vėl neduoda, aš jau nebegaliu žinokit“;

- BPC operatorė „GMP nereikia?“;

- vyriškas balsas „nereikia“;

- BPC operatorė „perduota policijai, laukit policijos“;

- vyriškas balsas „laukiu, ačiū“ (1 t., b. l. 94, 95).

2024 m. kovo 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašas, gautas iš BPC, pavadinimu ,,ID 95406814487“, apžiūra. Skambučio pradžia: 2024 m. sausio 11 d. 16:38:51. Garso įrašo trukmė 1,05 min. Girdimas skambučio signalas. Atsiliepia BPC operatorius (vyriškas balsas), sako „112 klausome?“. Moteriškas balsas „sveiki, aš čia pagal iškvietimą (duomenys neskelbtini), ar atvažiuoja policija?“;

- BPC operatorius „sakykite, kas yra atsitikę?“;

- moteriškas balsas „nu, buvęs sutuoktinis pagal teismo sprendimą negali įeiti į mano kiemą, į mano namo teritoriją, jis peršoko per tvorą ir braunasi į namus“;

- BPC operatorius „vyras?“;

- moteriškas balsas „buvęs, yra įvykęs teismas, jis niekas jau yra“;

- BPC operatorius „nu supratau“;

- moteriškas balsas „jis pagal teismo sprendimą negali pateikti į mano namus ir į mano namų teritoriją“;

- BPC operatorius „ką jis dabar daro?“;

- moteriškas balsas „jis veržiasi į mano namus, aplink vaikšto ir gąsdina“ (girdimas vaiko zirzimas);

- BPC operatorius „koks adresas?“;

- moteriškas balsas „(duomenys neskelbtini)“;

- BPC operatorius „čia nuosavas namas?“;

- moteriškas balsas „taip, čia mano nuosavas namas, matau jau atvažiavo policija“;

- BPC operatorius „ar jau atvažiavo policija?“;

- moteriškas balsas „jau atvažiavo“ (1 t., b. l. 98–101).

Iš 2023 m. gruodžio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo matyti, kad L. V.-B. ir M. B. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Sprendimo rezoliucinės dalies 6.1. punkte ir 6.1.1. papunktyje nurodyta, kad M. B. pasiima sūnų iš L. V.-B. gyvenamosios vietos ir turi pareigą jį grąžinti atgal į gyvenamąją vietą tokiomis dienomis ir valandomis: kas ketvirtą metų savaitę, atitinkamai einamų metų 4, 8, 12, 16, 20, 24, 28, 32, 36, 40, 44, 48, 51 savaitę, vaiką paimdamas iš L. V.-B. gyvenamosios vietos arba darželio arba kitos ugdymo vietos atitinkamos savaitės trečiadienio 17.00 val. ir grąžindamas atitinkamos savaitės sekmadienio 18.00 val. į L. V.-B. gyvenamąją vietą (1 t. b. l. 40–45).

Iš 2023 m. lapkričio 15 d. santuokos nutraukimo įrašo matyti, kad M. B. ir L. V.-B. santuoka nutraukta 2023 m. lapkričio 14 d. (1 t., b. l. 46).

Iš 2020 m. birželio 22 d. Valstybinės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), ir jo priklausiniai, taip pat žemės sklypas, nuosavybės teise priklauso L. V.-B., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. A., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 51–63).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius) rašte nurodyta, kad Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje L. V.-B. ir M. B. šeima, kurioje auga mažametis S. A. B., gim. 2021 m., žinoma nuo 2022 m. balandžio 11 d., kai skyriuje buvo gautas pranešimas iš policijos apie L. V.-B. ir M. B. tarpusavio konfliktą, kurį matė mažametis. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, vaiko teisių pažeidimas nustatytas nebuvo. 2022 m. rugpjūčio 16 d. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas pranešimas iš M. B., kad mažamečio S. A. B. motina neleidžia jam bendrauti su vaiku, juo manipuliuoja, palieka pas nesveikus senelius, vaikas visas sukąstas vabzdžių, ant jo rankų žaizdos; kad motina neteikia jokios informacijos apie vaiką, neleidžia jam gyventi bendruose namuose. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, vaiko teisių pažeidimas nustatytas nebuvo. 2022 m. lapkričio 30 d. ir 2022 m. gruodžio 20 d. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje gauti pranešimai Nr. 2VTP-2089 ir Nr. 2PR2606 iš abiejų mažamečio atstovų pagal įstatymą dėl kylančių nesutarimų, laikantis 2022 m. spalio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ir 2023 m. sausio 10 d. Kauno apygardos teismo nutartimis nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Atlikus vaiko situacijos vertinimus, dėl tėvų konfliktiškų tarpusavio santykių priimti sprendimai nustatyti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, kreiptis į Kauno miesto socialinių paslaugų centrą dėl atvejo vadybininko šeimai paskyrimo. 2023 m. lapkričio 14 d. į Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių su pranešimu Nr. 2VTP-2444 kreipėsi M. B., savo pranešime nurodydamas, kad vaiko motina vaiką gąsdina, vaikas parvežtas namo, nenori eiti pas mamą, motina vaiko akivaizdoje vadina jį necenzūriniais žodžiais. Taip pat M. B. nurodė, kad vaikui būnant pas jį, jis nukirpo jo nagus, pridėjo nuotraukas ir dėl vaiko priežiūros prašė atlikti vaiko situacijos vertinimą. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, vaiko teisių pažeidimas nenustatytas. 2024 m. sausio 19 d. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas pranešimas iš policijos Nr. 11VTP-102, kuriame nurodyta, kad motina kreipėsi į policiją, kadangi tėvas, nesilaikydamas teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, negrąžino jai laiku vaiko. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, vaiko teisių pažeidimas nenustatytas. 2024 m. vasario 26 d. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas pranešimas iš policijos Nr. 2VTP-459, kuriame nurodoma, kad mažamečio S. A. B. tėvui M. B. buvo paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, pavojų patiriantis asmuo – mažamečio motina L. V.-B., konfliktą matė mažametis S. A. B.. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ir kreiptasi į Kauno miesto socialinių paslaugų centrą dėl atvejo vadybininko šeimai paskyrimo. Visais atvejais, kai Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į Kauno miesto socialinių paslaugų centrą dėl atvejo vadybininko šeimai paskyrimo, Kauno miesto socialinių paslaugų centro sprendimu atliekant pagalbos šeimai poreikio vertinimą, priimti sprendimai atvejo vadybos proceso šeimai nepradėti. Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 7 d. sprendimu mažamečio S. A. B. gyvenamoji vieta nustatyta su motina L. V.-B. (1 t., b. l. 108–111).

Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties matyti, kad M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu L. V.-B. dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo su sūnumi tvarkos pakeitimo (2 t., b. l. 122).

Iš psichologės E. I. rašto dėl L. V. matyti, kad 2023 m. kovo 3 d. klientė kreipėsi dėl psichologo paslaugų ir pradėjo reguliariai lankyti individualias psichologo konsultacijas. Lankant konsultacijas savijauta gerėjo, klientė tapo ramesnė, optimistiškesnė, tačiau 2024 m. sausio mėnesį emocinė būsena staiga pablogėjo, atsirado daug baimės, nesaugumo. Pasak pacientės, tai susiję su buvusio vyro elgesiu, kuris kelia jai grėsmę, nepaiso jos ribų ir jokios priemonės neapsaugo, nes tenka bendrauti dėl jų bendro vaiko. 2024 m. sausio mėnesį taip pat įvyko incidentas, į kurį, pasak klientės, teko įsikišti policijai, po to klientės psichologinė sveikata pablogėjo, ji išgyveno nerimą, nesaugumo jausmą, teko įdėti daug ir papildomų pastangų psichologinės būklės atstatymui. Psichologinė pagalba L. V. padeda save nuraminti, ieškoti teisinių priemonių, tačiau klientė nuolat pasakoja išgyvenanti padidintą stresą ir jaučiasi nesaugi (2 t., b. l. 123).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

BK 165 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 165 straipsnio 1 dalį traukiamas tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Šios baudžiamojo įstatymo normos saugoma vertybė (objektas) – žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas. Teisę į nuosavybę gina ir saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnį, be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Taigi, pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą.

Kasacinėje praktikoje išskirti būtini neteisėtumo požymiai: 1) tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Subjektyviajai šios nusikalstamos veikos pusei būdinga tai, kad nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir nori taip veikti.

Nukentėjusiosios L. V.-B., liudytojos D. V. parodymais nustatyta, kad namas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso nukentėjusiajai. Nuosavybės teisę į pirmiau nurodytą namą patvirtina ir VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta informacija, iš kurios matyti, kad namas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso S. A. ir L. V.-B.. Šios aplinkybės iš esmės neneigė ir kaltinamasis M. B.. Taigi patekti į šį namą ir jam priklausančią teritoriją kaltinamasis galėjo tik esant namo savininko, šiuo atveju – L. V.-B. – sutikimui (leidimui). Draudimas patekti į L. V.-B. namus buvo nustatytas ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 12 d. sprendime dėl santuokos nutraukimo, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad šalys susitaria, jog M. B. negali bendrauti su sūnumi L. V.-B. gyvenamojoje patalpoje (patekti į jos namus). Šios aplinkybės, taip pat nukentėjusiosios, kaltinamojo ir liudytojos parodymai, jog kaltinamajam atvykus, vartų neatidarė ir jo į namus neįleido, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, kad namo teritorija aptverta tvora, patekimas galimas tik pro užrakinamus vartelius bei kaltinamojo elgesys (po to, kai nebuvo įleistas į namus ir pasakyta, kad vaiką gali pasiimti tik teismo sprendime nurodytu laiku, perlipo per 1,8 m tvorą) suponuoja pagrindą išvadai, jog M. B. nebejotinai suprato, kad į nukentėjusiosios namų teritoriją patenka neteisėtai (be savininkės sutikimo ir leidimo). Šios aplinkybės M. B. neneigė, savo elgesį teisindamas įvykio metu susiformavusiu klaidingu įsitikinimu, kad jo mažamečiam vaikui namuose yra kilusi grėsmė, kad jam reikalinga pagalba. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 165 straipsnį, asmens veikimo motyvai (paskatos) nėra būtinas šios nusikalstamos veikos sudėties požymis, tačiau aplinkybės, nulėmusios neteisėtą asmens veikimą, be kita ko, yra svarbios vertinant veikos ir jį padariusio asmens pavojingumą (motyvų, paskatų atskleidimas taip pat padeda atriboti BK 165 straipsnio 1 dalyje ir BK 294 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, tačiau šioje byloje šis atribojimas nėra aktualus).

Pirmiau aptarti įrodymai, taip pat liudytojo R. V. B. parodymai apie iškvietimo į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) aplinkybes, kitų objektų (pareigūno kūno kameros vaizdo įrašo, pokalbių su Bendrojo pagalbos centro operatorių garso įrašų) apžiūros protokoluose užfiksuotos aplinkybės ir M. B. bei L. V.-B. pokalbių su bendrojo pagalbos centro operatoriais turinys sudaro pakankamą pagrindą M. B. veiksmus vertinti kaip neteisėtus BK 165 straipsnio 1 dalies prasme. Šie įrodymai gauti teisėtu būdu, yra neprieštaringi, vieni kitus papildo, todėl jais netikėti ir nesivadovauti nėra pagrindo.

Kaip nurodyta pirmiau, kaltinamasis M. B. savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, paaiškino, kad į nukentėjusiajai priklausančio namo teritoriją, perlipdamas per tvorą, pateko be nukentėjusiosios leidimo, manydamas, jog vaikui reikalinga pagalba, nes pokalbio telefonu metu girdėjo jį rėkiantį, šaukiantį, šaukė ir vaiko močiutė ir žinodamas, kad patekti į nukentėjusiajai priklausančius namus jis negali. Kaltinamojo nurodytos patekimo į namo teritoriją (kiemą) aplinkybės neprieštarauja ir nukentėjusiosios L. V.-B. bei liudytojos D. V. parodymams apie tai, kad kaltinamasis iš pradžių skambino nukentėjusiajai, po to jos mamai (vaiko močiutei) ir po to, kai nebuvo įleistas į namus, perlipo per tvorą ir pateko į namo kiemą, iš kurio pasišalino tik pareikalavus atvykusiems policijos pareigūnams. Kaip nurodyta pirmiau, M. B. savo elgesį teisino įvykio metu susiformavusiu klaidingu įsitikinimu, kad jo mažamečiam vaikui namuose yra kilusi grėsmė, kad jam reikalinga pagalba. Apie tokį kaltinamojo buvusį manymą leidžia spręsti ir jo pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatore turinys: kaltinamasis, prašydamas policijos pareigūnų pagalbos, nurodė, kad atvažiavo pasiimti vaiko pagal grafiką, žmona neduoda, vaikas namuose, klykia, rėkia. Šios aplinkybės leidžia kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką vertinti kaip mažesnio rūšinio pavojingumo, vis tik jo kaltės, t. y. subjektyviojo nusikalstamos veikos elemento, nešalina. M. B., žinodamas ir suprasdamas, kad patekti į nukentėjusiajai priklausantį namą ir jo priklausinius neturi teisės, nesulaukęs policijos pareigūnų, perlipo per namų teritoriją juosiančią aukštą (1,8 m) tvorą ir pateko į nukentėjusiajai priklausančio namo kiemą, be jos leidimo, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, sprendžia, kad kaltinimas M. B. dėl neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo pasitvirtino. Be jo paties prisipažinimo, nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes, jo kaltę įrodo ir kiti pirmiau aptarti bei teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, kurių visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, jog M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.

III. BK 38 straipsnio taikymo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi susitaikė su nukentėjusiąja, susitarė dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Nukentėjusioji L. V.-B. patvirtino, kad kaltinamajam atleido, susitarė dėl žalos atlyginimo ir neprieštarauja, kad baudžiamoji byla jam būtų nutraukta.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pateiktas 2024 m. spalio 10 d. susitarimas dėl susitaikymo ir neturtinės žalos bei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Susitarimo 2.2. papunktyje nurodyta, kad L. V.-B. patvirtina, kad jeigu M. B. įvykdys susitarimą, ji atsisako nuo 2 800 Eur dydžio žalos atlyginimo reikalavimo baudžiamojoje byloje, išskyrus tą žalos atlyginimo dalį (1 200 Eur), dėl kurios atlyginimo šalys susitarė šiuo susitarimu. Susitarimo 2.3. papunktyje nurodyta, kad M. B. pripažįsta, jog dėl jo kaltės L. V.-B. patyrė 1 200 Eur neturtinę žalą ir įsipareigoja ją geranoriškai atlyginti, kaip tai nustatyta susitarime; pagal susitarimo 2.4. papunktį M. B. įsipareigoja geranoriškai atlyginti L. V.-B. patirtas 2, 662 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Susitarimo 2.5. papunktyje nurodyta, kad M. B. įsipareigoja per 24 mėnesius sumokėti L. V.-B. jos patirtą neturinę žalą (1 200 Eur) ir bylinėjimosi išlaidas (2 662 Eur), iš viso 3 862 Eur, pagal nustatytą grafiką (mokant įmokas nuo 2024 m. spalio 25 d. iki 2026 m. rugsėjo 25 d., pirma įmoka 161,07 Eur, likusios įmokos po 160,91 Eur), mokant į nukentėjusiosios banko sąskaitą (2 t., b. l. 131–134).

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą, teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2004, 2K-347/2010, 2K-206-697/2015, 2K-366-222/2017, 2K-52-942/2020).

Įvertinus baudžiamosios bylos duomenis, kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimus bei susitarime dėl susitaikymo ir žalos bei patirtų bylinėjimosi išlaidų nurodytą šalių susitaikymo turinį, daroma išvada, kad nėra kliūčių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir M. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 165 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

M. B. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis savo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino visiškai ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiosios. Nors nusikaltimu padaryta neturtinė žala dar nėra atlyginta, tačiau M. B. ir nukentėjusioji L. V.-B. susitarė dėl žalos atlyginimo sąlygų, sudarydami rašytinį susitarimą, kuriame, be kita ko, susitarė ir dėl nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokato pagalbai atlyginimo. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji teisiamajame posėdyje patvirtino, kad susitarime aptartos sąlygos atspindi jų tikrąją valią, susitarimą palaiko. Nukentėjusioji patvirtino, kad M. B. atsiprašymą priėmė, atleido ir neprieštarauja, kad byla būtų nutraukta. M. B. anksčiau nebuvo teistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, Sodros duomenų bazės išrašo duomenimis, dirbti pradėjo nuo 2003 m. ir darbinę veiklą tęsė iki 2024 m. birželio 10 d. (2 t., b. l. 17, 18). 2024 m. spalio 22 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis paaiškino, kad šiuo metu yra bedarbis, tačiau turi santaupų, įsidarbins ir žalą atlygins. Kaltinamasis turi mažametį vaiką, duomenų, kad jis neprisidėtų prie vaiko išlaikymo, byloje nėra. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, kad administracine tvarka M. B. baustas vieną kartą – 2024 m. birželio 4 d. už nustatyto greičio viršijimą, bauda sumokėta (2 t., b. l. 43). VĮ „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare“ kaltinamasis nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 45), į priklausomybės ligų centro Kauno filialą nesikreipė (2 t., b. l. 48), UAB „(duomenys neskelbtini)“ psichikos sveikatos centro apskaitoje, priklausomybės ligų kabineto apskaitoje neregistruotas (2 t., b. l. 58). Nenustatyta, kad įvykio metu kaltinamasis M. B. būtų buvęs neblaivus ar apsvaigęs nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų. Visuma šių kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių leidžia pagrįstai manyti, kad M. B. nusikalstamas poelgis buvo atsitiktinis ir naujų nusikalstamų veikų jis nedarys.

Pagal baudžiamąjį įstatymą pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise; 2) viešųjų teisių atėmimas; 3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas; 4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas; 5) nemokami darbai; 6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 7) turto konfiskavimas; 8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu; 9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; 10) išplėstinis turto konfiskavimas; 11) įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Atsižvelgus į šioje byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo paaiškinimus dėl nusikalstamą elgesį sąlygojusių priežasčių, iš esmės teigiamai jį charakterizuojančių duomenų visumą bei tai, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra smurtinio pobūdžio, kaltinamasis nedirba, turi pareigą prisidėti prie mažamečio vaiko išlaikymo, dėl neturinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su nukentėjusiąja sudarė rašytinį susitarimą, darytina išvada, jog skirti M. B. baudžiamojo poveikio priemones netikslinga.

IV. Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį.

Nukentėjusioji L. V.-B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 4 000 Eur neturtinės žalos ir 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 8–13). Tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji L. V.-B. ir M. B. sudarė rašytinį susitarimą dėl neturtinės žalos ir bylinėjimo išlaidų atlyginimo, kuriame šalys susitarė dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų dydžio bei atlyginimo sąlygų ir tvarkos. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji patvirtino, kad šioje byloje galutinis reikalavimas dėl neturtinės žalos yra 1 200 Eur, dėl bylinėjimosi išlaidų – 2 662 Eur. Atsižvelgiant į tai, priėmus sprendimą kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja, ir M. B. įsipareigojus atlyginti susitarime nurodytą sumą jame nurodyta tvarka, šis susitarimas tvirtintinas.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD kompaktinės plokštelės, kuriose patalpinti vaizdo ir garso įrašai: 1) vaizdo ir garso įrašas, padarytas policijos pareigūno uniforma nešiojamu vaizdo registratoriumi (Body kamera) Nr. DSS-20240111-164043UTC+0200 (1 t., b. l. 93); 2) garso įrašas, gautas iš BPC, pavadinimu ,,ID 95406814487“ (1 t., b. l. 97); 3) garso įrašas, gautas iš BPC, pavadinimu ,,ID 95406814487“ (1 t., b. l. 97) – esančios vokuose baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 302-308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, M. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą M. B. nutraukti.

Patvirtinti L. V.-B. ir M. B. 2024 m. spalio 10 d. sudarytą susitarimą dėl neturtinės žalos ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, kuriuo:

- L. V.-B. patvirtina, kad jeigu M. B. įvykdys šį susitarimą, tai ji atsisako nuo 2 800 Eur dydžio žalos atlyginimo reikalavimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-2631-1225/2024 iš M. B., išskyrus tą žalos dalį (1 200 Eur), dėl kurios atlyginimo šalys susitarė šiuo susitarimu;

- M. B. pripažįsta, kad dėl jo kaltės L. V.-B. patyrė 1 200 Eur dydžio neturtinę žalą ir įsipareigoja ją geranoriškai atlyginti kaip tai nustatyta šiame susitarime;

- M. B. įsipareigoja savanoriškai atlyginti L. V.-B. patirtas 2 662 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas;

- M. B. įsipareigoja per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius sumokėti L. V.-B. jos patirtą neturtinę žalą (1 200 Eur) ir jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 662 Eur), iš viso 3 862 Eur, pagal šį grafiką:

iki 2024-10-25 sumokėti 161,07 Eur;

iki 2024-11-25 sumokėti 160,91 Eur;

iki 2024-12-25 sumokėti 160,91 Eur;

iki 2025-01-25 sumokėti 160,91 Eur;

iki 2025-02-25 sumokėti 160,91 Eur;

iki 2025-03-25 sumokėti 160,91 Eur;

iki 2025-04-25 sumokėti 160,91 Eur;

iki 2025-05-25 sumokėti 160,91 Eur;

iki 2025-06-25 sumokėti 160,91 Eur;

iki 2025-07-25 sumokėti 160,91 Eur;

iki 2025-08-25 sumokėti 160,91 Eur;

iki 2025-09-25 sumokėti 160,91 Eur;

iki 2025-10-25 sumokėti 160,91 Eur;

iki 2025-11-25 sumokėti 160,91 Eur;

iki 2025-12-25 sumokėti 160,91 Eur;

iki 2026-01-25 sumokėti 160,91 Eur;

iki 2026-02-25 sumokėti 160,91 Eur;

iki 2026-03-25 sumokėti 160,91 Eur;

iki 2026-04-25 sumokėti 160,91 Eur;

iki 2026-05-25 sumokėti 160,91 Eur;

iki 2026-06-25 sumokėti 160,91 Eur;

iki 2026-07-25 sumokėti 160,91 Eur;

iki 2026-08-25 sumokėti 160,91 Eur;

iki 2026-09-25 sumokėti 160,91 Eur.

- M. B. 3 862 Eur sumokės L. V.-B. į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB SEB;

- M. B. praleidus bent vieną mokėjimą, kitą po termino praleidimo dieną sueina terminas atlikti ir visus kitus mokėjimus pagal šį susitarimą, ir L. V.-B. įgauna teisę prašyti teismo išduot vykdomąjį raštą dėl visos M. B. nesumokėtos sumos ir pateikti jį antstoliui vykdyti.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam M. B., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti bei sprendžiamas klausimas dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3, 4 dalys).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD kompaktines plokšteles, kuriose patalpinti vaizdo ir garso įrašai: 1) vaizdo ir garso įrašas, padarytas policijos pareigūno uniforma nešiojamu vaizdo registratoriumi (Body kamera) Nr. DSS-20240111-164043UTC+0200 (1 t., b. l. 93); 2) garso įrašas, gautas iš BPC, pavadinimu ,„ID 95406814487“ (1 t., b. l. 97); 3) garso įrašas, gautas iš BPC, pavadinimu ,,ID 95406814487“ (1 t., b. l. 97) – esančias vokuose baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.