Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-11-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-901-369/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-11-04
Bylos Nr.
1-901-369/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Kaltinamasis
E. A., M. K.
Nukentėjusysis
A. H.
Advokatai
Ramūnas Vanagas, Anna Grinevič, Gytis Jonas Gutauskas
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-901-369/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10507-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1; 1.2.14.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Pečkaitytei,kaltinamajam E. A. (E. A.), jo gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,kaltinamajam M. K. (M. K.), jo gynėjai advokatei Annai Grinevič,nepilnamečio nukentėjusiojo A. H. įgaliotam atstovui advokatui Gyčiui Jonui Gutauskui,vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei D. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. A. (E. A.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, iki bausmės atlikimo gyveno adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2012 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. 2013 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metams laisvės atėmimo, BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu subendrinus šią bausmę su 2012 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3. 2014 m. vasario 21 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu subendrinus šią bausmę su 2013 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

4. 2014 m. spalio 21 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis iš dalies sudėta su 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi 2016 m. gegužės 26 d. lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, neatlikus 11 mėnesių 18 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

5. 2018 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, jos vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi atidedant 2 metams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

6. 2019 m. lapkričio 27 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2014 m. spalio 21 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos, pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartį neatliktos (neatlikta 11 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo) bausmės dalimi ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 11 mėnesių;

7. 2020 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnio 1 dalį dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2020 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis 2020 m. vasario 4 d. teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. lapkričio 27 d. Panevėžio apylinkės teismo, Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 181 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje padarymu;

M. K. (M. K.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, šiuo atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, suimtas, iki tol gyveno (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2009 m. vasario 18 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2. 2009 m. kovo 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. vasario 18 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3. 2009 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį 9 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu subendrinus bausmę su 2009 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, 1 metų ir 2 mėnesių laisves atėmimo bausme. 2009 m. lapkričio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 2009 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendis pakeistas ir vadovaujantis BK 92 straipsniu paskirtos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4. 2010 m. vasario 4 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme (subendrinus šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes su 2009 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos 2009 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu, paskirta bausme);

5. 2011 m. sausio 18 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio l dalį (4 veikos) vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. vasario 4 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo;

6. 2013 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 235 straipsnio 1 d. - 12 MGL (1 560 Lt) dydžio bauda;

7. 2016 m. kovo 17 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2016 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

8. 2019 m. spalio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnio 1 dalį 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, per mėnesį neatlygintinai dirbant po 30 valandų visuomenės labui;

9. 2019 m. gruodžio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. A. neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai, vertė nepilnametį A. H., gim. (duomenys neskelbtini) m., perduoti turtą. 2019 m. vasario 20 d. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, picerijoje, esančioje prekybos centre „Ozas“, Ozo g. 18, Vilniuje, E. A. pareikalavo iš A. H. grąžinti tariamą 450 eurų skolą, siūlydamas jam atsiskaityti jo turimu turtu (telefonu) ar gauti pinigų darant nusikaltimus, nes A. H. kaltas dėl E. A. paskirtos piniginės baudos ir privalo bet kokiu būdu grąžinti skolą. Po ko A. H., būdamas paveiktas jo atžvilgiu panaudotos psichinės prievartos, prie (duomenys neskelbtini)-o namo, esančio (duomenys neskelbtini), atidavė E. A. 125 eurus. Tokiu būdu E. A. panaudodamas A. H. atžvilgiu psichinę prievartą, iš jo prievartavo turtą ir tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.

E. A. veikdamas kartu su M. K., 2019 m. kovo 1 d. apie 14.30 val., būdami prie (duomenys neskelbtini)-o namo, esančio (duomenys neskelbtini), reikalaujant tariamos skolos grąžinimo, nepilnamečiui A. H. liepė sėstis į automobilį „VW Golf“. Toliau tęsiant nusikalstamus veiksmus ir grasinimus tuojau pat A. H. atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą, pasireiškusį M. K. išsakytais grasinimais, kad privers A. H. šokti, kai šaudys jam į kojas, po ko E. A. pasinaudodamas tuo, kad A. H. buvo paveiktas jo atžvilgiu panaudotu psichiniu smurtu, iš pastarojo pareikalavo atiduoti telefoną, o A. H., bijodamas išsakytų grasinimų, padavė E. A. telefoną „Huawei P Smart“ 280 eurų vertės, priklausantį jo motinai V. H., kurį tą pačią dieną E. A. kartu su M. K. įkeitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame lombarde (duomenys neskelbtini) už 60 eurų. Tokiu būdu E. A. ir M. K., veikdami bendrai, grasindami panaudoti fizinį smurtą ir atimdami galimybę priešintis iš A. H. pagrobė jo motinai V. H. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P Smart", 280 eurų vertės ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiamas teisme kaltinamasis E. A. kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad iki įvykio nukentėjusįjį A. H. pažinojo iš matymo. 2019 metais, tikslaus laiko nurodyti negali, vairavo jo merginai priklausantį automobilį „VW Golf“. Kartu su juo važiavo du asmenys, iš kurių vienas buvo D. Š.. Važiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai. Nustatę, kad automobilį jis vairavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, jam surašė administracinio nusižengimo protokolą ir paskyrė piniginę baudą. Sužinojo, kad policijos pareigūnai sustabdė jo automobilį todėl, kad A. H. ir su juo buvę asmenys paskambinę į policiją pranešė, kad jis pagrobė ir į savo automobilį įsisodino D. Š.. Tai sužinojęs jis susiskambino su A. H. ir susitarė su juo susitikti PC „Ozas“. Į susitikimą atėjo A. H. ir D. L.. Šiems asmenims pasakė, kad dėl jų kaltės buvo sustabdytas policijos ir nubaustas pinigine bauda, todėl A. H. ir D. L. savo piniginėmis lėšomis turi prisidėti prie jam skirtos baudos sumokėjimo. Minėti asmenys tam neprieštaravo. Po kurio laiko jis susitiko su A. H. ir šis jam atidavė 30 eurų. Jokių grasinimų ar susidorojimo A. H. atžvilgiu nebuvo. Praėjus kelioms dienoms jis vėl susitiko su A. H. ir jo draugu. Susitikime taip pat dalyvavo M. K.. Jis (E. A.) į susitikimą buvo atvažiavęs automobiliu. Susitikimo metu buvo pokalbis su A. H., kad šis turi prisidėti prie jam (E. A.) skirtos baudos sumokėjimo. A. H. tam neprieštaravo, bet sakė, kad neturi pinigų, tačiau gali lombarde įkeisti savo telefoną. Tada jie trise, jis, A. H. ir M. K. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) turguje esantį lombardą, kur A. H. įkeitė su savimi turėtą mobilųjį telefoną. Į lombardo patalpas jie nuėjo visi trys. Kadangi tuo metu A. H. su savimi neturėjo asmens dokumentų, todėl A. H. mobilaus ryšio telefoną savo vardu įkeitė M. K., nes jis turėjo asmens dokumentą. Už įkeistą telefoną gautus pinigus paėmė jis (E. A.). Telefono įkeitimo kvitas buvo atiduotas A. H., kad jis galėtų išsipirkti įkeistą savo telefoną. M. K. atidavė A. H. vieną iš savo telefonų, kad šis galėtų skambinti. Niekas A. H. atžvilgiu psichologinio ar fizinio smurto nenaudojo ir jam negrasino. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus E. A. paaiškino, kad A. H. dėl jo bendravimo manieros galėjo jo išsigąsti. Jis neatmeta prielaidos, kad A. H. nenorėjo savo telefono įkeisti lombarde.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju E. A. nepripažino jam pateiktų įtarimų. Jis paaiškino, kad 2019 metų vasario mėnesį, tikslios datos nepamena, vėlai vakare kartu su vienu draugu buvo prie Vilniaus Universalinės parduotuvės. Jis buvo su automobiliu, nors vairuotojo pažymėjimo ir neturi. Ten pamatė pažįstamą, kuri vadina „Š.“ ir nusprendė jį pavežti. Minėtą asmenį įsisodino į automobilį ir jie nuvažiavo. „Š.“ tam nesipriešino. Tuo metu „Š.“ buvo su kažkokiais vaikinais. Jam važiuojant automobilį sustabdė policija. Pareigūnai paaiškino, kad automobilį sustabdė todėl, kad kažkas paskambino ir pasakė, kad jis pagrobė ir vežasi žmogų. Jis atsakė, kad jokio pagrobimo neįvyko, kad tai buvo pokštas. Jį sustabdę pareigūnai išrašė jam baudą, kad vairavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Tuomet „Š.“ paskambino kažkas iš tų vaikinų, kurie iškvietė policiją. Jis sužinojo, kas jie, o jų kontaktus surado per „Facebook“. Nustatęs, kad tai A. H. ir D. L., jiems parašė, kad dabar jie patys turės sumokėti policijos pareigūnų jam skirtą baudą. A. H. ir D. L. tam neprieštaravo. Kiek pamena, po kelių dienų jie visi trys susitiko PC „Ozas“ esančioje picerijoje. Jis nežinojo, kad A. H. ir D. L. nepilnamečiai. Susitikimo metu jiems pasakė jam skirtos baudos dydį ir kad jiems praneš, kada jie turės „susimesti“ pinigus. A. H. ir D. L. sutiko ir tam neprieštaravo. Maždaug po kelių savaičių kartu su M. K. jie buvo (duomenys neskelbtini) mikrorajone. M. K. jis buvo papasakojęs apie jam skirtą piniginę baudą. Kiek pamena, jis parašė SMS D. L., kad šis išeitų į lauką. D. L. tuo metu buvo su A. H. ir jie abu išėjo į kiemą. Į (duomenys neskelbtini) jis buvo atvažiavęs automobiliu. Jie visi įsėdo į automobilį ir kalbėjosi apie skolą. D. L. išėjus namo, automobilyje liko A. H., kuris pasakė, kad neturi pinigų. Tada jis pasiūlė A. H. įkeisti savo telefoną lombarde, kad taip gautų pinigų ir A. H. sutiko. Jie iš karto nuvažiavo į lombardą prie (duomenys neskelbtini) turgaus. Į lombardą užėjo visi trise. Jis (E. A.) neturėjo jokio asmens dokumento. Tokį dokumentą turėjo M. K., todėl jo vardu buvo įkeistas A. H. telefonas. Kiek pamena, gavo 60 eurų. Įkeitimo kvitą padavė A. H. ir jį parvežė atgal į (duomenys neskelbtini). A. H. niekas negrasino. Jie susitarė geruoju. Pagalvojo, kad A. H. neturės jokio telefono, todėl paprašė, kad M. K. jam atiduotų savo telefoną. M. taip ir padarė. Jis niekada nėra reikalavęs ir ėmęs iš A. H. pinigų (t.2 b.l 22). 2019 m. lapkričio 13 d. įvykusios apklausos metu E. A. atsisakė duoti parodymus ir pareiškė, jog parodymus duos tik teisme (t. 2, b. l. 35).

Apklaustas teisme kaltinamuoju M. K. kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad E. A. yra jo draugas. Vienu metu, tikslaus laiko nurodyti negali, pas jį automobiliu atvažiavo E. A.. Jie kartu nuvažiavo susitikti su kažkokiu E. A. pažįstamu – nukentėjusiuoju A. H., kurio jis nepažinojo. Į susitikimą A. H. atėjo su kažkokiu draugu. Pokalbio metu buvo kalbama apie baudą, skolą. Jis (M. K.) į pokalbį nesikišo, nes tai buvo ne jo reikalas. Pokalbio metu A. H. pasakė, kad neturi pinigų, tačiau gali įkeisti savo telefoną. Tada jie trise nuvažiavo į lombardą. Į lombardo patalpas užėjo visi trys. Telefonas buvo įkeistas jo (M. K.) vardu, nes tik jis turėjo asmens dokumentą. Gautus pinigus pasiėmė E. A., o įkeitimo kvitą A. H.. Kadangi pastarasis nebeturėjo jokio telefono, o jis (M. K.) turėjo du telefonus, tai jis A. H. atidavė vieną iš savo telefonų ir jį parvežė į (duomenys neskelbtini). Susitikimo ir pokalbio su A. H. metu pastarajam negrasino, nesakė, kad šaudys jam į kojas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. K. įtarimų nepripažino. Jis parodė, kad E. A. yra jo draugas. 2019 m. kovo 1 d. apie 15.00-16.00 val. jie susitiko su E., kuris į susitikimą atvažiavo automobiliu „VW Golf“. E. jam pasiūlė pasivažinėti po miestą ir jis sutiko. Tuomet E. kažkam paskambino. Iš pokalbio suprato, kad E. pasiūlė kažkam susitikti. Jie nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo. Ten jų laukė 2 berniukai. Jie įsėdo į E. automobilį ant užpakalinės sėdynės. E. paklausė įsėdusių berniukų, kaip jie žada jam grąžinti kažkokią skolą. Jis nesuprato, kokia tai skola ir nesikišo į jų pokalbį. E. berniukams negrasino, o jis tuo labiau jiems nieko nesakė. Tuomet vienas iš berniukų, aukštesnio ūgio, jų vardų jis nežino, pasakė, kad jam reikia eiti ir išlipęs iš automobilio nuėjo. Kitas žemesnio ūgio berniukas liko. Tuomet E. pasiūlė likusiam berniukui nuvažiuoti į lombardą ir priduoti savo telefoną. Gautus pinigus paimtų E., o tas berniukas vėl išsipirktų savo telefoną. Berniukas susitiko ir jie trise nuvažiavo į lombardą (duomenys neskelbtini). E. paklausė, ar jis turi asmens dokumentą, nes jis dokumento neturėjo. Jis (M. K.) turėjo asmens tapatybės kortelę. Su jais buvęs berniukas elgėsi laisvai. Jis rūkė ir nebuvo išsigandęs. Jam niekas negrasino. Iš konteksto jis suprato, kad berniukas su E. geri pažįstami. Kartu su E. nuėjo į lombardą ir jo (M.) vardu pridavė to vaikino telefoną. Gautą kvitą perdavė E.. Kiek pinigų gavo, nepamena. Galimai 70-80 eurų. Grįžus į automobilį, E. įkeitimo kvitą atidavė tam berniukui ir pasakė, kad jis galės išsipirkti savo telefoną. Berniukas tam neprieštaravo, bet paklausė, kaip jam būti be telefono. E. žinojo, kad jis (M.) turi 2 telefonus ir paprašė jo paskolinti tam berniukui vieną telefoną naudojimui. Jis davė tam berniukui savo telefoną LG baltos spalvos. Berniuką jie pavežė iki (duomenys neskelbtini) kažkokio namo. Berniuko tikrai niekas negąsdino. Jis nieko blogo nedarė (t. 2, b. l. 4).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis nukentėjusysis A. H. nurodė, kad maždaug prieš du mėnesius, su draugais D. L., D. Š., Z. ir kažkokia mergaite jiems būnant prie Vilniaus prekybos centro „CUP“ prie jų privažiavo automobilis, kuriame buvo E. A. ir jo draugas M.. Šių asmenų jis nepažįsta. Minėti asmenys yra D. Š. draugai. Jie nusivedė išsigandusį D. ir pasodino jį į automobilį „VW Golf 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. A. pasiūlė jiems važiuoti kartu, tačiau jie atsisakė. Jiems nuvažiavus Z. iškvietė policiją. Atvažiavusiems policijos pareigūnams jie viską paaiškino. Policijai išvažiavus, maždaug po 20 minučių jiems paskambino D. Š. ir pasakė, kad tai buvo pokštas ir kad E. A. atėmė iš jo telefoną. E. A. paskambino ir pasakė, kad jį sustabdė policija ir jam išrašė baudą, todėl tą baudą jie „pakabino“ jiems. Kitą dieną jis buvo picerijoje su D. L. ir ten atvažiavęs E. A. pradėjo reikalauti iš jų pinigų. Jie pasakė, kad neturi. Tada E. A. pasiūlė priduoti savo telefonus į lombardą ir taip gauti pinigų, arba nuiminėti detales nuo automobilių, arba nupilti nuo svetimų automobilių degalus. Su E. A. siūlymais jie nesutiko. Baigus valgyti jis įsėdo pas E. A. į jo automobilį. Jie nuvažiavo iki jo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Nuėjęs į namus jis atnešė ir perdavė E. A. savo santaupas - 125 eurus. Taip padarė, nes jis bijojo E. A., kuriam yra (duomenys neskelbtini) metai, ir norėjo, kad šis nuo jo atstotų. E. A. psichologiškai juos paveikė ir labai įtikinamai kalbėjo. 2019 m. kovo 1 d. jis buvo namuose pas D. L.. Tuo metu E. A. parašė SMS ir iškvietė juos išeiti į kiemą. E. A. buvo atvykęs su M.. Jie liepė jiems įsėsti į automobilį. Jiems įsėdus automobilyje pokalbis buvo apie skolą. Po kiek laiko E. A. paleido D. L. ir automobilyje jis liko vienas. Jie pradėjo važiuoti link Žaliųjų ežerų. Važiuojant jam grasino ir sakė, kad privers jį šokinėti, o jie šaudys jam į kojas. Jis tai žino, nes yra apie tokį dalyką girdėjęs. Jokio ginklo jam nerodė. Tai sakė M.. Jam buvo baisu. Jo nemušė, o tik gąsdino. Paskui jie nuvežė jį iki lombardo prie (duomenys neskelbtini) turgaus ir liepė atiduoti telefoną „Huawei“. Kartu su M. nuėjo į lombardą ir pridavė jo telefoną. Jam atidavė kvitą ir pasakė, kad galės jį išsipirkti. Davė jam kitą savo turėtą telefoną, kad galėtų naudotis. Po įvykio E. A. rašė jam SMS ir skambino. Minėjo, kad jis prisidirbo parašęs pareiškimą policijai. Kiek žino D. L. dabar draugauja su E. A., todėl nenorės su juo pyktis ir neduos prieš jį parodymų. Yra girdėjęs iš savo pažįstamų, kad ir Z. taip pat yra E. A. pusėje ( t.1 b.l. 37).

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametis nukentėjusysis A. H. patvirtino savo ankstesnius parodymus. Jis nurodė, kad viskas prasidėjo prie prekybos centro „CUP“. Buvo vakaras, maždaug apie 21:00 val.. Jis su draugais išėjo iš parduotuvės. Jie buvo penki: keturi berniukai ir viena mergaitė. Jie ėjo į stotelę ir norėjo važiuoti namo. Ties posūkiu prie jų priėjo du vyrai, kurie paėmė jo draugą D. Š. už parankių ir pasodino jį į mašiną. Tai pamatę jie išsigando. Vyrai, kurie į savo automobilį įsodino D. Š., dar paklausė, ar yra norinčių kartu važiuoti. Jie nieko neatsakė ir vyrai nuvažiavo. Kiek jam žinoma, D. Š. į automobilį įsisodino už kažkokias jo skolas. Draugai iškvietė policiją. Į policiją buvo skambinama iš D. L. telefono. Po 20 min. atvažiavo policija. Jie viską papasakojo ir policija nuvažiavo tų vyrų ieškoti ir surado netoli parduotuvės. Vėliau jam paskambino D. L. ir pasakė, kad E. A. jam skirtą baudą, maždaug 450 eurų „pakabino“ ant jų trijų. Sekančią dieną su D. L. nuvažiavo į kavinę PC „Ozas“. Jiems atsisėdus ir užsisakius picą prie jų priėjo E. A.. Jis įtaria, kad susitikimą suorganizavo D. L., nes E. A. iš karto prie jų priėjo ir pradėjo aiškinti, kad jam skirtą baudą sumokės jie. Sakė, jeigu neturi pinigų, tai gali atsiskaityti arba telefonais arba kažką padaryti. E. A. siūlė nuimti nuo automobilių padangas ar kažkokias detales, arba nupilti degalus. Tai daryti jie atsisakė. Tada E. A. jiems liepė sėstis į jo automobilį ir jie nuvažiavo. Jis su D. L. buvo išsigandę, nes E. A. už juos vyresnis. E. A. jiems daug pasakojo apie save ir sakė, kad jiems gali blogai baigtis. Jie nuvažiavo link jo (A. H.) namų, nes jis turėjo pinigų. Nuėjęs į namus jis paėmė ir E. A. atnešė 125 eurus. Už tuos pinigus jo „skola“ E. A. turėjo būti išmokėta. Sekančią dieną jo (A. H.) draugas E. A. davė 30 eurų. Praėjus kelioms dienoms, trečio draugo E. A. nerado. Jis tada tą skolą „pakabino“ ant A. H.. Jam būnant pas D. L. E. A. jam (D. L.) paskambino ir liepė išeiti į lauką. Jis nenorėjo eiti į lauką, tačiau D. L. jį ramino, kad nieko nebus, tik su juo pasikalbės. Jiems išėjus ir atėjus prie mašinos E. A. liepė jiems sėsti į automobilį. Tuo metu jis buvo išsigandęs ir norėjo pasišalinti, bet jį įsodino į automobilį. E. A. buvo atvažiavęs su M.. Besikalbant jie leido D. L. iš automobilio išlipti. Jis (A. H.) paklausė, ar jis taip pat gali išlipti, tačiau jam išlipti neleido ir jie nuvažiavo. Važiuojant M. jam sakė, kad jeigu iš jų paimtų mašiną, tai galėtų tiesiog nužudyti (pakasti). A. H. paklausė, kur važiuoja, jie pasakė, kad prie Žaliųjų ežerų ir kad „šoksi“. Tai reiškia, kad pilną pistoleto būgną prideda šovinių ir šaudo į kojas. Buvo dar kitų grasinimų, tačiau jų neatsimena. E. A. pamatė, kad A. H. turi telefoną ir apsisukęs nuvažiavo prie lombardo. E. A. neturėjo asmens dokumentų. M. pasakė, kad priduos jo telefoną į lombardą ir jam atiduos išrašą, kad galėtų jį atsiimti. Tą kartą grasinimai buvo iš M., o E. A. buvo ramesnis. Kadangi tuo metu jis buvo vienas, todėl nusprendė jiems atiduoti savo telefoną, kad nebūtų dar blogiau. Buvo baisu ir labai nemalonu. Jis pasiliko mašinoje, o į lombardą su jo telefonu nuėjo E. ir M.. Sugrįžę jam atidavė telefono įkeitimo kvitą. M. jam dar atidavė seną savo telefoną ir jį parvežė atgal pas D. L.. Po to jis su mama parašė pareiškimą į policiją. Tai sužinojęs E. A. jam rašinėjo grasinimus (t.1, b. l. 43-47).

Ikiteisminio tyrimo metu iš pateiktų fotonuotraukų nukentėjusysis A. H. atpažino kaltinamuosius E. A. ir M. K.. Asmens atpažinti pagal nuotraukas protokoluose pažymėta, kad atpažįstantysis po atpažinimo nurodė, kad nuotraukoje įvardintas asmuo - M. K., 2019 m. kovo 1 d. automobilyje jam grasino ir norėjo atimti iš jo telefoną, kurį vėliau įkeitė lombarde, o asmuo, kurį atpažįstantysis įvardino kaip E. A. – taip pat norėjo iš jo atimti mobiliojo ryšio telefoną ( t.1 b.l.48-53).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. H., nepilnamečio nukentėjusiojo A. H. mama parodė, kad 2019 m. vasario 19 d. vakare sūnus A. H. jai papasakojo, kad jam su draugais būnant prie prekybos centro „CUP“, nepažįstami vaikinai jų draugą jėga įsodino į automobilį „VW Golf“ ir nuvažiavo. Todėl jie paskambino į policiją ir apie tai pranešė. Policijos pareigūnai sulaikė tą automobilį. Paaiškėjo, kad automobilį vairavęs vaikinas neturėjo vairuotojo pažymėjimo, todėl jį nubaudė. Vėliau būdama namuose girdėjo, kaip sūnus kalbėjosi telefonu ir sakė, kad jam grasina. Paklausus, kas jam grasina, sūnus jai nesakė, kas ir už ką jam grasina. 2019 m. kovo 1 d. apie 16.00 val. į namus sugrįžo sūnus pasiimti seną mobilaus ryšio telefoną. Kartu su juo buvo jo draugai D. L., Z. ir jo draugė. Sūnus jai pasakė, kad vaikinai, kurie 2019 m. vasario 19 d. buvo sulaikyti su automobiliu „VW Golf“, reikalauja pinigų už tai, kad jie iškvietė policijos pareigūnus. Sūnus sakė, kad tiems vaikinams jau davė 125 eurus. Tie vaikinai pinigų reikalavo iš visų tuo metu buvusių vaikinų. 2019 m. kovo 1 d. sūnui būnant draugą D. L., pastarasis susitarė susitikti su tais vaikinais prie savo namų. Jos sūnus ir D. L. su tais vaikinais susitiko prie (duomenys neskelbtini) namo esančioje aikštelėje. Automobilyje „VW Golf“, grasindami fiziniu susidorojimu, vaikinai, kurių vardai buvo M. ir E., ypatingai M. iš sūnaus paėmė mobiliojo ryšio telefoną „Huavei“. Sūnus jai sakė, kad iš pradžių iš jo bandė atimti telefoną, tačiau jis jiems jo neatidavė. Vėliau bijodamas, kad jo atžvilgiu bus panaudotas fizinis smurtas, sūnus atidavė mobiliojo ryšio telefoną. Tie vaikinai pasakė, kad sūnaus mobiliojo ryšio telefonas bus atiduotas į lombardą ir jis pats turės jį išsipirkti. Tada jie nuvažiavo į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini) g., kur M. pridavė sūnaus mobiliojo ryšio telefoną, o E. sūnui atidavė kvitą. Tie patys vaikinai sūnui davė „LG“ mobiliojo ryšio telefoną, kurio ekranas buvo sudaužytas. Vaikinai sūnų po lombardo atvežė atgal prie (duomenys neskelbtini) namo. Sūnus sakė, kad D. L. tiems vaikinams sumokėjo pinigus už policijos iškvietimą, o kitas vaikinas, kurio duomenų nežino, atsisakė mokėti pinigus, todėl tie vaikinai iš jos sūnaus paėmė pinigus ir mobiliojo ryšio telefoną. Ji patyrė 405 eurų turtinę žalą, tačiau civilinio ieškinio nereikš. Iš sūnaus paimtas telefonas grąžintas. Dėl iš sūnaus paimtų 125 eurų pretenzijų neturi. Esant galimybei prašo bylą nagrinėti teisme jiems nedalyvaujant, kadangi jie išvažiuoja gyventi į (duomenys neskelbtini) ( t.1, b. l. 22, 25).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio lombardo išreikalautas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P Smart 2019“. Po apžiūros telefonas perduotas nukentėjusiajai V. H. (t.1 b.l.54-59).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio lombardo kvitas (t.1 b.l. 61). Kvite pažymėta, kad 2019 m. kovo 1 d. minėtame lombarde kaltinamojo M. K. vardu buvo įkeistas mobilaus ryšio telefonas „Huawei P Smart 2019“ . Telefoną įkeitusiam asmeniui išmokėta 60 eurų suma. 2020 m. rugsėjo 2 d. raštu bendrovės direktorius informavo teismą, kad negali pateikti 2019 m. kovo 1 d. apsaugos kamerų vaizdo įrašo, nes įrašai saugomi iki 14 dienų (t.3 b.l. 37).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „LG“ IMEI (duomenys neskelbtini) (t.1 b.l. 62-63). Po apžiūros minėtas telefonas perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį. 2019 m. rugsėjo 18 d. kvitas Nr. 1PK 003066 ( t.1 b.l. 65).

Apklaustas teisme liudytojas D. Š. paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį E. A. ir nukentėjusįjį A. H., o M. K. nepažįsta. Liudytojas prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad pažįsta E. A.. Jie turi bendrų draugų ir kartais susitikdavo. M. K. asmeniškai nepažįsta, tik žino, kad jis yra E. draugas. Taip pat pažįsta D. L.. 2019 m. vasario 19 d. su A., D. L., Z. M. buvo prie įėjimo į PC „CUP“. Tuo metu prie jo pribėgo E. A., pasakė kad eitų su juo, nes nori pasikalbėti. Jis su juo nuėjo ir įsėdo į automobilį „VW Golf“. Prie automobilio stovėjo M. K.. Jis (D. Š.) atsisėdo automobilio gale, o E. A. už vairo. Jiems nuvažiavus jam paskambino kažkas iš tų vaikinų, su kuriais buvo PC „CUP“ ir paklausė, kas jam atsitiko. Jis paaiškino, kad jam viskas gerai. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve E. A. vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Nustatė, kad jis neturi teisės vairuoti ir išrašė jam baudą. Pareigūnai pasakė, kad kažkas jiems paskambino ir pasakė, kad jį (D. Š.) pagrobė. Bet iš tikrųjų taip nebuvo. Po minėto įvykio buvo kelis kartus susitikęs su A. H. ir D. L., tačiau nei vienas nesakė, kad E. A. su M. K. reikalauja iš jų pinigų. Apie tai, kad E. su M. vežė A. H. į lombardą įkeisti jo telefoną, nieko nežino (t.1 b. l. 80).

Apklaustas teisme liudytojas D. L. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį A. H. bei kaltinamąjį E. A.. Šiuo metu su jais nebendrauja. Paaiškino, kad jam su kitais asmenimis būnant prie Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės, E. A. įsisodino į automobilį ir išsivežė D. Š.. Pasilikę vaikinai sunerimo ir apie tai pranešė policijai. Vėliau išaiškėjo, kad su D. Š. nieko blogo neatsitiko, o policijos pareigūnams sustabdžius E. A. vairuojamą automobilį, jam buvo skirta piniginė bauda. Buvo nuspręsta E. A. padėti sumokėti jam skirtą baudą. Tuo tikslu PC „Ozas“ patalpose esančioje picerijoje įvyko jo, A. H. ir E. A. susitikimas. Susitikimo metu E. A. nei prašė, nei liepė sumokėti jam skirtą baudą. E. A. jam negrasino, ar buvo grasinama A. H., jis nežino. Po susitikimo jie išsiskirstė. Jis asmeniškai E. A. davė 30 eurų. Taip pasielgė savo iniciatyva. E. A. jam už tai padėkojo. 2019 m. kovo 1 d. A. H. buvo jo namuose. Jie abu išėjo į kiemą, kai atvažiavo E. A.. Kartu su juo automobilyje buvo dar vienas asmuo. Gal tai buvo M. K.. Anksčiau jo nebuvo matęs. Jis su A. H. atsisėdo į E. A. automobilį. Ten E. A. klausė, ar jie žino antro liudytojo duomenis. Jie atsakė, kad nežino. Jam esant automobilyje pokalbio apie pinigus ir grasinimus nebuvo. Netrukus jis išlipo iš automobilio ir nuėjo į namus. A. H. pas jį į butą atėjo po kokių 20 minučių ir pasakė, kad iš jo paėmė telefoną.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. L. parodė, kad A. H. pažįsta apie metus. Jie susipažino (duomenys neskelbtini) mokykloje ir palaikė gerus santykius. E. A. pažįsta nuo 2019 vasario mėnesio. Jie susipažino po įvykio, kai jam su A. H., Z ir D. Š. būnant prie Baltojo tilto, E. A. su kažkokiu draugu įsodino į savo automobilį D. Š. ir išsivežė. Jie išsigando ir iškvietė policijos pareigūnus. Dėl to E. A. supyko ir pradėjo reikalauti iš A. H. pinigų. E. A. draugą M. K. jis pažįsta nuo 2019 m. kovo 1 d., kai jie kartu buvo atvažiavę prie jo namų (duomenys neskelbtini). Jis tuo metu buvo su A. H.. Jie įsėdo į E. A. automobilį „VW Golf“, nes E. A. norėjo apie kažką pasikalbėti. Jis su A. H. sėdėjo automobilio gale. Jie pasikalbėjo apie 5 minutes, E. A. jų klausinėjo, kaip galima surasti jo draugą Z. Nežino, kam jis jam buvo reikalingas. Jie ramiai, draugiškai kalbėjo. Niekas niekam negrasino. Tuomet E. A. jam pasakė, kad jis gali eiti namo, o A. H. liko automobilyje, nes E. A. pasakė, kad dar nori su juo pasikalbėti. Jis išlipo ir nuėjo, o A. H. ramiai reagavo ir pasiliko mašinoje. Jis nežinojo, apie ką jie nori su juo kalbėtis. Jam (D. L.) sugrįžus į namus, maždaug po 20 minučių pas jį atėjo A. H. ir pasakė, kad tie vaikinai iš jo atėmė jo telefoną, bet konkrečiai neįvardino, kas iš jų tai padarė. Jis nebuvo išsigandęs, tik nusiminęs. Parodė jam lombardo kvitą ir pasakė, kad jo telefoną galima bus išpirkti iš lombardo. Taip pat jis pasakė, kad jie davė jam naudojimuisi kažkokį kitą telefoną. Kiek žino, tie vaikinai jam negrasino. Negali paaiškinti, kodėl iš jo atėmė tą telefoną. Jis nežino, ar A. H. jiems buvo už ką nors skolingas. Jis asmeniškai niekam pretenzijų neturi (t.1, b. l. 74). Apklaustas papildomai D. L. nurodė, kad 2019 metų vasario mėnesio pabaigoje su A. H. buvo PC „Ozas“ patalpose esančioje picerijoje. Tuo metu į piceriją atvažiavo E. A.. Dieną prieš tai jie tarėsi ten susitikti. E. A. pasiūlė ten susitikti, nes sakė, kad reikia aptarti skolos klausimą. Jie neprieštaravo, nes kažkiek jautė kaltę dėl to, kad E. A. buvo išrašyta bauda. Jie ramiai kalbėjosi ir susitarė, kad kartu su A. H., pagal galimybę, prisidės prie E. A. skirtos baudos sumokėjimo. E. A. jiems negrasino. Laikotarpio, kada jie tai padarys, neaptarinėjo. E. A. jiems nesiūlė nelegalaus uždarbio, bent jau apie tai nieko negirdėjo. Tuomet jie visi trise nuvažiavo pasivažinėti po miestą. Tai jiems pasiūlė E. A., kuris nieko priverstinai į automobilį nesodino. Maždaug po pusvalandžio jis parvežė juos prie PC „Ozo“ ir jis su A. H. nuėjo į prekybos centrą. Tą dieną jokio važiavimo kartu su A. H. pas jį namo pasiimti pinigų nebuvo, bent jau su juo. Kiek pamena, jis kitą dieną davė E. A. 30 eurų kaip prisidėjimą prie jam skirtos baudos. Pinigų paprašė savo mamos. Daugiau pinigų E. A. jis nedavė, o pastarasis ir neprašė. Apie tai, kiek yra sumokėjęs ar nesumokėjęs A. H., jis nežino. Nemano, kad A. H. sumokėjo E. A. 125 eurus, nes tokių pinigų jis negalėjo turėti. Gali pasakyti, kad iki minėto įvykio A. H. jam pasakojo, kad jis atėmė elektroninę cigaretę iš kito jam nepažįstamo nepilnamečio ir už skolą, kaip užstatą atidavė tą elektroninę cigaretę E. A., kuri jo manymu verta 125 eurų. Tai jis padarė tą pačią dieną, kai jie susitiko picerijoje. E. A. jis pretenzijų neturi. E. A. iš jo pinigų nereikalavo. Jie tiesiog susitarė, kad draugiškai prisidės prie jam skirtos baudos (t.1, b. l. 76).

Apklaustas teisme liudytojas A. M. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį A. H.. Kaltinamųjų jis nepažįsta. Jam žinoma, kad už tai, jog A. H. paskambino į policiją, kažkas iš jo reikalavo pinigų. Jam kažkas perdavė, kad ir jis turės sumokėti 300 eurų, tačiau pinigų jis nemokėjo ir niekas iš jo realiai jų nereikalavo. Po šio įvykio jis bendravo su A. H., kuris buvo išsigandęs ir nenorėjo niekur eiti iš namų. A. H. jam guodėsi, kad bijo. Planavo parduoti savo elektroninę cigaretę, o už gautus pinigus sumokėti kažkam skirtą baudą arba iš viso išvažiuoti iš Lietuvos, kad jam kas blogo neatsitiktų. A. H. taip pat jam sakė, kad įkeitė savo telefoną. Iš pradžių A. H. pasisakė, kad jam buvo grasinama, tačiau vėliau tai pavertė juokais.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Z. M. parodė, kad praeitais metais, žiemą su D. L., D. Š. ir A. H. buvo PC „CUP“. Išėję į lauką, pamatė 2 nepažįstamus vaikinus, kuriuos, kiek žino, pažįsta D. Š.. Prie jų priėjęs E. A. pasakė, kas A. H. pasitrauktų, nes jam reikalingas D. Š. ir stvėrė jį už striukės. Kiek pamena D. Š. pats įsėdo į jų automobilį „VW Golf“. Tuomet kažkas iš jo telefono pasiskambino policijai ir pranešė apie tai. Jiems išvažiavus namo jam paskambino policijos pareigūnai ir pranešė, kad rado jo draugą. Taip pat sužinojo, kad juos sustabdė pareigūnai. Po tam tikro laiko kažkas iš jo pažįstamų pasakė, kad tie vaikinai nori prie jo prisikabinti. Kiek žino, E. A. surašė baudą ir jis norėjo iš A. H. ir D. Š. ją atsiimti. Apie tai jam pasakojo viena matymo pažįstama mergina. Bet kiek žino, jie pasakė, kad pinigų neduos ir vaikinai atsikabino. Yra girdėjęs, kad kažkas iš jų pardavė savo elektroninę cigaretę ir atidavė E. A. pinigus. Praėjus maždaug 3-4 dienoms po įvykio buvo PC „Ozas“ su tais pačiais draugais. Vienu metu A. H. buvo nuo jų pasišalinęs. Vėliau jis pasakė, kad aiškinasi su E. A., kad nereikėtų mokėti pinigų. A. H. buvo liūdnas, bet sakė, jog susitarė, kad nereikėtų mokėti skolos. Iš jo niekas nieko nereikalavo. Taip pat yra kažką girdėjęs, kad po įvykio galimai A. H. telefoną kažkas pridavė į lombardą, kad gautų pinigų. Vėliau iš draugų girdėjo, kad jam priskaičiavo 300 eurų, bet A. H. už jį uždėjo 10 eurų (t.1, b. l. 90).

Turto prievartavimas ( BK 181 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nurodyta, kad įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina ne atskirai vienas nuo kito, o kaip visumą, nustatydami, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už tai, kad tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto prievartavimo esmė – nukentėjusiajam pareiškiamas neteisėtas reikalavimas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti panaudojant psichinę prievartą. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011, Nr. 2K-163/2012). Grasinimas ar kitokia psichinė prievarta nukentėjusiajam gali pasireikšti ne tik tiesioginiais grasinimais panaudoti pavojingą smurtą prieš jį, šeimos narius ir artimuosius, sunaikinti turtą bei atlikti kitus BK 181 straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus. Grasinimo formos gali būti įvairios ir jis yra realus, kai daro poveikį nukentėjusiojo valiai. Kiekvienu atveju grasinimo realumas nustatomas atsižvelgiant į situacijos grėsmingumą, kuri įvertinama pagal nusikaltime dalyvaujančių asmenų skaičių, jų elgesį, nebūtinai tiesioginius grasinimus, bet ir dviprasmiškas užuominas.

Analizuodamas bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamojo E. A. nusikalstami veiksmai neturint teisėto pagrindo pareikalavimas nepilnamečiui nukentėjusiajam A. H. sumokėti dalį jam skirtos piniginės baudos kvalifikuotini pagal BK 181 straipsnį kaip turto prievartavimas. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2019 m. vasario 19 d. 22.07 val. Kalvarijų – Konstitucijos pr., Vilniuje buvo sustabdytas E. A. vairuojamas automobilis. Už tai, kad minėtą transporto priemonę jis vairavo neturėdamas tokios teisės, 2019 m. vasario 28 d. nutarimu E. A. buvo paskirta 450 eurų piniginė bauda. Šios aplinkybės neneigia E. A.. Tai patvirtina ir byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas (t.2 b.l. 67). E. A. pripažino, kad sužinojęs, jog nepilnametis nukentėjusysis A. H. yra vienas iš asmenų, dėl kurių veiksmų (telefoninis pranešimas policijai) buvo sustabdytas jo vairuojamas automobilis ir jam skirta piniginė bauda, „pasiūlė“ A. H. sumokėti dalį jam skirtos piniginės baudos. Ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme E. A. nepripažino, kad naudojo nepilnamečio A. H. atžvilgiu psichologinę prievartą, reikalavo iš jo pinigų bei dalį jų - 125 eurus gavo. Kaltinamasis stengėsi tikinti teismą, kad su nukentėjusiuoju A. H. bendravo geranoriškai. Jis tvirtino, kad A. H. negąsdino, jam nesiūlė įvairių būdų, kaip gauti pinigų ir psichologiškai jo nespaudė. E. A. tvirtino, kad A. H. neva pats suprato, kad dėl jo kaltės E. A. automobilį sustabdė policijos pareigūnai, todėl elgėsi supratingai ir geranoriškai sutiko prisidėti prie E. A. skirtos baudos apmokėjimo. E. A. nepripažino, kad gavo iš A. H. 125 eurus, teigdamas, kad jam buvo sumokėta 30 eurų. Tokius kaltinamojo E. A. parodymus paneigia nuoseklūs nepilnamečio nukentėjusiojo A. H., liudytojų V. H., D. L., Z. M., D. Š. parodymai bei kiti rašytiniai bylos duomenys. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametis nukentėjusysis A. H. nuosekliai papasakojo, kad kaltinamasis E. A., kurio anksčiau nepažinojo, reikalavo iš jo pinigų neva už tai, kad dėl jo kaltės jam buvo skirta piniginė bauda. A. H. pasakius, kad jis tokių pinigų neturi, E. A. „siūlė jam atidirbti“ - vogti automobilių detales ar jų kurą arba lombarde įkeisti savo telefoną. A. H. patvirtino, kad bijojo E. A., nes pastarasis buvo žymiai už jį vyresnis ir pasisakė, kad buvo teistas. Tuo metu A. H. buvo (duomenys neskelbtini), o E. A. (duomenys neskelbtini) metai. Bijodamas E. A. ir norėdamas, kad šis nuo jo atstotų, paveiktas pastarojo psichologinės prievartos jam sumokėjo 125 eurus. Vėliau paaiškėjo, kad E. A. iš jo gauta pinigų suma nepasitenkino ir jis toliau iš A. H. reikalavo pinigų. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo mama V. H. patvirtino, kad iš jos nepilnamečio sūnaus E. A. reikalavo pinigų, kaip kompensaciją jam paskirtos piniginės baudos, dėl kurios neva kaltas jos sūnus. Ji patvirtino, kad prigąsdintas jos sūnus sumokėjo E. A. 125 eurus. Apklausti liudytojai D. L., A. M. patvirtino, kad jiems žinoma, jog E. A. ieškojo asmenų, kurie paskambino į policiją ir pranešė, kad jis galimai į automobilį įsisodinęs D. Š. apribojo jo laisvę. Tokio pranešimo pasekoje buvo sustabdytas jo vairuojamas automobilis ir jam skirta piniginė bauda. Minėti liudytojai patvirtino, kad E. A. sužinojęs, kad dėl pranešimo į policiją „prisidėjo“ A. H., D. L., ant jų, kaip jie patys išsireiškė „pakabino“ jam skirtą piniginę baudą, kurią, A. H. iš dalies ir „apmokėjo“. Liudytojas D. L. taip pat pripažino, kad E. A. davė 30 eurų, kurių paprašė savo mamos, tačiau pretenzijų dėl to niekam neturi. Kadangi byloje nėra duomenų, kad E. A. būtų sumokėjęs jam skirtą piniginę baudą bei iš administracinių bylų registro duomenų matyti, kad iki šios piniginės baudos skyrimo bei po 2019 m. vasario 28 d. E. A. atžvilgiu priimto nutarimo jis ir toliau vairavo automobilį neturėdamas teisės jį vairuoti, pažeidinėjo Kelių eismo taisykles, už ką ne kartą buvo baudžiamas įvairių dydžių piniginėmis baudomis, kurios iki šiol nėra apmokėtos, todėl darytina išvada, kad 2019 m. vasario 28 d. nutarimu 450 eurų piniginės baudos skyrimą E. A. išnaudojo kaip neturintį teisėto pagrindo pretekstą, kuriuo remiantis jis galėtų iš nepilnamečio A. H. reikalauti pinigų. Apklaustas teisme liudytojas A. M. papasakojo, kad nagrinėjamo įvykio metu jis bendravo su A. H.. Pastarasis buvo toks įsibaiminęs, kad bijojo išeiti iš namų ir ketino išvažiuoti gyventi į (duomenys neskelbtini), kas vėliau ir įvyko. Teismo nustatytos ir ištirtos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis E. A. bendraudamas su nepilnamečiu nukentėjusiuoju A. H., savo išvaizda ir pasakojimais, tai iš dalies teisme pripažino ir pats E. A., padarė stiprų psichologinį poveikį A. H. valiniams sprendimams ir privertė jį pripažinti, kad jis neva yra kaltas dėl E. A. paskirtos piniginės baudos ir jam atidavė 125 eurus. Šiuo atveju E. A. psichinės prievartos panaudojimas buvo efektyvus, nes buvo palaužta A. H. valia gintis bei priimti sąmoningus ir logiškus sprendimus. Tokius kaltinamojo E. A. veiksmus teismas vertina kaip turto prievartavimą ir kvalifikuoja pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.

Plėšimas (BK 180 straipsnio 1 dalis).

BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už tai, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Kaltinamieji E. A. ir M. K. nepripažino jiems teikiamų kaltinimų. Jie neneigė, kad įsisodinę į automobilį nepilnametį A. H. su juo buvo nuvykę į lombardą. Kaltinamieji tvirtino, kad pats A. H. išreiškė iniciatyvą įkeisti jo mamai priklausantį telefoną. Jie tvirtino, kad niekas iš jų A. H. negrasino ir jo negąsdino. Kaltinamasis E. A. aiškino, kad 2019 m. kovo 1 d. kartu su M. K. automobiliu atvyko prie D. L. gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini). Ten nuvykus jis pakvietė į lauką išeiti pasikalbėti A. H.. Jam išėjus kartu su D. L. jie abudu įsėdo į jo vairuojamą automobilį. Automobilyje vėl įvyko pokalbis dėl jam skirtos piniginės baudos apmokėjimo. Pasak E. A. visi automobilyje buvę asmenys geranoriškai sprendė, kaip jam padėti sumokėti skirtą baudą. Netrukus D. L. nuėjo į namus, o A. H. sutiko, kad lombarde būtų įkeistas jo telefonas, kurį jis galėtų vėliau išsipirkti. Taip sutarę visi trys nuvyko į lombardą. Į lombardo patalpas užėjo visi trys ir ten A. H. pats įkeitė savo telefoną. Jam buvo išduotas kvitas, o gautus 60 eurų pasiėmė E. A.. Kadangi tuo metu asmens dokumentą turėjo tik M. K., todėl A. H. telefonas buvo įkeistas M. K. vardu. Po to M. K. atidavė A. H. vieną iš savo telefonų „LG“ ir sėdę į automobilį parvežė A. H. prie D. L. namų. Kaltinamasis M. K. tvirtino, kad E. A. jam pasiūlė pasivažinėti ir jie kartu atvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur į automobilį įsėdo A. H. ir D. L.. Jis tvirtino, kad į mašinoje vykusį pokalbį nesikišo, nes pasak jo buvo sprendžiamos ne jo problemos, todėl A. H. jis negrasino. Jis sutiko panaudoti savo asmens dokumentą ir įkeisti A. H. telefoną tik todėl, kad E. A. jį užgarantavo, kad nieko blogo iš to jam nebus ir, kad niekas daugiau su savimi neturėjo asmens dokumentų.

Tokius kaltinamųjų parodymus paneigia nepilnamečio nukentėjusiojo A. H., jo motinos, liudytojos V. H., liudytojo D. L. parodymai bei kiti rašytiniai duomenys. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. H. patvirtino, kad 2019 m. kovo 1 d. buvo namuose pas D. L. ir į lauką išėjo tik pastarojo išviliotas. A. H. patvirtino, kad sumokėjęs E. A. 125 eurus vengė su juo susitikti. Iš byloje esančių duomenų galima pagrįstai manyti, kad D. L. informavo telefonu E. A., kad šiuo metu pas jį svečiuojasi A. H., todėl E. A. ir M. K. ten nuvyko. A. H. parodė, kad D. L. jam pasakė, kad prie namų yra atvažiavęs E. A. ir pakvietė jį išeiti. A. H. nenorėjo išeiti, tačiau D. L. jį nuramino sakydamas, kad kieko blogo jam neatsitiks. Jie tik pašnekės ir viskas. Jiems išėjus į lauką, kad būtų nesukeltas A. H. įtarimas, E. A. iš pradžių į automobilį įsisodino A. H. ir D. L.. Po to, kadangi D. L. jau buvo atlikęs savo funkciją ir į lauką išviliojo A. H., leido jam iš automobilio išlipti. Automobilyje pasiliko vienas A. H.. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. H. patvirtino, kad kaltinamieji neleido jam išlipti iš automobilio, reikalavo iš jo pinigų ir grasino susidorojimu. Jis buvo labai išsigandęs jam išsakytų grasinimų. Bijodamas, kad jo atžvilgiu gali būti tuojau pat panaudotas smurtas, sutiko, kad lombarde būtų įkeistas jo mamos vardu registruotas telefonas, kas nedelsiant ir buvo padaryta. E. A. vairuojamu automobiliu jie nuvyko į prie (duomenys neskelbtini) turgaus esantį lombardą. E. A. ir M. K. jį paliko automobilyje. Iš jo paėmę telefoną jie dviese nuėjo į lombardo patalpas ir sugrįžę jam atidavė įkeitimo kvitą. M. K. jam dar atidavė savo seną telefoną. Nors abu kaltinamieji tvirtino, kad jie visi trys nuėjo į lombardo patalpas, priešingai nei teigė A. H., pažymėtina, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. K. nurodė, kad jam su E. A. nuėjus į lombardą, A. H. pasiliko automobilyje (t.2 b.l. 4). Įkeitę jo mamos telefoną E. A. jam atidavė lombarde išduotą įkeitimo kvitą, pasakydamas, kad telefoną galės išsipirkti ir kol tai įvyks, M. K. jam davė vieną iš savo turėtų telefonų, seną, su įskilusiu displėjaus ekranu. Tai padarę jį parvežė prie D. L. namų ir išleido. Nuėjęs pas D. L. jam pasakė, kad E. A. ir M. K. iš jo atėmė telefoną. Sugrįžęs į namus apie tai papasakojo mamai ir mama kreipėsi į policiją. Tai sužinojęs E. A. jam siuntė grasinančio turinio žinutes, tačiau jis vengė su juo bendrauti. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. H. mama, liudytoja V. H. patvirtino, kad iš jos sūnaus buvo atimtas mobilaus ryšio telefonas. Tyrimo eigoje ji atgavo lombarde įkeistą jos telefoną. Turtinio pobūdžio pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio byloje nereiškia. Apklaustas teisme liudytojas D. L. patvirtino, kad prie jo namų atvažiavus E. A. ir M. K. jis kartu su A. H. išėjo į lauką ir įsėdo į atvažiavusių asmenų automobilį. Po kurio laiko jis išlipo ir nuėjo į namus. Kas vyko toliau, nežino, tačiau po kurio laiko į jo butą sugrįžęs A. H. pasakė, kad E. A. ir M. K. iš jo atėmė mobilaus ryšio telefoną. Ikiteisminio tyrimo metu sutrinkti ir teismo ištirti įrodymai, leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamųjų E. A. ir M. K. veiksmai užvaldant A. H. motinai priklausantį telefoną ikiteisminio tyrimo eigoje teisingai buvo kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kaip plėšimas. Teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti nukentėjusiojo A. H. parodymais, kad su savimi turėtą telefoną jis sutiko įkeisti lombarde paveiktas jo atžvilgiu išsakytų grasinimų. Jis patvirtino, kad kaltinamieji neleido jam išlipti iš automobilio, ketino jį nuvežti prie Žaliųjų ežerų ir ten jam šaudyti į kojas jeigu nesumokės. Gąsdino, kad jeigu dėl jo kaltės bus atimtas automobilis, kurį vairavo E. A., kai jam buvo skirta piniginė bauda, tai su juo gali visiškai susidoroti (jį užkasti). Todėl visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad E. A. ir M. K. pareikšti kaltinimai pasitvirtino ir kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės įrodytos. Grasindami nepilnamečiui A. H. tuojau pat panaudoti jo atžvilgiu fizinį smurtą kaltinamieji palaužė jo pasipriešinimą ir pagrobė A. H. motinai priklausantį telefoną, kurį įkeitė lombarde, o gautus pinigus pasisavino.

Dėl bausmių skyrimo

Skirdamas E. A. ir M. K. bausmes, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio nuostatomis. E. A. padarė du, o M. K. vieną apysunkius nusikaltimus nuosavybei ir turtinėms teisėms. Kaltinamųjų padaryti nusikaltimai yra tyčiniai, baigti ir iš savanaudiškų paskatų. Jų padarymo metu kaltinamieji niekur nedirbo. E. A. ir M. K. yra palyginus jauno amžiaus, tačiau ne vieną kartą teisti, bausti administracine tvarka. Kaltinamieji ir šiuo metu atlieka jiems skirtas laisvės atėmimo bausmes. Teismas nenustatė E. A. ir M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tuo tarpu E. A. ir M. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė būdami recidyvistai (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, jie padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies, 1 punktas).

Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamųjų asmenybes, leidžia teismui spręsti, kad už BK 181 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą jiems skirtinos šiuose straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai nustatytini mažesni nei sankcijoje numatyti šių bausmių vidurkiai. E. A. bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis. Šiuo nuosprendžiu paskirtos E. A. paskirta ir subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi bei 9 dalimi bendrinama su 2020 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kurią buvo subendrintos E. A. 2020 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2019 m. lapkričio 27 d. Panevėžio apylinkės teismo, Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės. Kadangi M. K. atžvilgiu priimtas paskutinis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendis yra dar neįsiteisėjęs, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrinama su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Civilinio ieškinio byloje nėra.

Įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad 125 eurai, kuriuos kaltinamasis E. A. gavo iš nukentėjusiojo A. H. bei 60 eurų, kuriuos kaltinamasis E. A. gavo įkeitęs nukentėjusiojo A. H. motinai – V. H. priklausantį mobilaus ryšio telefoną yra įgyti iš nusikalstamos veiklos, todėl vadovaujantis BK 72 straipsniu privalo būti konfiskuoti valstybės nuosavybėn.

Nuosprendžiui įsiteisėjus mobilaus ryšio telefonas „LG“ IMEI (duomenys neskelbtini), saugomas Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlyje, kvitas Nr. 1PK 003066, grąžintinas kaltinamajam M. K.. Kadangi šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, o mobiliojo ryšio įrenginiai pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių III skyrių nėra įtraukti į nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašą, mobilaus ryšio telefonas perduotinas arba M. K. nurodytam šeimos nariui, arba pataisos įstaigos, kurioje jis atlieka bausmę administracijai saugoti iki jo paleidimo iš pataisos įstaigos ir grąžinant jį nuteistajam tik paleidimo iš pataisos įstaigos metu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus vokas su CD vaizdo įrašais – 2 vienetai paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-901-369/20

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

E. A. (E. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

E. A. (E. A.), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

E. A. (E. A.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. A. (E. A.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirtą 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių bausmę subendrinti su 2020 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinta ir paskirta bausme ir E. A. (E. A.) paskirti galutinę 4 (keturių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į paskirtos bausmės laiką E. A. (E. A.) įskaičiuoti bausmės laiką, atliktą ir įskaičiuotą vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti E. A. (E. A.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Kitos kardomosios priemonės jam neskirti, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu iš E. A. (E. A.) konfiskuoti 185 (šimtą aštuoniasdešimt penkis) eurus valstybės nuosavybėn.

M. K. (M. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti M. K. (M. K.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Kitos kardomosios priemonės jam neskirti, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Nuosprendžiui įsiteisėjus mobilaus ryšio telefoną „LG“ IMEI (duomenys neskelbtini), saugomą Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlyje, kvitas Nr. 1PK 003066, grąžinti M. K. (M. K.), perduodant pataisos įstaigos, kurioje jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, administracijai saugoti iki jo paleidimo iš pataisos įstaigos ir asmeniškai nuteistajam perduodant tik paleidžiant iš pataisos įstaigos, arba perduodant jį nuteistojo nurodytam šeimos nariui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus voką su CD vaizdo įrašais – 2 vienetai palikti saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-901-369/20.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas