Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo „PlusPlus Capital“ AS pareiškimą dėl turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – V. K. (skolininkas), J. K., antstolis Arminas Naujokaitis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkui V. K. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į sutuoktinės J. K. vardu atidarytą sąskaitą ir darbo užmokestį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis antstolio Armino Naujokaičio 2019-01-24 siūlyme dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. S1-11478 nurodytomis aplinkybėmis ir kitais byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog antstolis vykdo Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2016-05-12 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DB-2839 dėl 2260,78 Eur skolos ir 20 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. K. „PlusPlus Capital“ AS naudai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, skolininkas yra individualios įmonės savininkas arba tikrosios ūkinės bendrijos tikrasis narys, arba komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, arba asmuo, kuris verčiasi individualia veikla. V. K. ir J. K. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Vedybų sutartis nėra sudaryta. Antstolis Arminas Naujokaitis 2018-11-14 Turto arešto aktu Nr. S1-2671 areštavo skolininkui V. K. nuosavybės teise priklausantį turtą: turtinę teisę į kelių transporto priemonę Mercedes Benz E320 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kelių transporto priemonę AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei skolininko sutuoktinės J. K. iš darbinės vieklos gaunamų pajamų dalį. Skolininkui buvo pasiūlyta pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau per nustatytą terminą antstoliui toks sutikimas pateiktas nebuvo. Todėl antstolis pasiūlė per 2 mėnesių terminą nuo 2019-01-24 patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2015-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Atsižvelgiant į tai, spręstinas klausimas dėl sutuoktiniui priklausančios antstolio areštuotos pajamų dalies nustatymo.

Teismų praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-17 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-484/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (dalinės ar solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Pažymėtina, kad šiuo atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininko sutuoktinės asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, prapažįstamos pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytais bei byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog antstolis yra pritaikęs turto areštą, skolininkas V. K. nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su J. K., vedybų sutartis nebuvo sudaryta, skolininko sutuoktinė J. K. gauna su darbo santykiais susijusių pajamų iš VšĮ „Senevita“, taip pat išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus. CK 3.117 straipsnio 1 dalis įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Kadangi teismui nėra nurodytų aplinkybių ir nėra pateikta šią prezumpciją paneigiančių įrodymų, teismas neturi pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas nustatyti, jog skolininko V. K. sutuoktinės J. K. pajamos ir piniginės lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių areštuotų piniginių lėšų priklauso skolininkui V. K..

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) areštuotų piniginių lėšų, esančių J. K. vardu atidarytoje sąskaitoje bei darbo užmokesčio ir jam prilyginamų pajamų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.