Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, gyvenantis, adresu – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta, adresu - (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turintis neįgalumą, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. 2025 m. rugpjūčio 2 d., apie 12.48 val. Biržų r. sav., Parovėjos k., Karališkių g., ties pastatu pažymėtu Nr. 6, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo E. K. priklausančią kelių transporto priemonę - automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,10 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimas

Kaltinamasis G. L. teismo posėdyje savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažino visiškai, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad tądien automobiliu, kuris priklauso jo sūnėnui, jis iš namų nuvažiavo pas draugą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, ten išgėrė 3 butelius alaus ir važiavo namo. Pakeliui sustabdė pareigūnai, jam nustatė girtumą, su kuriuo sutiko. Pažymėjo, kad turi neįgalumą, šiuo metu nedirba.

Kaltinamajam G. L. visiškai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, tolimesnis įrodymų tyrimas buvo nutrauktas.

Be kaltinamojo G. L. visiško prisipažinimo, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta sekančiai išvardintais bylos duomenimis.

Apžiūrėtas garso įrašas saugomas byloje kompaktinio disko laikmenoje (b. l. 40).

G. L.: neblaivus.

G. L.: nu taip gavosi.

Apžiūrėti vaizdo įrašai saugomi byloje kompaktinio disko laikmenoje (b. l. 46).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad visi prieš tai aptarti bylos duomenys gauti, laikantis įstatymo reikalavimų, jie turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais. Šių ištirtų įrodymų visuma nuosekliai pagrindžia kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, t. y. bylos įrodymai visiškai pagrindžia, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje, jis tyčia vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas mažiausiai 2,10 promilių neblaivumas. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi pats kaltinamasis G. L. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, o jo kaltę pagrindžia dar ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolai, neblaivumo nustatymo aktas bei kiti rašytiniai bylos įrodymai. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma, konstatuoja, kad kaltinamojo G. L. neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, todėl jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo G. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). O jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant kaltinamojo G. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir parenkant jam skirtinos bausmės rūšį ir dydį už jo padarytą nusikalstamą veiką, teismas vertina tai, kad nagrinėjama nusikalstama veika yra baigta, tyčinė, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, jam nustatytas girtumas gerokai didesnis nei minimali riba, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, taip pat veika padaryta gyvenvietės teritorijoje dienos metu, tokiu būdu keliant didesnį pavojų aplinkiniams, kas tik pagrindžia padarytos nusikalstamos veikos didesnį pavojingumą. Taip pat kaltinamojo atžvilgiu nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra ją sunkinančių aplinkybių. Be to, teismas vertina ir kaltinamojo G. L. teigiamai apibrėžiamą asmenybę, t. y. kaltinamasis nusikalto, būdamas neteistu, kai ankstesni teistumai jau išnykę (b. l. 64-68), taip pat jis tik kartą baustas administracine tvarka už smuklų KET pažeidimą, baudą sumokęs (b. l. 73), neregistruotas psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose (b. l. 84), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turintis neįgalumą ir jam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis (b. l. 127). Taip pat teismas vertina bylos duomenis apie kaltinamojo sunkią turtinę padėtį (nedirbantis, turintis neįgalumą, nėra duomenų apie kitą jo turimą turtą), todėl teismas sprendžia, kad baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta švelniausia baudos bausmė objektyviai būtų neįvykdytina kaltinamojo ir tuo nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Dėl to, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, remdamasis minėtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, kaltinamajam G. L. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą griežtesnę bausmės rūšį – areštą, kurio trukmė parinktina artima šios bausmės vidutiniam dydžiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Taigi, būtent tokios rūšies bei dydžio bausmė pilnai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir joje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Tuo tarpu pagal BK 75 straipsnio 5 dalį atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstant BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas. Spręsdamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo taikymo kaltinamajam G. L., atsižvelgia net tik į visus minėtus duomenis, apibrėžiančius jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kuria reikšmingų neigiamų padarinių kitiems asmenims nesukelta, bet ir patį kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, kad kaltinamasis turi neįgalumą, kas apsunkintų paskirtos jam arešto bausmės atlikimą. Taip pat teismas vertina tai, kad kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu pripažino savo kaltę, dėl savo nusikalstamo elgesio galėjosi, nevengė baudžiamojo proceso, ko pagrindu byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarką. Dėl to, teismas mano, kad pats kaltinamojo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn jį privertė apsvarstyti savo netinkamą ir nusikalstamą elgesį. Teismo vertinimu, tokiam asmeniui valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, kad šį asmenį paveiktų ir sulaikytų nuo naujų nusikalstamų sumanymų realizavimo. Šie ir kiti duomenys sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad kaltinamojo resocializacija galima be realaus arešto atlikimo ir pakanka jam paskirti konkrečius įpareigojimus su intensyvia priežiūra, kas ribotų kaltinamojo elgesį ir kartu turėtų auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Remiantis tuo, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis), todėl kaltinamajam G. L. paskirtos arešto bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu atidėtinas maksimaliam laikotarpiui (1 metams). Taip pat kaltinamajam skirtina intensyvi priežiūra – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant intensyvios priežiūros laikotarpiu kaltinamąjį: 1) dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti, nesunaikinti, 2) laikytis nustatytos dienotvarkės: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra ar mokslu (BK 75 straipsnio 1 dalis). Be to, visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui kaltinamajam skirtini ir bausmės tikslus padėsiantys pasiekti BK 75 straipsnio 6 dalyje numatyti įpareigojimai: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas), 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

Nusprendus kaltinamąjį G. L. patraukti baudžiamojon atsakomybėn, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo jo atžvilgiu.

BK 68 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Šiame straipsnyje yra nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė, šiurkščiai pažeidęs šias taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-20/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas vertina tai, kad kaltinamasis G. L. kaltinamas padaręs vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo lengvąją motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas girtumas, gerokai viršijantis baudžiamajame įstatyme numatytą minimalų girtumą, taip pat jis veiką padarė gyvenvietės ribose, dienos metu tokiu būdu keldamas didelį ir realų pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į tai bei siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti visuomenės saugumą ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, teismas laiko tikslinga skirti kaltinamajam G. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam vidutiniam laikotarpiui (3 metams), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymo paskyrimo dienos (2025 m. rugpjūčio 4 d.).

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo buvo padarytas nagrinėjamas nusikaltimas, priklauso liudytojui E. K. (b. l. 34) ir byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių bent vieną iš BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuomet toks kitam fiziniam asmeniui nei kaltinamasis priklausantis konfiskuotinas turtas galėtų būti konfiksuojamas valstybei. Dėl to, remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo G. L. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma, kuri VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis sudaro 1430,00 Eur sumą su PVM (b. l. 37).

Kaltinamajam G. L. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 4 d. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymas (b. l. 99-105) – paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo G. L. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktą 2025 m. rugpjūčio 25 d. pažymą Nr. APD-2025-09231 dėl 87,50 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl kaltinamojo gynimo pirmosios instancijos teisme. Šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir turėtų būti priteisiamos iš kaltinamojo, vis dėlto, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Tuo tarpu BPK 105 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju teismas vertina tai, kad gynėjas kaltinamajam G. L. paskirtas dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo kaltinamojo valios, o paties kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, kadangi jis nedirbantis, turtintis tik (duomenys neskelbtini) darbingumą, byloje nėra duomenų apie jo turimą kokį tai turtą ir kitas gaunamas pajamas, juolab jam priteista dar ir piniginė suma, išieškotina, kaip konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, todėl šių proceso išlaidų valstybei teismas nusprendžia nepriteisti iš kaltinamojo. Be to, remiantis tomis pačiomis aplinkybėmis, teismas prima sprendimą nepriteisti iš kaltinamojo ir 8,08 Eur sumos, susidariusios dėl proceso dalyvių iškvietimo į teisiamąjį posėdį (BPK 105 straipsnio 5 dalis).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas tokiu būdu: 1) automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti UAB ,,Automera'' į jos saugojimo aikštelę (Biržų r., Širvėnos sen., Rinkuškių k., Rinkuškių g. 26), ir automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje (b. l. 35), grąžintini E. K., kaip teisėtam šių daiktų savininkui, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); 2) byloje esantis G. L. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 113) perduotinas VĮ „Regitra“, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas); 3) byloje esančios kompaktinių diskų laikmenos (b. l. 40, 46) paliktinos toliau saugoti prie bylos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą 51 (penkiasdešimt vienai) parai.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – areštą 34 (trisdešimt keturioms) paroms.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, G. L. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – kaltinamojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nurodant, kad intensyvios priežiūros taikymo laikotarpiu G. L. privalo: 1) dėvėti elektronini? stebėjimo įtaisą?, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; 2) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra ar mokslu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalimis, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį G. L. paskirti šiuos įpareigojimus: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas); 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti G. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trims) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 4 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, G. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti valstybei „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1430,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt eurų).

G. L. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 4 d. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą išspręsti tokiu būdu:

1) automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti į UAB ,,Automera'' saugojimo aikštelę (Biržų r., Širvėnos sen., Rinkuškių k., Rinkuškių g. 26), ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, grąžinti E. K. teismo nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

2) byloje esantį G. L. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

3) byloje esančias kompaktinių diskų laikmenas palikti toliau saugoti prie bylos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.