Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarimo, kuriuo R. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 700 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nubaustas už tai, kad, jis 2016 m. rugsėjo 17 d. apie 16.38 val. L. A. g.20, Vilniuje, vairavo automobilį Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,63 promilių girtumas, šiais veiksmais R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte įtvirtintus reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Nubaustojo teigimu, įrodinėjant administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, turi būti nustatyta, kad asmuo, būdamas neblaivus, realiai vairavo transporto priemonę. R.K. manymu, byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai nepagrindžia jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties. Atkreipia teismo dėmesį, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas ir pan.

Nubaustojo teigimu, nors policijos pareigūnai nurodė, kad liudytojas J. K. vietoje apklaustas nurodė, kad automobilį vairavo jis (R. K.), tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu, pastarasis liudytojas nurodė, jog nematė, kas vairavo automobilį. Pažymi, kad liudytojas J. K. yra rusakalbis, jis sunkiai supranta lietuvių kalbą, įvykio metu, kaip pats pripažino buvo neblaivus, todėl negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių. Pažymi, jog tą aplinkybę, kad įvykio metu pastarasis liudytojas buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio patvirtina faktas, kad kviesdamas policijos pareigūnus, klaidingai teigė, kad automobilis atsitrenkė į stulpą, kas rodo, jog J. K. rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuos surašė policijos pareigūnas buvo fiksuotos klaidingos, tikrovės neatitinkančios aplinkybės. Nubaustojo teigimu, iš liudytojų J. K. parodymų seka, kad įvykio vietoje buvo kitų asmenų, pvz. liudytojo sutuoktinė ir kt., tačiau teismas nesiaiškino, kodėl kiti liudytojai nebuvo nustatyti ir apklausti. Liudytojas V. V. iš esmės patvirtino, kad viešojo transporto stotelėje sustojusio automobilio viduje buvo du asmenys, kad vairuotojas išlipo iš automobilio ir apžiūrėjo ratus.

Nubaustasis nurodo, kad įvykio metu patirtas stresas ir išgertas alkoholio kiekis nulėmė jo elgesį, jis jaudinosi, kad atvykę pareigūnai neaptiktų automobilyje kontrabandinių cigarečių, todėl iš karto nenurodė, kad transporto priemonę vairavo ne jis, o A. K.. Nurodo, jog būtent dėl šių aplinkybių jis bandė papirkti policijos pareigūnus jiems duodamas kyšį.

Nubaustojo manymu, apylinkės teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, padarė esminius proceso pažeidimus, pažeidė įstatymo nuostatas reglamentuojančias įrodymų rinkimą ir vertinimą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869, 5 straipsnio 3 ir 4 dalimis administracinė teisena šioje byloje vykdoma pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Nors apeliaciniame skunde nubaustasis neigia įvykio dieną vairavęs automobilį, tačiau byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti, kad R. K. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga bei apklausė patį pažeidėją, įvykį užfiksavusius policijos pareigūnus bei liudytoją, kuris betarpiškai matė įvykio aplinkybes.

Administracinės teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leido apylinkės teismui pagrįstai konstatuoti, jog būtent R. K. įvykio dieną vairavo automobilį būdamas neblaivus.

Patikrinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, darytina išvada, kad apylinkės teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bylos aplinkybių tyrimą, teismo išvados padarytos argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog nubaustasis R. K. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, o būtent:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos Valdybos Kelių

patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio V.Š. tarnybinis pranešimas bei bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai, kad budėjimo metu gavo pranešimą, jog automobilis trenkėsi į šaligatvio bortelį, vairuotojas neblaivus. Pareigūnas taip pat nurodė, kad jiems atvažiavus vairuotojas sėdėjo ant šaligatvio šalia automobilio. Pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes siūlė jam pinigų, prašė paleisti. Parodė, jog automobilyje buvo rastos kontrabandinės cigaretės. Nurodė, kad R. K. iš įvykio vietos bandė pasišalinti, todėl jam buvo uždėti antrankiai ir jis buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. Pareigūnas pažymėjo, kad važiuodamas tarnybiniu automobiliu nubaustasis neneigė, kad vairavo automobilį, neminėjo, kad buvo reikalinga keisti automobilio detales (b.l.9; 29-30);

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos Valdybos Kelių

patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio O. G. tarnybinis pranešimas bei bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai, kad dirbant kartu su V. Š. gavo pranešimą, kad automobilis atsitrenkė į stotelę. Atvykę į įvykio vietą jie rado automobilį Toyota, kurio vairuotojas buvo šalia automobilio. Pareigūnas parodė, jog automobilio ratas buvo apgadintas, kadangi pagal jo vėžes buvo matyti, kad automobilis užlėkė ant šaligatvio ir nuvažiavo iki kitos stotelės. Nurodė, jog prie automobilio buvo vairuotojas ir liudytojas, kurį apklausė įvykio vietoje. Liudytojas nurodė, kad automobilį vairavo R. K. ir atsitrenkė į šaligatvį, bandė išvažiuoti, vairuotojas buvo vienas. Liudytojas taip pat nurodė, kad vairuotojas buvo neblaivus. Pareigūnas paaiškino, jog vairuotojas prisipažino, kad jam reikėjo netoli pavažiuoti, todėl vairavo pats, būdamas neblaivus. Policijos pareigūnas paaiškino, kad vairuotojas jiems siūlė pinigų. Nurodė, jog tuomet kai pareigūnai automobilyje surado kontrabandinių cigarečių, vairuotojas pradėjo neigti vairavęs automobilį, aiškino, jog cigaretės priklauso ne jam. Pažymėjo, kad su vairuotoju pareigūnai bendravo tarnybiniame automobilyje, kuriame buvo daromas garso įrašas (b.l.10; 30-31);

Paties nubaustojo R. K. rašytinis paaiškinimas, kad 2016 m. rugsėjo 17 d.

apie 16.30 val. jis vairavo automobilį Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) L. A. gatve ir nesuvaldęs automobilio užvažiavo ant kelio bortelio, sugadino automobilį. Nurodė, kad įvykio dieną vartojo alkoholį (b.l.12);

Liudytojo J. K. rašytinis paaiškinimas, kad jis matė kaip 2016 m. rugsėjo 17 d. apie

16.35 val. automobilio Toyota Avensis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiuodamas L. A. gatve nesuvaldė automobilio nuvažiavo nuo kelio ant vejos, sustojo 150 metrų atstumu. Liudytojas nurodė, kad automobilyje vairuotojas buvo vienas, nuo jos sklido alkoholio kvapas, todėl apie įvykį jis pranešė policijai, kuri atvažiavo po 3 minučių (b.l.11);

5. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnės 2016 m. rugsėjo 17 d. 16.38 min. užregistruotas pranešimas apie įvykį, kad neblaivus vyras vairuojantis Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stulpą (b.l.35);

6. Policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašas iš kurio matyti, kad R. K. neneigė vairavęs automobilį, bandė tartis su policijos pareigūnais, siūlydamas jiems kyšį, nepavykus susitarti ir suradus kontrabandines cigaretes pradėjo neigti vairavimo faktą (b.l.37);

7. Iš telekomunikacijos bendrovių išreikalauti duomenys – išklotinės, iš kurių matyti, kad nubaustojo nurodytas asmuo A. K. įvykio laiku nebuvo įvykio vietoje L. A. g. 20, Vilniuje (b.l.40-49).

Nors apeliaciniame skunde nubaustasis teigia, kad policijos pareigūnai nematė jo vairuojant automobilį, tačiau byloje surinkti ir įvertinti įrodymai neleidžia abejoti, kad transporto priemonę R. K. įvykio dieną vairavo.

Patikrinus byloje esančią medžiagą sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada ir atmetama R. K. versija, kad jis automobilio nevairavo, kadangi tai paneigia byloje surinkta medžiaga. Iš byloje esančių duomenų aiškiai matyti, kad automobilį vairavo R. K. būdamas neblaivus, tai pirminiuose paaiškinimuose patvirtina liudytojas J. K., kuris ir iškvietė policijos pareigūnus, policijos pareigūnų V.Š. ir O. G. tarnybiniai pranešimai, taip pat alkotesterio parodymai (b.l.14), kitų duomenų paneigiančių nustatytas aplinkybes byloje nėra. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų tikslą nepagrįstai apkalbėti R. K.. Pažymėtina ir tai, kad nubaustasis iš karto po įvykio neneigė, kad vartojo alkoholį, kad vairavo automobilį, bandė papirkti pareigūnus, siūlydamas jiems pinigų, tačiau jo pozicija pasikeitė po to kai policijos pareigūnai automobilyje aptiko kontrabandines cigaretes, kai jis suprato jam kilsiančias teisines pasekmes.

Apelianto nurodyta aplinkybė, kad įvykio dieną automobilį vairavo ne jis, o jo pusbrolis A. K., paneigta byloje nustatytais ir įvertintais duomenimis. Kaip jau paminėta ankščiau šioje nutartyje telekomunikacijos bendrovių išreikalauti duomenys – išklotinės patvirtino faktą, jog A. K. įvykio dieną ir įvykio metu nebuvo L. A. gatvėje Vilniuje. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad A. K. galėjo neturėti su savimi telefono vertintina kaip gynybinė nubaustojo pozicija, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu jis pats teigė, kad A. K. skambino daug kartų, todėl žinojo, kad jis su savimi mobilų telefoną turi.

Byloje taip pat nustatyta, kad liudytojas A. K. neturi automobilio ir nevairuoja, todėl jam visiškai neaktualus vairuoti transporto priemones atėmimas, be to, jis yra nubaustojo giminaitis, kas sudaro pagrindą manyti, jog jis galimai siekia padėti nubaustajam išvengti administracinės atsakomybės.

Nors nubaustasis teigia, kad liudytojas J. K. yra rusakalbis, jis sunkiai supranta lietuvių kalbą, įvykio metu, kaip pats pripažino buvo neblaivus, todėl negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių, tačiau duomenų patvirtinančių R. K. teiginius byloje nėra, tai, kad pastarojo liudytojo parodymai kiek keitėsi bylos nagrinėjimo teisme metu, nepaneigia jo rašytiniame paaiškinime iš dėstytų aplinkybių.

N. R. K. teigimu, liudytojas V. V. patvirtino jo nurodytą aplinkybę, kad automobilyje buvo du žmonės, tačiau kaip matyti iš pastarojo liudytojo apklausos teisme, jis paties įvykio nematė, matė nuo automobilio nueinantį žmogų, tačiau tai galėjo būti kitas betarpiškai įvykį matęs liudytojas ir pan. (b.l.31-32).

Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nesiaiškino ar įvykio vietoje buvo kitų asmenų, kad jie nebuvo nustatyti ir apklausti, pvz. liudytojo sutuoktinė ir pan. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog įrodymų rinkimo procesas turi būti racionalus – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų neabejotinoms išvadoms dėl asmens kaltės padaryti, o šiuo konkrečiu atveju abejonių dėl nubaustojo kaltės nėra. Aplinkybė, kad nubaustojo netenkinta paskirta nuobauda už tokį visuomenei ir jam pačiam pavojingą administracinį teisės pažeidimą, nesudaro pagrindo keisti ar naikinti apylinkės teismo nutarimo.

Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, kad R. K. 2017 m. rugsėjo 17 d. apie 16.38 val. vairavo automobilį Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,63 promilių girtumas.

Apylinkės teismo išvadų nepaneigia ankščiau išdėstyti R. K. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.